Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-12-875-2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-55538-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.7.1; 1.1.10.1; 1.2.3.1.2.8; 1.2.26.2; 2.3.6.5.4.1

2021 m. sausio 6 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Laisvydo Zederštremo,

nukentėjusiajai A. B., jos atstovui ir nukentėjusiojo E. B. atstovui advokatui Ramūnui Dobrovolskiui,

teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, nedirbantis, turintis profesinį išsilavinimą, gyv. (duomenys neskelbtini) teistas: 1) 2010-07-01 Šiaulių apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 str. 4 d. terminuotu laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams, atlikęs bausmę; 2) 2020-02-06 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281(1) straipsnio 1 d. 50 parų arešto bausme, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 8 punktuose ir 284 straipsnyje.

D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), turi pagrindinį išsilavinimą, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 8 punktuose, ir 284 straipsnyje.

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis pagal individualią veiklą, gyv. (duomenys neskelbtini), turintis pagrindinį išsilavinimą, teistas 2018-02-26 Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 str. laisvės apribojimu 6 mėnesiams, iš probacijos tarnybos įskaitos išregistruotas 2018-11-16, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamų veikų aplinkybės

D. P. ir E. B. veikdami bendrininkų grupėje dėl chuliganiškų paskatų nužudė D. B. ir padarė viešosios tvarkos pažeidimą, bei tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje E. B. ir A. K. padarė E. D. nežymų sveikatos sutrikdymą ir padarė viešosios tvarkos pažeidimą.

D. P. ir E. B. 2018 m lapkričio 20 d. apie 16.30 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), dėl chuliganiškų paskatų ir dėl menkavertės dingsties konflikto metu, veikdami bendrais veiksmais panaudojo fizinį smurtą prieš apsvaigusį nuo alkoholio (nustatytas sunkus girtumo laipsnis) D. B., t. y. D. P. sudavus ranka ne mažiau kaip vieną smūgį sėdinčiam ant žemės D. B. į veido sritį ir šiam nugriuvus, po ko E. B. sudavė ranka ne mažiau kaip du kartus vėl sėdinčiam ant žemės D. B. į veido sritį ir šiam nugriuvus, tokiu būdu, D. B. atsitrenkus galva į kelio dangą, bendrais veiksmais nukentėjusiajam D. B. padarė sužalojimus – galvos smegenų sumušimą, povoratinklinę kraujosruvą, muštinę žaizdą ir kraujosruvą pakaušio kairėje pusėje, muštinę žaizdą ir kraujosruvą viršutinės lūpos dešinėje pusėje, nubrozdinimus dešiniame momenyje, kaktos dešinėje pusėje, ko pasėkoje, dėl galvos smegenų sumušimo D. B. mirė įvykio vietoje, tokiu būdu, bendrais tyčiniais veiksmais dėl chuliganiškų paskatų nužudė bejėgiškos būklės dėl sunkaus girtumo D. B. ir padarė viešosios tvarkos pažeidimą.

A. K. ir E. B. 2018 m. lapkričio 20d. apie 16.30 val. viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), siekdami save prieš pastatyti aplinkiniams, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkai, dėl menkavertės dingsties konflikto su metu, veikdami bendrais veiksmais panaudojo fizinį smurtą prieš E. D., t. y. A. K. išlipo iš jam priklausančio automobilio AUDI A3, v/n (duomenys neskelbtini) ir tyčia ranka sudavė ne mažiau du kartus E. D. į veido sritį ir šiam nuo smūgio nugriuvus, po ko E. B. sudavus ranka ne mažiau kaip vieną kartą E. D. į veidą, taip padarydami bendrais veiksmais E. D. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kairiojo smilkinio ir dešinės rankos nubrozdinimu, kairės akies vokų ir ausies kaušelio poodinėmis kraujosruvomis, kairės akies obuolio išorinio krašto kraujosruva, nosies sumušimu, ir tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

II. Įrodymai

Kaltinamasis E. B. teisiamajame posėdyje kaltės dėl D. B. nužudymo ir E. D. sumušimo nepripažino. Jis paaiškino, kad 2018-11-19 24 val. pas jį į namus, adresu (duomenys neskelbtini), atvyko D. B. ir E. D.. Jie prašė alaus, tačiau E. B. atsakius, kad neduos, D. B. trenkė jam į veidą. Kitą rytą išvažiavo į darbą, o grįždamas (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje pamatė stovintį A. K. automobilį. Automobilio (duomenys neskelbtini) įvykio vietoje nebuvo. Sustojęs pamatė D. P. stovintį prie D. B., o A. K. einantį į savo automobilį. D. B. gulėjo, o E. D. vaikštinėjo griuvinėdamas, abu buvo kruvini. Nukentėjusysis D. B. gulėjo ant nugaros, jis nejudėjo, nekalbėjo, nerodė gyvybės ženklų. Nesiėmė priemonių suteikti žmogui pagalbą, nes netikėjo, kad gręsia pavojus gyvybei. Buvo išlipęs iš automobilio, kai posūniai nurodė, jog viską išsiaiškino. Nukentėjusieji buvo kruvini, suprato, kad įvyko muštynės. Įvykio vietoje buvo kaimynė V. M., kuri iškvietė policiją. D. P. ir A. K. įsėdo į automobilį ir išvažiavo, jis taip pat iš karto išvažiavo ir grįžo į namus. Po kiek laiko pravažiavo greitoji medicinos pagalba ir policija. Prie D. B. ir E. D. įvykio vietoje nebuvo priėjęs, nei vieno smūgio jiems nesudavė. Nežino, kodėl kaltinamieji D. P. ir A. K. jį apkalba, jog sudavė smūgius abiem nukentėjusiesiems. Su jų mama buvo susipykę, gal dėl to jį apkalba. 2018-11-20 A. K. telefonu jam neskambino, tą dieną skambino tik A. P. ir klausė kada grįš. A. G. (buvusi pavadė – P., toliau byloje -G.) telefonu pasakė apie tuos vyrus, kad jie vėl atėjo, ir tai, kad apie tai pranešė sūnui A. K.. A. P. sakė, jog sūnūs važiuos jų apraminti. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad su A. K. susiskambino, tačiau tokio skambučio nebuvo. Įvykio metu dėvėjo žalią striukę, džinsus, juodus batus. Prie nukentėjusiųjų priėjęs nebuvo, tačiau ant jo striukės galėjo būti rastas E. D. DNR dėl to, kad E. D. griuvinėdamas galėjo įsikibti į striukės rankovę. Jo daiktų po įvykio skalbti nereikėjo, jų niekas neskalbė. Pardavimui alkoholio neturėjo ir niekam alkoholio nevežioja, jo namuose rastas alkoholis, kurį pirko (duomenys neskelbtini) ir laikė savo reikmėms.

Kaltinamasis D. P. teisiamajame posėdyje kaltę dėl D. B. nužudymo pripažino iš dalies. Jis paaiškino, kad 2018-11-19 naktį pas juos į namus (duomenys neskelbtini), kur jis gyveno su mama A. G., jos buvusiu sugyventiniu E. B., buvusia sugyventine ir vaikais atėjo E. D. ir D. B. ir trenkė E. B. į veidą. Kaip trenkė E. B. į veidą nematė, matė tik kraują. Kaip suprato trenkė už tai, kad E. B. neparvežė alkoholio. Po to vyrai išėjo, nes mama pagrasino, kad iškvies policiją. Kitą dieną apie 16 val. tie abu vyrai vėl atėjo, tačiau jie iš (duomenys neskelbtini) buvo išvaryti. Mama paskambino ir pakvietė A. K., kuriam atvykus su automobiliu Audi A3, kartu išvyko ieškoti nukentėjusiųjų. Juos rado netoli namų, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje. Prie sankryžos buvo sustojęs pilkas automobilis V. J., kuriuo buvo atvykęs liudytojas M. V.. Automobilio durys buvo atidarytos, vairuotojas ir nukentėjusieji konfliktavo. Abu su A. K. išlipo iš automobilio. A. K. nubėgo prie E. D. ir jie susistumdė. A. K. trenkė du smūgius ranka E. D. į veidą arba krūtinę. Po smūgių nukentėjusysis E. D. stovėjo. Kai jis išlipo iš automobilio, D. B. ėjo link jo, buvo labai girtas, užsimojo ir norėjo smūgiuoti, bet jis buvau greitesnis ir pirmas sudavė į veido sritį. D. B. mosikuodamas rankomis puolė, o jis tik gynėsi. Vėliau, tos pačios apklausos metu parodė, kad kai jis išlipo iš automobilio D. B. sėdėjo ant žemės už 6 m., buvo neblaivus, keikėsi, mosikavo rankomis, tačiau grėsmės jam nekėlė. Išlipęs iš automobilio jis pribėgo prie D. B., ir vieną kartą kairės rankos išorine plaštakos dalimi trenkė D. B.. Po smūgio D. B. atsirėmė alkūnėmis į žemę, galva (pakaušiu) į žemę nesitrenkė. Iš automobilio buvo pasiėmęs beisbolo lazdą, tačiau įvykio metu jos nepanaudojo. Kuriuo metu išvyko automobilis V. J., prieš smūgių sudavimą nukentėjusiesiems ar po jų, nepamena. Vėliau, po jo smūgio, su mėlynos spalvos autobusiuku (duomenys neskelbtini) atvažiavo E. B., kuris išlipęs iš mašinos puolė prie E. D., jam sudavė kelis kartus. Smūgių metu E. B. buvo tokioje padėtyje, kaip jį ir paliko – pasirėmęs ant alkūnių, lyg bandytų keltis, toliau keikėsi. Pačio galvos atsitrenkimo į žemę fakto nematė, tačiau matė smūgių sudavimą ir E. B. gulintį ant žemės. Tuo metu į įvykio vietą atėjo moteris, kalbėjo su ja, todėl momento, kai E. B. galva galėjo atsitrenkti į žemę – galėjo ir nematyti. Atėjusi moteris pradėjo šaukti, kad kvies policiją ir jie išvyko. E. B. paliko gulintį ant žemės be sąmonės. Su broliu išvažiavo ir namo grįžo pirmi, neužilgo grįžo E. B.. Teisme duodamas parodymus D. P. paneigė pirmoje įtariamojo apklausoje duotus parodymus, kad po jo smūgio D. B. krito atbulas, ir patvirtino, kad jis nugriuvo ant nugaros ir atsirėmė rankomis, galvos ir pečių sąlyčio su žeme nebuvo. Įvykio metu buvo blaivus. Kokios pasekmės bus nuo jo suduoto smūgio E. B. tuo metu negalvojo. Prie nusikaltimo prisidėjo vien būdamas nusikaltimo vietoje. Savo elgesį vertina blogai, nežino kodėl nestabdė E. B.. Gailisi dėl savo elgesio.

Įtariamasis D. P. 2018-11-21 parodymų patikrinimo vietoje parodė, kaip A. K. kamščiu sudavė E. D. smūgį į veidą. Po suduoto smūgio E. D. nugriuvo. Parodė kaip jis (D. P.) priėjo prie ant žemės sėdinčio D. B. ir trenkė atbula kaire ranka į veido sritį, o šis griuvo atbulas. Po smūgio nukrito ir liko gulėti, kojos ir kūnas ant asfalto, galva ant kelkraščio žvirgždo ir žolės. Po to nurodė, kad išlipęs iš automobilio E. B. kamščiu sudavė E. D. smūgį į veidą. Po to E. B. pasikėlęs D. B. už rūbų sudavė į veidą, po ko nugriuvęs vaikinas nebeatsikėlė ( t. 2 , b. l. 56-64).

Įtariamasis D. P. 2019-04-17 parodymų patikrinimo vietoje, dalyvaujant ekspertui J. S., parodė, kad jis įvykio metu priėjo prie ant žemės sėdinčio D. B. ir trenkė atbula kaire ranka į veido sritį, o šis atsilošė atgal ir alkūnėmis atsirėmė į žemę. Po to nurodė, kad E. B. sėdinčiam ir alkūnėmis atsirėmusiam D. B. suėmė už rūbų ir sudavė kelis smūgius į veidą, po ko jis nuvirto atbulas pakaušiu atsitrenkdamas į žvirgždą. Taip pat E. B. sudavė dar du smūgius į veido sritį D. B. gulint ant žemės (t. 2 , b. l. 99-105).

Kaltinamasis A. K. teisiamajame posėdyje kaltę dėl E. D. sumušimo ir viešosios tvarkos sutrikdymo pripažino visiškai. Jis paaiškino, kad 2018-11-20 apie 16 val. paskambinusi mama pranešė, kad tie patys asmenys, kurie praeitą dieną sudavė E. B. į veidą, vėl atėjo pas juos į namus. Savo automobiliu Audi A3 atvyko adresu (duomenys neskelbtini), kur gyveno jo mama A. G., patėvis E. B., brolis D. P.. Pasiūlė D. P. važiuoti nukentėjusiuosius. Juos pamatė netoli namų, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje. Prie sankryžos buvo sustojęs pilkas automobilis V. J.. Jo vairuotojas konfliktavo su nukentėjusiaisiais, jie stumdėsi. Visi asmenys stovėjo. Kai išlipo iš automobilio, pribėgo prie E. D., kuris paklaustas „ką čia darote?“ bandė suduoti į veidą. A. K. sudavus keletą smūgių, E. D. vėl jį puolė ir bandė trenkti dar kartą. A. K. sudavė E. D. keletą smūgiu, pataikė į dantis, žandą, sudavė dešine ranka, kumščiu. Nuo smūgiu E. D. buvo nukritęs ant žemės. Galėjo trenkti iš abiejų rankų, kaip nurodė ikiteisminio tyrimo teisėjui. Abi jo rankos po įvykio buvo suteptos E. D. krauju. Brolis D. P. išlipęs iš automobilio nuėjo prie D. B., nematė kaip sudavė jam, nes tuo metu mušėsi su E. D.. Kai atvažiavo į įvykio vietą D. B. matė stovintį, po konflikto jis sėdėjo ant žemės, buvo pasirėmęs alkūnėmis, keikėsi. Tuo metu automobiliu (duomenys neskelbtini) atvažiavo E. B., kuris iššokęs iš savo automobilio pribėgo prie sėdinčio D. B. ir trenkė tris smūgius kamščiu į galvą, pataikė į nosį ar dantis. Po smūgių D. B. nugriuvo ant nugaros. Nematė ar galva kažkur trenkėsi, bet galėjo trenktis, nes jis sėdėjo ant žolės, o jam už nugaros buvo asfaltas. E. B. trenkė ir E. D.. Nematė kur trenkė, tačiau E. D. iš karto paėjo žingsnį atgal, kaip kad būtų pastumtas ar jam trenkta. Į įvykio vietą dar buvo atėjusi moteris, kuri kalbėjo su E. B.. A. K. išvyko su D. P. savo automobiliu, E. B. paliko įvykio vietoje. D. P. paleido prie namų ir pats grįžo į savo namus. Abu nukentėjusieji buvo neblaivūs, tai matėsi iš jų elgesio, nerišlios kalbos. Automobilyje turėjo beisbolo lazdą, ją vežiojosi po įvykio rugsėjo mėnesį, kai buvau užpultas (duomenys neskelbtini) . Ar D. P. įvykio metu buvo pasiėmęs beisbolo lazdą nematė, ji automobilyje buvo užkišta už sėdynės, šone. Nukentėjusiojo E. D. kraujas automobilyje atsirado nuo jo rankų. Nukentėjusiųjų ieškojo turėdamas tikslą apie juos pranešti policijai. Įvykio metu rankoje laikė telefoną, būtų iš karto kvietęs policiją. Pripažįsta, kad padarė žalą nukentėjusiajam E. D., ją vertina mažiau nei 1000 eurų. Važiuodamas į įvykio vietą neturėjo jokių chuliganiškų nuostatų. Smūgio tikrai nebūtų sudavęs, jei nukentėjusysis nebūtų išprovokavęs savo veiksmais.

