Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Erikos Misiūnienės ir Larisos Šimanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo I. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. R. ieškinį atsakovui I. J. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Apeliaciniu skundu atsakovas I. J. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 15 d. sprendimą ir ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai argumentai:

4.1. Nurodė, jog ieškinio reikalavimai nebuvo aiškūs, nebuvo įvardyta, ką reikalaujama priteisti (skola, žalą). Tinkamai nesuformulavus reikalavimo, atsakovas negalėjo tinkamai apsiginti nuo jam pareikšto reikalavimo. Ieškovo ieškinio reikalavimas buvo neaiškus, o pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą peržengė bylos nagrinėjimo ribas.

4.2. Pažymėjo, jog nors žala priteista solidariai, ieškovo cituojamose nuosprendžiuose ir nutartyse nėra įvardyta kokią žalą padarė konkrečiai atsakovas, todėl teismas nagrinėdamas bylą iš esmės negalėjo apsiriboti nuosprendžio ir teismo nutarties citavimu, o privalėjo aiškintis, kokią žalą padarė konkrečiai atsakovas. Ieškovas privalėjo įrodyti, kad jo sumokėtos sumos ir pareikštas reikalavimas atlyginti jo nurodytą sumą, tenka atsakovui, ieškovas to neįrodė.

5. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas E. R. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

5.1. Nurodė, jog priešingai nei teigia ir vertina atsakovas, pirmos instancijos teismas sprendime daromas išvadas grindė byloje esančiais įrodymais, juos įvertindamas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

8. Pažymėtina, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl apeliacinis teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos ribų

9. Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 30 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-23-949/2022 tiek ieškovas, tiek atsakovas buvo pripažinti kaltais padarę nusikalstamas veikas nurodytas nuosprendyje. Nuosprendžiu, be kita ko, buvo nuspręsta tenkinti iš dalies civilinius ieškinius pareikštus baudžiamojoje byloje. Nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-23-949/2022 civiliniam ieškovui Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijai iš kaltinamųjų E. R. ir I. J. nuspręsta solidariai priteisti 3 079,25 Eur ir iš kaltinamojo I. J. priteisti 5 374,98 Eur turtinei žalai atlyginti, o civiliniam ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus naudai iš kaltinamųjų E. R. ir I. J. solidariai nuspręsta priteisti 7 910,89 Eur ir iš I. J. priteisti 13 078,86 Eur turtinei žalai atlyginti. Nuosprendis 2023 m. sausio 12 d. įsiteisėjo.

10. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad nuosprendžiui įsiteisėjusi 2023 m. sausio 17 d. teisme buvo išduoti vykdomieji raštai baudžiamojoje byloje Nr. 1-23-949/2022. Pagal teismo 2023 m. sausio 17 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-23-949/2022 antstolio G. J. žinijoje buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0091/23/00184 dėl 7 910,86 Eur išieškojimo iš ieškotojui Valstybinio socialinio draudimo fondo Panevėžio skyriui iš skolininko E. R. ir vykdomoji byla užbaigta, nes išieškota priteista 7 910,89 Eur suma, 151,10 Eur vykdomosios bylos administravimo išlaidos ir 604,07 Eur kitų vykdymo išlaidų, tai yra viso išieškota iš ieškovo 8 666,06 Eur.

11. Iš 2023 m. kovo 14 d. AB SEB banko mokėjimo nurodymo Nr. 17 nustatyta, kad ieškovas Valstybinei mokesčių inspekcijai pervedė 5 000 Eur, AB SEB banko mokėjimo nurodymu Nr. 18 ieškovas pervedė 649 Eur Valstybinei mokesčių inspekcijai.

12. Iš 2023 m. sausio 26 d. AB SEB banko mokėjimo nurodymo Nr. 9 nustatyta, kad ieškovas Valstybinei mokesčių inspekcijai pervedė 1 540 Eur, o 2023 m. kovo 2 d. AB SEB bankas mokėjimo nurodymu Nr. 15 nustatyta, kad ieškovas Valstybinei mokesčių inspekcijai pervedė 1 539,25 Eur sumą, abiejuose mokėjimo nurodymuose nurodytas įmokos kodas 5661.

