Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovui T. A. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Išvadą teikiančios institucijos atstovė Gintarė Zeigienė palaikė į bylą pateiktą rašytinę išvadą. Nurodė, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su mama neprieštarautų vaiko interesams. Vaikas išreiškė norą gyventi su mama. Ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo pareikštas vaiko interesais, prašomas išlaikymo dydis būtų pakankamas vaiko poreikiams patenkinti. Išlaikymo įsiskolinimo priteisimas taip pat atitiktų vaiko interesus. Konkrečios bendravimo tvarkos su tėvu nustatymas pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes nėra tikslingas.

3. Atsakovas T. A. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Išnaudojus galimybes įteikti procesinius dokumentus teismui prieinamais būdais (patikrinus Gyventojų registrą, VSDFV duomenis, kreipiantis į Lietuvos Respublikos ambasadą Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje dėl dokumentų įteikimo atsakovui, paskelbus atsakovo paiešką per policiją), ieškinio kopija kartu su pranešimu dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo, taip pat nutartis dėl parengiamojo posėdžio paskyrimo ir teismo šaukimas atsakovui buvo įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, taip pat siųsti ieškinyje nurodytu atsakovo el. pašto adresu, kuriuo, kaip nurodė ieškovė, vyko susirašinėjimas su atsakovu privalomosios mediacijos proceso metu. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, jog apie posėdžio vietą ir laiką atsakovui buvo pranešta tinkamai, todėl, nesant duomenų apie jo neatvykimo priežastis bei įvertinus byloje pareikštų reikalavimų pobūdį, byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

4. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė L. S. ir atsakovas T. A. yra nepilnametės S. A., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad šalys iki 2013 metų Jungtinėje Karalystėje gyveno kartu kaip šeima, vėliau ieškovė kartu su dukra grįžo gyventi į Lietuvą. Ieškovė paaiškino, kad nuo tada atsakovas išlaikymo dukrai neteikia, su ja reguliariai nebendrauja. Ieškovė šioje byloje reiškia reikalavimą atsakovui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.174 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams.

6. Ieškovė byloje pareikštu ieškiniu prašo nustatyti šalių nepilnametės dukros S. A. gyvenamąją vietą su ieškove. Iš bylos duomenų matyti, kad šalių dukra nuo gimimo 2010 metais iki 2013 metų gyveno su abiem tėvais, tačiau nuo 2013 metų iki šiol faktiškai gyvena tik su ieškove. Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, kad atsakovas su dukra reguliariai nebendrauja. Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių ir teismo posėdyje ieškovės teiktų paaiškinimų, taip pat vaiko nuomonės išklausymo akto akivaizdu, jog šiuo metu nėra susiformavęs tvirtas atsakovo emocinis ryšys su dukra. Iš byloje esančio šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto matyti, jog ieškovės gyvenamojoje vietoje vaikui yra sudarytos tinkamos ir saugios gyvenimo sąlygos. Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitiktų vaiko interesus. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog šalių nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymas su mama prieštarautų vaiko interesams. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tenkintinas, šalių nepilnametės dukros S. A. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove jos gyvenamojoje vietoje (CK 3.174 straipsnis).

7. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas nuo 2013 metų reguliariai su dukra nebendrauja ir nedalyvauja jos auklėjime. Įvertinus tai, kad atsakovas šiuo metu yra nusišalinęs nuo bendravimo su dukra ir dalyvavimo jos auklėjime, teismo vertinimu, konkrečios atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas nėra tikslingas, juolab, kad teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, jog atsakovui nedarytų jokių kliūčių bendrauti su dukra. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pasikeitus faktinei situacijai ar kilus ginčui dėl bendravimo su vaiku, šalys turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti nustatyti konkrečią atsakovo bendravimo su dukra tvarką.

