Panevėžio apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant nutarimą surašiusios institucijos – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus – atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo D. Ž. (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. birželio 5 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Gautas prašymas skundą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Iš skunde suformuluoto reikalavimo matyti, kad skundu iš esmės yra keliamas klausimas tik dėl Pareiškėjui paskirtos administracinio poveikio priemonės bei formuluojamas prašymas – pritaikyti Pareiškėjo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti jam švelnesnę administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą – nei sankcijoje numatyta minimali arba neskirti jam minėtos administracinio poveikio priemonės. Būtent šiuo klausimu teismas iš esmės ir pasisako.

Pareiškėjui skundžiamu nutarimu inkriminuota ANK 420 straipsnio 1 dalis numato, kad <...> lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti <...> užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų. To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Taigi, už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą yra numatyta administracinė nuobauda – bauda su privalomai taikytina administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu. Tai reiškia, kad būtent už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą įstatymų leidėjas numatė imperatyvų įpareigojimą nutarimą administracinio nusižengimo byloje priimančiai institucijai skirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

Iš skundžiamo Institucijos nutarimo matyti, kad Pareiškėjui už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą buvo paskirta minimali nuobauda – bauda, taip pat buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam laikotarpiui. Pareiškėjas gi mano, kad šiuo atveju teisės vairuoti transporto priemones atėmimas net ir minimaliam laikotarpiui, jam yra per griežta administracinio poveikio priemonė ir yra pagrindas jo atžvilgiu pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį šios poveikio priemonės terminą sutrumpinti arba jos visai neskirti. Teismas, ištyręs visus įrodymus, posėdžio metu išklausęs Pareiškėjo paaiškinimų, su Pareiškėjo teiginiais dėl sutrumpinimo sutinka.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad, skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017, 2AT-38-895/2019 ir kt.). Tokios nuostatos taikytinos ir sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonių skyrimo.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) teisė paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022). Taip pat teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021 ir kt.).

Neabejotina, kad padarytas ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas vertintinas kaip vienas pavojingesnių administracinių teisės nusižengimų, galinčių sukelti pavojų ne tik transporto priemonių eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, tačiau nagrinėjamoje situacijoje yra akivaizdžiai mažesnis nei rūšinis (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-1-1058/2025 ir kt.). D. Ž. transporto priemonės lenkimas draudžiamoje vietoje nebuvo piktybiškas, jis nesukėlė jokių pavojingų padarinių, nesutrikdė kitų eismo dalyvių, nebuvo sukelta avarinė situacija, vairuodamas transporto priemonę, jokių papildomų Kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė (neviršijo greičio, jo vairuojama transporto priemonė buvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, techniškai tvarkinga ir kt.). Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad skundžiamu Institucijos nutarimu inkriminuotą ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą D. Ž. padarė neturėdamas galiojančių administracinių nuobaudų, dėl šio nusižengimo padarymo nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (pažeidėjas prisipažino dėl administracinio nusižengimo padarymo ir nuoširdžiai gailėjosi arba padėjo jį išaiškinti), o sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Byloje esantys duomenys neabejotinai patvirtina, jog D. Ž. ne tik administracinio nusižengimo metu, bet apskritai nėra baustas administracine tvarka nei už KET, nei už kitus administracinius nusižengimus, kas rodo, jog Pareiškėjas nėra sistemingas KET pažeidėjas, o šis administracinis nusižengimas yra atsitiktinio pobūdžio. Įvertinus tai, kad pareiškėjas per visą vairavimo laikotarpį jokių administracinių nuobaudų neturi, akivaizdu, kad teise vairuoti transporto priemones, D. Ž. naudojasi labai atsakingai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Pareiškėjo asmenybė laikytina taip pat mažesnio pavojingumo. Pasak Pareiškėjo, teisė vairuoti jam reikalinga ne tik patogesniam susisiekimui, tačiau ir darbinėms funkcijoms atlikti, kadangi jis moka už mokslą, todėl laisvu laiku dirba (duomenys neskelbtini) kurjeriu ir vežioja maistą automobiliu, būtent vasaros metu turi daugiau laiko dirbti ir gauti pajamų, o netekęs teisės vairuoti transporto priemones, D. Ž. praranda galimybę užsidirbti mokslui ir pragyvenimui. Taigi, akivaizdu, kad teisė vairuoti transporto priemones Pareiškėjui yra itin reikšminga siekiant tęsti šiuos darbinius santykius, o netekęs jos, jis tikėtina neteks pajamų arba gaunamos pajamos reikšmingai sumažės ir bus sunku susimokėti už mokslus bei pragyventi. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog D. Ž. paskirtas specialiosios teisės atėmimas 3 mėnesiams yra neproporcingas ir neadekvatus jo padarytam nusižengimui, asmenybei, taip pat jo darbinei veiklai. Sutiktina, kad Pareiškėjas žinodamas, jog teisė vairuoti transporto priemones jam yra svarbi, šia teise naudojosi neatsakingai, tačiau įvertinus administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, tai, kad D. Ž. nuo pat pradžių pripažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi, taip pat atsižvelgiant į jį charakterizuojančius duomenis, spręstina, jog visuma išdėstytų aplinkybių turi būti vertinamos D. Ž. naudai, t. y. kaip jo atsakomybę ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų prasme švelninančios, tačiau visa apimtimi neeliminuojančios. Teismo vertinimu, specialiosios teisės atėmimo, nors ir minimaliam terminui, taikymas, įvertinus pažeidėjo asmenybę, jo darbinę veiklą (transporto priemonės vairavimas tiesiogiai susijęs su darbine veikla) nebūtų teisinga bei proporcinga nuobauda.

Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes teismas pažymi, kad nors asmens materialinė, darbinė padėtis nesuteikia esminio prioriteto svarstant klausimą dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo, būtent realios taikomos priemonės pasekmės leidžia spręsti apie jos proporcingumą. Skiriama nuobauda ar administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime negali lemti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės švelninimo ar jų neskyrimo. Tačiau tai nereiškia, kad visiems tą patį nusižengimą padariusiems asmenims turi būti paskirtos vienodos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, o administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą.

Teismas, atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, taip pat įvertinęs tai, jog Pareiškėjas nors ir padarė pavojingą nusižengimą, tačiau šis nusižengimas laikytinas atsitiktinio pobūdžio, jis baudžiamas pirmą kartą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad ANK 22 straipsnyje įtvirtinti nuobaudos tikslai bus pasiekti, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinant D. Ž. paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą, kadangi teisės vairuoti transporto priemones atėmimas net ir minimaliam įstatyme numatytam terminui savo pasekmėmis šioje konkrečioje situacijoje būtų akivaizdžiai neproporcinga, neteisinga poveikio priemonė. Tačiau ir visiškas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo netaikymas nagrinėjamu atveju pažeistų teisingumo principą, neatgrasytų D. Ž. nuo administracinių nusižengimų darymo ir galėtų sudaryti nebaudžiamumo iliuziją, taigi D. Ž. liktų tinkamai nenubaustas (ANK 22 straipsnio 1, 2 dalys).

Todėl, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nuobaudos skyrimo tikslai gali būti pasiekti D. Ž. atžvilgiu taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir jam skiriant trumpesnės trukmės administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą – nei sankcijoje numatyta minimali. Teismo vertinimu, 1 mėnesį taikoma administracinio poveikio priemonė, taikant ją kartu su paskirta administracine nuobauda – 170 Eur dydžio bauda, atsižvelgiant į dėl specialiosios teisės atėmimo kilsiančias neigiamas pasekmes darbinėje srityje turės pakankamą prevencinį poveikį.

Remiantis aukščiau išdėstytu, skundžiamas Institucijos nutarimas keistinas dalyje dėl administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) paskyrimo – pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį sutrumpinant Pareiškėjui paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki vieno mėnesio.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 630 straipsnio 1 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjo D. Ž. skundą tenkinti.

Pakeisti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. birželio 5 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir juo paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą – sumažinti iki 1 (vieno) mėnesio.

Kitą Institucijos 2025 m. birželio 5 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.