Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Šalčininkai Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Viktor Voicechovski,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal O. K. skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Institucija) 2023-09-20 nutarimo Nr. MD-VM00-ANR_N-1737-2023 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 2023-09-20 Institucijos nutarimu Nr. MD-VM00-ANR_N-1737-2023 O. K. buvo pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 515 straipsnio 1 dalyje dėl to, kad 2022 m. spalio 27 d. apie 17.00 val. į Šalčininkų kelio postą iš Baltarusijos atvyko lengvasis automobilis „BMW“, v/n (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Saris“, v/n (duomenys neskelbtini), kurį vairavo Lietuvos Respublikos pilietis O. K., gim. (duomenys neskelbtini). Vairuotojo pateiktuose dokumentuose (Prekių važtaraštis Nr. 2863590, Nr. 2863591, Keleivio deklaracijos 22LTVK3000KD000548, 22LTVK3000KD000530) buvo nurodyta, kad gabenamos kuro granulės iš linų (KN kodas 1404). Atliekant muitinį dokumentų ir krovinio tikrinimą pareigūnams kilo įtarimas, kad deklaracijoje pateikti neteisingi duomenys, t. y. neteisingai nurodytas prekės kodas ir prekės aprašymas, todėl buvo paimtas prekių mėginys Nr. 22VK300892. Gavus prekių klasifikavimo aktą Nr. 22V0694 nustatyta, jog prekės buvo deklaruotos neteisingai, t. y. prekės turėjo būti deklaruotos KN 4401. Gabendamas tokį krovinį O. K. pažeidė Tarybos reglamento (ES) Nr. 2022/355 2022 m. kovo 2 d., kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojamų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje, X priedo 1o straipsnio nuostatas, gabeno krovinį KN kodas 44 į Lietuvos Respubliką bei pažeidė ANK 515 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

2. O. K. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Už padarytą nusižengimą skirta 200,00 Eur bauda.

3. O. K. pateikė skundą dėl Institucijos 2023-09-20 nutarimo Nr. MD-VM00-ANR_N-1737-2023 prašydamas panaikinti jam skirtą nuobaudą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti arba taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir skirti švelnesnę nuobaudą – įspėjimą.

4. O. K. skunde nurodė bei teismo posėdyje paaiškino, kad norėjo iš Baltarusijos atvežti lino granulių kūrenimui. Žinojo, kad medienos vežti nebuvo galima, kadangi jai taikomos sankcijos, o linas yra žolinis augalas, todėl jam jokie ribojimai taikomi. Prieš įvažiuojant į Baltarusiją pasienyje paklausė muitininko, ar galima vežti lino granules, jis atsakė, kad galima, todėl nuvažiavo į Baltarusiją ir jų nupirko. Grįžtant pareigūnams kilo įtarimas iš ko pagamintos granulės. Jam buvo paaiškinta, kad bus paimtas granulių mėginys ir nustačius, kad jose medienos yra daugiau nei lino, bus pritaikytos sankcijos. Paėmė mėginį ir pasakė, kad tai medienos gaminys. Lino granules vežė antrą kartą, pirmą kartą niekas pretenzijų jam nereiškė. Matė iš ko gaminamos granulės gamykloje, nebuvo ten jokios medienos. Pardavėjas išrašė važtaraštį, ten buvo nurodyta, kad granulės pagamintos iš lino. Vėliau laboratorija patvirtino, kad pagaminta iš lino susmulkintų atliekų, medžio priemaišų nenustatė. Prieš važiuojant muitinės puslapyje ieškojo informacijos apie draudžiamas vežti prekes, apie lino gaminius nieko nerado. Granules vežė savo reikmėms, gyvenamojo namo kūrenimui. Baltarusijoje 1 tona tokių granulių kainavo apie 200,00 Eur, o Lietuvoje – apie 500,00 – 600,00 Eur. Reglamento neskaitė, teiravosi informacijos muitininko. Į muitinę raštu nesikreipė, net negalvojo, kad taip būtų galima daryti.