Dėl išlaikymo priteisimo

8. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

9. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

10. Ieškovė ieškinyje pateikė detalų vaiko poreikių pagrindimą. Ieškinyje nurodoma, kad maistui išleidžiama apie 250 Eur, išlaidos aprangai, avalynei sudaro apie 100 Eur, sveikatos reikmėms – 50 Eur, higienos priemonėms – 35 Eur, ugdymo išlaidos – 40 Eur, laisvalaikis – 50 Eur, vaikui tenkanti būsto išlaikymo išlaidų dalis sudaro 115 Eur, dienpinigiai – 60 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovė iš esmės palaikė ieškinyje nurodytą dukros poreikių detalizaciją. Pagal ieškovės pateiktą išlaidų pagrindimą ir jos paaiškinimus matyti, kad bendra išlaidų dukros poreikiams patenkinti suma per mėnesį sudaro apie 700 Eur. Įvertinęs nurodytų išlaidų rūšį ir jų dydį, teismas pripažįsta, jog ieškovės nurodytos išlaidos iš esmės atitinka vaiko amžių, jos poreikius ir nėra aiškiai per didelės ar nepagrįstos. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius, tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas). Vadinasi, šiuo atveju teismas neturi pagrindo daryti išvados, jog ieškovė neįrodė dukros poreikiams patenkinti reikalingos sumos dydžio pagrįstumo. Atsakovas neginčijo ieškovės nurodytų išlaidų dydžio ir jų pagrįstumo. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, ieškovės pateiktą išlaidų pagrindimą, atsižvelgdamas į vaiko amžių, prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, teismas konstatuoja, jog šalių nepilnametei dukrai išlaikyti per mėnesį šiuo metu yra reikalinga apie 700 Eur suma.

11. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Atsižvelgiant į šiuos kasacinio teismo išaiškinimus, taip pat įvertinus tai, kad išmoka vaikui pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą šiuo metu sudaro 96,25 Eur, sprendžiant klausimą dėl atsakovo teiktino išlaikymo dydžio, laikytina, jog dukros poreikiams per mėnesį tėvai privalo skirti apie 600 Eur (700 Eur – 96 Eur = 604 Eur).

12. CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

13. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovė šiuo metu nedirba, Užimtumo tarnyboje nėra registruota. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad bando susirasti darbą, tačiau jos galimybę dirbti riboja dvi nepilnametės dukros, kurioms reikalinga priežiūra, todėl šiuo metu šeimą išlaiko jos sutuoktinis. Ieškovės vardu registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto nėra. Antstolių informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad išieškojimai iš ieškovės turto nėra vykdomi.

14. Atsakovas įrodymų apie savo turtinę padėtį į bylą nepateikė. Iš teismo iniciatyva surinktų įrodymų nustatyta, kad atsakovas Lietuvos Respublikoje šiuo metu nedirba, registruotino kilnojamojo bei nekilnojamojo turto neturi. Antstolių informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad antstolio kontoroje yra vykdoma 1 vykdomoji byla dėl piniginio pobūdžio išieškojimo iš atsakovo. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad, jos žiniomis, atsakovas kitų išlaikytinių neturi, Jungtinėje Karalystėje dirba uoste su autokrautuvu, turi transporto priemonių.

15. Spręsdamas klausimą dėl iš atsakovo priteistino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas dėl objektyvių priežasčių negali dirbti ir gauti pajamų, iš kurių galėtų teikti dukrai reikalingo dydžio išlaikymą. Byloje taip pat nėra duomenų apie atsakovo turimus sveikatos sutrikimus, dėl kurių jis neturėtų realių galimybių ieškoti geriau apmokamo darbo, jeigu jo gaunamos pajamos nėra pakankamos skirti vaikui reikalingo dydžio išlaikymą. Kaip minėta anksčiau, atsakovas atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, įrodymų apie savo turtinę padėtį neteikė, todėl visos esamos abejonės dėl atsakovo galimybių teikti dukrai reikalingo dydžio išlaikymą šiuo atveju vertintinos nepilnamečio vaiko naudai. Atsižvelgtina ir į tai, kad šalių nepilnametė dukra gyvena su ieškove, atsakovas yra visiškai nusišalinęs tiek nuo vaiko išlaikymo, tiek nuo bendravimo su juo, todėl ieškovei neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

16. Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, byloje esančius įrodymus apie ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį bei jų dukros poreikius, vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, yra pagrindas ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai išlaikyti po 300 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Šalių nepilnametei dukrai išlaikyti skiriamas lėšas ieškovei pavestina tvarkyti uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

17. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 8 331,39 Eur nepilnametės dukros išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. lapkričio 30 d., t. y. už 3 metus iki ieškinio padavimo.

18. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: 1) vaiko poreikiai; 2) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis; 3) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai; 4) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu; 5) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).

19. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už 3 metus iki kreipimosi į teismą dienos, nurodydama, jog šiuo laikotarpiu atsakovas dukrai turėjo teikti išlaikymą, kurio dydis būtų lygus pusei atitinkamą mėnesį buvusios minimalios mėnesinės algos, atėmus valstybės mokamas išmokas vaikui. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2020 m. gruodžio mėn. atsakovas dukrai išlaikyti turėjo skirti 193,50 Eur, 2021 m. sausio – gruodžio mėn. – po 199 Eur, 2022 m. sausio – birželio mėn. – po 230,08 Eur, 2022 m. liepos – gruodžio mėn. – po 226,58 Eur, 2023 m. sausio – lapkričio mėn. – po 273,63 Eur.

20. Iš byloje esančių įrodymų nėra pagrindo daryti išvados, jog iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos šalių nepilnametės dukros poreikiai buvo iš esmės mažesni. Teismas taip pat neturi pagrindo daryti išvados, jog aplinkybės, susijusios su ieškovės ir atsakovo turtine padėtimi laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. lapkričio 30 d. būtų iš esmės skirtingos, nei šiuo metu esamos aplinkybės dėl šalių turtinės padėties. Atsižvelgiant į tai, remiantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, pripažintina, kad ieškovės skaičiavimai dėl šiai bylai aktualiu laikotarpiu atsakovo teiktino išlaikymo yra pagrįsti.

21. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog aptariamu laikotarpiu atsakovas teikė dukrai išlaikymą pinigais ar kad jo teikiama materialinė parama daiktais, būtiniausiomis prekėmis ir pan. būtų tokio masto, kuris būtų pakankamas būtiniesiems kasdieniams vaiko poreikiams patenkinti (CPK 178 straipsnis). Vadinasi, laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. lapkričio 30 d. atsakovas dukrai išlaikyti turėjo skirti 8 331,39 Eur (193,50 Eur + 12x199Eur + 6x230,08 Eur + 6x226,58 Eur + 11x273,63 Eur), todėl dėl neteikto išlaikymo iki ieškinio pateikimo yra susidaręs 8 331,39 Eur išlaikymo įsiskolinimas. Esant šioms aplinkybėms, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

22. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

23. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovės patirtos išlaidos už advokato pagalbą sudaro 1 089 Eur. Ieškovės patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio numatytų maksimalių dydžių. Ieškovė taip pat sumokėjo 109 Eur žyminio mokesčio. Visiškai patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteistina 1 198 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

24. Visiškai patenkinus ieškinį, valstybei iš atsakovo taip pat priteistinas žyminis mokestis už reikalavimus dėl išlaikymo (81 Eur) ir išlaikymo įsiskolinimo (188 Eur), nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, t. y. 269 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7, 8 dalys, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnametės S. A., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove L. S. jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo T. A. po 300 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nepilnametei dukrai S. A. išlaikyti nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2023 m. gruodžio 21 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir 8 331,39 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. lapkričio 30 d.

Pavesti ieškovei L. S. nepilnametės dukros S. A. išlaikymo lėšas tvarkyti uzufrukto teise.

Priteisti ieškovei L. S. iš atsakovo T. A. 1 198 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo T. A. 269 Eur žyminio mokesčio. Išaiškinti, kad šios valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.