Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos mažosios bendrijos „Ameriturtas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-32173-1098/2025 pagal pareiškėjos mažosios bendrijos „Ameriturtas“ pareiškimą dėl atsisakymo nuo kreditinių reikalavimų fizinio asmens A. N. bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad šiuo atveju atskirajam skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria teismas atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą dėl nemokumo administratoriaus įpareigojimo paskirstyti sukauptas lėšas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

12. Remiantis byloje esančiais ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 27 d. nutartimi pareiškėjai A. N. iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirtas V. T.. Teismas 2023 m. kovo 14 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančio fizinio asmens A. N. kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą bendrai 1 235 983,49 Eur sumai. Teismo 2023 m. liepos 12 d. nutartimi buvo patvirtintas bankrutuojančio fizinio asmens A. N. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas. Teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartimi patikslintas bankrutuojančio fizinio asmens A. N. kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, pakeičiant pradinę (ir vienintelę) kreditorę uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Intrum Lietuva“ naująja kreditore (jos teisių perėmėja) mažąja bendrija (toliau - MB) „Miško servisas“ su 1 235 983,49 Eur dydžio finansiniu reikalavimu. Teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nutartimi kreditorė MB „Miško servisas“ pakeista jos teisių perėmėja MB „Ameriturtas“.

13. 2023 m. rugsėjo 15 d. kreditorė MB „Miško servisas“ pareiškė ieškinį atsakovėms A. N. ir M. Č. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, kuriuo buvo reikalaujama: 1) pripažinti negaliojančia ab initio 2019 m. sausio 23 d. dovanojimo sutartį Nr. 1-532, kuria bankrutuojantis asmuo A. N. padovanojo savo motinai M. Č. 3/8 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 3/8 dalis pastato – gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini); 2) taikyti restituciją natūra ir grąžinti A. N. nuosavybės teises į padovanotą turtą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 24 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-1462-964/2024, ieškinį tenkino pilnai. Atsakovės A. N. ir M. Č., nesutikdamos su pirmosios instancijos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 24 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinės instancijos Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1820-981/2024, panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 24 d. sprendimą ir patvirtino ieškovės MB „Miško servisas“ ir atsakovių A. N. bei M. Č. 2024 m. spalio 18 d. sudarytą taikos sutartį. Pagal teismo patvirtintą taikos sutartį, atsakovė M. Č. įsipareigojo sumokėti ieškovei MB „Miško servisas“ 60 000,00 Eur sumą 2.1., 2.2., 2.3., 2.4., 2.5., 2.6., 2.7., 2.8 punktuose nurodyta tvarka, sąlygomis ir terminais. Teisė šį įsipareigojimą įvykdyti suteikta ir atsakovių pasitelktam/surastam trečiajam asmeniui. Kaip matyti iš taikos sutarties turinio, šalys susitarė, kad visi pagal taikos sutarties 2, 2.1., 2.2., 2.3. punktus gauti mokėjimai bus užskaitomi kaip ieškovės turimo finansinio/kreditinio reikalavimo atsakovės (A. N.) fizinio asmens bankroto byloje (Nr. e2FB-18242-1098/2023), dengimas tokia suma, kokia bus gautų mokėjimų suma (Taikos sutarties 2.7 punktas). Atsakovei M. Č. ar atsakovių pasitelktam/surastam trečiajam asmeniui tinkamai ir visiškai įvykdžius 2, 2.1., 2.2., 2.3., 2.4., 2.5., 2.6., 2.7., 2.8. punktuose nurodytus įsipareigojimus, ieškovė MB „Miško servisas“ įsipareigojo: 1) atsisakyti šios taikos sutarties 1.3. punkte nurodyto reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, t. y. nereikalauti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; 2) atsisakyti visų tuo metu turimų finansinių/kreditorinių reikalavimų (reikalavimo teisių į atsakovę A. N.) jos fizinio asmens bankroto procese / byloje, kuri nagrinėjama Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2FB-18242-1098/2023, pateikiant pareiškimą dėl atsisakymo nuo jų, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šios taikos sutarties 2, 2.1., 2.2., 2.3., 2.4., 2.5., 2.6., 2.7., 2.8. punktuose nurodytų įsipareigojimų visiško įvykdymo (Taikos sutarties 4 punktas ir jo papunkčiai). Šalys labai aiškiai pabrėžė ir išskyrė aplinkybę, jog tinkamai ir visiškai įvykdžius šios Taikos sutarties 2, 2.1., 2.2., 2.3., 2.4., 2.5., 2.6., 2.8. punktuose nurodytus įsipareigojimus bus laikoma, jog visos ir bet kokios tuo metu egzistuojančios atsakovės prievolės ieškovei yra visiškai (pilna apimtimi) pasibaigusios ieškovei jų atsisakius (Taikos sutarties 4.2 punktas) (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