Įtariamasis A. K. 2018-11-21 parodymų patikrinimo vietoje parodė, atvykus įvykio vietoje buvo E. D. ir D. B., nurodė, kaip kaire ranka sudavė smūgį E. D. į galvą, po kurio jis nukrito ant žemės, po to stojosi ir jis dar kartą sudavė nukentėjusiajam į veidą. Parodė, kad atsisukęs pamatė, jos brolis D. P. stovi apie du metrus nuo sėdinčio D. B.. Po to atvykęs E. B. priėjo prie sėdinčio ir alkūnėmis į žemę atsirėmusio D. B. bei jam sudavė kumščiu tris kartus į veidą ( t.2 , b. l. 119-125).

Nukentėjusysis E. D. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2018-11-19 susiskambino su D. B. ir sutarė atsigerti alaus. Pradžioje alų gėrė garaže, vėliau pas pažįstamą A. I.. Iš ten skambino E. B. į (duomenys neskelbtini) kaimą, (duomenys neskelbtini) r., kurio paprašė atvežti alaus. Su D. B. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą pas E. B. išsiaiškinti, kodėl šis neatvežė alkoholio. D. B., atidarius duris, nieko nesakęs trenkė E. B. vieną kartą kumščiu į veidą, praskėlė į lūpą. Trenkė už tai, kad šis nesilaikė žodžio ir neatvežė alaus. E. B. pagrasino, kad taip nepaliks. Po to abu su D. B. nuėjo pas netoliese gyvenantį R. ir ten toliau gėrė. Kitą dieną, 2018-11-20 d., apie 16 val. su D. B. vėl atėjo į E. B. kiemą, sutikę D. P. prašė suorganizuotų jų parvežimą į (duomenys neskelbtini) , šnekėjo draugiškai, siūlė sumokėti 6 eurus. D. P. nieko neatsakius, išėjo namo tuo keliu, kur įvyko nelaimė. Sustabdė pilką automobilį, kurio vairuotojo prašė parvežti namo, siūlė pinigų. Vairuotojas iš automobilio nebuvo išlipęs, bet norėjo išlipti, darė dureles ir liepė pasitraukti nuo automobilio. Konfliktinės situacijos su vairuotoju nebuvo, jo tik prašė pavežti ir siūlė sumokėti pinigų. Po to šis automobilis nuvažiavo ir privažiavo mėlynos spalvos (duomenys neskelbtini) autobusiukas. Matė (duomenys neskelbtini) autobusiuko vairuotoją E. B., buvo ir dar du asmenys, bet jų nepamena. Viskas įvyko greitai, pajuto smūgius, trenkė kažkuris iš tų dviejų, kuris buvo arčiausiai jo, po to visas kruvinas atsikėlė griovyje. Gal bandė gintis, atgal suduoti nebandė. D. B., kai jį pamatė, gulėjo šalikelėje, pilvas buvo plikas, galva perversta, iš nosies ar lūpos bėgo kraujas, gulėjo ant nugaros, rankos ištiestos, buvo be vieno bato, kojos gulėjo tiesiai, norėjo prie jo prieiti, tačiau įvykio vietoje buvusios moterys neleido prie jo prieiti. Po to atvažiavo policija, nuvežė jį į (duomenys neskelbtini) policijos komisariatą, po to į ligoninę. Kaip suprato, buvo sumušti už tai, kad nuėjo pas E. B. nusipirkti alkoholio ir D. B. jam sudavė, o E. B. norėjo už tai atkeršyti. Anksčiau E. B. nepažinojo, piktumo iki tol su juo neturėjo. Įvykio metu jam buvo padaryti sužalojimai: kairiojo smilkinio ir dešinės rankos odos nubrozdinimai, kairės akies voko ir ausies kaušelio poodinės kraujosruvos, kairės akies obuolio išorinio krašto kraujosruva, nosies sumušimas, pasireiškęs nosies minkštųjų audinių sutinimu. Iki įvykio jis ir D. B. nebuvo sužaloti, buvo visiškai sveiki, eidami negriuvinėjo. Reiškia civilinį ieškinį dėl neturtinės 3000 eurų žalos atlyginimo iš kaltinamųjų E. B. ir A. K.. Neturtinė žala susidaro iš to, kad buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, patyrė didelį fizinį skausmą, dvasines kančias. Po įvykio buvo nemiga, nervinosi, savaitę negalėjo valgyti ir užmigti, jaučia nerimą. Išgyvenimai tęsiasi, neturi apetito, pinasi mintys, darbe nesusikaupia. Po įvykio pusę metų jaučia alkūnių skausmą, nuo bet kokio sutrenkimo alkūnės ištinsta.

Nukentėjusioji A. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2018-11-19 su sūnumi D. B. buvo namuose, vakare paskambino jo draugas E. D. ir pakvietė sūnų į sporto salę. Sūnus iš namų išėjo nepasiėmęs telefono. D. B. išėjo ir iki ryto negrįžo, nors anksčiau visada grįždavo. Ryte skambino jo draugams, tačiau visi sakė, kad D. nematė. 2018-11-20 pavakare paskambino M. G., kuris pasakė, kad sūnų nužudė. Jis nuvežė ją į įvykio vietą, sūnus dar buvo toje vietoje, matė jį gulintį, tačiau arti neprileido. Po įvykio susisiekė su E. D., kuris papasakojo, kad prašė E. B. ar D. P. juos parvežti namo, bet jie nesutiko, minėjo, kad atsiprašė už praėjusios dienos įvykį. Ji turėjau du sūnus, pirmasis sūnus taip pat žuvo, vyras irgi miręs. Gyveno tik su sūnumi D. B. po to, kai mirė vyras. Civilinį ieškinį reiškia dėl 830 eurų turtinė žalos ir 20000 neturtinės žalos. Patirtą turtinę žalą patvirtinantys dokumentai pateikti teismui. Iš valstybės gavo 304 eurus laidojimo išlaidoms, šia suma sumažino civilinį ieškinį. Turtinę žalą sudaro laidotuvių išlaidos. 44 eurai valstybinei teismo medicinos tarnybai mokėta už lavono sutvarkymą. Neturtinę žalą prašo atlyginti 20000 eurų, neteko sūnaus, skausmo jokie pinigai neatpirks. Sūnus turėjo du vaikus E. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., su kurio mama N. Š. nebuvo susituokęs, ir A. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., su kurio mama L. B. buvo išsituokęs. A. E. gyvena (duomenys neskelbtini) su mama, vaikui padaryta didžiulė trauma, jis verkia be priežasties, turi širdies problemų. Po šių įvykių su anūku bendravo, jis buvo grįžęs vasarą į Lietuvą. Anūkas patyrė žalą, nes neteko maitintojo, dabar jam labai sunku, mama viena jį išlaiko, padeda mokytis.

Liudytojas M. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2018-11-20 apie 16.30 val. jis važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) r., priklausančiu automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šviesiai mėlynos spalvos. Ties kelių (duomenys neskelbtini) g.- (duomenys neskelbtini) g. sankirta jis pamatė du neblaivius vyriškius, kurie užstojo kelią ir puolė ant jo automobilio. Vyrai ėmė prašyti juos pavežti, jis atsisakė ir tada tamsių plaukų vyriškis įsikibo į automobilio langą ir ėmė jį laužti. Vienas vyriškis buvo "plikos" šukuosenos, apie (duomenys neskelbtini) metų, kuris žuvo, kitas (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) metų. Jis išlipo ir nustūmė juos nuo automobilio. Tuo metu sustojo mėlynos spalvos automobilis (duomenys neskelbtini), iš kurio išlipo A. K. ir D. P.. Jie priėjo prie minėtų vyriškių ir pradėjo ginčytis. Įvykio metu stovėjo prie vairuotojo vietos, atvėręs automobilio dureles. Girdėjo, kaip A. K. minėjo B. ir jo sumušimas. Akimis nusekė A. K., kuris priėjo prie tamsaus vaikino ir su juo susistumdė. Minėtas vyriškis griuvo nuo pastūmimo. Jam atsikėlus, A. K. sudavė kelis smūgius ir jis vėl griuvo ant žemės. Kai nusekė akimis, abu vyrai stovėjo, po to nusisuko ir žiūrėjo į priekyje esančius. Kai atsisuko į automobilio galą, vyras skusta galva pusiau sėdomis gulėjo ant žemės, o D. P. stovėjo apie metro atstumu nuo jo. Jokio smūgio nematė. Negirdėjo, kad D. P. kalbėtų ar keiktųsi. Ant žemės gulintis vyras atrodė sukritęs, apalpęs ir nekalbėjo. Jis buvo pusiau ant kelio, pusiau ant žolės, kojos ant kelio. Kadangi jo automobilis užstojo kitam automobiliui kelią, sėdo į savo automobilį ir išvažiavo. Kai išvažiavo, vyras skusta galva pusiau gulomis dar sėdėjo. Kol buvo įvykio vietoje, nebuvo atėjusių moterų ar kitų asmenų. Mėlynos spalvos autobusiuko nematė. Apie to įvykio pasekmes sužinojo kitą dieną.

Liudytoja V. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2018-11-20 apie 16.30 val. ji savo kieme (duomenys neskelbtini) g. , (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., nešė į kiemą išmesti šiukšles ir gatvių (duomenys neskelbtini) g.-(duomenys neskelbtini) g. sankryžoje pamatė grumtynes, nuo jos iki grumtynių vietos buvo apie (duomenys neskelbtini) metrų. Įvykio vietoje stovėjo mėlynos spalvos lengvasis automobilis, prie automobilio stumdėsi, grūmėsi ir keikėsi keturi asmenys. Einat link jų, pravažiavo ir prie konfliktuojančių asmenų sustojo E. B. autobusiukas. E. B. pažįsta, jis kaimynas, žino, kad kiti jaunuoliai yra E. B. sugyventinės sūnūs, juos šiek tiek pažįsta. E. B. iššoko iš automobilio ir puolė prie kitų vyrų, tačiau nematė ar jis sudavė smūgius, visi keikėsi ir stumdėsi. Ji išpylusi šiukšles pradėjo šaukti ant jų, kad čia ne vieta muštis, pažadėjo kviesti policiją. Vienas vyras į jos šaukimą atsakė: „o ką jūs darytumėte, jei jums langus išdaužytų?“. Tada jie sėdo į automobilius ir išvažiavo. Pirmiau išvažiavo lengvasis automobilis, po to E. B., jie išvyko į vieną pusę, kelių minučių skirtumu vienas po kito. Kai automobiliai išsiskirstė, matė vieną vyrą, kuris buvo labai kruvinas, kėlėsi nuo žemės, o kitas vyras gulėjo ant asfalto. Buvo atėjusi kaimynė J. D., kuri klausė kas čia vyksta. Atsikėlęs vyriškis pradėjo tampyti gulintį draugą, moterys liepė taip nedaryti ir draugo neliesti. Iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Pirma atvyko policija, po to greitoji medicinos pagalba.

Liudytoja J. D. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2018-11-20 apie 16.30 val. išėjo į savo namo kiemą, adresu (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., ir išgirdo kaip gretimame kieme šaukia kaimynė V. M.. Pamatė, kad (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje stovi E. B. mikroautobusas mėlynos spalvos ir kitas mėlynos spalvos automobilis. Įvykio vietoje buvo E. B., moteris, galimai jo sugyventinė, kaltinamieji A. K. ir D. P.. Atstumas nuo gyvatvorės ir vartelių, iš kur stebėjo, iki įvykio vietos buvo apie 30 metrų. Kas ten vyko nematė, nes kai pradėjo stebėti įvykį, visi išvažinėjo. E. B. įsėdo į savo automobilį, o kiti du kaltinamieji įsėdo į kitą automobilį. Automobiliai išvyko į skirtingas puses. Nuėjusi į vietą pamatė du gulinčius vyriškius, kurių vienas kėlėsi, o kitas gulėjo ant asfalto. Vienas nuo kito vyrai buvo maždaug už dešimties žingsnių. Gulintis ant asfalto vyras jokių veiksmų neatliko, buvo be sąmonės, ant jo veido sužalojimų ir kraujo dėmių nematė. Kito vyro veidas buvo kruvinas, jis valėsi veidą. Po įvykio V. M. pasakojo, kad vyrai susimušė. Ji neįvardijo kas susimušė.

Liudytoja A. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad D. P. ir A. K. yra jos sūnus, o E. B. buvęs sugyventinis. Įvykio metu ji gyveno E. B. namuose, adr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaimas. 2018-11-19 vakarą į jų namus atėjo du vyriškiai, iš kurių vienas „plika“ galva trenkė E. B. kumščiu į veidą ir pasakė “ (duomenys neskelbtini)“. E. B. atėję vyrai sudavė už tai, kad jiems nepardavė alaus. E. B. prekiavo alkoholiu, kodėl jis atėjusiems vyrams nepardavė alkoholio nežino. E. B. liepė kviesti policiją, jam iš dantenų bėgo kraujas. Kitos dienos vakarą tie patys vyriškiai vėl atėjo, abu buvo labai girti. E. B. namuose nebuvo, ko jie norėjo nežino, juos iš namo (duomenys neskelbtini) išvijo. Jiems išėjus paskambino E. B., o jis liepė skambinti sūnui A. K.. Paskambino sūnui, kuris nurodė, kad tuoj atvažiuos. Atvažiavęs (duomenys neskelbtini) markės automobiliu pasiėmė brolį D. P. ir išvažiavo aplink kaimą ieškoti minėtų vyriškių. Sūnūs grįžo gal po 10 minučių, o E. B. po 15 – 20 minučių. E. B. grįžo kruvinomis rankomis, turėjo kruviną liemenę, kurią įdėjo į skalbimo mašiną ir išskalbė. Po kelių dienų policija liemenę paėmė. Suprato, kad visi trys grįžo iš muštynių, nes apie tai pasakojo sūnus D. P.. Jis pasakojo, kad nieko baisaus neįvyko, vienas vyras kruvinas, o kitas buvo dar gyvas. Su E. B. nekalbėjo apie tai, kas įvyko, nes greit atvyko policija. E. B. po pirmo vakaro, kai gavo smūgį į veidą, sakė, kad padės juos į vietą. Jis grįžęs po įvykio, sakė: „(duomenys neskelbtini)“.

