Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Skundas patenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas iš atsakovės reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN netinkamomis sąlygomis.

Atsižvelgiant į atsakovės atstovės pateiktus duomenis apie pareiškėjo buvimo Alytaus PN laiką (b. l. 20), šioje byloje bus vertinamas laikotarpis nuo 2020 m. lapkričio 16 d. iki 2022 m. kovo 17 d.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, jog bendro naudojimo duše nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas prausiantis, taip pat nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis tualetu, dušo patalpose buvo sulaužytas inventorius, dušai techniškai netvarkingi, nebuvo skysto muilo dozatorių, veidrodžių, lentynėlių, pakabų, suolų, dušo patalpos buvo nešvarios, nevalomos ir nedezinfekuojamos, ant sienų ir lubų buvo pelėsis ir grybelis, unitazai nuo ilgo naudojimosi buvo apdaužyti, ant sanitarinio mazgo patalpos sienų esančios plytelės buvo atšokinėjusios, grindų plytelės suskilinėjusios.

Į bylą pateikti duomenys apie pareiškėjo perkėlimus (b. l. 20) patvirtina, kad Alytaus PN pareiškėjas atliko bausmę atliko 12 būrio 4 gyvenamojoje patalpoje, 15 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje, 20 būrio 1 ir 2 gyvenamosiose patalpose, 9 būrio 8 gyvenamojoje patalpoje, taip pat periodiškai atlikinėjo paskirtas nuobaudas kamerų tipo patalpose – 3, 17, 28, 38 kamerose.

Kaip minėta, pareiškėjas neturtinę žalą sieja su tuo jog Alytaus PN dušo patalpose jam nebuvo užtikrintas privatumas.

Pataisos namų (laisvės atėmimo vietų) visuomenės sveikatos saugos reikalavimus ginčui aktualiu laikotarpiu nustatė Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai (toliau – Higienos norma HN 134:2015), kurios 44 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Teismas atkreipia dėmesį, kad šioje teisės normose nėra įtvirtinto reikalavimo dušo patalpose įrengti pertvaras ar atskiras persirengimo patalpas.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintose Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse (toliau – Taisyklės) dušų kabinų įrengimas numatytas tik ilgalaikių pasimatymų kambariuose. Taisyklėse reikalavimai dėl dušų kabinų įrengimo nuteistųjų būriuose įrengtoms maudymosi vietoms – nenumatyti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad teisės normose nėra įtvirtinto reikalavimo dušo patalpas atskirti pertvaromis ar įrengti atskiras persirengimo patalpas. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvaras dušuose, nesudaro pagrindo atleisti pataisos namus nuo pareigos užtikrinti nuteistųjų privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018, 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1946-525/2019, 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, nacionalinės institucijos turi pozityvią pareigą suteikti prieigą prie sanitarinių įrenginių, kurie būtų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu būdu, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumą (žr., pvz., 2013 m. balandžio 25 d. sprendimą byloje C. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40119/09). Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms yra užtikrinamas pakankamas privatumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1227-624/2020, 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1674-624/2020, 2023 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-436-463/2023).

Atsakovės atstovė atsiliepime į skundą nurodė, kad visą bausmės atlikimo Alytaus PN laikotarpį pareiškėjui buvo užtikrintas privatumas maudantis duše, kadangi dušai vienas nuo kito buvo atskirti sienelėmis. Šiam teiginiui pagrįsti, atsakovės atstovė į bylą pateikė dušo patalpų, kuriomis ginčo laikotarpiu naudojosi pareiškėjas, fotonuotraukas (b. l. 32, 39, 41, 42, 43), iš kurių matyti, kad visos dušo patalpose dušo čiaupai vienas nuo kito iš šonų atskirti sienelėmis. Teismo vertinimu, vadovaujantis pirmiau paminėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, dušo patalpose įrengtos pertvaros užtikrino pakankamą privatumą juose besiprausiantiems asmenimis, todėl pareiškėjo argumentai dėl šių aplinkybių atmetami kaip neapgrįsti.

Pareiškėjas taip pat nurodo, jog nebuvo užtikrintas jo privatumas naudojantis tualetu.

Atsakovės atstovė atsiliepime į skundą nurodė, taip pat į bylą pateiktos fotonuotraukos (b. l. 36, 38, 40, 44, 45, 46, 47) patvirtina, kad pareiškėjui atliekant bausmę 12, 15 ir 20 būriuose bei kamerų tipo patalpose, jis naudojosi tualetais, įrengtais pačioje gyvenamojoje patalpoje, o atliekant bausmę 9 būryje naudojosi bendru būriui skirtu sanitariniu mazgu. Iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad tiek gyvenamosiose patalpose įrengti sanitariniai mazgai, tiek 9 būrio bendro sanitarinio mazgo tualetai turi duris, kurias galima užsidaryti. Atsakovės atstovės pateikti duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, pareiškėjas, gavęs atsiliepimą į skundą jų neginčijo, todėl teismas jais vadovaujasi spręsdamas dėl pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo ir daro išvadą, kad pareiškėjui atliekant bausmę lytaus PN privatumas naudojantis tualetu buvo užtikrintas, taigi nėra pagrindas konstatuoti atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų.

Pareiškėjas neturtinę žalą taip pat kildina iš aplinkybių, kad dušo patalpose buvo sulaužytas inventorius, dušai techniškai netvarkingi, dušo patalpos buvo nešvarios, nevalomos ir nedezinfekuojamos, ant sienų ir lubų buvo pelėsis ir grybelis, unitazai buvo apdaužyti, ant sanitarinio mazgo patalpos sienų esančios plytelės buvo atšokinėjusios, grindų plytelės suskilinėjusios.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015) 12 punktą nustato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (Higienos normos HN 134:2015 39 p.). Higienos normos HN 134:2015 34 punktas nustato, kad bendrojo naudojimo laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos, jose esantys įrenginiai, inventorius turi būti švarūs, valomi laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vadovo nustatyta tvarka.