14. Byloje esantys duomenys ir šalių pateikti rašytiniai paaiškinimai bei įrodymai patvirtina, kad atsakovių įsipareigojimai pagal aukščiau aptartą taikos sutartį buvo visiškai įvykdyti 2025 m. liepos 3 d. (CPK 178 straipsnis). Kreditorė MB „Ameriturtas“ pagal šalių sudarytą susitarimą 2025 m. liepos 11 d. bankroto byloje pateikė pareiškimą dėl kreditinių reikalavimų atsisakymo, kuriame pareiškė, kad atsisako visų turimų finansinių/kreditinių reikalavimų (reikalavimo teisių į A. N.) jos fizinio asmens bankroto procese/byloje, tačiau kartu prašė įpareigoti nemokumo administratorių paskirstyti kreditoriams depozitinėje sąskaitoje sukauptas lėšas, kaip tai numatyta mokumo atkūrimo plane už laikotarpį iki šio pareiškimo pateikimo. Kreditorės nuomone, jos atsisakymas nuo visų turimų finansinių/kreditorinių reikalavimų nepanaikina jos teisės gauti kreditorinių reikalavimų tenkinimą už laikotarpį iki tokio pareiškimo pateikimo.

15. Pirmosios instancijos teismas šio kreditorės prašymo netenkino, apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo pozicija, nurodo, jog Taikos sutartimi pareiškėja neatsisakė bei neprarado teisės gauti įmokas pagal Mokumo atkūrimo plane (toliau - Planas) numatytą tvarką. Taikos sutartimi šalys susitarė taikiai išspręsti atskirą teisminį ginčą civilinėje byloje Nr. e2-1462-964/2024 bei laikyti, jog visi pagal Taikos sutartį gauti mokėjimai bus užskaitomi kaip kreditinio reikalavimo dengimai bankroto byloje, t. y. dengimai, kurie niekaip nepakeičia patvirtinto Plano. Pažymi, kad teismo sprendimas baigti fizinio asmens bankroto bylą nėra priimtas, Planas nėra baigtas įgyvendinti, todėl bankrutuojančio asmens lėšos, kurias pastarasis pervedė pagal Planą, privalo būti paskirstytos Plane numatyta tvarka, kadangi šio skundo pateikimo dienai nebuvo ir nėra jokio pagrįsto pagrindo neskirstyti pareiškėjai lėšų už 4-ojo Plano vykdymo pusmetį.

16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės skundo argumentai, kad Taikos sutartimi ji neprarado teisės gauti įmokas pagal mokumo atkūrimo plane nustatytą tvarką, yra teisiškai nepagrįsti ir nesuderinami nei su šalių sudarytos Taikos sutarties turiniu, nei su fizinių asmenų bankroto teisiniu reguliavimu.

