Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sigita Fomičiova rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. Ž. – Z. ir Z. Z. (Z. Z.) skundą dėl antstolio D. K. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis D. K., J. M. (J. M.), Luminor Bank AS Lietuvos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjai padavė antstoliui D. K. 2019 m. kovo 4 d. skundą dėl antstolio veiksmų, prašydami panaikinti 2019 m. vasario 11 d. patvarkymą Nr. S-19-174-1931 ir 2019 m. vasario 11 d. patvarkymą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese Nr. S-19-174-1943 vykdomojoje byloje Nr. 0174/18/02717.

Antstolis D. K. 2019-02-11 patvarkymu Nr. S-19-174-1931 inter alia nusprendė nukreipti išieškojimą pagal Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro notaro M. K. 2018-11-02 atliktą vykdomąjį įrašą Nr. MK-10890 į pareiškėjams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį pirmiau nurodytą butą.

Antstolis D. K. 2019-02-11 patvarkymu Nr. S-19-174-1943 nusprendė patenkinti Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus 2019-01-17 prašymą Nr. 2019 19.5-L27-341 ir pakeisti vykdomojoje byloje Nr. 0174/18/02717 pradinį išieškotoją Luminor Bank AB nauju išieškotoju Luminor Bank AS, veikiančiu per savo filialą Luminor Bank AS Lietuvos skyrių. Su šiais antstolio priimtais patvarkymais pareiškėjai nesutinka.

Pareiškėjų nuomone, išieškojimas yra nepagrįstai nukreiptas į pareiškėjams priklausantį turtą, kadangi pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis skolininkui J. M. (J. M.) priklauso nekilnojamojo turto - 66,64 kv. m. bendro ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis yra 77 959 Eur. Pagal vykdomosios bylos medžiagą, skola išieškotojui šioje vykdomojoje byloje yra 36 905,31 Eur ir 1953,81 Eur palūkanos. Taigi, bendra skola yra iš esmės mažesnė, nei kito skolininkui priklausančio turto vertė. Nurodo, kad vykdomojoje byloje šiai dienai nėra išsamiai įvertinta galimybė išieškoti iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto. Vadovaujantis viešais duomenimis matoma, jog J. M. (J. M.) yra bendrovės UAB „GRIZLIS LT“ direktorius, kad įmonė vykdo veiklą, turi 18 darbuotojų, todėl atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad skolininkas turi pajamų. Aplinkybės, kad asmuo turi nekilnojamojo turto, gauna su darbo santykiais susijusias pajamas, vadovauja veikiančiam juridiniam asmeniui, leidžia manyti, kad asmuo turi ir kito turto - piniginių lėšų, vertybinių popierių ir pan., todėl tik nustačius skolininko J. M. (J. M.) turtinę padėtį ir konstatavus, kad jokio turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą nėra arba jo nepakanka, būtų galima pradėti išieškojimą iš pareiškėjams nuosavybės teise priklausančio turto.

Skunde taip pat nurodoma, kad pareiškėjai (įkeisto turto savininkai) nedavė sutikimo dėl reikalavimo teisės perleidimo iš Nordea Bank Finland Plc į Luminor Bank AB į Luminor Bank AS. Pažymėjo, kad svetimo turto hipotekos kreditoriaus teisės buvo perleistos trečiajam asmeniui Luminor Bank AS be pareiškėjų (turto savininkų) sutikimo, todėl atsižvelgiant į tai, svetimo daikto hipoteka laikytina pasibaigusia ir išieškojimas iš pareiškėjams priklausančio turto negali būti atliekamas. Mano, kad kreditoriaus asmuo yra pasikeitęs, todėl šiuo atveju yra pakeistas ne šalies pavadinimas, o konkretus juridinis asmuo. Nurodė, kad teisių perėmimas vykdomojoje byloje prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir negali būti atliekamas, todėl tokiu atveju svetimo daikto hipoteka laikytina pasibaigusia ir išieškojimas iš pareiškėjams priklausančio turto negali būti atliekamas.