5. Atsiliepime į O. K. skundą Institucija nurodė ir teismo posėdyje Institucijos atstovė Dovilė Lankelaitienė paaiškino, kad Institucija nesutinka su skundu, kadangi tiek Muitinės laboratorijos tyrimo protokolu Nr. 22MLT2217, tiek Vilniaus teritorinės muitinės prekių klasifikavimo aktu Nr. 22V0694 nustatyta, kad tyrimui pateiktų granulių, sudarytų iš linų stiebelių sumedėjusių dalių (spalių), TARIC kodas yra 4401 39 00 00. Atsižvelgiant į tai, kad gabentos prekės kodas yra 4401 39 00 00, jai taikomi draudimai nustatyti Reglamento 1o str. 1 d. Atkreiptinas dėmesys, kad draudimas taikomas visoms prekėms, kurių kombinuotosios nomenklatūros kodas yra 44, kitu atveju prieš kombinuotosios nomenklatūros kodą turėtų būti nurodytos raidės „ex“, kas reiškia, kad draudžiamos tik tos prekės, kurios aprašytos Reglamente. O. K. muitinei pateikė prekes, kurios patenka į draudžiamų importuoti bei vežti prekių sąrašą. Pažymėtina, jog asmuo prieš importuodamas prekes turi galimybę paimti mėginį ir jį ištirti laboratorijoje bei nustatyti tikslų prekės kodą. Taip pat dėl prekės klasifikavimo galima kreiptis į Muitinės departamentą arba teritorinę muitinę. Galima kreiptis dėl privalomosios tarifinės informacijos išdavimo, kur būtų nustatytas prekės kodas ir nesant draudimų asmuo galėtų laisvai importuoti norimą prekę. Be visų aukščiau minėtų galimybių asmuo taip pat gali kreiptis konsultacijos į muitinę, kuri teikiama nemokamai. O. K. žinodamas esančią situaciją ir tai, kad daug prekių, kurių kilmės šalis Baltarusija arba jos eksportuojamos iš Baltarusijos, yra įtraukta į Reglamentą, turėjo suprasti, jog gabendamas bet kokias prekes iš Baltarusijos prisiima riziką dėl jų vežimo. Gabenant kuro granules, kurių kilmės šalis yra Baltarusija O. K. turėjo kilti pagrįstų abejonių ar tokios prekės nėra draudžiamos, nes daug laiko viešoje erdvėje buvo skelbiama, kad kuro granules, kurių kilmės šalis yra Baltarusija importuoti draudžiama. Taigi O. K. turėjo visas galimybes sužinoti, ar granules iš linų galima gabenti ir ar jos nėra uždraustos, tai galėjo padaryti kreipęsis į muitinę, tačiau to nepadarė dėl nerūpestingumo, pernelyg pasitikėdamas savo įsitikinimu ir nesiimdamas daugiau jokių kitų veiksmų. O. K. nusižengimą lėmė paties asmens neatsargumas. Jeigu asmuo negali savarankiškai klasifikuoti prekės, turėtų kreiptis į Muitinės departamentą. Tuomet departamentas nustato prekės kodą ir priima sprendimą dėl galimumo importuoti prekes. Su tokiu sprendimu asmuo gali vežti prekes, jeigu ji nėra sankcionuota. Toks sprendimas išduodamas ir fiziniams asmenims. Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio posto pareigūnai neatlieka trečiųjų asmenų konsultavimo prekių gabenimo klausimais funkcijos.

Skundas atmestinas.

6. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

7. Pagal ANK 515 straipsnį (2015-06-25 įstatymo Nr. XII-1869 redakcija) administracinę atsakomybę užtraukia Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų pažeidimas.

8. Vadovaujantis 2022-03-02 Tarybos Reglamento (ES) 2022/355, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje 1o straipsnio 1 dalimi, draudžiama: a) į Sąjungą tiesiogiai ar netiesiogiai importuoti X priede išvardytus medienos gaminius, jei: 1) jų kilmės šalis yra Baltarusija arba 2) jie eksportuoti iš Baltarusijos; b) tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyti X priede išvardytus medienos gaminius, jeigu jų buvimo arba kilmės šalis yra Baltarusija; c) vežti X priede išvardytus medienos gaminius, jeigu jų kilmės šalis yra Baltarusija arba jeigu jie eksportuojami iš Baltarusijos į bet kurią kitą šalį; d) tiesiogiai ar netiesiogiai teikti techninę pagalbą, tarpininkavimo paslaugas, finansavimą ar finansinę pagalbą, įskaitant išvestines finansines priemones, taip pat draudimo ir perdraudimo paslaugas, susijusius su a, b ir c punktuose nurodytais draudimais.

9. X priede nurodytos prekės yra mediena ir medienos gaminiai; medžio anglys (kombinuotosios nomenklatūros (KN) kodas 44).

10. O. K. nubaustas už tai, kad gabeno kuro granules iš linų. Byloje kilo ginčas, ar ši medžiaga pagrįstai Institucijos priskirta medienos gaminiams, kuriuos draudžiama įvežti į Europos Sąjungos teritoriją.