2018-11-20 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini) g. -(duomenys neskelbtini) g. sankryža, (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., apžiūra, kurios metu užfiksuota D. B. lavono vieta įvykio vietoje, paimti mėginiai (t.1 , b. l. 5-20).

Iš bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus gautas garso įrašas su pranešimu apie įvykį (1 t., b. l. 149), kuris daiktų apžiūros metu stenografuotas (t.1 , b. l. 150-151).

2018-11-21 kratos protokole užfiksuota, kad pas A. K., adresu (duomenys neskelbtini) atlikta krata, kurios metu paimti daiktai ( t.1 , b. l. 171-173).

2018-11-23 kratos protokole užfiksuota, kad pas E. B., adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) km., (duomenys neskelbtini) r., atlikta krata, kurios metu paimti daiktai (t.1 , b. l. 187-191).

Daiktų apžiūros metu apžiūrėti daiktai, paimti kratų metu 2018-11-21 pas A. K., adresu (duomenys neskelbtini) r., ir 2018-11-23 pas E. B., adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) km., (duomenys neskelbtini) r., bei savanoriškai pateikti kaltinamųjų D. P., E. B. bei VTMT specialisto pateikti mirusiojo D. B. rūbai (t. 2, b.l. 30-40).

Daikto apžiūros protokole, užfiksuota automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio E. B. apžiūra ( t. 2 , b. l. 9-16).

Daikto apžiūros metu apžiūrėtas automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis A. K., apžiūros metu paimti biologiniai pėdsakai nuo vairuotojo durelių vidinės pusės ir vairo ( t.1 , b. l. 17-24).

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 1. Ant pateiktų tirti tamponų su nuoplovomis nuo A. K. abiejų rankų (pažymėta mėg. Nr. 21, Nr. 22), žmogaus kraujo nerasta, rasta vyro biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su A. K. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų A. K. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė kaip 0,0000000000000000000003 proc. Ant pateiktų tirti tamponų su nuoplovomis nuo D. P. abiejų rankų (pažymėta mėg. Nr. 23, Nr. 24), žmogaus kraujo nerasta, rasta vyro biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su D. P. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų D. P. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė kaip 0,00000000000000000004 proc. Ant pateiktų tirti tamponų su nuoplovomis nuo E. B. abiejų rankų (pažymėta mėg. Nr. 25, Nr. 26), žmogaus kraujo nerasta, rasta vyro biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su E. B. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų E. B. lokusų genotipui, t.y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė kaip 0,000000000000000000002 proc. 2. Ant tirti pateiktos E. B. striukės, paimtos 2018-11-23 atliekant kratą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r.; mėg. Nr. 9 rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su E. B. genotipu; mėg. Nr. 12 rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su E. D. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų E. D. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė kaip 0,0000000000000000003 proc.; mėg. Nr. 8, Nr. 10 rasta žmogaus kraujo, tačiau negalima atsakyti, kam jis priklauso, nes mėg. Nr. 8, Nr. 10 rasta dviejų vyrų susimaišiusių biologinių pėdsakų, tinkamų abiejų asmenų tapatybei nustatyti tiriant N. V. vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su E. D. genotipu, antro vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su E. B. genotipu; mėg. Nr. 11 rasta žmogaus kraujo, tačiau negalima atsakyti, kam jis priklauso, nes mėg. Nr. 11 rasta ne mažiau kaip dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, tinkamų vieno vyro asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su E. D. genotipu. Ant tirti pateiktos E. B. liemenės, paimtos 2018-11-23 atliekant kratą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) r., kraujo nerasta. Ant pateikto tirti E. B. darbo pažymėjimo, laboratorijoje rasto E. B. striukės kišenėje, dėmių, panašių į kraują, nerasta. 3. Ant pateikto tirti peilio, laboratorijoje rasto E. B. striukės kišenėje, rankenos žmogaus kraujo nerasta, rasta ne mažiau kaip dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 13), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR; ant peilio geležtės žmogaus kraujo nerasta, rasta ne mažiau kaip dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 14), iš kurių asmens tapatybei nustatyti yra tinkami tik vieno vyro biologiniai pėdsakai, kurių genotipas sutampa su E. B. genotipu. Ant pateiktos tirti pirštinės, laboratorijoje rastos E. B. striukės kišenėje ir tiriant pažymėtos Nr. l, rasta vyro biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 15, Nr. 16), tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su E. B. genotipu. Ant pateiktos tirti pirštinės, laboratorijoje rastos E. B. striukės kišenėje ir tiriant pažymėtos Nr. 2, rasta vyro biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 17), tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su E. B. genotipu; rasta ne mažiau kaip dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 18), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. 4. Ant pateiktų tirti dviejų tamponų su nuoplovomis, padarytomis 2018-12-04 apžiūrint automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusį (duomenys neskelbtini) , rasta žmogaus kraujo (pažymėta mėg. Nr. 19, Nr. 20), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su E. D. genotipu. 5. Ant pateiktos tirti beisbolo lazdos, paimtos 2018-11-21 atliekant kratą (duomenys neskelbtini) r.: mėg. Nr. 6 rasta ne mažiau kaip dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR; mėg. Nr. 7 žmogaus kraujo nerasta, rasta ne mažiau kaip dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš kurių asmens tapatybei nustatyti yra tinkami tik vieno vyro biologiniai pėdsakai, kurių genotipas sutampa su A. K. genotipu (t.1, b.l.129-135).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad E. D. nustatyti sužalojimai: kairiojo smilkinio ir dešinės rankos odos nubrozdinimai, kairės akies vokų ir ausies kaušelio poodinės kraujosruvos, kairės akies obuolio išorinio krašto kraujosruva, nosies sumušimas, pasireiškęs nosies minkštųjų audinių sutinimu. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. E. D. nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau 3 trauminiais poveikiais kietais bukais daiktais ar paviršiais. Tiksliai atsakyti, kuo padaryti sužalojimai, nėra galimybės. Visumoje sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai (t.1 , b. l. 31).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. M (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad D. B. padaryti kūno šie sužalojimai: galvos smegenų sumušimas, povoratinklinė kraujosruva, muštinė žaizda ir kraujosruva pakaušio kairėje pusėje, muštinė žaizda ir kraujosruva viršutinės lūpos dešinėje pusėje, nubrozdinimai dešiniame momenyje, kaktos dešinėje pusėje, nubrozdinimas ir kraujosruva kairės šlaunies išoriniame paviršiuje, nubrozdinimai kairio kelio ir kairės blauzdos priekiniame paviršiuje, nubrozdinimai dešinės alkūnės ir dešinio dilbio ištiesiamajame paviršiuje. D. B. kūne rasti sužalojimai gyvam asmeniui atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, nes galvos smegenų sumušimas sukėlė gyvybei pavojingą būseną ir mirtį. Vertinant kūne rastus sužalojimus atskirai, muštinė žaizda ir kraujosruva viršutinės lūpos dešinėje pusėje, nubrozdinimai dešiniame momenyje, kaktos dešinėje pusėje, nubrozdinimas ir kraujosruva kairės šlaunies išoriniame paviršiuje, nubrozdinimai kairio kelio ir kairės blauzdos priekiniame paviršiuje, nubrozdinimai dešinės alkūnės ir dešinio dilbio ištiesiamajame paviršiuje atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. D. B. galvos smegenų sumušimas, povoratinklinė kraujosruva, muštinė žaizda ir kraujosruva pakaušio kairėje pusėje galėjo būti padaryti keleto valandų bėgyje iki mirties griuvimo metu pakaušio kaire puse atsitrenkiant į buką kietą paviršių. Į tai nurodo galvoje rastų išorinių ir vidinių sužalojimų tarpusavio išsidėstymas: muštinė žaizda ir kraujosruva pakaušio kairėje pusėje, kontuziniai židiniai smegenų kairės kaktinės skilties pamatiniame paviršiuje, kairės smilkininės skilties pamatiniame ir išoriniame paviršiuje ir dešinės smilkininės skilties pamatiniame paviršiuje. Muštinė žaizda ir kraujosruva viršutinės lūpos dešinėje pusėje, nubrozdinimas ir kraujosruva kairės šlaunies išoriniame paviršiuje, nubrozdinimas dešinio momens viršutinėje dalyje padaryti keleto valandų bėgyje iki mirties suduodant smūgius bukais kietais daiktais. Iš turimų teismo medicininių duomenų nėra galimybės nurodyti konkrečiai kokiais bukais kietais daiktais buvo mušamas nukentėjusysis. Nubrozdinimai dešinio momens priekinėje dalyje, kaktos dešinėje pusėje, kairio kelio priekiniame paviršiuje ir kairės blauzdos priekiniame paviršiuje galėjo būti padaryti keleto valandų bėgyje iki mirties kontaktuojant su bukais kietais daiktais ar paviršiais tiek griuviminių traumų metu atsitrenkiant į bukus kietus paviršius, tiek ir suduodant smūgius bukais kietais daiktais. D. B. nubrozdinimai dešinės alkūnės ištiesiamajame paviršiuje ir dešinio dilbio ištiesiamajame paviršiuje padaryti apytikriai prieš 1-3 paras iki mirties kontaktuojant su bukais kietais paviršiais. Tikėtina, kad šie nubrozdinimai galėjo būti padaryti griuviminės traumos metu atsitrenkiant į bukus kietus paviršius. D. B. griūnant aukštielninkam galėjo būti padaryti galvos smegenų sumušimas, povoratinklinė kraujosruva, muštinė žaizda ir kraujosruva pakaušio kairėje pusėje. A. D. B. galimybė judėti, priešintis ar atlikti kitus savarankiškus veiksmus po patirto galvos smegenų sumušimo. Kiti nukentėjusiojo kūne rasti sužalojimai neturėjo įtakos D. B. fiziniam aktyvumui. Mirusiojo D. B. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,86 %o (promilės) etilo alkoholio, gyvam asmeniui atitinka sunkų girtumo laipsnį. (t. 1, b. l. 49-51).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad D. B. galvos smegenų sumušimas, povoratinklinė kraujosruva, muštinė žaizda ir kraujosruva pakaušio kairėje pusėje, muštinė žaizda ir kraujosruva viršutinės lūpos dešinėje pusėje, nubrozdinimai dešiniame momenyje, kaktos dešinėje pusėje, nubrozdinimas ir kraujosruva kairės šlaunies išoriniame paviršiuje, nubrozdinimai kairio kelio ir kairės blauzdos priekiniame paviršiuje padaryti keleto valandų bėgyje iki mirties. Šiems sužalojimams padaryti reikėjo 10 trauminių poveikių. Muštinė žaizda ir kraujosruva viršutinės lūpos dešinėje pusėje, nubrozdinimas ir kraujosruva viršutinės lūpos dešinėje pusėje, nubrozdinimas ir kraujosruva kairės šlaunies išoriniame paviršiuje, nubrozdinimas dešinio momens viršutinėje dalyje padaryti suduodant smūgius bukais kietais daiktais. Šiems sužalojimams padaryti reikėjo trijų smūgių bukais kietais daiktais. Nubrozdinimai dešinio momens priekinėje dalyje, kaktos dešinėje pusėje, kairio kelio priekiniame paviršiuje ir kairės blauzdos priekiniame paviršiuje padaryti kontaktuojant su bukais kietais paviršiais tiek griuviminių traumų metu atsitrenkiant į bukus kietus paviršius, tiek ir suduodant smūgius bukais kietais daiktais. Tikėtina, kad po patirtų galvos sužalojimų, dėl kurių vėliau įvyko mirtis, D. B. galėjo savarankiškai sėdėti ant žemės trumpą laiko tarpą. D. B. sužalojimas galvoje, nuo kurio įvyko mirtis, galėjo būti padarytas jam sėdint ant žemės ir tuo metu gavus smūgį į galvą, dėl patirto smūgio iš sėdimos padėties trenkiantis galva į kietą paviršių (asfaltą). Į tai nurodo nukentėjusiojo galvoje rastų išorinių ir vidinių sužalojimų tarpusavio išsidėstymas: muštinė žaizda ir kraujosruva pakaušio kairėje pusėje, kontuziniai židiniai smegenų kairės kaktinės skilties pamatiniame paviršiuje, kairės smilkininės skilties pamatiniame ir išoriniame paviršiuje ir dešinės smilkininės skilties pamatiniame paviršiuje. D. B. galvos smegenų sumušimas, povoratinklinė kraujosruva, muštinė žaizda ir kraujosruva pakaušio kairėje pusėje nėra būdingi traumai suduodant tiesioginį smūgį buku kietu daiktu (beisbolo lazda ar kitu buku kietu daiktu) į pakaušio sritį. Minėti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti griuvimo metu pakaušio kaire puse atsitrenkiant į buką kietą paviršių. Į tai nurodo galvoje rastų išorinių ir vidinių sužalojimų tarpusavio išsidėstymas (t.1 ,b.l. 55-58).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialistas J. S. dėl pateiktų išvadų paaiškino, kad jis 2019-04-17 dalyvavo įtariamojo D. P. parodymų patikrinimo vietoje, taip pat yra pateikęs specialisto išvadas Nr. (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad D. B. veide rastiems sužalojimams reikėjo trijų tiesioginių smūgių: vieno į viršutinę lūpą ir dviejų į kaktos dešinę pusę. Sužalojimai pakaušyje-muštinei žaizdai ir galvos smegenų sužalojimams užteko vienkartinės griuviminės ar kritiminės traumos pakaušio sritimi atsitrenkiant į kietą pagrindą. Paaiškino, kad 2019-04-17 dalyvaujant parodymų patikrinime su įtariamuoju D. P., D. P. nurodė aplinkybę, jog D. B. po smūgio į veidą griuvo iš sėdimos padėties ir pakaušiu atsitrenkė į asfaltą ar sušalusią žemę, t. y. tokiu būdu galėjo būti padaryti sužalojimai pakaušio srityje ir sužalojimai smegenyse (1 t.,b.l. 61-63). 2019-05-03 specialisto paaiškinimo metu J. S. paaiškino, kad D. B. sužalojimas galvos srityje galėjo būti padarytas ne mažiau vieną kartą pakaušio sritimi atsitrenkiant į kietą paviršių ir padarant muštinę žaizdą ir kraujosruvą pakaušio kairėje pusėje, galvos smegenų sumušimą, povoratinklinę kraujosruvą (1 t., b. l. 64).