17. Byloje esantys duomenys, šalių pateikti rašytiniai paaiškinimai ir įrodymai patvirtina, kad atsakovių įsipareigojimai pagal taikos sutartį buvo visiškai ir tinkamai įvykdyti 2025 m. liepos 3 d. (CPK 178 straipsnis). Vadovaujantis taikos sutarties 4.2 punktu, kreditorė buvo aiškiai ir nedviprasmiškai įsipareigojusi, įvykdžius šiuos įsipareigojimus, atsisakyti visų tuo metu turimų finansinių reikalavimų fizinio asmens bankroto byloje. Šio įsipareigojimo įgyvendinimu laikytinas kreditorės 2025 m. liepos 11 d. bankroto byloje pateiktas pareiškimas, kuriame ji aiškiai nurodė atsisakanti visų turimų finansinių ir kreditinių reikalavimų (reikalavimo teisių) bankroto procese.

18. Taikos sutarties 4 punkte nurodyta, kad „Atsakovei ar Atsakovių surastam/pasitelktam trečiajam asmeniui pasinaudojus Taikos sutarties 2 punkte nurodyta teise, t. y. tinkamai ir visiškai įvykdžius šios Taikos sutarties 2, 2.1., 2.2., 2.3., 2.4., 2.5., 2.6., 2.7., 2.8. punktuose nurodytus įsipareigojimus, Ieškovė įsipareigoja: 4.1. Atsisakyti šios Taikos sutarties 1.3. punkte nurodyto reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, t. y. nereikalaus iš Atsakovių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. 4.2. Atsisakyti visų tuo metu turimų finansinių/kreditorinių reikalavimų (reikalavimo teisių į Atsakovę) jos fizinio asmens bankroto procese/byloje, kuri nagrinėjama Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2FB-18242-1098/2023, teisminio proceso Nr. 2-68-3-24129-2022-3, pateikiant pareiškimą dėl atsisakymo nuo jų, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šios Taikos sutarties 2, 2.1., 2.2., 2.3., 2.4., 2.5., 2.6., 2.7., 2.8. punktuose nurodytų įsipareigojimų visiško įvykdymo. Aiškumo dėlei Ieškovė ir Atsakovės pabrėžia ir sutaria, kad tinkamai ir visiškai įvykdžius šios Taikos sutarties 2, 2.1., 2.2., 2.3., 2.4., 2.5., 2.6., 2.8. punktuose nurodytus įsipareigojimus bus laikoma, jog visos ir bet kokios tuo metu egzistuojančios Atsakovės prievolės Ieškovei yra visiškai (pilna apimtimi) pasibaigusios Ieškovei jų atsisakius.“

19. Įvertinus Taikos sutarties 4.2 punkto turinį, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kreditorės pozicija, kad toks atsisakymas nepanaikina jos teisės gauti lėšas už laikotarpį iki pareiškimo pateikimo, neatitinka nei taikos sutarties tikslo, nei jos teisinės prasmės. Taikos sutartimi šalys susitarė dėl galutinio ginčo išsprendimo ir prievolinių santykių užbaigimo, o kreditorės įsipareigojimas atsisakyti „visų tuo metu turimų finansinių reikalavimų“ reiškia atsisakymą visų reikalavimo teisių, egzistavusių 2025 m. liepos 3 d., įskaitant ir teisę į mokėjimus pagal mokumo atkūrimo planą už iki tol praėjusį laikotarpį. Ši teisė nebuvo savarankiška, atskirta nuo bendros kreditorės reikalavimo teisės bankroto byloje, bet buvo jos sudėtinė dalis, todėl kartu su viso reikalavimo atsisakymu buvo prarasta ir teisė į dar neišmokėtas, nors ir sukauptas, sumas.