13. Iš 2023 m. vasario 21 d. AB SEB banko mokėjimo nurodymo Nr.12 nustatyta, kad ieškovas SODRAI pervedė 2 000 Eur.

14. Iš 2023 m. kovo 15 d. AB SEB bankas mokėjimo nurodymo Nr. AIS-NUR-S-23-91-8294-1-6 nustatyta, kad iš ieškovo sąskaitos antstoliui G. J. pervesta 1 003,86 Eur suma, mokėjimo paskirtis 0091/23/00184. Iš 2023 m. kovo 21 d. AB SEB bankas mokėjimo nurodymo Nr. AIS-NUR-S-23-91-8757-1-6 nustatyta, kad iš ieškovo sąskaitos antstoliui G. J. pervesta 5 662,20 Eur suma, mokėjimo paskirtis 0091/23/00184.

Dėl skundžiamo teismo sprendimo (ne)teisėtumo

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas, vykdydamas Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 30 d. nuosprendį, priimtą baudžiamojoje byloje Nr. 1-23-949/2022, įvykdė visą solidarią prievolę. Taigi, ieškovui įvykdžius visą solidarią prievolę, prievolė pradiniam kreditoriui pasibaigė įvykdymu (CK 6.6 straipsnio 7 dalis), ir ieškovas CK 6.9 straipsnio 1 dalies pagrindu įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę, kad kitas solidarus bendraskolis jam atlygintų tai, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį. Nagrinėjamu atveju, ieškovo reikalavimas reiškiamas solidariam skolininkui I. J.. Atsakovas I. J. apeliaciniame skunde argumentuoja, jog ieškinio reikalavimai jam nebuvo aiškūs, o tai sutrukdė jam tinkamai apsiginti nuo pareikšto ieškinio, mano, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą peržengė bylos nagrinėjimo ribas. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka dėl toliau dėstomų motyvų.

17. Ieškinio dalyko nurodymą ieškinyje, be kita ko, nulemia įstatymų nustatyti civilinių teisių gynimo būdai. Civilinių teisių gynimo būdai – tai materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, reiškiami asmens, kurio teisės pažeistos arba kuriam gresia jų pažeidimo pavojus, ir skirti pažeistoms civilinėms teisėms apginti arba civilinių teisių pažeidimui išvengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2012). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad nurodant ieškinio dalyką kiekviename ieškinyje turėtų būti aiškiai nurodyta asmens teisė arba įstatymų saugomas interesas, kuriuos, į teismą besikreipiančio asmens nuomone, reikėtų ginti. Neprivaloma savo reikalavimo teisiškai kvalifikuoti, pakanka, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų, ko ir kokia apimtimi jis prašo iš teismo, tačiau bet kokiu atveju ieškinio dalykas turi būti suformuluotas aiškiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2021, 20 punktas).

18. Tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatytinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principų tinkamo įgyvendinimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-421/2019, 14 punktas).

19. Teismas, atlikdamas tarp šalių susiklosčiusių ir teismo nustatytų faktinių aplinkybių teisinį kvalifikavimą, negali išeiti už pareikšto ieškinio ribų (ieškinio, atsikirtimų į ieškinį, priešieškinio faktinio pagrindo ir šalių pasirinkto teisių gynimo būdo ribų), taip pat už šalių suformuotų apeliacijos ribų (apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinio ir teisinio pagrindo ribų), išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia teismui atskirų kategorijų bylose peržengti ieškinio ribas (CPK 265 straipsnio 2 dalis) arba apeliacinės instancijos teismui – apeliacijos ribas nustačius pagrindą ginti viešąjį interesą (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Priešingu atveju būtų priimtas siurprizinis šalims sprendimas ir pažeisti esminiai civilinio proceso teisės principai – dispozityvumo, rungimosi, lygiateisiškumo.