Ekspertas J. S. teisme paaiškino, kad nukentėjusiojo D. B. smegenų sužalojimo lokalizacija, kontūzinių žindinių išsidėstymas rodo, kad smegenys buvo sužalotos griuviminės traumos metu. Sužalojimas galėjo būti padarytas ne mažiau kaip vieną kartą pakaušio sritimi atsitrenkiant į kietą paviršių. Jei į tą pačią vietą yra suduoti keli smūginiai, nuo jų išoriniai sužalojimai neatsiranda. Dalyvavo kaltinamojo D. P. parodymų patikrinime įvykio vietoje, po to padarė išvadą, kad po tokių veiksmų, kokius įtariamasis nurodė parodymų patikrinimo metu, nukentėjusysis galėjo trenktis pakaušiu į žemę, po ko galėjo įvykti trauma nukentėjusiojo galvoje – pakaušio srityje su vidinėje kaukolės dalyje padarytais smegenų sužalojimais. Abu kaltinamieji nurodė, kad po pirmojo D. P. suduoto smūgio nukentėjusysis D. B. lyg ir buvo aktyvus ir galimai kito kaltinamojo – E. B. suduotais smūgiais buvo sužalotas ir tada krito. Nėra galimybės atskirti, ar toks galvos sužalojimas buvo padarytas krentant iš sėdinčios ar stovimos padėties, tai priklauso nuo smūgio stiprumo, jei sėdint smūgis buvo suduotas stipresne jėga ir jis atsilošdamas nugriuvo, rezultatas tokiu atveju tas pats, kaip krentant iš stovimos padėties. Jei nuo pirminio griuvimo neįvyko galvos smegenų sumušimas, tai nukentėjusysis galėjo toliau aktyviai dalyvauti veiksmuose, būti atsirėmęs. Po smūginio kontakto, nuo kurio atsirado galvos smegenų sužalojimas, žmogus turėjo iš karto būti nebeaktyvus ir nebegalėjo atlikti jokių sąmoningų, tikslingų veiksmų. Po tokios traumos žmogus būna be sąmonės, po to kuriam laikui atgauna sąmonę, po to, besivystant smegenų pabrinkimui, vėl netenka sąmonės. Tuo metu, kai asmuo atgauna sąmonę, gali judėti, dejuoti. Maža tikimybė, kad po tokios traumos asmuo galėtų atlikti aktyvius veiksmus: kalbėti, kelti rankas, atsistoti.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad D. B. mirties priežastis - pakaušio sumušimas, pasireiškęs muštine žaizda su aplinkine kraujosruva pakaušio kairėje pusėje, galvos smegenų sumušimu su kraujo išsiliejimu po minkštaisiais smegenų dangalais ir į smegenų skilvelius. D. B. mirtį lėmęs pakaušio sumušimas, pasireiškęs muštine žaizda su aplinkine kraujosruva pakaušio kairėje pusėje, galvos smegenų sumušimu su kraujo išsiliejimu po minkštaisiais smegenų dangalais ir į smegenų skilvelius įvyko nuo trauminio kontakto tarp pakaušio ir kieto buko pagrindo. Sužalojimas, atsižvelgiant į jo lokalizaciją, kontuzinių židinių išsidėstymą galvos smegenų pamatiniame paviršiuje, būdingas griuvimui aukštielninkam. Konkrečiu atveju, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, galima teigti, jog šį griuvimą galėjo sąlygoti vienas iš smūgių suduotų į veido sritį. Sužalojimas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Muštinė žaizda viršutinės lūpos dešinėje pusėje su aplinkine kraujosruva. Šis sužalojimas padarytas kietu buku riboto paviršiaus daikto poveikyje, būdingas smūgio sudavimui ranka. Galimybė, kad būtent šis sužalojimas lėmė nukentėjusiojo griuvimą aukštielninkam ir pakaušio sumušimą neatmetama. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Smulkūs odos nubrozdinimai dešinio momens srityje, kaktos dešinėje pusėje, dešinėje rankoje nėra būdingi smūgių sudavimui ir nėra sietini su mirtį lėmusia galvos smegenų trauma. Šie sužalojimai padaryti dinamiškai /statiškai kontaktuojant su smulkaisi atsikišusiais paviršiais, tikėtina kelio dangos elementais. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Smulkūs odos nubrozdinimas kairėje šlaunyje su aplinkine kraujosruva, smulkūs odos nubrozdinimai kairės pusės kelio ir blauzdos priekiniame paviršiuje galėjo būti patirti nukentėjusiajam judant bei atsitrenkiant i kietus bukus atsikišusius paviršius. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Nurodyti sužalojimai galėjo būti padaryti 2020-11-20. D. B. kūne nustatytų sužalojimų pobūdis bei lokalizacija leidžia teigti, kad jam galėjo būti suduotas vienas smūgis į veido sritį, padarant muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje. Kiti žalojimai nėra būdingi smūgių sudavimui. Mirtį sukėlęs kūno sužalojimas paaiškinamas vienu atsitrenkimų pakaušiu į kietą buką pagrindą. Objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti, jog nukentėjusysis pakaušiu su kietu buku pagrindu kontaktavo daugiau kaip vieną kartą, nėra. Galimybė, kad D. B. po mirtį lėmusio pakaušio sumušimo galėjo savarankiškai trumpą laiką sėdėti ant žemės, kalbėti, neatmetama (t.5, b. l. 23-27).

Ekspertas J. R. teisme paaiškino, kad nustatytas nukentėjusiojo D. B. pakaušio sumušimas, pasireiškęs muštine žaizda su aplinkine kraujosruva pakaušio kairėje pusėje ir galvos smegenų sumušimas su kraujo išsiliejimu po minkštaisiais smegenų dangalais ir į galvos skilvelius, sukėlė nukentėjusiojo pakaušio traumą, kuri, tikėtina, gauta nukentėjusiajam nugriuvus ir atsitrenkus į kietą paviršių. Pakanka vieno atsitrenkimo pakaušiu į grindinį, kad atsirastų mirtį sukėlęs sužalojimas. Negalima atmesti galimybės, kad galėjo būti ir daugiau, nei vienas atsitrenkimas. Patyrus tokį sužalojimą, trumpą laiką, kuris galėjo trukti nuo kelių sekundžių iki kelių minučių, bet ne ilgiau, žmogus galėjo atsikelti ar atsisėsti. Mažai tikėtina, kad jis po tokios traumos galėjo atsistoti, bet atsisėsti labai trumpą laiko tarpą galėjo. Ar nukentėjusysis po tokios traumos galėjo prarasti sąmonę ir daugiau nebeatsikelti, tokios versijos taip pat negalėtų atmesti. Be minėto sužalojimo nukentėjusiajam nustatyti smulkūs odos nubrozdinimai viršugalvyje, bei muštinė žaizda viršutinėje lūpoje. Muštinės žaizdos viršutinėje lūpoje atsiradimui pakanka vieno trauminio poveikio. Tokiam sužalojimui pakanka vieno smūgio. Nukentėjusiajam galėjo būti smūgiuota daugiau nei kartą į veido sritį, bet kiti smūgiai galėjo likti neužsifiksavę. Smulkūs odos nubrozdinimai dešinėje galvos pusėje turėjo atsirasti dėl kito trauminio poveikio, turėjo būti kontaktavimas dešine galvos puse su kelio danga. Pagal padarytus sužalojimus negali pasakyti sužalojimų eiliškumo, negali atsakyti, ar pirmiau buvo padaryti odos nubrozdinimai, ar pakaušio sumušimas. Tokį sužalojimą, koks nustatytas nukentėjusiajam, galima patirti iš stovimos ir sėdimos kūno padėties. Stipresnis kontaktas gaunasi griūnant iš stovimos padėties, bet tokį sužalojimą įmanoma patirti ir iš sėdimos padėties. Iš medicininių duomenų ekspertiniu požiūriu negali nustatyti konkrečios kūno padėties prieš pakaušio sumušimą, gali teigti, kad liemuo turėjo būti vertikalioje padėtyje, kuri galėjo būti tiek stovimoje padėtyje, tiek sėdimoje ant žemės. Negali pasakyti padėties kampo, bet liemuo buvo vertikalioje arba artimoje vertikaliai padėčiai. Maža tikimybė, kad po tokios traumos nukentėjusysis galėjo atlikti aktyvius veiksmus – judėti, kelti rankas, atsistoti, skirtumo tarp komisijos išvados ir eksperto J. S. atsakymų nėra.

III. Įrodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamojo D. P. ir E. B. kaltė tyčia dėl chuliganiškų paskatų nužudžius D. B. ir padarius viešosios tvarkos pažeidimą įrodyta. Kaltinamųjų A. K. ir E. B. kaltė sumušus E. D. ir padarius viešosios tvarkos pažeidimą taip pat įrodyta.

Teismas privalo išsamiai ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir nuosprendį pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamojo posėdžio metu (BPK 301 straipsnio 1 dalis) bei teismo pripažinti atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus. BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teismas) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę ir kokios išvados jais remiantis darytinos. Įrodymais gali būti pripažinti tik tokie duomenys, kurie buvo gauti teisėtais būdais ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Be to, šie duomenys turi patvirtinti arba paneigti bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Ištyręs byloje esančius duomenis, teismas privalo nuosprendyje konstatuoti, ar surinktų įrodymų pakanka, ar jais galima tiksliai nustatyti visas įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes – padaryti vienareikšmę išvadą apie šių aplinkybių buvimą ar nebuvimą

Pažymėtina ir tai, kad pagal teismų praktiką kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo pirmiau ikiteisminio tyrimo duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-372/2005, 2K-431/2006, 2K-592/2010, 2K-461/2011, 2K-545/2012, 2K-348-788/2017, 2K-95-489/2018). Kai ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų asmenys nepatvirtina teisme, tačiau jie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus ir tų įrodymų pakanka išvadai apie inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvimą ar nebuvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ar nekaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai, šie parodymai išlieka svarbus teismo vidinį įsitikinimą formuojantis veiksnys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-193/2014).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 19 d. vakare pas kaltinamuosius E. B. ir D. P. į namus adr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kaimas, (duomenys neskelbtini) rajonas, atėjo neblaivūs nukentėjusieji D. B. ir E. D.. Tarp E. B. ir D. B. įvyko konfliktas, nes E. B. nepristatė (nepardavė) alkoholio, kurio metu nukentėjusysis D. B. sudavė smūgį kumščių E. B. į veidą ir prakirto lūpą. Nukentėjusieji D. B. ir E. D. išėję toliau girtavo ir kitą dieną - 2018 m. lapkričio 20 d., apie 16.00 val. vėl neblaivūs grįžo pas kaltinamąjį E. B. į namus. Tuo metu E. B. namuose nebuvo, prašė kaltinamojo D. P. juos parvesti į namus, elgėsi įžūliai, tačiau atsisakius juos vežti išėjo. Liudytoja A. G. apie vėl atėjusius nukentėjusiuosius paskambinusi telefonu pranešė kaltinamajam (sugyventiniui) E. B. ir kaltinamajam (sūnui) A. K.. Kaltinamasis A. K. atvyko automobiliu (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) pasiėmė kaltinamąjį (brolį) D. P. ir abu išvyko ieškoti nukentėjusiųjų D. B. ir E. D.. Apie 16.30 val. netoli nuo namu tame pačiame (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje, kaltinamieji A. K. ir D. P. pamatė nukentėjusiuosius E. B. ir D. P., išlipo iš automobilio ir tarp jų įvyko konfliktas. Netrukus mikroautobusu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į minėtą vietą atvyko kaltinamasis E. B.. Abu nukentėjusieji įvykio vietoje buvo sumušti, E. D. padarytas nežymų sveikatos sutrikdymas, o D. B. padarytas galvos smegenų sumušimas, povoratinklinę kraujosruvą, muštinę žaizdą ir kraujosruvą pakaušio kairėje pusėje, muštinę žaizdą ir kraujosruvą viršutinės lūpos dešinėje pusėje, nubrozdinimus dešiniame momenyje, kaktos dešinėje pusėje, ko pasėkoje dėl galvos smegenų sumušimo D. B. mirė įvykio vietoje.

Kaltinamasis E. B. dėl D. B. nužudymo ir E. D. sumušimo neprisipažino ir teigia, jog jokių smūgių įvykio metu nei D. B., nei E. D. nesudavė. Kaltinamasis D. P. pagal pareikštą kaltinimą dėl nužudymo prisipažino iš dalies ir nurodė, kad konflikto metu nuo jo suduoto smūgio nukentėjusiajam D. B. į veidą, šis griūdamas atsirėmė alkūnėmis ir negalėjo susitrenkti galvos bei patirti mirtino sužalojimo. Kaltinamasis A. K. dėl nukentėjusiojo E. D. sumušimo ir viešosios tvarkos sutrikdymo prisipažino visiškai. Nors kaltinamieji D. P. ir E. B. dėl D. B. nužudymo, E. B. ir dėl E. D. sumušimo, kaltais neprisipažino, tačiau byloje yra ir tiesioginių ir netiesioginių įrodymų, kurie paneigia kaltinamųjų parodymus ir kartu patvirtina, kad abu kaltinamieji D. P. ir E. B. tyčia iš chuliganiškų paskatų nužudė D. B., o kaltinamieji A. K. ir E. B. sumušė E. D..