11. Nagrinėjamo įvykio dieną O. K. iš Baltarusijos Respublikos atvykus į Šalčininkų kelio postą ir deklaravus gabenamas prekes (linų granules) KN kodu 1404, muitinės pareigūnams kilo įtarimas dėl O. K. gabenamo krovinio teisingo klasifikavimo pagal kombinuotąją prekių nomenklatūrą, todėl buvo paimtas gabenamo krovinio mėginys Nr. 22VK300892. Mėginys paimtas dalyvaujant O. K., pastarasis pretenzijų mėginio paėmimui neturėjo. Šį mėginį ištyrus Muitinės laboratorijoje, 2022-10-31 protokolu Nr. 22MLT2217 nustatyta, kad granulių kokybinę sudėtį sudaro sulaužytos sumedėjusios 0,2 – 1 cm ilgio linų stiebelių dalys (spaliai) su likusiu nedideliu linų pluoštų kiekiu. Sulaužyti sumedėję linų stiebelių gabaliukai, gaunami brukimo metu, klasifikuojami 4401 pozicijoje. Tyrimui pateiktų granulių, sudarytų iš linų stiebelių sumedėjusių dalių (spalių), TARIC kodas – 4401 39 00 00.

12. Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje nurodoma, kad spaliai – tai sumedėjusios pluoštinių augalų stiebų dalys, gaunamos, kai pluoštas skiriamas nuo šiaudelių tuos augalus apdirbant (minant, brukant). Pagrindiniai spalių sudėties komponentai yra celiuliozė (50–64 %), ligninas (21–29 %), pentozanai (23–26 %) (https://www.vle.lt/straipsnis/spaliai/). Pagrindiniai medienos komponentai yra celiuliozė (iki 50 %), iki 30 % lignino, 23–35 % hemiceliuliozės (mažiau turi spygliuočių mediena) ir 5–10 % dervų, rauginių (tanidų; daugiausia turi ąžuolo branduolinė mediena), iki 1,7 % mineralinių medžiagų (jų kiekis nustatomas sudeginus medieną; pelenuose būna iki 40 % kalcio, apie 20 % kalio, apie 10 % magnio ir kitų oksidų) ir kitokių lengvai pašalinamų medžiagų, esančių ląstelių tuštumose (https://www.vle.lt/straipsnis/mediena/).

13. Taigi matyti, kad spalių ir medienos pagrindiniai sudėties komponentai yra celiulozė ir ligninas, kurių dalis tiek medienoje, tiek spaliuose yra apie 80 procentų nuo visų sudedamųjų dalių kiekio, todėl galima daryti išvadą, kad pagal sudėtį spaliai ir mediena yra giminingos medžiagos, dėl ko linų spaliai (ne patys linai, o tik jų sumedėjusi dalis) gali būti prilyginami medienai.

14. 2021-10-12 Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/1832, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedas, 44 skirsnyje numatyta, kad pagal KN kodą 4401 klasifikuojama malkinė mediena, turinti rąstgalių, pliauskų, šakų, žabų kūlelių arba panašų pavidalą; medienos skiedros arba smulkiniai; pjuvenos, medienos atliekos ir atraižos, neaglomeruotos arba aglomeruotos ir turinčios rąstgalių, briketų, granulių arba panašų pavidalą. Pjuvenos, medienos atliekos ir atraižos, aglomeruotos ir turinčios rąstgalių, briketų, granulių arba panašų pavidalą klasifikuojamos pozicijose 4401 31 00 (medienos granulės), 4401 32 00 (medienos briketai), 4401 39 00 (kitos).

15. Teismo vertinimu Institucija teisingai O. K. gabenamas linų granules klasifikavo pagal TARIC kodą 4401 39 00 00, kadangi laboratorinio tyrimo pagalba nustatyta, kad granulės sudarytos ne iš augalinės linų dalies, bet iš linų spalių, t. y. sumedėjusių linų stiebelių. Spaliai pagal sudėtį yra artimi medienai, todėl spalių granulės, skirtos kūrenimui patenka į KN poziciją 4401 39 00 kaip kitos medienos atliekos, turinčios briketų, granulių arba panašų pavidalą.

16. O. K. teisme tvirtino, kad žinojo, kad medienos gaminių iš Baltarusijos vežti negalima, todėl pirko granules iš linų, nes buvo tikras, kad tai augalinės kilmės medžiaga ir jokie apribojimai jai netaikomi. Tokias granules vežė antrą kartą, pirmą kartą muitinės pareigūnai jokių pretenzijų dėl gabenamo krovinio jam nereiškė, o nagrinėjamu atveju, pasienyje, išvažiuodamas iš Lietuvos Respublikos teiravosi muitinės pareigūno, ar linų granules galima vežti ir buvo informuotas, kad tai nėra draudžiama. Jeigu iš karto jam pasakytų, kad šios prekės į Lietuvą įvežti negalima nebūtų jos pirkęs.