Atsakovės atstovė į bylą pateikė fotonuotraukas (b. l. 36–47), kurios paneigia blogą dušo patalpų bei sanitarinių mazgų patalpų būklę Alytaus PN. Iš fotonuotraukų matyti, kad minėtos patalpos yra tvarkingos, sulūžusio inventoriaus nėra, pelėsio požymių taip pat nėra.

Nagrinėjamu atveju aktualu ir tai, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą ar kitą valstybės instituciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2023 m. gegužės 15 d. pateikė skundą Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo viršininkui dėl netvarkingų dušų ir sanitarinių mazgų, privatumo neužtikrinimo (b. l. 29–30). Įminėtą skundą pareiškėjui buvo atsakyta Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo 2023 d. birželio 7 d. raštu Nr. 2S-1315 (b. l. 9), kuriame nurodyta, kad pareiškėjo kalinimo sąlygos atitiko teisės aktų reikalavimus. Tačiau pareiškėjo kreipimasis pats savaime nepatvirtina atsakovės neteisėtų veiksmų. Pažymėtina, jog minėtas pareiškėjo skundas pataisos įstaigos administracijai pateiktas ne ginčo laikotarpiu, o praėjus daugiau kaip metams po to, kai pareiškėjas buvo etapuotas iš Alytaus PN. Byloje nėra duomenų, kad buvimo Alytaus PN laikotarpiu pareiškėjas būtų teikęs prašymus ar skundus dėl netinkamų kalinimo sąlygų pataisos įstaigos administracijai, o pastaroji į juos nebūtų reagavusi. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo teiginiai dėl dušo patalpų bei sanitarinių mazgų neatitikimo higienos normoms vertintini kaip deklaratyvūs ir atmestini.

Pareiškėjo teigimu dušo patalpose nebuvo skysto muilo dozatorių, veidrodžių, lentynėlių, pakabų, suolų.

Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 (toliau – Aprūpinimo normos), 13 punktas nustato, kad dušo patalpoje turi būti dušo čiaupai (galvutės) – 1 vnt. 1 besiprausiančiam asmeniui, suolas ir/ar kėdė, ir/arba taburetė – 1 sėdima vieta 1 besiprausiančiam asmeniui, kilimėlis arba grotelės – 1 vnt. prie kiekvienos sėdimos vietos, veidrodis – 1 vnt., sieninė pakaba drabužiams – 3 kabliukai 1 asmeniui, lentynėlė higienos priemonėms – 1 vnt. prie kiekvieno dušo čiaupo (galvutės), kūno ir plaukų prausiklių dozatoriai – pagal poreikį.

Atsakovės atstovės pateiktos fotonuotraukos (b. l. 36, 38, 40, 44, 45, 46, 47) patvirtina, kad 9 būrio, 12 būrio ir uždarosios zonos dušo patalpose yra įrengtas visas Aprūpinimo normose numatytas inventorius, tačiau iš minėtų fotonuotraukų matyti, jog 15 būrio dušo patalpoje nėra veidrodžio, lentynėlių ir suolo ar kėdžių, o 20 būrio dušo patalpoje nėra kūno ir plaukų prausiklių dozatorių, veidrodžio ir lentynėlių higienos priemonėms. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog pareiškėjas buvo laikomas Alytaus PN pažeidžiant nustatytą teisinį reguliavimą tuo aspektu, kad nuo 2020 m. lapkričio 16 d. iki 2020 m. gruodžio 4 d., nuo 2021 m. balandžio 15 d. iki 2021 m. birželio 3 d., nuo 2021 m. spalio 21 d. iki 2021 m. gruodžio 28 d., nuo 2022 m. sausio 21 d. iki 2022 m. sausio 25 d., nuo 2022 m. vasario 21 d. iki 2022 m. vasario 22 d pareiškėjui atliekant bausmę 15 ir 20 būriuose (duomenys apie pareiškėjo perkėlimus, b. l. 20) Alytaus PN neužtikrino pareiškėjui tinkamų kalinimo sąlygų, pažeidžiant Aprūpinimo normų 13 punkto reikalavimus, todėl yra pagrindas spręsti dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Pareiškėjas nurodo, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų daug nervinosi, jautė diskomfortą, buvo pažemintas pareiškėjo orumas, tačiau nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių netinkamų kalinimo sąlygų poveikį jo sveikatai, psichinei ir emocinei būklei.

Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai jog atsakovo pareigūnų elgesys su pareiškėju galėtų būti vertintinas kaip kankinimas Konvencijos 3 straipsnio prasme, tačiau teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, pažeidimų trukmę ir mastą daro išvadą, kad dėl nepakankamo inventoriaus 15 ir 20 būrių dušo patalpose pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų kalinamas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistą teisę į teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymo numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.

EŽTT, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99).

Įvertinęs pažeidimo trukmę ir intensyvumą, nesant byloje duomenų, įrodančių, jog padaryti pažeidimai sukėlė pareiškėjui ilgalaikių, nepataisomų padarinių, į tai, kad iš byloje esančių duomenų negalima daryti išvados, jog pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningo Alytaus PN pareigūnų elgesio jo atžvilgiu, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų, teismas sprendžia, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų bausmės atlikimo sąlygų pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą. Tokiu būdu pripažintina, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 4 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo D. B. skundą patenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista D. B. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Alytaus pataisos namuose (po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimas).

Pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.