Kaltinamojo D. P. parodymus teisiamajame posėdyje, jog konflikto metu nuo jo suduoto smūgio nukentėjusiajam D. B. į veidą, šis griūdamas negalėjo susitrenkti galvos bei patirti mirtino sužalojimo, paneigia jo paties parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. Apklaustas kaip įtariamasis kitą dieną po įvykio, dalyvaujant gynėjui, D. P. parodė, kad su broliui A. K. išvyko nukentėjusiųjų sumušti, su savimi iš mašinos pasiėmė beisbolo lazdą, tačiau prieš nukentėjusiuosius jos nenaudojo. A. K. priėjęs prie nukentėjusiojo E. D. sudavė jam kelis smūgius į veidą, o jis priėjęs rankos mostu trenkė E. B., kuris po smūgio griuvo ant nugaros (buvo dalis asfalto ir žemės). Po jo smūgio E. B. bandė keltis, labai nerišliai kalbėjo. Tuo metu atvykęs E. B. puolė prie E. D. ir jam sudavė keltą smūgių į veidą. Po to puolė prie E. B. ir jam trenkė kumščiu keletą kartų į veidą bei buvo sugriebęs ties krūtine už rūbų. Po suduotų smūgių E. B. nukrito ir nebeatsikėlė (t. 2., b. l. 54-55). Be kita ko, kaltinamasis nurodytas aplinkybes patvirtino tą pačią dieną ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Kaip matyti iš šio procesinio veiksmo protokolo, kaltinamasis D. P. detaliai parodė įvykio aplinkybes bei papildomai nurodė, jog įvykio metu priėjo prie ant žemės sėdinčio D. B. ir trenkė atbula kaire ranka į veido sritį, o šis griuvo visu kūnu ant nugaros, todėl akivaizdu, jog pakaušiu atsitrenkė į kelio danga. Po smūgio D. B. liko gulėti, kojos ir kūnas ant asfalto, galva ant kelkraščio ir žolės. Po to E. B. pasikėlęs D. B. už rūbų sudavė į veidą, po ko jis nugriuvęs nebeatsikėlė (t 2., b. l. 56-63). Labai svarbu tai, kad pirminius parodymus D. P. davė kitą dieną po įvykio apklaustas kaip įtariamasis, dalyvaujant gynėjui, būdamas visiškai blaivus, todėl laiko sugalvoti dėl kokių nors priežasčių jam nenaudingas įvykio aplinkybes neturėjo, dėl trumpo laiko nuo įvykio iki apklausos negalėjo pamiršti jo matytų aplinkybių. Pirminiai D. P. parodymai atitinka liudytojo M. V. parodymus. Nors liudytojas nematė paties D. P. smūgio sudavimo ir D. B. griuvimo momento, tačiau matė kaip už jo automobilio galo abu vyrai stovėjo, po to nusisuko, o atsisukęs pamatė D. B. pusiau sėdomis gulintį ant žemės, jis atrodė sukritęs, apalpęs ir nekalbėjo, o D. P. stovėjo apie metro atstumu, todėl darytina išvada, kad niekas kitas, išskyrus D. P., negalėjo suduoti smūgio D. B., po stipraus smūgio jis krito ant nugaros ir galėjo susitrenkti galvą. Vėlesnėje įtariamojo apklausos metu (t. 2, b. l. 107) D. P. iš esmės nurodė analogiškas aplinkybes, tačiau teigė po jo smūgio D. B. nugriuvo ant nugaros ir atsirėmė alkūnėmis, todėl negalėjo susitrenkti galvos. Tokias pat aplinkybes aiškino ir 2019-04-17 įtariamojo D. P. parodymų patikrinimo vietoje metu, dalyvaujant ekspertui J. S., jog įvykio metu priėjo prie ant žemės sėdinčio D. B. ir trenkė atbula kaire ranka į veido sritį, o šis atsilošė atgal ir alkūnėmis atsirėmė į žemę. Po to nurodė, kai E. B. sėdinčiam ir alkūnėmis atsirėmusiam D. B., suėmė už rūbų ir sudavė kelis smūgius į veidą, po ko nuvirto aukštielninkas pakaušiu atsitrenkdamas į kelio dangą. Taip pat E. B. sudavė dar du smūgius į veido sritį D. B. gulint ant žemės (2 t., b. l. 99-105). Teisme D. P. paaiškino, kad kai jis išlipo iš automobilio D. B. ėjo link jo, buvo labai girtas, užsimojo ir norėjo smūgiuoti, bet jis pirmas sudavė per veido sritį. Tačiau tos pačios apklausos metu vėliau nurodė, kad kai išlipo iš automobilio D. B. sėdėjo už 6 m., buvo neblaivus ir grėsmės jam nekėlė, priėjęs sudavė minėtą smūgį ranka. Kaltinamojo D. P. teisiamajame posėdyje pateiktus paaiškinimus apie savo paties veiksmus prieš D. B., jog šis griūdamas nuo jo smūgio negalėjo susitrenkti galvos bei patirti mirtino sužalojimo, vertina kaip siekį suklaidinti teismą, išvengti baudžiamosios atsakomybės, ją perkeliant bendrininkui E. B.. Ikiteisminio tyrimo duotus parodymus teismas taip pat vertina kaip teisingus tiek, kiek jie neprieštarauja kitiems bylos duomenims.

Įvykių eigą ir kaltinamojo D. P. parodymus patvirtina iš esmės nuoseklūs kaltinamojo A. K. parodymai teisme ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 117-118, 136-138, 159-160), nes kaltinamasis parodė, jog konflikto metu kumščiu sudavė E. D. kumščiu į veidą, pataikė į dantis ir žandą. Nuo smūgių E. D. buvo nukritęs ant žemės. Nors teigia nematęs, kaip D. P. trenkė D. B., tačiau patvirtino, kad atvykus D. B. stovėjo, po to matė jį sėdintį ir prie jo stovintį D. P.. Atvykęs E. B. taip pat sudavė smūgį E. D., po to pribėgęs prie sėdinčio D. B. trenkė tris smūgius kamščiu į galvą. Po smūgių D. B. nugriuvo ant nugaros. Kaltinamasis A. K. nurodytas aplinkybes patvirtino 2018-11-21 parodymų patikrinimo vietoje metu, jog konflikto metu kaire ranka sudavė smūgį E. D. į galvą, po kurio jis nukrito ant žemės, po to stojosi ir jis dar kartą sudavė nukentėjusiajam į veidą. Parodė, kad atsisukęs pamatė, jos brolis D. P. stovi apie du metrus nuo sėdinčio D. B.. Po to atvykęs E. B. priėjo prie sėdinčio ir alkūnėmis į žemę atsirėmusio D. B. bei jam sudavė kumščiu tris kartus į veidą (t. 2, b. l. 119-125).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamųjų D. P. ir A. K. parodymai sutampa su nukentėjusiojo E. D., liudytojų M. V., V. M., J. D. ir A. G. parodymais. Iš nukentėjusiojo E. D. parodymų matyti, kad jis taip pat nematė kaip D. P. ir E. B. sudavė smūgius D. B., tačiau patvirtino, kad abu atėjo iki įvykio vietos ir D. B. nebuvo sužalotas, norėjo sustabdyti automobilį ir grįžti namo. Atvyko kaltinamasis E. B. ir dar du asmenys, jam smūgius sudavė kažkuris iš šių asmenų, po smūgių atsidūrė griovyje. Vertinant nukentėjusiojo parodymus būtina atsižvelgti, jog jis įvykio metu buvo neblaivus, po stiprių smūgių į galvą nukrito ant žemės, todėl konflikto metu galėjo nepastebėti arba neprisiminti kas ir kaip sudavė smūgius teik jam, tiek nukentėjusiajam D. B.. Iš liudytojo M. V. parodymų matyti, kad nukentėjusieji užstojo kelią jo automobiliui ir prašė juos pavežti. Tuo metu atvyko A. K. ir D. P., kurie priėję prie minėtų vyriškių ginčijosi dėl B. ir jo sumušimo. A. K. konflikto metu sudavė kelis smūgius E. D. ir jis griuvo ant žemės. Kaip jau buvo minėta, liudytojas nematė paties D. P. smūgio D. B. sudavimo momento, tačiau matė kaip už jo automobilio galo abu vyrai stovėjo, po to nusisuko, o atsisukęs pamatė D. B. pusiau sėdomis gulintį ant žemės, jis atrodė sukritęs, apalpęs ir nekalbėjo. Kaip smūgius E. D. ir D. B. sudavė E. B. liudytojas nematė, nes jau buvo iš įvykio vietos išvykęs. Liudytojos V. M. ir J. D. konfliktą stebėjo iš toliau, nors nematė kas kam sudavė smūgius, nes į įvykio vietą atėjo vėliau, tačiau jų parodymai svarbūs vertinant vykusio konflikto pabaiga, jog iš įvykio vietos savo automobiliais išvyko visi trys kaltinamieji, abu nukentėjusieji gulėjo ant žemės, vienas kruvinu veidu kėlėsi nuo žemės, o kitas vyras be sąmonės gulėjo ant nugaros. Liudytoja A. G. įvykio nematė, tačiau patvirtino, kad po įvykio sugyventinis E. B. grįžo kruvinomis rankomis ir turėjo kruviną liemenę, kurią įdėjo į skalbimo mašiną ir išskalbė, o sūnus D. P. pasakojo, jog abu nukentėjusieji sumušti.

Kaltinamojo E. B. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai, kad jis su nukentėjusiaisiais D. B. ir E. D. įvykio metu nekonfliktavo ir jiems smūgių nesudavė, paneigti minėtais kaltinamųjų D. P. ir A. K. parodymais ir kitais byloje surinktais duomenimis. Pirmoje apklausoje įtariamasis E. B. parodė, kad grįžtant į namus po pietų jis paskambino sugyventinei, kuri nurodė, kad buvo atėjęs D. B. ir vėl kėlė triukšmą, o sūnūs A. K. ir D. P. išvyko juos apraminti. Paskambinęs A. K. kalbėjo dėl malkų, kalbėjo ir apie ta, kad mamai neduoda ramybės minėti neblaivūs vyrai. V. Ž. gatve pamatė A. K. automobilį. A. K. ir D. P. stovėjo šalia automobilio, ant sankryžos sėdėjo D. B., o kitas vaikinas stovėjo, abu buvo kruvini. Pačių muštynių nematė ir juose nedalyvavo, smūgių niekam nesudavė ( t.2 , b. l. 184-185). Apklaustas įtariamuoju dar kartą nurodė analogiškai, jog nemušė nei D. B., nei E. D.. Papildomai nurodė, jog kai atvažiavo E. D. stovėjo su telefonu rankose, D. B. gulėjo ant pievelės atsigulęs. D. P. buvo šalia D. B.. E. D. priėjo prie D. B. ir paėmęs už rankos jį pasodino. D. B. pasėdėjęs nugriuvo ant nugaros. Įvykio metu nuo E. D. ir D. B. visą laiką buvo apie 2 metrų atstumu (3 t., b.l. 50-51). Teisme kaltinamasis E. B. taip pat nurodė, kad prie D. B. ir E. D. įvykio vietoje nebuvo priėjęs bei nei vieno smūgio jiems nesudavė. Nežino, kodėl kaltinamieji D. P. ir A. K. jį apkalbą, jog sudavė smūgius abiem nukentėjusiesiems. Ant jo striukės galėjo būti rastas E. D. kraujo dėl to, kad jis, kai griuvinėjo, gal buvo įsikibęs į jo striukės rankovę. Kaip matyti iš E. B. parodymų, jis į įvykio vietą atvyko neatsitiktinai, nes prieš įvykį apie nukentėjusiuosius kalbėjo telefonu su sugyventine A. G. ir kaltinamuoju A. K., be to turėjo motyvą sumušti abu nukentėjusiuosius, kadangi abu buvo atėjęs pas jį į namus, kur nukentėjusysis D. B. sudavė smūgį kumščių E. B. į veidą, o įvykio dieną vėl grįžo pas kaltinamąjį į namus. Reikšminga būtų pažymėti, jog pirmoje apklausoje įtariamojo E,. B. tvirtino, jog atvykus į konflikto vietą D. B. sėdėjo ant sankryžos, apklaustas papildomai nurodo, kad D. B. gulėjo ant pievelės, o E. D. priėjo prie D. B. ir jį pasodino, D. B. pasėdėjęs nugriuvo ant nugaros. Šios kaltinamojo E. B. nurodytos aplinkybės atitinka kitų kaltinamųjų parodymus, jog atvykus D. B. nuketėjusysis sėdėjo, tačiau nukrito ant nugaros būtent po E. B. smūgių. Pas E. B., adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) km., (duomenys neskelbtini) r., kratos metu paimta striukė, kurią kaltinamasis vilkėjo įvykio metu (t.1 , b.l. 187-191). Nors ikiteisminio tyrimo metu ir teisme kaltinamasis E. B. nurodė, kad E. D. ir D. B. smūgių nesudavė ir buvo apie 2 metrų atstumu nuo jų, tačiau, kaip nustatyta specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), ant E. B. striukės dešinės ir kairės rankovių rasta žmogaus kraujo, kurio genotipas sutampa su nukentėjusiojo E. D. genotipu. A. K. automobilyje (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat rasta žmogaus kraujo, kurio genotipas sutampa su E. D. genotipu (t. 1 , b. l .129-135). Tai, kad nukentėjusiojo E. D. kraujas rastas ant E. B. striukės rankovių neginčijamai patvirtina, jog nagrinėjamo įvykio metu E. B. turėjo kontaktą E. D. ir kraujas ant rūbų galėjo atsirasti suduodant smūgius ranka. Teismo kolegijos vertinimu, kaltinamojo D. B. paaiškinimai, jog įvykio vietoje atsirado atsitikrinai ir nukentėjusiesiems D. B. ir E. D. smūgių nesudavė, prieštarauja kaltinamųjų D. P. ir A. K. parodymams ir kitiems byloje surinktiems duomenims, todėl atmestini ir vertinami kaip siekis išvengiant baudžiamosios atsakomybės.

Taigi, visuma bylos duomenų leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad konflikto metu abu kaltinamieji D. P. ir E. B. sudavė smūgius ranka į veido sritį sėdinčiam nukentėjusiajam D. B., po D. P. smūgio nukentėjusysis, krisdamas ant nugaros, trenkėsi galva į grindinį, tačiau iš gulimos padėties pasikėlė ir atsirėmė alkūnėmis, po E. B. smūgių jis, dar kartą krisdamas ant nugaros, trenkėsi galva į grindinį ir nebejudėjo.

Teisėjų kolegija, siekdama tiksliau nustatyti D. B. padarytus sužalojimus, jų padarymo mechanizmą ir jo mirties priežastį, skyrė komisinę teismo medicinos ekspertizę. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadoje konstatuota, kad D. B. mirties priežastis - pakaušio sumušimas, pasireiškęs muštine žaizda su aplinkine kraujosruva pakaušio kairėje pusėje, galvos smegenų sumušimu su kraujo išsiliejimu po minkštaisiais smegenų dangalais ir į smegenų skilvelius. Sužalojimas būdingas griuvimui ant nugaros. Šį griuvimą galėjo sąlygoti vienas iš smūgių suduotų į veido sritį. Galimybė, kad D. B. po mirtį lėmusio pakaušio sumušimo galėjo savarankiškai trumpą laiką sėdėti ant žemės, kalbėti, neatmetama. Teismo posėdyje apklaustas vyresnysis teismo medicinos ekspertas J. R. patvirtino ekspertizės išvadą, kurią atliko kartu su teismo medicinos ekspertu V. K., ir dar kartą konstatavo, kad nukentėjusiojo galvoje nustatyti trys sužalojimai - pakaušio sumušimas, smulkūs odos nubrozdinimai dešinėje galvos pusėje ir muštinė žaizda viršutinėje lūpoje. Nukentėjusiojo D. B. mirtį sukėlė pakaušio traumą, kuri gauta nukentėjusiajam nugriuvus ir atsitrenkus į kietą paviršių. Toks sužalojimas būdingas griuvimui ant nugaros, griuvimą galėjo sukelti smūgis į lūpų sritį padarant muštinę žaizdą. Negali nustatyti konkrečios nukentėjusiojo kūno padėties prieš pakaušio sumušimą. Gali teigti, kad liemuo galėjo būti vertikalioje sėdimoje padėtyje ant žemės. Sėdėjimo padėties kampo nustatyti negali, bet liemuo buvo vertikalioje arba artimoje vertikaliai padėčiai. Patyrus tokį sužalojimą, trumpą laiką, kuris galėjo trukti nuo kelių sekundžių iki kelių minučių, nukentėjusysis galėjo trumpam atsikelti, atsisėsti. Šios ekspertizės akto išvadoje nustatytos ir eksperto J. R. paaiškintos aplinkybės patvirtina kaltinamųjų D. P. ir A. K. nurodytas aplinkybes apie prieš D. B. vartotą smurtą, jog kaltinamieji D. P. ir E. B. sudavė smūgius ranka į veido sritį sėdinčiam (vertikalioje arba artimoje vertikaliai padėčiai) D. B., po kurių nukentėjusysis, du kartus krisdamas ant nugaros, trenkėsi galva į grindinį, vienu ir kitu atveju galėjo patirti mirtiną sužalojimą, tačiau nuo kurio kaltinamojo ar kaltinamųjų tiesioginio smūgio į veido sritį nukentėjusysis krisdamas patyrė mirtį sukėlusį pakaušio sumušimą nustatyti neįmanoma.