Suinteresuotas asmuo antstolis D. K. 2019 m. kovo 15 d. patvarkymu Nr. 2-DK-T-3357 pareiškėjų skundo netenkino ir kartu su elektronine vykdomąja byla persiuntė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Antstolis, pasisakydamas dėl pareiškėjų teikiamų argumentų, kad skundžiamu 2019-02-11 patvarkymu Nr. S-l8-174-1931 nepagrįstai nukreipė išieškojimą į pareiškėjams priklausantį įkeistą turtą, nors išieškojimas pirmiausia turi būti nukreiptas į skolininko (suinteresuoto asmens) J. M. (J. M.) turtą, pažymėjo, kad vykdymo procese yra surinkta detali informacija apie pagrindinio skolininko (suinteresuoto asmens) J. M. (J. M.) turimą turtą, todėl skundžiamu patvarkymu, priešingai nei nurodo pareiškėjai, padaryta faktiniais įrodymais pagrįsta išvada, jog išieškojimo įvykdymas tik iš pagrindinio skolininko turto negalimas. Kitokių įrodymų, ar šias aplinkybes paneigiančių duomenų nepateikė ir pareiškėjai. Atkreipė dėmesį į tai, kad antstolio padarytas išvadas patvirtinta ir paties pagrindinio skolininko (suinteresuoto asmens) J. M. (J. M.), vykdant antstolio 2019-02-21 patvarkymą Nr. S-19-174-2387, 2019-03-11 pateikta informacija apie turimą turtą, o taip pat ir duomenys, surinkti iš Luminor bank AS Lietuvos skyriaus, todėl pareiškėjų skundas dėl antstolio 2019-02-11 patvarkymo Nr. S-19-174-1931 yra nepagrįstas.

Antstolis nurodė, kad jo kontoroje 2019-01-22 buvo gautas suinteresuoto asmens Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus 2019-01-17 prašymas su priedais Nr. 2019 | 19.5-L27-341 dėl išieškotojo pakeitimo. Nustačius, kad užtikrinant 2008-06-17 kredito „Laisvai“ sutarties Nr. LL/08/06/100D su jos pakeitimais įvykdymą, 2008-06-20 sutartinės hipotekos sandoriu, kurio identifikavimo kodas Hipotekos registre: 06120080001753, hipotekos kreditoriaus Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių (pradinis kreditorius Nordea Bank Finland Plc - hipotekos kreditoriaus duomenys Hipotekos registre pakeisti 2019-02- 13, i/d kodas 20120190047301) naudai įkeistas pareiškėjams bendrosios jungtinės nuosavybės teise (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-11-26 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-35365-861/2018 detalizuotos Z. Z. (Z. Z.) bei A. Ž. – Z. turto dalys vykdymo procese, t. y. priklauso po 1/2 dalį) priklausantis dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini).

Antstolis, susipažinęs su 2019-01-02 Turto, teisių ir pareigų perdavimo - priėmimo aktu, sudarytu tarp Luminor Bank AB (toliau - Įsigyjama bendrovė) ir Luminor Bank AS, veikiančio Lietuvoje per savo filialą Luminor Bank AS Lietuvos skyrių (toliau – Įsigijanti bendrovė), o taip pat Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus nuostatais, nustatė, kad 2018-03-29 šalys sudarė vienos valstybės ribas peržengiančio jungimosi sutartį, pagal kurią įsigyjanti bendrovė įsigijo įsigyjamą bendrovę, t. y. vienos valstybės ribas peržengiančia jungimosi sutartimi šalys susitarė, kad įsigyjanti bendrovė bus įsigyjamos bendrovės ir Luminor Bank AS teisių perėmėja, o įsigyjama bendrovė ir Luminor Bank AS pasibaigs be likvidavimo procedūros. Pagal aptariamą 2019-01-02 Turto, teisių ir pareigų perdavimo - priėmimo aktą, Luminor Bank AB, juridinio asmens kodas 112029270, perleido visą Luminor Bank AB turtą, teises ir pareigas, tarp jų ir hipotekos reikalavimo teises, atsiradusias iš turto įkeitimo bei visas kitas teises ir pareigas, susijusias su hipoteka ar turto įkeitimu, Luminor Bank AS, juridinio asmens kodas 11315936, kuris tęsia Luminor Bank AB veiklą Lietuvos Respublikoje per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, juridinio asmens kodas 304870069. Atsižvelgiant į tai, antstolis skundžiamu 2019-02-11 patvarkymu Nr. S-19-174-1943 pakeitė pradinį išieškotoją nauju.