17. Teismas pritaria Institucijos pozicijai, kad Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio posto pareigūnai neatlieka trečiųjų asmenų konsultavimo prekių gabenimo klausimais funkcijos, o norėdamas gabenti konkrečią prekę, asmuo turėtų iš anksto pasidomėti, ar tai prekei netaikomi įvežimo ribojimai, kreipdamasis raštu ar telefonu į Muitinės departamentą, kur įgalioti pareigūnai galėtų suteikti konsultaciją išaiškinant asmeniui kuriai kategorijai priskiriama jo nurodoma prekė. Esant dabartinei situacijai dėl įvestų didelės apimties sankcijų Rusijai ir Baltarusijai, draudžiamų įvežti į Europos Sąjungos teritoriją prekių sąrašas itin platus, todėl eiliniam piliečiui, vien paieškojus informacijos internete, gali būti iš tiesų sudėtinga išsiaiškinti kurias prekes galima įvežti iš Baltarusijos, o kurių negalima. Tačiau neįsitikinus dėl vienokių ar kitokių prekių gabenimo teisėtumo ir vežant tokias prekes į Europos Sąjungos valstybę narę, asmuo prisiima riziką dėl konkrečios prekės įvežimo teisėtumo.

18. Vadovaujantis 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas 139 straipsnio 1 dalies a) punktu, į Sąjungos muitų teritoriją įvežtas prekes, po to, kai jos atvežamos į nurodytą muitinės įstaigą ar kitą muitinės nustatytą ar jai priimtiną vietą, arba į laisvąją zoną, muitinei nedelsdamas pateikia į Sąjungos muitų teritoriją prekes įvežęs asmuo. Kaip matyti už prekių pateikimą muitinei atsako prekes įvežantis asmuo. Vadinasi tokiam asmeniui kyla pareiga aktyviai domėtis kokį krovinį jis veža, kadangi priešingu atveju jam gali kilti atsakomybė už neteisėtą prekių įvežimą į Sąjungos muitų teritoriją.

19. Teismas pažymi, kad pagal ANK 7 straipsnį asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Teismo vertinimu nagrinėjamas nusižengimas padarytas neatsargia kaltės forma, dėl asmens nerūpestingumo. ANK 9 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Minėta, kad galiojant Rusijai ir Baltarusijai įvestoms sankcijoms, itin plačiam kiekiui prekių yra taikomi įvežimo ribojimai. Dėl uždraustų prekių gausos, jų visų neįmanoma įtraukti į klasifikatorių, todėl asmeniui neradus informacijos dėl konkrečios jį dominančios prekės gabenimo teisėtumo, jis turėtų dėl tokios informacijos suteikimo papildomai kreiptis į įgaliotas institucijas. Šiuo atveju O. K. nebuvo pakankamai rūpestingas ir muitinės internetiniame puslapyje neradęs informacijos apie draudimą įvežti į Lietuvą linų granules, priėmė sprendimą, kad tokių prekių gabenimas yra leidžiamas. Pažymėtina ir tai, kad O. K. prieš įsigydamas prekes neišsiaiškino jų sudėties, nors prekių važtaraštyje nurodyta, kad granulės pagamintos ne tiesiog iš linų, bet iš linų spalių (rusiškai костра). Įvedęs šį žodį į interneto naršyklės paieškos langelį, galėtų rasti informacijos, kad tai sumedėjusi pluoštinių augalų dalis, kas turėtų sukelti įtarimų dėl tokio gaminio priskirtinumo medienos gaminiams. Taigi teismas pripažįsta, kad 2022-10-27 gabendamas linų granules O. K. nebuvo pakankamai rūpestingas, kadangi turėjęs galimybę išsiaiškinti, ar gabenamai prekei nėra taikomi vežimo ribojimai, to neišsiaiškino, todėl Institucija pagrįstai pripažino, kad O. K. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą dėl neatsargumo.

20. Nagrinėjant bylą teisme O. K. prašė skirti jam švelnesnę administracinę nuobaudą – įspėjimą.

21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje yra išaiškinta, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnio 1 dalis). Iš ANK 22 straipsnio 2 dalies turinio matyti, kad administracine nuobauda siekiama trijų tikslų: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017; 2AT-40-489/2018).

22. Vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

23. Teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta ir vadovaujamasi nuostata, jog administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė) ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) arba ją švelninant (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, 2AT-54-489/2018, Nr. 2AT-36-387/2021).

24. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų galima O. K. taikyti švelnesnę nuobaudą, todėl jo prašymas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas atmetamas.

25. Apibendrindamas išdėstyta teismas sprendžia, kad skundžiamas Institucijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, skiriant nuobaudą vadovautasi ANK reglamentuotomis nuobaudų skyrimo taisyklėmis, atsižvelgta į pažeidėjo asmenybę, pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį, todėl tenkinti skundo jame nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti O. K. skundą ir Vilniaus teritorinės muitinės 2023-09-20 nutarimą Nr. MD-VM00-ANR_N-1737-2023 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per bet kuriuos Vilniaus regiono apylinkės teismo rūmus.