Teismų praktikoje laikoma, kad net ir vienas didele jėga suduotas mirtinas smūgis į gyvybiškai svarbią kūno vietą (dažniausiai į galvą ar pilvą) gali būti pripažintas tyčia padarytu nužudymu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-247/2009, 2K-514/2009, 2K-22/2013, 2K-41-697/2015, 2K-9-697/2017, 2K-57-697/2018). Toks gyvybės atėmimo kvalifikavimas grindžiamas nuostata, kad suaugęs, normalaus protinio išsivystymo žmogus, kad ir vieną kartą visa jėga smūgiuodamas į kito žmogaus gyvybei svarbų organą, negali nesuprasti, kad nuo tokio pavojingo veikimo kitas žmogus gali nugriūti, pavojingai susitrenkti galvą ar kitaip susižaloti, patirti įvairių traumų ir komplikacijų, tarp jų ir tokių, kurios gali lemti jo mirtį. Nukentėjusiajam mirus nuo tokio smūgio sukeltų padarinių, net ir tuo atveju, kai kaltininkas to nenorėjo ir nesitikėjo, daroma išvada, kad, pasirinkęs tokį pavojingą elgesio būdą, laiku nesusilaikęs nuo jo, kaltininkas parodė savo abejingumą dėl to, kad nukentėjusysis gali patirti mirtiną traumą, taigi sąmoningai leido mirčiai kilti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-241-788/2019).

Tais atvejais, kai nukentėjusiajam smūgius suduoda ar kitokius smurtinius veiksmus atlieka keli asmenys ir padariniai nukentėjusiajam atsiranda nuo smūgių ar kitų smurtinių veiksmų visumos, visi bendrininkai baudžiamojon atsakomybėn turi būti traukiami pagal tą patį BK straipsnį, dalį ar punktą. Tačiau, sunkiausiems padariniams kilus nuo vieno ar kelių atskirų smūgių (smurtinių veiksmų), baudžiamosios atsakomybės klausimas turi būti sprendžiamas nustatant kiekvieno iš smurtą naudojusių asmenų kaltės (tyčios) turinį: 1) jei ne visi asmenys turėjo tyčią sukelti atsiradusius padarinius, tai pagal baudžiamąjį įstatymą, nustatantį baudžiamąją atsakomybę pagal sunkiausius atsiradusius padarinius, atsako tik tas ar tie bendrininkai, kurie sudavė padarinius sukėlusius smūgius (atliko tokius padarinius sukėlusius smurtinius veiksmus); 2) jei visų bendrai veikusių asmenų tyčia buvo vienoda – visų bendrininkų veiksmai turi būti kvalifikuojami vienodai pagal tą patį BK straipsnį, dalį ar punktą nepriklausomai nuo to, ar atskiras asmuo yra sudavęs padarinius sukėlusius smūgius. Apie kiekvieno iš bendrininkų tyčią gali būti sprendžiama vertinant tiek bendrininkų susitarimą dėl bendrų nusikalstamų veikų atlikimo, tiek ir bendrininkų elgesį darant nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-580/2011, Nr. 2K-482-139/2015, Nr. 2K-292-693/2017 ir kt.).

Inkriminuojant nužudymą, padarytą bendrininkų grupe, pakanka nustatyti, kad du ar daugiau asmenų bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje susitarė šią nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, ir toks susitarimas nebūtinai turi būti išreikštas žodžiu. Susitarti įmanoma ir konkliudentiniais veiksmais, pvz., rodant pritarimą kito asmens smurtavimui, prisidedant prie smurtinių veiksmų, slepiant nusikaltimo pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-130/2011 ir kt.). Kai keli asmenys veikia kartu, turėdami tyčią nužudyti, ir patys tiesiogiai dalyvauja atimant gyvybę nukentėjusiajam, jie visi laikytini nužudymo vykdytojais (bendravykdytojais) ir tokiu atveju nėra būtina, kad kiekvienas iš tokių vykdytojų padarytų mirtinus sužalojimus: pakanka, kad tai padarytų bent vienas iš jų. Kitų vykdytojų dalyvavimas gali pasireikšti ne tik sutrikdant sveikatą, bet ir atimant nukentėjusiajam galimybę priešintis (surišant jį, laikant už rankų ir pan.) kėsinimosi į jo gyvybę metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-423/2006, Nr. 2K-410/2011, Nr. 2K-94/2014, Nr. 2K-200-696/2017, Nr. 2K-267-942/2017).

Kaltinamųjų D. P. ir E. B. susitarimas nužudyti nukentėjusįjį buvo išreikštas konkliudentiniais veiksmais – smurtiniu elgesiu, abu kaltinamieji iš anksto planavo sumušti nukentėjusįjį ir abu sudavė smūgius jam į kalvos sritį. D. P. atvykęs pirmas sudavė smūgį D. B. į veidą, po kurio nukentėjusysis, krisdamas ant nugaros, trenkėsi galva į grindinį. Vėliau atvykęs E. B. pamatė ant žemės pasirėmusį alkūnėmis sėdintį nukentėjusįjį D. B. ir prie jo stovintį D. P., pamatė kitą sumuštą ir kruviną nukentėjusįjį E. D., todėl suvokė, jog kaltinamasis D. P. panaudojo smurtą prieš nukentėjusįjį D. B., tokiems veiksmams pritarė ir pats sudavė smūgius ranka į veido sritį sėdinčiam D. B., po kurio nukentėjusysis dar kartą krito ant nugaros ir trenkėsi galva į grindinį. Nors kaltinamasis D. P. D. B. sudavė tik vieną smūgį, tačiau neatliko jokių kitų veiksmų, t. y. jo neužstojo, kaip smūgius sudavė E. B., todėl tokiems veiksmams pritarė, ir kartu su kitais kaltinamaisiais pasišalino nesistengdamas kokiu nors būdu jam padėti. Kaltinamieji D. P. ir E. B. suvokė savo smurtinių veiksmų pobūdį prieš D. B., o savo veiksmų padariniams jie buvo abejingi, po pavartoto smurto, matydami, kad D. B. be sąmonės, paliko jį gulintį. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog D. B. mirtis kaip kaltinamųjų vartoto smurto pasekmė, buvo neišvengiama arba labai tikėtina, o kaltinamieji neabejotinai suvokė savo pavojingus veiksmus ir suprato, kad savo veiksmais kelia pavojų kito žmogaus gyvybei ir sveikatai, nors tokių padarinių nenorėjo, tačiau leido jiems kilti, t. y., veikė netiesiogine tyčia.

Priežastinis ryšys kito žmogaus gyvybės atėmimo bylose sprendžiamas vertinant įrodymus ir nustatant loginę priežasčių seką, reikalingą išvadai padaryti: ar yra ryšys tarp nustatytos kaltininko veikos ir padarinių, kokie reiškiniai lemia nukentėjusio žmogaus mirtį, ar jie objektyviai ir dėsningai išplaukia iš neteisėtos veikos. Teismų praktikoje nužudymo bylose yra suformuota nuostata, kad tais atvejais, kai tarp suduoto smūgio į galvą ir nukentėjusiojo mirties nėra įsiterpęs joks kitas veiksnys, turintis lemiamą įtaką mirčiai, laikytina, kad priežastinis ryšys egzistuoja (kasacinės instancijos teismo plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-247/2009, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-292-489/2015, 2K-421-511/2016). Taip pat teismų praktikoje nužudymo bylose tais atvejais, kai dėl smūgio į galvą nukentėjusysis griūna ir atsitrenkia galva į grindinį, paprastai pripažįstama, kad galvos traumos gavimas yra tarpinė, bet dėsninga grandis tarp smūgio į galvą ir nukentėjusiojo mirties (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-292-489/2015).

Pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes nukentėjusiojo D. B. mirtį lėmė ne sužalojimai, kaltinamųjų D. P. ir E. B. padaryti suduodant smūgius nukentėjusiajam į veidą, o galvos sužalojimai, kurie atsirado nukentėjusiajam griuvus nuo suduoto smūgio ar smūgių ir galva atsitrenkus į kelio dangą. Nors įvykio metu nukentėjusysis buvo neblaivus ir tai turėjo įtakos jo koordinacijai, pusiausvyrai po smūgių, tačiau ne šie ar kiti šalutiniai veiksniai ir priežastys, o būtent minėti kaltinamųjų smurtiniai veiksmai lėmė padarinių kilimą, taigi jie buvo būtina mirties kilimo sąlyga. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nors nepavyko nustatyti nuo kurio kaltinamojo tiesioginio smūgio į veido sritį nukentėjusysis krisdamas patyrė mirtį sukėlusį pakaušio sumušimą, tačiau būtent bendri smurtiniai kaltinamųjų D. P. ir E. B. veiksmai, nuo kurių padarymo D. B. krito ir patyrė jo mirtį sukėlusius galvos sužalojimus, įvertinami kaip pagrindinis veiksnys, dėsningai nulėmęs nukentėjusiojo mirtį, todėl egzistuoja teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys tarp D. P. ir E. B. veiksmų ir kilusių padarinių – nukentėjusiojo D. B. mirties.

Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą atsako tas, kas nužudė bejėgiškos būklės žmogų, t. y., nužudymas kvalifikuojamas pagal šį BK 129 straipsnio 2 dalies punktą, kai gyvybė atimama asmeniui, kuris dėl fizinių ar psichinių savybių negali suprasti kaltininko veikos pobūdžio, negali gintis ar kitaip vengti pavojaus arba aktyviai pasipriešinti kaltininkui. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog apie bejėgiškumo būseną teismas sprendžia pagal konkrečias nukentėjusiojo fizinę ar psichinę būklę apibūdinančias aplinkybes. Teismas, pripažindamas asmenį kaltu nužudžius bejėgiškos būklės žmogų, turi vertinti aplinkybes, susijusias su tuo, ar nukentėjusysis galėjo gintis, aktyviai pasipriešinti kaltininkui ar kitaip vengti pavojaus, taip pat tai, ar kaltininkas suvokė bejėgišką nukentėjusiojo būklę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-98/2009, 2K-77/2010, 2K-146/2014, 2K-164/2014, 2K-72-746/2015).

Iš byloje esančių dokumentų matyti, jog mirusiojo D. B. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,86 %o (promilės) etilo alkoholio, gyvam asmeniui atitinka sunkų girtumo laipsnį. ( t. 1,b.l. 49-51). Kaltinamasis A. K. parodė, kad atvykus į įvykio vietą D. B. stovėjo, po to matė jį sėdintį ir prie jo stovintį D. P.. Nukentėjusysis E. D. parodė, kad su D. B. atėjo iki įvykio vietos, kartu stabdė automobilį. Liudytojas M. V. parodė, kad abu nukentėjusieji stabdė jo automobilį, sustojus vaikščiojo aplink, D. B. stovėjo atvykus kaltinamiesiems. Atsižvelgiant į išdėstytas nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nors ir įrodyta, kad D. B. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau jis pats atėjo iki įvykio vietos, stabdė pravažiuojantį automobilį, stovėjo ir vaikščiojo atvykus kaltinamiesiems D. P. ir A. K., todėl apsvaigimas turėjo įtakos tik jo koordinacijai ir pusiausvyrai po smūgio, o ne galimybei gintis ar aktyviai pasipriešinti kaltinamajam. Pažymėtina ir tai, kad byloje objektyviais duomenimis nenustatyta aplinkybė, kaip nukentėjusysis D. B. atsidūrė sėdimoje padėtyje prieš pirmo smūgio sudavimą, bet galimai kontakto (grumtynių) su kaltinamuoju D. P. metu, o vėlesnę nukentėjusiojo būseną galėjo sąlygoti apsvaigimas nuo pirmo smūgio ir nugriuvimo. Nesant kitų duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog nukentėjusysis dėl apsvaigimo nuo alkoholio negalėjo suprasti kaltinamųjų veikos pobūdžio arba pasipriešinti, teismas nemato pagrindo vertinti kaltinamųjų nusikalstamą veiką kaip padarytą prieš bejėgiškos būklės nukentėjusįjį, todėl iš kaltinimo šalintinas kvalifikuojantis požymis – bejėgiška būklė.

Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas nužudė kitą žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Teismų praktikoje nužudymu dėl chuliganiškų paskatų pripažįstamas nužudymas, padarytas negerbiant bei demonstratyviai ignoruojant elementarias elgesio taisykles ir visuotinai priimtas moralės normas, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, kai siekiama prieš pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į aplinkinius, kai nusikalstama be jokios dingsties arba kaip pretekstą savo veiksmams panaudojant mažareikšmę dingstį. Chuliganiškos paskatos reiškiasi neišprovokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu ir jo nužudymu nesant asmeninių tarpusavio santykių tarp kaltininko ir nukentėjusiojo arba panaudojant menkavertę dingstį. Šioms paskatoms būdinga tai, kad veika yra be priežasties, akivaizdžiai neadekvati. Nužudymas nelaikomas padarytas dėl chuliganiškų paskatų, kai jis padaromas tarpusavio asmeninio konflikto ar nesutarimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-156/2010, 2K-446/2011, 2K-189/2013, 2K-381/2013, 2K-164/2014, 2K-8-696/2015, 2K-477-746/2015).

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog dieną prieš įvykęs konfliktas tarp nukentėjusiojo D. B. ir E. B. bei įvykio dieną abiejų nukentėjusiųjų atėjimas pas kaltinamuosius į namus, tebuvo menkavertė dingstis prieš D. B. panaudoti fizinį smurtą, kas sukėlė jo mirtį. Kaltinamųjų parodymais nustatyta, kad E. B. mirusį D. B. pažinojo tik matymo, D. P. – jo iš vis nepažinojo, minėtas konfliktas tarp nukentėjusiojo D. B. ir kaltinamojo E. B. buvo trumpalaikis, todėl akivaizdu, jog tarp jų jokių asmeninių tarpusavio santykių nebuvo. Kaltinamieji kaip pavojingą elgesį pasirinko patys, surasti ir sumušti nukentėjusiuosius, o neišsikviesti policijos pareigūnus ar pan., tuo parodydami aiškų žmogaus negerbimą, atvirą iššūkį visuomeninei tvarkai.

Byloje nustačius, kad D. B. dėl chuliganiškų paskatų buvo nužudytas bendrais kaltinamųjų D. P. ir E. B. veiksmais, jų veika pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą kvalifikuota teisingai.