Antstolis nurodė, kad pareiškėjai nepateikė jokių duomenų, jog įsiskolinimas, kuris užtikrintas hipoteka, yra padengtas ir prievolė įvykdyta, todėl pareiškėjų skundas dėl antstolio 2019-02-11 patvarkymo Nr. S-18-174-1943, kuriuo pakeistas išieškotojas vykdymo procese, taip pat yra nepagrįstas.

Suinteresuotas asmuo J. M. (J. M.) atsiliepimo į skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė, šio procesinio dokumento nepateikimo priežastys teismui nėra žinomos.

Suinteresuotas asmuo Luminor Bank AS Lietuvos skyrius atsiliepimo į skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė, šio procesinio dokumento nepateikimo priežastys teismui nėra žinomos.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 25 d. nutartimi civilinę bylą skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2019 m. balandžio 10 d., 11.00 val. Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka buvo informuoti jiems išsiunčiant pirmiau nurodytos nutarties patvirtintas kopijas ir CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510-512 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo veiksmo padarinius (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2SA-128-823/2012). Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl proceso dalyviai, tiek antstolis, tiek ir skolininkas, išieškotojas privalo laikytis nustatytos vykdymo proceso eigos ir tvarkos.

Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, siekiant užtikrinti vykdomojo dokumento įvykdymą per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Tokiu teisiniu reglamentavimu įstatymų leidėjas siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą bei sudrausminti asmenis vykdymo procese.

Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis nustato, jog antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Iš vykdomojoje byloje Nr. 0174/18/02717 esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolio D. K. 2018-11-13 patvarkymu Nr. S-18-174-19596 priimtas vykdyti Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro notaro M. K. 2018-11-02 vykdomasis įrašas Nr. MK- 10890 pagal 2008-06-20 sudarytą sutartinės hipotekos sandorį (skolos suma – 36 905,31 Eur ir palūkanos; notarinio registro Nr. 1-7939, identifikavimo kodas Hipotekos registre: 06120080001753) (e. v. b. l. 1-10).

Nustatyta, kad užtikrinant 2008-06-17 kredito „Laisvai“ sutarties Nr. LL/08/06/100D su jos pakeitimais įvykdymą, 2008-06-20 sutartinės hipotekos sandoriu, kurio identifikavimo kodas Hipotekos registre: 06120080001753, hipotekos kreditoriaus Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių (pradinis kreditorius Nordea Bank Finland Plc - hipotekos kreditoriaus duomenys Hipotekos registre pakeisti 2019-02-13, i/d kodas 20120190047301) naudai įkeistas pareiškėjams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-11-26 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-35365-861/2018 detalizuotos Z. Z. (Z. Z.) bei A. Ž. – Z. turto dalys vykdymo procese, t. y. nustatyta, kad jiems priklauso po 1/2 dalį) (e. v. b. l. 1-5).

2018-11-13 skolininkui (suinteresuotam asmeniui) J. M. (J. M.) surašytas raginimas Nr. S-18-174- 19610 ir tos pačios dienos vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. S-18-174-19612 (e. v. b. l. 34-38). Raginimo kopija registruotu paštu persiųsta ir hipotekos davėjams (subsidiariai su skolininku atsakingiems asmenims), pareiškėjams Z. Z. (Z. Z.) bei A. Ž. – Z. (e. v. b. l. 48-73). Raginimas įteiktas 2018-11-17 (e. v. b. l. 39).

2019-02-11 patvarkymu Nr. S-19-174-1931 antstolis nusprendė nukreipti išieškojimą pagal Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro notaro M. K. 2018-11-02 atliktą vykdomąjį įrašą Nr. MK-10890 į pareiškėjams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini). (e. v. b. l. 169-172).

Dėl išieškojimo nukreipimo į pareiškėjams priklausantį turtą

Pareiškėjai nurodo, kad išieškojimas yra nepagrįstai nukreiptas į jiems priklausantį turtą, nes Nekilnojamojo turto registro duomenimis, skolininkui J. M. (J. M.) priklauso 66,64 kv. m. bendro ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 77 959 Eur, be to, pareiškėjas turi pajamų iš darbinės veiklos. Pareiškėjų teigimu, pirmiausia turi būti nukreipiamas išieškojimas į skolininkui priklausantį asmeninį turtą ir tik šio turto nesant ar nepakankant, skola galėtų būti išieškoma iš pareiškėjams priklausančio įkeisto turto.