20. Šioje byloje ieškovas pareiškė reikalavimą atsakovui dėl 5 929,72 Eur skolos, 57,07 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio procesinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisimo. Siekdamas įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, ieškovas rėmėsi aplinkybėmis, nustatytomis įsiteisėjusiu Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 30 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-23-949/2022.

21. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-23-949/2022 patvirtina, kad iš ieškovo ir atsakovo solidariai buvo priteista 3 079,25 Eur Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai ir 7 910,86 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo Panevėžio skyriui. Nustatė, jog nagrinėjamu atveju ieškovui tenkanti prievolės dalis sudarė 5 873,65 Eur (11 745,31 Eur/2), todėl iš ieškovo sumokėtos 11 745,31 Eur sumos atskaičiavus ieškovui tenkančią mokėti dalį, yra pagrindas ieškovo ieškinį tenkinti ir ieškovui iš atsakovo priteisti 5 873,655 Eur (11 745,31 Eur –5 873,65 Eur).

22. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovo ir atsakovo solidarumas kilo Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-23-949/2022 nusprendus iš dalies tenkinti pareikštus civilinių ieškovų ieškinius. Civiliniams ieškovams priteistos sumos sudarė 11 745,31 Eur, nuosprendžiu nustatyta, jog tiek ieškovas, tiek atsakovas solidariai atsakingi už prievolių įvykdymą. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas solidarią prievolę civiliniams ieškovams baudžiamojoje byloje Nr. 1-23-949/2022 įvykdė iš savo asmeninių lėšų. Taip pat nėra ginčo, kad atsakovas pareigos baudžiamojoje byloje solidariai atlyginti žalą civiliniams ieškovams nevykdė. Be to, savo procesiniuose dokumentuose atsakovas tokių aplinkybių ir neneigė. Nurodytos aplinkybės, jog ieškovas yra įvykdęs visą solidariosios pareigos baudžiamojoje byloje Nr. 1-23-949/2022 civiliniams ieškovams dalį, suponuoja išvadą, jog byloje yra įrodyta, kad ieškovas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovo priteisti tai, ką jis yra įvykdęs, o baudžiamojoje byloje priimtų procesinių dokumentų turinio perkėlimas į sprendimo motyvuojamąją dalį nelaikytinas ieškinio ribų peržengimu.

23. Teisėjų kolegija pažymi, jog vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų. Tai negali būti vertinama kaip ieškinio ribų peržengimas, nes nei ieškinio dalykas, nei ieškinio faktinis pagrindas tokiu atveju nėra keičiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2005; 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2008; 2010 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010; 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2011).

24. Teismas negali savo nuožiūra nustatyti ieškinio dalyko (materialaus ieškovo reikalavimo suformulavimas kita žodine išraiška, nekeičiant reikalavimo esmės, nelaikytinas ieškinio dalyko pakeitimu) ir faktinio pagrindo, t. y. negali grįsti savo sprendimo faktais, kurių šalys nenurodė. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus. Pagal CPK normų nuostatas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises.

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši byla buvo išnagrinėta pagal suformuluotus ieškinio reikalavimus. Pažymėtina, jog apeliantas nekelia reikalavimo panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, grąžinti bylą nagrinėti teismui iš naujo tam, kad jo procesinės teisės būtų tinkamai įgyvendintos ir jis turėtų galimybę tinkamai apsiginti nuo jam pareikšto ieškinio. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apelianto procesinės teisės nagrinėjamoje byloje pažeistos nebuvo, pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą neperžengė bylos nagrinėjimo ribų.

26. Apelianto nuomone, nors žala buvo priteista solidariai ir abiejų asmenų, tačiau ieškovo cituojamose nuosprendžiuose ir nutartyse nėra įvardyta, kokią žalą padarė konkrečiai atsakovas, todėl ieškovas reikšdamas ieškinį negali apsiriboti nuosprendžio ir teismo nutarties citavimu, o privalo įrodyti, kad nuosprendyje nurodytą žalą padarė būtent atsakovas. Teisėjų kolegija su minėtais argumentais taip pat nesutinka.