Kaltinamiesiems D. P. ir E. B. inkriminuotas ir BK 284 straipsnis, dėl to, kad jie nužudydami D. B. iš chuliganiškų paskatų tuo pačiu demonstravo nepagarbą aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį. Be to, kaltinamiesiems A. K. ir E. B. inkriminuotas BK 284 straipsnis, dėl to, kad toje pačioje vietoje ir tuo pačiu laiku sumušė kitą nukentėjusįjį E. D., padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą ir tuo viešosios tvarkos sutrikdymą.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad E. D. nustatyti sužalojimai: kairiojo smilkinio ir dešinės rankos odos nubrozdinimai, kairės akies vokų ir ausies kaušelio poodinės kraujosruvos, kairės akies obuolio išorinio krašto kraujosruva, nosies sumušimas, pasireiškęs nosies minkštųjų audinių sutinimu. E. D. nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau 3 trauminiais poveikiais kietais bukais daiktais ar paviršiais. Visumoje sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai (1 t., b. l. 31). Šioje specialisto išvadoje nustatytos aplinkybės patvirtina kaltinamųjų D. P., A. K. ir liudytojo A. V. nurodytas aplinkybes apie prieš E. D. vartotą smurtą – ne mažiau 3 smūgių sudavimą į galvą ir dešinė ranką.

Kaltinamasis A. K. kaltu dėl E. D. sumušimo prisipažino visiškai, tačiau nurodė, kad jis nukentėjusiajam E. D. kelis kartus kumščiu į galvos sritį sudavė, gindamasis nuo jo, nukentėjusiajam bandant jam suduoti. Nukentėjusysis E. D. nurodė, jog su kaltinamaisiais įvykio vietoje iki smūgių sudavimo nekonfliktavo, galėjo bandyti suduoti nebent gindamasis.

Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo turi teisę į būtinąją gintį ir neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Šią teisę asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas (BK 28 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi, norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus būtinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi būti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sąlygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad BK 28 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytas reguliavimas numato šias būtinosios ginties teisėtumo sąlygas: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos. Kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdus, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, visuomenės ar valstybės interesams. Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-279/210, 2K-7-313/2012, 2K-275/2013, 2K-467/2013, 2K-492/2014, 2K-71-895/2018). Įstatymas nereikalauja, kad gynybos priemonės ir intensyvumas visiškai atitiktų kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą, ir neriboja naudojamų priemonių gynybai nuo pavojingo kėsinimosi. Ribojamas tik žmogaus sveikatai padaromos žalos dydis, kuris turi rodyti aiškų neatitikimą tarp tos žalos, kuri padaryta ar galėjo būti padaryta užpultajam, ir žalos, kuri realiai padaryta pasikėsinusiam asmeniui. Būtinoji gintis nėra teisėta, jei kėsinimuisi atremti kaltininkas atlieka veiksmus, kurie akivaizdžiai tiek objektyviu požiūriu (išoriškai), tiek subjektyviu požiūriu (kai pačiam kaltininkui yra aišku) neatitinka kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125/2011, 2K-350-222/2015, 2K-568-139/2015, 2K-31-788/2015, 2K-416-942/2016).

Teismas pažymi, kad tarpusavio konflikto metu įvykdyti smurtiniai veiksmai nesukėlė būtinosios ginties situacijos ir šiuo konkrečiu atveju nebuvo pavojingo kėsinimosi, dėl kurio A. K. būtų reikėję gintis nuo E. D., suduodant smūgius kumščiu nukentėjusiajam į galvos sritį. Kaltinamajam A. K. nebuvo nustatyti sužalojimai, kurie liudytų apie galimą pavojingą kėsinimąsi prieš jį.

Šioje byloje surinkti duomenys patvirtina, kad minėto konflikto metu kaltinamasis A. K. tyčia ranka sudavė ne mažiau kaip du kartus E. D. į veido sritį, po ko E. B. sudavė ranka ne mažiau kaip vieną kartą E. D. į veidą, taip padarydami bendrais veiksmais E. D. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kairiojo smilkinio ir dešinės rankos nubrozdinimu, kairės akies vokų ir ausies kaušelio poodinėmis kraujosruvomis, kairės akies obuolio išorinio krašto kraujosruva.

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai dėl prieš asmenį panaudoto fizinio smurto aplinkiniai pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, nutraukiamas žmonių poilsis ar darbas, padaroma didelė materialinė žala, sutrikdoma normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeliamas didelis išgąstis ar kyla sumaištis, nutraukiamas jiems skirtas renginys, sustabdomas eismas ir pan. Remiantis teismų praktika, būtent šie padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas – yra esminis šio nusikaltimo požymis, leidžiantis konstatuoti, kad veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam ginčo dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017-01-19 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-54-222/2017). Viešoje vietoje atlikti smurto veiksmai, kuriais žmogui sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma jo sveikata, kvalifikuotini pagal BK 284 straipsnį, nes šios nusikalstamos veikos sudėtis apima BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką ir jos padarinius (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-652/(duomenys neskelbtini) , 2K-122/2008).

Iš bylos faktinių aplinkybių matyti, kad visi trys kaltinamieji panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje, apie 16.30 val., jau temstant, esant judriam eismui, matant liudytojams M. V., V. M. ir J. D.. Smurtiniai kaltinamųjų veiksmai nagrinėjamu atveju nulėmė aplinkinių reakciją, tiek nukentėjusysis E. D., tiek įvykį tiesiogiai stebėjusios V. M. ir J. D. dėl kaltinamųjų elgesio buvo sukrėsti, po įvykio miręs nukentėjusysis D. B. gulėjo sumuštas ant žemės, todėl šie asmenys patyrė šoką, jautė baimę, dėl įvykio reikėjo kviesti teisėsaugos pareigūnus, greitąją medicinos pagalbą. Kaltinamieji viešoje vietoje panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius, todėl jų elgesys buvo įžūlus, tuo jie demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir taip padarė viešosios tvarkos pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad BK 284 straipsnyje numatytas būtinasis nusikalstamos veikos sudėties požymis – padariniai – viešosios tvarkos sutrikdymas buvo ir byloje surinktais duomenimis yra įrodyti.

Ši kaltinamųjų D. P., E. B. ir A. K. padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai pagal BK 284 str.

IV. Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikaltimų motyvus ir tikslus, nusikaltimų stadijas, kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 str. nuostatomis.

Kaltinamojo D. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamojo D. P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje.

Kaltinamasis D. P. padarė dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas labai sunkių ir nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jis (duomenys neskelbtini), nevedęs, turi (duomenys neskelbtini) dukrą (t. 3, b. l. 62), baustas administracine tvarka (t. 3, b. l. 59-61), neteistas (t. 3, b. l. 55), mokėsi (duomenys neskelbtini), centro administracijos charakterizuojamas teigiamai (t. 3, b. l. 74), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) seniūnija nurodo, kad D. P. gyvena su drauge ir augina (duomenys neskelbtini) dukrą, jauna šeima gyvena su (duomenys neskelbtini), nusiskundimų dėl D. P. elgesio nėra gavusi (t. 3, b. l. 74). Praeityje D. P. nebuvo nustatyta lėtinių ar ūmių psichikos sutrikimų, galinčių turėti neigiamos įtakos gebėjimui suvokti savo veiksmų esmę bei juos valdyti inkriminuotos nusikalstamos veikos metu (t. 3, b. l. 58).

Teismas, atsižvelgęs į aukščiau nurodytas aplinkybes, taip pat į nusikalstamos veikos pasekmes – žmogaus mirtis, konstatuoja, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti kaltinamajam D. P. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 str. 2 d. 8 p, paskyrus terminuotą laisvės atėmimo bausmę (BK 50 straipsnio 1 dalis), artimą sankcijos minimumui (BK 61 straipsnio 2 dalis), už nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str., paskyrus laisvės apribojimo bausmę (BK 48 straipsnio 1 dalis). Už atskiras nusikalstamas veikas kaltinamajam D. P. paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, tai yra griežtesne bausme apimant švelnesne bausme, kadangi jo įvykdytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį (BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalys, 5 dalies 1 punktas). Atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas, nors ir sukėlė ypač sunkias bei nepataisomas pasekmes, buvo daugiau atsitiktinis ir išprovokuotas ankstesnio nukentėjusiojo elgesio. Todėl dar griežtesnių bausmių paskyrimas prieštarautų proporcingumo principui. Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, kad Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, jog baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/(duomenys neskelbtini) ).

Byloje D. P. atžvilgiu nėra nustatyta būtinų sąlygų BK 62 straipsnio nuostatų taikymui ir nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį.

Bausmės pradžia nustatytina nuo D. P. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį. Į bausmės laiką įskaitytinas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2018-11-21 iki 2018-12-12.

Siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą (BPK 119 straipsnis), iki nuosprendžio vykdymo pradžios D. P. paliktinos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje ir dokumento paėmimas.

Kaltinamojo E. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamojo E. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje.

Kaltinamasis E. B. padarė dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas labai sunkių ir nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jis (duomenys neskelbtini) amžiaus, nevedęs, daug kartų baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus ( dėl transporto priemonės vairavimo neturint teisės ir kt), baudų nesumokėjęs (t. 3, b. l. 112-129), teistas du kartus, nusikalstamas veikas padarė teistumui neišnykus (t. 3, b. l.88-99, t. 4, b. l. 177-186), dirbo pas (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbininku (t. 4, b. l. 106-109), šiuo metu nedirbantis (t. 4, b. l. 187), praeityje E. B. nebuvo nustatyta lėtinių ar ūmių psichikos sutrikimų, galinčių turėti neigiamos įtakos gebėjimui suvokti savo veiksmų esmę bei juos valdyti inkriminuotos nusikalstamos veikos metu (3 t., b. l. 109).

Teismas, atsižvelgęs į aukščiau nurodytas aplinkybes, taip pat į nusikalstamos veikos pasekmes – žmogaus mirtis, konstatuoja, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti kaltinamajam E. B. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 129 str. 2 d. 8 p. ir BK 284 str., paskyrus terminuotas laisvės atėmimo bausmes (BK 50 straipsnio 1 dalis), mažesnes nei bausmės vidurkis (BK 61 straipsnio 2 dalis). Už atskiras nusikalstamas veikas kaltinamajam E. B. paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, tai yra griežtesne bausme apimant švelnesne bausme, kadangi jo įvykdytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį (BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalys, 5 dalies 1 punktas). Paskirta bausmė apėmimo būdu subendrintina ir su bausme paskirta 2020-02-06 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 (1) str., kadangi veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumą, į paskirtą bausmę įskaitytina bausmė atliktą pagal šį baudžiamąjį įsakymą. (BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalys, 5 dalies 2 punktas, 9 dalis).

Bausmės pradžia nustatytina nuo E. B. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį. Į bausmės laiką įskaitytinas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2018-11-20 iki 2019-09-03.

Siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą (BPK 119 straipsnis), iki nuosprendžio vykdymo pradžios E. B. pratęstina paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra.

Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažintina tai, kad visiškai prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką.

Kaltinamojo A. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje.

Kaltinamasis A. K. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jis (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, nevedęs, dirbantis pagal (duomenys neskelbtini), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (t. 3, b. l. 82-87), teistas vieną kartą už nesunkų nusikaltimų laisvės apribojimo bausme, iš probacijos tarnybos įskaitos išregistruotas (duomenys neskelbtini), nusikalstamą veiką padarę teistumui neišnykus (t. 3, b. l. 64-66), praeityje A. K. nebuvo nustatyta lėtinių ar ūmių psichikos sutrikimų, galinčių turėti neigiamos įtakos gebėjimui suvokti savo veiksmų esmę bei juos valdyti inkriminuotos nusikalstamos veikos metu (3 t., b. l. 81). Teismas, atsižvelgęs į aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti kaltinamajam A. K. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str., laisvės atėmimo bausmę (BK 50 straipsnio 1 dalis), mažesnę nei bausmės vidurkis. Bausmės vykdymas A. K. atidėtinas, kadangi yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Į bausmės laiką įskaitytinas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2018-11-21 iki 2018-12-22.

Siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą (BPK 119 straipsnis), iki nuosprendžio vykdymo pradžios A. K. paliktinos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje ir dokumento paėmimas.

V. C. ieškinys

Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji A. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 803,61 Eur turtinės ir 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusysis E. B., atstovaujamas mamos N. Š., pareiškė civilinį ieškinį dėl 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Prašo solidariai šias sumas priteisti iš kaltinamųjų D. P. ir E. B. (t. 4, b. l. 60-66).

Nukentėjusysis E. D. pareiškė civilinį ieškinį ir jo patikslinimą dėl 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nurodo, kad dėl kaltinamųjų sukelto viešosios tvarkos pažeidimo, kuriuo metu jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, patyrė didelį fizinį skausmą, dvasines kančias, baimę po įvykio, jog galėjo būti sumuštas dar smarkiau ar net netekti gyvybės. Po įvykio atsirado baimė, neigiamos emocijos, bijo jaunų, nepažįstamų jaunuolių. Prašo solidariai šią sumą priteisti iš kaltinamųjų A. K. ir E. B. (t. 4, b. l. 71-73, t. 5, b. l. 61-62).

Turtinė žala CK 6.249 straipsnio 1 dalyje apibūdinama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Nukentėjusioji A. B. dėl sūnaus D. B. nužudymo patyrė 803,61 Eur turtinę žalą (laidojimo paslaugos, gedulingi pietūs ir kt.), kuri pagrįsta byloje esančiais dokumentais (t. 2, b. l. 63-66), todėl priteistina solidariai iš kaltinamųjų D. P. ir E. B..

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo, bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, teismas taip pat atsižvelgia į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Taip pat pažymėtina, kad pirmiau nurodytas įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui, kuris įvertindamas neturtinę žalą pinigais, turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir CK 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimus būtina atsižvelgti į šią žalą padariusio asmens kaltę, pasekmes, kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes, t. y. kas sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai pinigais įvertinti neįmanoma, kadangi neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuoti piniginiu ekvivalentu. Teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

Sprendžiant neturtinės žalos priteisimo ir jos nustatymo klausimą nukentėjusiesiems, teismas atsižvelgia į nukentėjusiųjų santykius su D. B. iki jo mirties. Nukentėjusioji A. B. iki įvykio gyveno kartu su sūnumi D. B., kuris buvo vienintelis gyvas jos vaikas, kitas jos sūnus taip pat yra žuvęs, vyras miręs. D. B. grįžo iš užsienio siekdamas padėti mamai, kuri yra vieniša našlė, senyvo amžiaus, ji tikėjosi sūnaus pagalbos ir rūpesčio. E. B. gyveno užsienyje ir labai atrimo ryšio su tėvu neturėjo, tačiau prarado tėvą, artimą asmenį, prarado galimybę su juo bendrauti ir gauti išlaikymą. Kaip matyti, nukentėjusieji A. B. (motina) neteko artimo žmogaus - sūnaus, E. B. – tėvo, dėl to patyrė dvasinius, emocinius išgyvenimus, sukrėtimą, stresą, kitus nepatogumus, o kilusios pasekmės yra negrįžtamos ir jų neįmanoma atstatyti. Teismas konstatuoja, kad nustatant neturtinės žalos dydį būtina atsižvelgti į suformuotą teismų praktiką, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus bei pusiausvyrą tarp nukentėjusiojo teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir kaltinamųjų teisinės padėties, teisėtą jos prioritetą.

