- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-05
- Bylos Nr.
- 2S-827-777/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03336-2025-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gailevičienė
- Pareiškėjas
- A. S.
- Suinteresuotas asmuo
- N. S., G. B.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą dėl antstolės V. D. veiksmų, suinteresuoti asmenys N. S., G. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas pateikė antstolei 2025 m. kovo 25 d. ir 2025 m. kovo 26 d. skundus dėl antstolės V. D. veiksmų, jie antstolės 2025 m. balandžio 3 d. patvarkymu perduoti teismui. Skundais pareiškėjas prašė pripažinti antstolės veiksmus neteisėtais, nes grasinimas policija yra neleistinas ir žeminantis žmogaus orumą ir garbę.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. balandžio 4 d. nutartimi pareiškėjui nustatė 7 dienų terminą pašalinti nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytiems pareiškimo trūkumams, t. y. nurodyti konkrečius skundžiamus antstolės veiksmus ir suformuluoti konkrečius reikalavimus.
3. Klaipėdos apylinkės teisme 2025 m. balandžio 9 d. gautas pareiškėjo prašymas dėl trūkumų šalinimo, juo prašoma: 1) įpareigoti antstolę V. D. teismui pateikti nutartį, kurioje būtų nurodyta, kad veiksmus, t. y. iškeldinimą, gali atlikti per priklausančią N. S. nuosavybę; 2) kadangi teismas nustatė rakto atidavimą A turto savininkui G. B., todėl antstolę įpareigoti kreiptis į teismą dėl išaiškinimo, nuo kokių durų turi atiduoti raktą; 3) jei teismas netenkins prašymo nustatyti, nuo kurių durų turi atiduoti raktą, ir prašymo dėl teisės savavališkai su teismo priimta nutartimi patekti į N. S. nuosavybę – buto dalį, įpareigoti prašymo teikėją G. B. įsistatyti savo duris, kad antstolė galėtų įvykdyti teismo vykdomąjį dokumentą; 4) uždrausti antstolei neteisėtai be teismo nutarties įeiti į N. S. priklausantį butą, taip pažeidžiant Lietuvos Konstitucijos 23 ir 24 straipsnius; 5) jei teismas mano, kad privalau pateikti ir įgaliojimus, suteiktus jam žmonos N. S., jis skubos tvarka juos pateiks.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. balandžio 16 d. nutartimi 2025 m. kovo 25 d. ir 2025 m. kovo 26 d. pateiktus skundus laikė nepaduotais ir grąžino juos padavusiam asmeniui. 2025 m. balandžio 9 d. pateiktą procesinį dokumentą (skundą) atsisakė priimti.
5. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:
5.1. Nurodė, jog pareiškėjui 2025 m. balandžio 4 d. nutartimi nustatytas 7 dienų terminas 2025 m. kovo 25 d. ir 2025 m. kovo 26 d. pateiktų skundų trūkumams pašalinti. Nutartis pareiškėjui EPP priemonėmis įteikta 2025 m. balandžio 8 d. Terminas trūkumams pašalinti baigėsi 2025 m. balandžio 15 d. Pažymėjo, kad pareiškėjas 2025 m. balandžio 24 d. nutartimi nustatytų jo 2025 m. kovo 25 d. ir 2025 m. kovo 26 d. antstolei pateiktų skundų trūkumų nepašalino. Konkrečių reikalavimų (t. y. aiškaus skundo dalyko) iš šių skundų turinio nesuformulavo, todėl skundus laikė nepaduotais ir grąžinto juos padavusiam asmeniui.