Taigi, pareiškėjai formuluoja poziciją, kad turi būti pirmiausiai išieškoma iš skolininko viso turto (tiek įkeisto hipoteka, tiek kito, pvz., iš darbo santykių gaunamų pinigų, lėšų sąskaitose ir kt.) ir tik po to išieškojimas gali būti nukreipiamas į pareiškėjų hipoteka įkeistą turtą

Atsakydamas į šiuos argumentus teismas pažymi, kad hipoteka, kaip skolinio įsipareigojimo įvykdymo nekilnojamojo daikto įkeitimu užtikrinimo būdas, pasižymi greitomis supaprastintomis kreditoriaus reikalavimo patenkinimo procedūromis. Hipotekos institutą sudarančios materialiosios teisės normos suteikia hipotekos kreditoriui privilegijuotą padėtį kitų kreditorių atžvilgiu siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2004; išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010).

Svetimo turto hipoteka – tai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto įkeitimas, kai skolininkas yra kitas asmuo negu įkeisto daikto savininkas (CK 4.181 straipsnio 1 dalis). Šios hipotekos specifinė ypatybė yra ta, kad svetimo daikto hipoteka įkeisto daikto savininkas nėra prievolinių teisinių santykių, susiklosčiusių tarp kreditoriaus ir skolininko, dalyvis ir tik sutartinės svetimo turto hipotekos pagrindu jis įsipareigoja įvykdyti kito asmens – skolininko – įsipareigojimą, jeigu šis per hipotekos sandoryje nustatytą terminą įsipareigojimo neįvykdo arba atsiranda kiti hipotekos sandoryje nustatyti pagrindai (pavyzdžiui, hipotekos kreditoriaus teisė reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą prieš terminą ir kt.).

Svetimo daikto hipoteka įkeisto daikto savininko prievolė kreditoriui yra subsidiari. Įkaito davėjas tampa su skolininku subsidiariai atsakingas nuo hipoteka užtikrintos prievolės neįvykdymo dienos (CK 4.195 straipsnio 1 dalis). Be to, jeigu kreditoriaus reikalavimai užtikrinti ir skolininkui nuosavybės teise priklausančio daikto hipoteka, ir svetimo daikto hipoteka, kreditorius turi teisę išieškoti iš svetimo daikto hipotekos objekto tiek, kiek neįmanoma jo reikalavimo patenkinti iš įkeisto skolininkui nuosavybės teise priklausančio daikto (CK 4.195 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-916/2019).

Lietuvos apeliacinis teismas, civilinėje byloje Nr.e2A-903-330/2018 analizuodamas analogišką situaciją, išaiškino, kad, vadovaujantis CK 4.195 straipsnio 3 dalimi, jeigu kreditoriaus reikalavimai užtikrinti ir skolininkui nuosavybės teise priklausančio daikto hipoteka, ir svetimo daikto hipoteka, kreditorius turi teisę išieškoti iš svetimo daikto hipotekos objekto tiek, kiek neįmanoma jo reikalavimo patenkinti iš įkeisto skolininkui nuosavybės teise priklausančio daikto. Toks teisinis reguliavimas lemia, jog išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto atveju, svetimo hipoteka įkeisto daikto savininko subsidiarioji atsakomybė kyla tuomet, kai skolininkui priklausančio hipoteka įkeisto turto nepakanka hipotekos kreditoriaus reikalavimui patenkinti. Hipotekos kreditoriaus teisė gauti reikalavimo patenkinimą būtent iš įkeisto turto nulemia šio išieškotojo specifinę padėtį turto realizavimo procese.

Teismas pažymėjo, kad apeliantės (kurios turtas buvo įkeistas svetimo turto hipoteka) lūkesčiai, jog jos atsakomybė kils tik tuo atveju, jeigu kreditoriaus reikalavimas nebus (visiškai) patenkintas iš viso skolininko turto (tiek įkeisto, tiek kito jo turto), neturi teisinio pagrindo.

CPK 664 straipsnyje įtvirtinta išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilė: pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai; antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto; trečiąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto; ketvirtąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančios žemės ūkio paskirties žemės, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis; penktąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena.