Bylos duomenys patvirtina, kad D. P. yra jauno amžiaus, E. B. vyresnio amžiaus, abu sveiki ir darbingi, todėl galės ateityje atlyginti nukentėjusiesiems padarytą neturtinę žalą. Atsižvelgiama ir į tai, kad nusikaltimą sąlygojo pačio nukentėjusiojo D. B. provokuojantys veiksmai, kas duoda pagrindo teismui mažinti neturtinę žalą. Teismas, siekdamas išlaikyti tinkamą teisingumo ir proporcingumo principų taikymą, teismų praktika panašaus pobūdžio, kad nukentėjusiųjų patirtus išgyvenimus ir artimo žmogaus netekimą, kiekvienam iš nukentėjusiųjų atitinka – 16 000 eurų neturtinės žalos atlyginimas, todėl ši suma priteistina solidariai iš kaltinamųjų D. P. ir E. B..

Teisėjų kolegija sutinka, kad nukentėjusysis E. D., be patirto nežymaus sveikatos sutrikdymo dėl tyčinių nuteistųjų veiksmų, taip pat patyrė pažeminimą ir dvasinį sukrėtimą, kitus nepatogumus, tačiau prašomas priteisti žalos dydis (3 000 Eur) yra akivaizdžiai neproporcingas padarytai nusikalstamai veikai bei dėl jos kilusiems padariniams ir neatitinka teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose. Pažymėtina, kad E. D. nusikalstamos veikos metu padaryti sužalojimai ilgalaikių neigiamų pasekmių nesukėlė, jam nebuvo privaloma atlikti operaciją, asmens gydymas netruko ilgą laiko tarpą, jam nebuvo paskirta reabilitacija ir pan. Teismas Pagal minėtą teismų praktiką, atlyginant neturtinę žalą dėl nežymaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo panašaus pobūdžio bylose yra priteisiama nuo 145 Eur iki 1 738 Eur, t. y. kur kas mažesnės pinigų sumos, nei šiuo atveju prašo priteisti nukentėjusysis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų vertinimo principus ir šių principų pritaikymą konkrečiose baudžiamosiose bylose, kuriose asmenys nuteisti už viešosios tvarkos pažeidimus, bei kurių metu nukentėjusiesiems padaromas ir nežymus sveikatos sutrikdymas, sprendžia, kad E. D. priteistina 800 eurų neturtinės žalos atlyginimas solidariai iš kaltinamųjų A. K. ir E. B..

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimą reglamentuoja BPK 106 straipsnis, kuris numato teisę iš nuteistųjų priteisti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų iš nuteistojo nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 str. 2 d.). Taigi baudžiamojoje byloje prašomas priteisti patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti visos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį.

Nukentėjusioji A. B. pateikė 2018-12-10 pinigų priėmimo kvitą serija LAT (duomenys neskelbtini) ir 2019-12-10 pinigų priėmimo kvitą serija LAT (duomenys neskelbtini), kuriais sumokėta 600 Eur advokatui Ramūnui Dobrovolskiui už atstovavimą ir dokumentų ruošimą, todėl prašoma priteisti šias bylinėjimosi išlaidas iš kaltinamųjų. Nukentėjusiojo E. D. atstovė pateikė 2019-09-22 pinigų priėmimo kvitą serija LAT (duomenys neskelbtini) ir 2019-09-26 pinigų priėmimo kvitą serija LAT (duomenys neskelbtini), kuriais sumokėta 2000 Eur advokatei A. Ž. už atstovavimą ir dokumentų ruošimą, todėl prašoma priteisti šias bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė.

Nukentėjusiosios A. B. patirtų atstovavimo išlaidų dydis - 600 Eur, už atstovavimą ir dokumentų ruošimą sumokėta advokatui Ramūnui Dobrovolskiui nėra per didelis, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, todėl priteistinas iš kaltinamųjų D. P. ir E. B. lygiomis dalimis.

Sprendžiant dėl nukentėjusiojo E. D. bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teisėjų kolegija įvertina tai, kad jo atžvilgiu padaryta tik viena nesunki nusikalstama veika, jos padarymų kaltinami du asmenys, kurių vienas pripažino kaltę. Bylos nagrinėjimo metu vyko šeši teismo posėdžiai, kuriuose dalyvavo jo atstovė advokatė A. Ž., kuri taip pat paruošė teismui pateiktą ieškinį ir jo patikslinimą. Teisėjų kolegija pažymi, jog byla dėl E. D. atžvilgiu įvykdytos veikos nebuvo sudėtinga, nagrinėjami klausimai nėra nauji, jie yra išsamiai aptarti teismų praktikoje, tad advokatui nereikėjo ypatingo pasiruošimo, nukentėjusiojo atstovavimas nereikalavo didelės teisinės analizės ir papildomų intelektinio darbo sąnaudų. Pažymėtina ir tai, kad bylos nagrinėjimas užsitęsė ir buvo daug sudėtingesnis dėl kito nukentėjusiojo atžvilgiu įvykdyto laibai sunkaus nusikaltimo. Byloje kaltinimą palaikė ir nukentėjusiojo interesus gynė ir prokuroras. Todėl spręstina, jog advokatui, atstovavusiam nukentėjusįjį E. D., nereikėjo daug gilintis į teismų praktiką analogiškose ar panašiose bylose, be to, ir teismo posėdžių protokolai liudija, jog advokatas teismui neteikė aukštesnės instancijos teismų priimtų procesinių sprendimų analizės, o tiesiog apsiribojo teisinės pozicijos, palankios nukentėjusiajai, išsakymu. Be to, teismas, svarstydamas išlaidų advokato paslaugoms atlyginimo klausimą, atsižvelgia į tai, kad vienas iš kaltinamųjų E. B. yra nedirbantis, bei į tai, kad buvo žymiai sumažintas neturtinės žalos atlyginimo dydis. Šie duomenys teisėjų kolegijai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog priteista bylinėjimosi išlaidų suma turi būti mažinama – iki 1000 Eur, kuri priteistina iš kaltinamųjų A. K. ir E. B. lygiomis dalimis. Ši suma teisėjų kolegijos vertinama kaip atitinkanti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

VI. Daiktai ir kiti klausimai

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

2018-11-21 D. P. pateiktos : džinsinės kelnės (pilkos spalvos), sportiniai batai „(duomenys neskelbtini) “, džemperis „NEWYORK“ (melsvos spalvos); 2018-11-23 kratos pas D. P., adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) km., (duomenys neskelbtini) r., metu paimta: liemenė (oranžinės spalvos), kelnės vyriškos (juodos spalvos), kelnės sportinės (juodos spalvos), striukė (žalios spalvos), džemperis (melsvos spalvos), kepurės, 2 vnt. (juodos spalvos), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini D. P..

2018-11-21 kratos pas A. K., adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), metu paimta: beisbolo lazda, sportinis kostiumas „Nike“, sportinis kostiumas „Adidas“, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini A. K..

2018-11-21 savanoriškas daiktų pateikimo protokolu E. B. pateiki: batai -juodos spalvos (įspiriami), džinsinės kelnes „Smog BASIC“ su įvertu diržu, striukė (juodos spalvos, rankovės su baltais užrašais), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini E. B..

2018-11-21 savanoriškas daiktų pateikimo protokolu VTMT pateikė D. B. rūbus: batai (pilki sportiniai), striukė, mėlyni apatiniai marškinėliai, juodos sportinės kelnės, margos trumpikės, kojinės (pilkos spalvos), D. B. abiejų rankų nagai su panagių turiniu, nuoplovos nuo rankų; 2018-11-20 įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini) g. - (duomenys neskelbtini) g. sankryža, (duomenys neskelbtini) km., (duomenys neskelbtini) r., apžiūros metu paimta: ėminys su biologiniais pėdsakai ( paimtas gatvėje nuo asfalto vieta nr.1) žiebtuvėlis su biologiniais pėdsakais (paimtas gatvėje nuo asfalto vieta nr. 1) ėminys su biologiniais pėdsakai ( paimtas gatvėje nuo asfalto vieta nr. 2), ėminys su biologiniais pėdsakai ( paimtas gatvėje nuo asfalto vieta nr. 3), ėminys su biologiniais pėdsakai ( paimtas gatvėje nuo asfalto vieta nr. 4), ėminys su biologiniais pėdsakai ( nuo lavono rankos); 2018-12-04 automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) metu paimta: biologinis ėminys (paimtas nuo vairuotojo durelių vidinėje pusėje), 1 vnt., biologinis ėminys paimtas nuo vairo, 1 vnt.; mirusiojo D. B. kraujo ėminys; 2018-11-21 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu paimtos E. D. nuoplovos nuo rankų plaštakų; E. B. darbo pažymėjimas 2017-10-04 Nr. (duomenys neskelbtini) , rastas 2018-11-23 kratos metu striukėje; 2018-11-21 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu paimtos A. K., nuoplovos nuo rankų plaštakų; 2018-11-21 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu paimtos D. P. nuoplovos nuo rankų plaštakų; 2018-11-20 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu paimtos E. B. nuoplovos nuo rankų plaštakų; 2018-12-05 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu paimti A. K. lyginamieji seilių pavyzdžiai; 2018-12-05 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu paimti D. P. lyginamieji seilių pavyzdžiai; 2018-12-05 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu paimti A. K. lyginamieji seilių pavyzdžiai, sunaikintini, kadangi yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

2018-11-20 įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini) g.-(duomenys neskelbtini) g. sankryža, (duomenys neskelbtini) km., (duomenys neskelbtini) r., apžiūros metu paimtos: - eurų monetos (paimtos gatvėje nuo asfalto vieta Nr. 1), 12 vnt., pagal bylos duomenis iškritusios iš E. D. rūbų kišenės, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinos E. D..

Nagrinėjimo teisme dalyviams išaiškintina nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai, žodinio ir rašytinio apeliacinio proceso sąlygos (BPK 308 straipsnio 4 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-310 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte bei 284 straipsnyje, ir jį nubausti:

pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą – laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 284 straipsnį - laisvės apribojimu 10 (dešimtai) mėnesių, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 5 dalies 1 punkto taisyklėmis, bausmes, paskirtas už atskirus nusikaltimus, subendrinti bausmių apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo D. P. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2018-11-21 iki 2018-12-12.

Iki nuosprendžio vykdymo pradžios D. P. palikti galioti ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje ir dokumento paėmimą.

E. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte bei 284 straipsnyje, ir jį nubausti:

pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą – laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų.

pagal BK 284 straipsnį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 5 dalies 1 ir 2 punkto, 9 dalies taisyklėmis, bausmes, paskirtas už atskirus nusikaltimus ir bausmę paskirtą 2020-02-06 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, subendrinti bausmių apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų. Į paskirtą bausmę įskaityti bausmę atliktą pagal 2020-02-06 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo E. B. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2018-11-21 iki 2019-09-03.

Iki nuosprendžio vykdymo pradžios E. B. pratęsti paskirtą kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą.

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir jį nubausti laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 ir 8 punktais, 6 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu A. K. įpareigojant dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2018-11-21 iki 2018-12-12.

Iki nuosprendžio vykdymo pradžios A. K. palikti galioti ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje ir dokumento paėmimą.

Nukentėjusiosios A. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti solidariai iš D. P. ir E. B. 803,61 Eur (aštuonis šimtus tris eurus 61 ct) turtinės bei 16 000 Eur (šešiolika tūkstančių eurų) neturtinės žalos.

Nukentėjusiojo E. B., atstovaujamo mamos N. Š., civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti solidariai iš D. P. ir E. B. 16 000 Eur (šešiolika tūkstančių eurų) neturtinės žalos.

Nukentėjusiojo E. D. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti solidariai iš A. K. ir E. B. 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) neturtinės žalos.

Priteisti iš D. P. ir E. B. po 300 Eur (tris šimtus eurų) A. B. jos patirtoms advokato atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Priteisti iš A. K. ir E. B. po 500 Eur (penkis šimtus eurų) E. D. jo patirtoms advokato atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti:

Džinsines kelnes (pilkos spalvos), sportinius batus „(duomenys neskelbtini) “, džemperį „NEWYORK“ (melsvos spalvos), 2018-11-21 pateiktas D. P.; Liemenę (oranžinės spalvos), kelnes vyriškas (juodos spalvos), kelnes sportines (juodos spalvos), striukę (žalios spalvos), džemperį (melsvos spalvos), kepures, 2 vnt. (juodos spalvos), 2018-11-23 paimtus kratos pas D. P., adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) km., (duomenys neskelbtini) r., metu, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti D. P..

Beisbolo lazdą, sportinį kostiumą „Nike“, sportinį kostiumą „Adidas“, 2018-11-21 paimtus kratos pas A. K., adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) r., metu, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti A. K..

Batus - juodos spalvos (įspiriami), džinsines kelnes „Smog BASIC“ su įvertu diržu, striukę (juodos spalvos, rankovės su baltais užrašais), 2018-11-21 savanoriškas daiktų pateikimo protokolu pateikus E. B., nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti E. B..

Nukentėjusiojo D. B. batus (pilki sportiniai), striukę, mėlynus apatinius marškinėlius, juodos sportines kelnes, margas trumpikes, kojines (pilkos spalvos), D. B. abiejų rankų nagai su panagių turiniu, nuoplovos nuo rankų, pateiktus 2018-11-21 savanoriškas daiktų pateikimo protokolu; 2018-11-20 įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini) g.-(duomenys neskelbtini) g. sankryža, (duomenys neskelbtini) km., (duomenys neskelbtini) r., apžiūros metu paimtus: ėminį su biologiniais pėdsakai, žiebtuvėlį su biologiniais pėdsakais), ėminį su biologiniais pėdsakai, ėminį su biologiniais pėdsakai, ėminį su biologiniais pėdsakai), ėminį su biologiniais pėdsakai ( nuo lavono rankos); 2018-12-04 automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) metu paimtus: biologinį ėminį, 1 vnt., biologinį ėminį paimtas nuo vairo, 1 vnt.; mirusiojo D. B. kraujo ėminį; 2018-11-21 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu paimtas E. D. nuoplovas nuo rankų plaštakų; E. B. darbo pažymėjimą 2017-10-04 Nr. (duomenys neskelbtini) , rastą 2018-11-23 kratos metu striukėje; 2018-11-21 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu paimtas A. K., nuoplovas nuo rankų plaštakų; 2018-11-21 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu paimtas D. P. nuoplovas nuo rankų plaštakų; 2018-11-20 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu paimtas E. B. nuoplovas nuo rankų plaštakų; 2018-12-05 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu paimtus A. K. lyginamuosius seilių pavyzdžius; 2018-12-05 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu paimtus D. P. lyginamuosius seilių pavyzdžius; 2018-12-05 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu paimtus A. K. lyginamuosius seilių pavyzdžius, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Eurų monetas 12 vnt., paimtas 2018-11-20 įvykio vietos apžiūros metu, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti E. D..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus BPK 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.