Šalies argumentai
5.2. Nurodė, kad pareiškėjas, šalindamas 2025 m. balandžio 4 d. nutartimi nustatytus skundų trūkumus, 2025 m. balandžio 9 d. pateikė visiškai kitokio turinio nei skundai procesinį dokumentą, pavadintą prašymu dėl trūkumų šalinimo, kuriuo kelia visiškai naujus reikalavimus, kurių neteikė nei antstolei, nei bylą nagrinėjusiam teismui, kurio sprendimas priverstinai vykdomas. Pažymėjo, kad šis dokumentas pagal savo turinį nėra prašymas dėl jau pateikto dokumento nustatytų trūkumų šalinimo, o laikytinas nauju skundu dėl antstolio veiksmų. Atkreipė dėmesį į tai, kad dėl naujų reikalavimų nėra priimti jokie antstolės procedūriniai sprendimai, kurie galėtų ir turėtų būti skundžiami vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio nustatyta tvarka. Padarė išvadą, kad pareiškėjas su nauju skundu kreipėsi į teismą nesilaikydamas tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, todėl 2025 m. balandžio 9 d. pateiktą skundą atsisakė priimti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad teismas reikalavo suformuluoti reikalavimą ir reikalavimo pagrindu pateikti prašymą. Pagal teismo nutartį buvo suformuluotas reikalavimas ir jo pagrindu buvo pateiktas prašymas teismui. Mano, kad teismas paviršutiniškai išnagrinėjo pateiktą prašymą, kadangi pagal nustatytus teismo reikalavimus buvo viskas atlikta. Iš pradžių suformuluotas reikalavimas, o vėliau teiktas prašymas. Mano, kad teismas nesukonkretino, ko tiksliai reikia, o tik konstatavo, kad reikalavimas nesuprantamas, todėl buvo pateiktas sukonkretintas reikalavimas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas netenkintinas.
7. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.
8. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjo skundai dėl antstolės veiksmų laikyti nepaduotais ir gražinti juos pateikusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo.
9. Akcentuotina, jog Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (revisio prioris instantiae). Pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas neperžengdamas apeliacinio skundo ribų patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolė V. D. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0004/25/00109. Pareiškėjas pateikė antstolei 2025 m. kovo 25 d. ir 2025 m. kovo 26 d. skundus dėl antstolės veiksmų. 2025 m. balandžio 3 d. patvarkymu dėl skolininko A. S. skundų dėl antstolės V. D. veiksmų Nr. S-25-4-18924 antstolė nutarė pareiškėjo skundų netenkinti ir perdavė juos Klaipėdos apylinkės teismui.
11. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pateiktas ieškinys, pareiškimas, skundas turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, nustatytus šių dokumentų formai ir turiniui, ir specialius ieškinio turiniui nustatytus reikalavimus (CPK 111–115, 135, 510 straipsniai). Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, bet ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Nustatytu terminu nepašalinus procesinio dokumento trūkumų, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnis).
12. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog, 2025 m. balandžio 3 d. antstolės patvarkymu Nr. S‑25-4-18924 netenkinus pareiškėjo skundų ir perdavus juos Klaipėdos apylinkės teismui, pirmosios instancijos teismas 2025 m. balandžio 4 d. nutartimi nustatė pareiškėjui 7 dienų nuo šios nutarties įteikimo dienos terminą nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytiems skundo trūkumams pašalinti, t. y. nurodė, kad „abu skundai nerišlaus turinio. Iš skundų galima suprasti, kad pareiškėjas (skolininkas) vykdomoje byloje nesutinka su susiklosčiusia situacija, t. y. su teismo sprendimais dėl jo ir jo sutuoktinės iškeldinimo iš suinteresuotam asmeniui išieškotojui priklausančios buto dalies. Skunduose konkretūs skundžiami antstolės veiksmai, atlikti vykdant vykdomąjį dokumentą dėl priverstinio iškeldinimo, nenurodyti“. Todėl pareiškėjo reikalavimai visiškai neaiškūs. Klaipėdos apylinkės teisme 2025 m. balandžio 9 d. gautas pareiškėjo prašymas dėl trūkumų šalinimo, tačiau skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą dėl trūkumų šalinimo atsisakė priimti ir konstatavo, jog, laiku neištaisius 2025 m. balandžio 4 d. nutartimi nustatytų skundų trūkumų, pareiškėjo skundai dėl antstolės veiksmų laikytini nepaduotais ir gražintini juos pateikusiam asmeniui.