20. Pažymėtina, kad pagal bendrąsias Civilinio kodekso nuostatas (CK 6.125, 6.129 straipsniai) kreditorius turi teisę atsisakyti savo reikalavimo tiek visiškai, tiek iš dalies. Toks atsisakymas yra vienašalis sandoris, kuriuo kreditorius atsisako savo subjektinės teisės, ir jis sukelia materialinius teisinius padarinius nuo atsisakymo momento. Nei Fizinių asmenų bankroto įstatymas, nei kiti teisės aktai nenumato išimčių, pagal kurias kreditorius, atsisakęs visų reikalavimų, galėtų išsaugoti teisę į jų tenkinimą už ankstesnį laikotarpį, jei tokia išlyga aiškiai neįtvirtinta atsisakymo pareiškime ar taikos sutartyje. Nagrinėjamu atveju nei taikos sutartyje, nei 2025 m. liepos 11 d. pareiškime tokios išlygos nėra.

21. Todėl kreditorės argumentas, kad visi pagal taikos sutartį gauti mokėjimai laikytini tik kreditinio reikalavimo dengimais, kurie „niekaip nepakeičia patvirtinto plano“, neatitinka faktinių ir teisinių aplinkybių. Priešingai, taikos sutartis ir vėlesnis reikalavimų atsisakymas iš esmės pakeitė situaciją bankroto byloje, nes nuo 2025 m. liepos 3 d. (įvykdžius taikos sutartį) ir galutinai nuo 2025 m. liepos 11 d. (pateikus atsisakymo pareiškimą) bankroto byloje nebeliko galiojančių kreditinių reikalavimų.

22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nepagrįstu laikytinas ir apeliantės argumentas, kad, kol nėra priimta nutartis dėl bankroto bylos pabaigos ir planas nėra formaliai užbaigtas, bankrutuojančio asmens lėšos privalo būti paskirstytos pagal planą. Pagal FABĮ 30 straipsnio 3 dalies 3 punktą, teismas priima sprendimą baigti fizinio asmens bankroto bylą, kai visi kreditoriai atsisako savo reikalavimų ir teismas priima nutartį priimti šiuos atsisakymus. Nagrinėjamu atveju ši sąlyga iš esmės yra įvykdyta, nes apeliantė, būdama vienintelė kreditorė, atsisakė visų savo reikalavimų. Tai reiškia, kad nuo atsisakymo momento nebeliko subjektų, kurių naudai galėtų būti paskirstomos bankroto procese sukauptos lėšos.

23. Be to, FABĮ 30 straipsnio 1–2 dalyse nustatyta, kad sprendimas dėl bankroto bylos pabaigos siejamas su mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktu. Tačiau ši procedūra taikoma tais atvejais, kai kreditorių reikalavimai yra tenkinami pagal planą iki paskutinio mokėjimo. Nagrinėjamu atveju situacija yra kitokia – kreditorė savo reikalavimų atsisakė dar nepasibaigus plano įgyvendinimo laikotarpiui, todėl nebeliko materialinio pagrindo tęsti mokėjimus pagal planą ir skirstyti sukauptas lėšas kreditoriui, kuris sąmoningai ir aiškiai atsisakė visų reikalavimo teisių.

24. Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, kad Taikos sutartį tinkamai įvykdžius 2025 m. liepos 3 d. ir apeliantei 2025 m. liepos 11 d. pateikus pareiškimą dėl visų finansinių reikalavimų atsisakymo (pažymėtina, kad atskiruoju skundu apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria buvo priimtas jos pareiškimas dėl kreditinių reikalavimų atsisakymo), nuo šio momento apeliantė neteko visų tuo metu turėtų reikalavimo teisių bankroto byloje, įskaitant ir teisę į sukauptas lėšas už ketvirtąjį plano vykdymo laikotarpį (2025 m. sausio–liepos mėnesius). Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje bankroto proceso stadijoje nėra teisinio pagrindo įpareigoti nemokumo administratorių paskirstyti depozitinėje sąskaitoje sukauptas lėšas kreditorės naudai, yra pagrįsta tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek galiojančiu teisiniu reguliavimu.

25. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Dėl procesinės bylos baigties

26. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė tiek materialines, tiek procesines teisės normas, padarė teisingas išvadas, atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį. Pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.