Proceso įstatyme nurodytas išieškojimo eiliškumas atitinka hipotekos esmę ir hipotekos kreditoriaus privilegijuotąjį statusą, išskiriantį jį iš kitų kreditorių rato (CK 4.170 straipsnio 3 dalis). Pagal proceso įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai. Iš kito turto išieškoma vėlesnėmis eilėmis. Tuo tarpu CK 4.195 straipsnio 3 dalies normoje pateikiama išieškojimo taisyklė, taikytina tuo atveju, kai kreditoriaus reikalavimas užtikrintas tiek skolininkui priklausančio, tiek svetimo daikto hipoteka. Viena vertus, CPK 664 straipsnis tiesiogiai nereglamentuoja ginčo situacijos (kai kreditoriaus reikalavimas užtikrintas tiek skolininkui priklausančio, tiek svetimo daikto hipoteka). Kita vertus, CK 4.195 straipsnio 3 dalies norma išsamiau paaiškina išieškojimo pirmąja eile ypatumus, kiek tai susiję su situacija, kuomet egzistuoja ir skolininkui priklausančio, ir svetimo daikto hipoteka. Be kita ko, būtent šioje normoje įtvirtinta svetimo daikto įkaito davėjo subsidiari atsakomybė.

Teismas pažymėjo, kad CK 4.195 straipsnio 3 dalies ir CPK 664 straipsnio normos tarpusavyje nekonkuruoja, todėl sprendė, jog antstolis, vykdymo veiksmus pradėjęs nuo hipoteka įkeisto turto realizavimo, procesinių normų nepažeidė. Realizavus hipoteka įkeistą turtą, apimantį ir svetimo turto hipoteka įkeistą turtą, likusios įsiskolinimo dalies išieškojimas bus nukreiptas į kitą tik skolininkui priklausantį turtą tokia tvarką, kuri ir yra nurodyta CPK 664 straipsnyje.

Atsižvelgiant į pateiktus apeliacinio teismo išaiškinimus, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra reikšminga, ar skolininkas J. M. gauna pajamų iš darbinės veiklos, turi lėšų banko sąskaitose ar vertybinių popierių, nes pirmąja eile išieškoma iš hipoteka įkeisto turto, įskaitant ir svetimo turto hipoteką, todėl pareiškėjų argumentai, susiję su pirmiau nurodytomis aplinkybėmis, atmestini kaip nepagrįsti.

Pirmiau nurodytoje byloje teismas taip pat vertino apeliantės argumentus, kad antstolis turėjo pirmiausia realizuoti skolininkui priklausančią hipoteka įkeisto turto dalį, ir tik nustačius, kad lėšų, gautų už realizuotą skolininkui priklausančią dalį, nepakanka kreditoriaus reikalavimui patenkinti, realizuoti svetimo turto hipoteka įkeisto turto dalį. Apeliantė nurodomoje byloje kėlė analogiškus argumentus, kaip ir pareiškėjai nagrinėjamu atveju, t. y. teigė, jog antstolis negali iš anksto (iki turto realizavimo pradžios) spręsti, jog skolininko turto dalies nepakaks kreditoriaus reikalavimui patenkinti, tačiau teisėjų kolegija tokius argumentus pripažino nepagrįstais.

Teisėjų kolegija pabrėžė, kad CK 4.195 straipsnio 3 dalyje įtvirtino teisinio reguliavimo turinys neleidžia daryti išvados, jog pagal šioje normoje įtvirtintą tvarką antstolis turėjo realizuoti tik skolininkui priklausančią ginčo turto dalį, o jau vėliau svarstyti išieškojimo iš svetimo daikto hipotekos galimybę. Esminis šios normos tikslas – įtvirtinti hipoteka įkeisto svetimo daikto savininko prievolės subsidiarumą. Tačiau joje nėra imperatyvaus reikalavimo iš pradžių realizuoti skolininko įkeistą daiktą. Todėl negali būti neteisėtomis pripažįstamos situacijos, kuomet dar turto realizavimo pradiniuose etapuose tampa aišku, jog hipoteka įkeisto skolininko turto nepakaks kreditoriaus reikalavimui patenkinti, ir reikia priimti atitinkamus sprendimus vykdymo procese, pavyzdžiui, tiek skolininko, tiek įkaito davėjo turtą realizuoti kartu, vienu metu (lygiagrečiai) organizuojant dvi atskiras varžytynes ir pan.

Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Pagrindinė antstolio pareiga – savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymo saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju iš vykdomosios bylos matyti, kad antstolis, prieš nukreipdamas išieškojimą į pareiškėjams priklausantį turtą, surinko ir įvertino informaciją apie skolininkui priklausančio turto sudėtį ir suvaržymus. Pareiškėjų nurodomam skolininkui J. M. priklausančiam turtui – 66,64 kv. m. bendro ploto butui, esančiam (duomenys neskelbtini), kurio unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis yra 77 959 Eur, yra įregistruotos hipotekos. Iš Turto arešto registrų matyti, kad sutartinėmis šio buto hipotekomis užtikrintos 21721,50 Eur, 88 462,82 USD, 47 048,77 Eur dydžio prievolės.

Tai suponuoja išvadą, kad antstolis turėjo objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad vien skolininkui priklausančios hipoteka įkeisto daikto dalies nepakaks patenkinti kreditoriaus reikalavimą ir tai sudarė pakankamą pagrindą vykdymo procese priimti sprendimą realizuoti ne tik skolininkui, bet ir pareiškėjams priklausantį hipoteka įkeistą nekilnojamąjį turtą.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad pareiškėjų nurodomi argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti antstolio veiksmų neteisėtumo vien tuo pagrindu, kad jis išieškojimą iš pareiškėjams priklausančio turto pradėjo nebaigęs išieškojimo iš skolininkui priklausančio turto.

Dėl išieškotojo pakeitimo

Iš byloje esančių raštinių įrodymų nustatyta, kad antstolio kontoroje 2019-01-22 buvo gautas suinteresuoto asmens Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus 2019-01-17 prašymas su priedais Nr. 2019 19.5-L27-341 dėl išieškotojo pakeitimo (e. b. l. 242-257). 2019-02-11 patvarkymu dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese Nr. S-19-174-1943 antstolis pakeitė pradinį išieškotoją Luminor Bank AB nauju išieškotoju Luminor Bank AS, veikiančiu per savo filialą Luminor Bank AS Lietuvos skyrių (e. b. l. 18-19).

Pareiškėjų teigimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.181 straipsnio 3 dalies nuostatomis, svetimo daikto hipotekos atveju kreditorius neturi teisės perleisti reikalavimo teisės trečiajam asmeniui be įkeisto turto savininko sutikimo. Dėl šios priežasties, be pareiškėjų sutikimo pakeitus išieškotoją, svetimo daikto hipoteka laikytina pasibaigusia ir išieškojimas iš pareiškėjams priklausančio turto negali būti atliekamas.

Atsakydamas į šiuos argumentus teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju buvo sudaryta vienos valstybės ribas peržengianti jungimosi sutartis: Luminor Bank AB (įsigyjama bendrovė) ir Luminor Bank AS, veikiantis Lietuvoje per savo filialą Luminor Bank AS Lietuvos skyrių (įsigijanti bendrovė) susitarė, kad įsigyjanti bendrovė bus įsigyjamos bendrovės ir Luminor Bank AS teisių perėmėja, o įsigyjama bendrovė ir Luminor Bank AS pasibaigs be likvidavimo procedūros, todėl pareiškėjų teiginiai, kad nagrinėjamu atveju taikytinos CK 4.181 straipsnio 3 dalies nuostatos stokoja teisinio pagrįstumo.

Be to, pagal teismų praktiką net ir pripažinus, kad kreditorė, be įkeisto turto savininkės sutikimo, perleido reikalavimo teisę trečiajam asmeniui ir taip pažeidė CK 4.181 straipsnio 3 dalį, tai nesudaro pagrindo pripažinti hipotekos sandorį pasibaigusiu (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1435-196/2018).

Dėl šios priežasties pareiškėjų argumentai dėl hipotekos sutarties pasibaigimo atmestini.

Apibendrinus pirmiau išdėstytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, teismas konstatuoja, kad pareiškėjų nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamus antstolio patvarkymus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 510 straipsniu, 512-513 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjų A. Ž. – Z. ir Z. Z. (Z. Z.) skundą dėl antstolio D. K. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis D. K., J. M. (J. M.), Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.