13. Atskiruoju skundu pareiškėjas iš esmės teigia, kad pagal teismo nutartį buvo suformuluotas (skundo) reikalavimas, todėl mano, kad teismas paviršutiniškai išnagrinėjo pateiktą prašymą, kadangi pagal nustatytus teismo reikalavimus buvo viskas atlikta. Mano, kad teismas nesukonkretino, ko tiksliai reikia, o tik konstatavo, kad reikalavimas nesuprantamas, todėl buvo pateiktas sukonkretintas reikalavimas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais.
14. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo 2025 m. kovo 25 d. ir 2025 m. kovo 26 d. skundus laikė nepaduotais, kadangi nebuvo ištaisyti teismo 2025 m. balandžio 4 d. nutartimi nustatyti skundų trūkumai. Tuo tarpu 2025 m. balandžio 9 d. gautą pareiškėjo prašymą dėl trūkumų šalinimo (pirmosios instancijos teismas šį prašymą laikė procesiniu dokumentu) pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti, kadangi šį dokumentą pagal jo turinį laikė ne prašymu dėl jau pateikto dokumento nustatytų trūkumų šalinimo, bet nauju skundu dėl antstolio veiksmų. Taip pat pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nurodė, jog dėl naujų reikalavimų nėra priimti jokie antstolės procedūriniai sprendimai, kurie galėtų ir turėtų būti skundžiami vadovaujantis CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka.
15. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas tiek skundžiamos nutarties turinį, tiek atskirojo skundo argumentus bei kitus byloje esančius įrodymus, pažymi, jog pareiškėjas iš dalies pagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino 2025 m. balandžio 9 d. gautą pareiškėjo prašymą dėl trūkumų šalinimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog tiek iš pareiškėjo 2025 m. kovo 25 d. ir 2025 m. kovo 26 d. skundų turinio, tiek iš pareiškėjo 2025 m. balandžio 9 d. prašymo dėl trūkumų šalinimo turinio matyti, jog minėtuose procesiniuose dokumentuose nurodomos tos pačios aplinkybės, susijusios su Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 3 d. išduoto vykdomojo rašto Nr. e2-437-1030/2021 vykdymu. Sutiktina, kad pareiškėjo 2025 m. kovo 25 d. ir 2025 m. kovo 26 d. skunduose konkretūs skundžiami antstolės veiksmai, atlikti vykdant vykdomąjį dokumentą dėl priverstinio iškeldinimo, nenurodyti, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo 2025 m. balandžio 9 d. prašymo dėl trūkumų šalinimo turinys nėra kardinaliai skirtingas nuo 2025 m. kovo 25 d. ir 2025 m. kovo 26 d. skunduose dėstomos pozicijos. Akivaizdu, jog, nesant pareiškėjo skunduose suformuluotų reikalavimų, nėra galimybės konstatuoti, jog prašyme dėl trūkumų šalinimo suformuluotais reikalavimais kelia visiškai naujus reikalavimus, kurių neteikė nei antstolei, nei bylą nagrinėjusiam teismui. Atsižvelgiant į tai, kad tiek 2025 m. kovo 25 d. ir 2025 m. kovo 26 d. skunduose, tiek ir 2025 m. balandžio 9 d. prašyme dėl trūkumų šalinimo pareiškėjas iš esmės nurodo panašaus pobūdžio aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo motyvai dėl atsisakymo priimti 2025 m. balandžio 9 d. prašymą dėl trūkumų šalinimo yra nepagrįsti.