27. CPK 182 straipsnio 3 punktu nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad prejudicinę galią turi visų rūšių teismo nuosprendžiais (apkaltinamuoju, išteisinamuoju, taip pat nuosprendžiu, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama) nustatytos nusikalstamų veiksmų pasekmės ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009 ). Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje. Teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose paprastai yra skirtingi. Kita vertus, yra civilinių bylų, kuriose baudžiamosiose bylose nustatyti faktai įeina į įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėje byloje. Pavyzdžiui, nusikalstama veika padarytos žalos pobūdis ir dydis, nusikaltimo tiesioginės pasekmės (fizinio asmens mirtis, kūno sužalojimai, turto sunaikinimas ir sugadinimas) ir t. t. Šios aplinkybės, nustatytos teismo nuosprendyje, civilinėje byloje turi prejudicinę galią ir negali būti iš naujo įrodinėjamos. Taigi pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008).

28. Nagrinėjamu atveju įsiteisėjusiu Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 30 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-23-949/2022 konstatuota, jog „E. R., būdamas BUAB „Kongera“ direktorius, o I. J., būdamas faktiniu vadovu, iš esmės kontroliavę finansus, organizavęs šios bendrovės veiklą kaltinime nurodytais laikotarpiais, veikė bendrovės naudai ir interesais, jie apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu, įrašymu į deklaracijas žinomai neteisingų duomenų apie darbuotojams išmokėtą darbo užmokestį ir priskaičiuotus mokesčius nuo jo, ir pateikimu tų duomenų valstybės įgaliotai institucijai, siekė nuslėpti BUAB „Kongera“ tikrąsias pajamas, dėl to kilo ne tik BK 222 straipsnio 1 dalyje ir BK 220 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai, bet ir tai, kad neįtraukus ir neapskaičius bei nedeklaravus darbuotojams išmokėtą darbo užmokestį ir už jį nesumokėjus privalomus valstybinio socialinio draudimo mokesčius, įmokų į garantinį fondą bei gyventojų pajamų mokesčio, bendrovė nesumokėjo privalomų mokėti į valstybės biudžetą mokesčių.“

29. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesiniais sprendimais baudžiamosiose bylose nustatyta, jog šalys nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje. Kiekvieno iš jų, tiek ieškovo, tiek ir atsakovo veiksmai lėmė, kad buvo nuslėptos UAB „Kongera“ pajamos, išmokėtas neapskaitytas darbo užmokestis. Abiejų šalių veiksmai lėmė tai, jog mokesčius administruojančios institucijos negalėjo apskaičiuoti mokesčių ir reikalauti juos sumokėti teisės aktų nustatyta tvarka. CK 6.279 straipsnio 1 dalies nustatyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai, o atlyginęs kelių asmenų bendrai padarytą žalą asmuo turi teisę iš kiekvieno reikalauti jų išmokėto žalos atlyginimo dalies, proporcingos jų kaltei. Kai neįmanoma nustatyti kiekvieno iš žalą padariusių asmenų kaltės dydžio, laikoma, kad jie žalą turi atlyginti lygiomis dalimis (CK 6.280 straipsnio 2 dalis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog prievolę nulėmė tiek ieškovo, tiek atsakovo neteisėti veiksmai, kadangi teismų procesiniai sprendimai baudžiamojoje byloje, kurioje tiek ieškovas, tiek ir atsakovas pripažinti kaltais dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje, padarymu, patvirtina, kad ieškovas ir atsakovas veikdami bendrininkų grupėje, siekė tų pačių neteisėtų tikslų ir padarinių, t. y. išvengti UAB „Kongera“ į valstybės biudžetą mokėtinų mokesčių. Nagrinėjamu atveju priimtuose teismų sprendimuose baudžiamojoje byloje nurodyta, jog dėl padarytos žalos valstybei kaltu pripažintas ieškovas, kaip bendrovės vadovas ir atsakovas, kaip faktinis įmonės vadovas. Šiuo atveju neteisėti atsakovo veiksmai nustatyti įsiteisėjusiu Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 30 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-23-949/2022, kuriame detaliai aptarti tiek ieškovo, tiek atsakovo vadovavimo UAB „Kongera“ laikotarpiai, dėl vadovavimo kilusios pasekmes, aptariamas žalos dydis. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 30 d. nuosprendyje konstatuotos aplinkybės turi prejudicinę galią sprendžiant dėl atsakovo atsakomybės šioje byloje. Baudžiamojoje byloje yra nustatyti tiek atsakovo neteisėti veiksmai, tiek faktas, kad žala civiliniams ieškovams buvo padaryta atsakovo veiksmais (veiksmai yra susiję priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais), žala atsirado kaip atsakovo veiksmų padarinys. Apkaltinamuoju nuosprendžiu nustatytos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos – žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp veikos ir žalos – yra prejudiciniai faktai, kurie civilinėje byloje neįrodinėjami. Tokių atveju pirmosios instancijos teismas sprendime iš esmės teisingai tik nurodė, kad vadovaujantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais – baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis, priimtu nuosprendžiu.

30. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantas nepaneigė ieškovo nurodomo skolos dydžio, kurį sudaro už apeliantą ieškovo įvykdyta solidari prievolė – žalos atlyginimas civiliniams ieškovams t. y. pats apeliantas iš viso nenurodė, koks, jo manymu, yra teisingas skolos dydis, kokią klaidą ir / ar netikslumą padarė ieškovas, apskaičiuodama skolos dydį, nors tai teigdamas atsakovas tokią pareigą turi (CPK 12 ,178 straipsniai). Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai aptarė ir įvertino byloje esančius įrodymus dėl skolos dydžio ir pagrįstai nustatė, kad atsakovas privalo ieškovui atlyginti pusę sumos, kurią ieškovas kaip solidarus skolininkas padengė įvykdydamas nuosprendžio dalį dėl solidarių sumų. Pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis. Nagrinėjamu atveju iš tiesų yra aišku, kokio dydžio žala buvo padaryta civiliniams ieškovams, yra aišku, jog visą solidarią žalą atlygino ieškovas, pirmosios instancijos teismas teisingai paskaičiavo skolos dydį dėl ieškovo įvykdytos atsakovo prievolės dalies.

31. Pažymėtina, kad apeliantas skunde iš esmės pakartoja jau anksčiau į bylą teiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus ir nepagrindė jokių pirmosios instancijos teismo padarytų materialinės ar proceso teisės normų taikymo klaidų. Nors apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra tikrinti pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia pakartotinio bylos nagrinėjimo. Taigi vien apelianto nesutikimas su tuo, kaip šias aplinkybes įvertino teismas, nesuponuoja išvados, jog teismas netinkamai išsprendė bylą. Apeliantas skunde nesutikdama su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, nepagrindžia teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o tiesiog pateikia savo faktinių aplinkybių interpretaciją. Taigi apeliantas iš esmės siekia, kad remiantis byloje pateiktais įrodymais būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė bylą nagrinėjęs teismas. Nesant duomenų, kad teismas pažeidė nuostatas, kuriomis reglamentuojamas įrodymų vertinimas, t. y. to neįrodžius, kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir (ar) faktinių aplinkybių interpretavimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga.

32. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apelianto I. J. apeliacinio skundo netenkinus, jam jo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Ieškovas E. R. apeliacinės instancijos teisme turėjo 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas. Ieškovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė sąskaitą faktūrą Serija LK Nr. 24015 600 Eur sumai.

34. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintinomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), sprendžia, kad ieškovo bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos bei neviršija nustatytų maksimalių dydžių, todėl, apeliacinio skundo netenkinus, ieškovo naudai iš apelianto priteisiama 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Dėl bylos procesinės baigties

35. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino ieškinį, o apelianto apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamo sprendimo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui E. R. iš atsakovo I. J. 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.