16. CPK 510 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad XXXI skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 510 straipsnio taikymo, yra nurodęs, kad, siekiant užtikrinti antstolio atliekamų veiksmų teisėtumą, suinteresuotajam asmeniui, manančiam, kad antstolio veiksmai ar atsisakymas juos atlikti pažeidžia jo teises ar įstatymų saugomus interesus, suteikta teisė apskųsti antstolio procesinius veiksmus arba atsisakymą atlikti procesinius veiksmus (CPK 510 straipsnis). Antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti apskundimą reglamentuoja CPK V dalies „Ypatingoji teisena“ XXXI skyriaus „Bylos dėl antstolių ir notarinių veiksmų“ normos. Šiame skyriuje nustatytas vykdymo proceso dalyvių pažeistų teisių gynimo būdas, kuris įgyvendinamas suinteresuotajam asmeniui paduodant skundą dėl antstolio veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155-687/2019, 22 punktas).
17. 2025 m. balandžio 9 d. prašyme dėl trūkumų šalinimo pareiškėjas suformulavo šios reikalavimus: 1) įpareigoti, antstolę V. D. teismui pateikti nutartį, kurioje butų nurodyta, kad veiksmus, t. y. iškeldinimą, gali atlikti per priklausančią N. S. nuosavybę; 2) kadangi teismas nustatė rakto atidavimą A turto savininkui G. B., todėl antstolę įpareigoti kreiptis į teismą dėl išaiškinimo, nuo kokių durų turi atiduoti raktą; 3) jei teismas netenkins prašymo nustatyti, nuo kurių durų turi atiduoti raktą, ir prašymo dėl teisės savavališkai su teismo priimta nutartimi patekti į N. S. nuosavybę – buto dalį, įpareigoti prašymo teikėją G. B. įsistatyti savo duris, kad antstolė galėtų įvykdyti teismo vykdomąjį dokumentą; 4) uždrausti antstolei neteisėtai be teismo nutarties įeiti į N. S. priklausantį butą, taip pažeidžiant Lietuvos Konstitucijos 23 ir 24 straipsnius; 5) jei teismas mano, kad privalo pateikti ir įgaliojimus, suteiktus jam žmonos N. S., jis skubos tvarka juos pateiks.
18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs 2025 m. balandžio 9 d. prašyme dėl trūkumų šalinimo suformuotus reikalavimus, konstatuoja, jog pareiškėjas neištaisė Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 4 d. nutartimi nustatytų skundų trūkumų. Tokias išvadas apeliacinės instancijos teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad naujai pareiškėjo suformuluoti reikalavimai nėra aiškūs ir konkretūs, t. y. iš 2025 m. balandžio 9 d. prašymo dėl trūkumų šalinimo turinio nėra aišku, kokius konkrečiai veiksmus pareiškėjas skundžia. Teismas vykdymo procese CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka nerevizuoja visos vykdomosios bylos ir visų joje atliktų veiksmų, bet sprendžia dėl konkrečių skunde nurodytų antstolio veiksmų ar neveikimo. Pareiškėjas skunde dėl antstolio veiksmų privalo nurodyti konkrečius skundžiamus antstolio veiksmus (patvarkymus, nurodymus ir pan.) ar atsisakymą atlikti veiksmus, tačiau tokių aplinkybių nei 2025 m. kovo 25 d. ir 2025 m. kovo 26 d. skunduose, nei 2025 m. balandžio 9 d. prašymu dėl trūkumų šalinimo nenurodo.
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors pirmosios instancijos teismo motyvai dėl atsisakymo priimti 2025 m. balandžio 9 d. prašymą dėl trūkumų šalinimo yra nepagrįsti, tačiau, įvertinus minėtu procesiniu dokumentu dėstomas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjas skundų trūkumų neištaisė, todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nors ir ne tais motyvais, tačiau pagrįstai pareiškėjo 2025 m. kovo 25 d. ir 2025 m. kovo 26 d. skundus laikė nepaduotais ir grąžino juos padavusiam asmeniui.
20. Įvertinęs visus kitus atskirojo skundo argumentus, teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
21. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nors ir ne visiškai tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, susijusias su trūkumų šalinimo institutu, tačiau, atsižvelgiant į šioje nutartyje aptartas aplinkybes, priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį, jos panaikinti nėra pagrindo, todėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.