- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-08
- Bylos Nr.
- e2S-1281-864/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16738-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Mikonienė
- Suinteresuotas asmuo
- G. Č., E. J.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens (apeliantės) E. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio Irmanto Gaidelio pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys G. Č., E. J., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas antstolis Irmantas Gaidelis (toliau – pareiškėjas, antstolis) patikslintu pareiškimu Nr. S-21-8-45607 prašė spręsti, ar suinteresuotas asmuo E. J. (skolininkė) tinkamai vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-123-1044/2020 patvirtintą tėvo G. Č. bendravimo su nepilnamečiu vaiku E. C. tvarką bei už teismo sprendimo nevykdymą skirti suinteresuotam asmeniui E. J. baudą už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną G. Č. (išieškotojo) naudai.
2. Antstolis paaiškino, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-123-1044/2020 nuspręsta pakeisti Jungtinių Amerikos Valstijų Ilinojaus valstijos Kuko apygardos teismo sprendimu 2014 m. rugpjūčio 28 d. patvirtintą vaiko priežiūros sutarties 2 skyriuje ir 8 skyriaus c punkte nustatytą tėvo G. Č. bendravimo su nepilnamete dukra E. C. tvarką ir nustatyti sekančią bendravimo tvarką: 1) G. Č. su dukra E. C. bendrauja po 1 valandą 1 kartą per savaitę, – keturis kartus per vieną mėnesį dalyvaujant psichologui. Bendravimas vyksta Vilniaus mieste; 2) G. Č. bendravimas su dukra E. C. dalyvaujant psichologui vyksta pagal šio specialisto sudarytą planą, paskirtą grafiką ir jo numatytoje vietoje; 3) G. Č. apmoka už psichologo paslaugas; 4) E. J. užtikrina E. C. atvykimą į suplanuotus susitikimus; 5) psichologas pasirenkamas bendru G. Č. ir E. J. sutarimu, o šalims nesutarus G. Č. per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos raštu (E. J. e-pašto adresu arba trumpuoju pranešimu telefonu) pasiūlo E. J. 3 psichologų, dirbančių Vilniaus mieste, kurie specializuojasi vaikų psichologijoje ir vaikų – tėvų santykių srityje ir sutinka teikti paslaugas nurodytomis sąlygomis, kandidatūras; 6) E. J. per 10 kalendorinių dienų terminą parenka vieną iš G. Č. siūlomų aukščiau nurodytas sąlygas atitinkančių psichologų kandidatūrų ir apie parinktą psichologą elektroniniu paštu informuoja G. Č.; 7) jei E. J. per 10 dienų neparenka nei vienos iš G. Č. siūlomų psichologų kandidatūros, laikoma, kad E. J. sutinka su visomis pasiūlytomis psichologų kandidatūromis. Tokiu atveju, vieną iš G. Č. pasiūlytų psichologų kandidatūrų parenka, susitikimų laiką suderina G. Č. ir apie tai informuoja E. J.; 8) bendravimo laikas (valanda) negali būti paskirtas ir vykti vaiko pamokų ir lankomų būrelių laiku. Bendravimas per psichologą nėra derinamas ir nevyksta švenčių dienomis ir savaitgaliais (išskyrus, kai psichologas sutinka dirbti šeštadienį), E. C. stovyklų laikotarpiais, vasaros ir moksleivių atostogų su mama, kai jos leidžiamos ne Vilniaus mieste, metu, G. Č. ir E. J. iš anksto suplanuotų komandiruočių metu; 9) G. Č. per 1 dieną nuo pranešimo apie parinktą psichologą gavimo dienos elektroniniu paštu informuoja psichologą ir E. J. apie savo iš anksto suplanuotas komandiruotes, o E. J. per 1 dieną nuo psichologo parinkimo informuoja psichologą apie laiką, kada pagal teismo sprendimą bendravimas su dukra nevyksta (pamokų, lankomų būrelių laiką, suplanuotas stovyklas ir moksleivių atostogas, kai jos suplanuotos leisti su mama ne Vilniaus mieste ir kt.) šio laiko nedetalizuodama bei laiką kada pagal teismo sprendimą bendravimas su dukra nevyksta dėl E. J. iš anksto suplanuotų komandiruočių. Laikas derinamas artimiausiam keturių savaičių laikotarpiui nuo pranešimo išsiuntimo dienos. Psichologui e-paštu pateikus atsakovei ir ieškovui pasiūlymą dėl galimų konsultacijų laikų, E. J. per 1 darbo dieną parenka keturis susitikimo laikus artimiausio vieno mėnesio laikotarpiu ir apie parinktus laikus informuoja psichologą ir G. Č.; 10) susitikimų laikai derinami artimiausio vieno mėnesio laikotarpiui. Vieno mėnesio laikotarpis skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią bus paskirtas pirmas G. Č. ir E. C. susitikimas. Likus ne mažiau kaip 10 dienų iki vieno mėnesio laikotarpio pabaigos, G. Č. elektroniniu paštu informuoja E. J. ir psichologą apie savo iš anksto suplanuotas komandiruotes ateinančiam vieno mėnesio laikotarpiui; 11) jei paaiškėja, kad suplanuotas susitikimas pas psichologą dėl bet kokių priežasčių neįvyks, šalis kitą šalį informuoja nedelsiant, bet ne vėliau, kaip likus 24 valandų iki suplanuoto susitikimo laiko, išskyrus atvejus, kai 24 valandų termino neįmanoma laikytis dėl objektyvių aplinkybių (pavyzdžiui, ūmios ligos atveju) – tokiu atveju, šalis informuoja kitą šalį iš karto po to, kai paaiškėja, kad suplanuotas susitikimas pas psichologą neįvyks; 12) jei susitikimas neįvyksta dėl E. C. ligos, E. J. iki kito numatyto susitikimo pas psichologą pradžios pateikia G. Č. dukros E. C. ligą patvirtinančius dokumentus (gydytojo pažymą) dėl neįvykusio (atšaukto) susitikimo. Kiekvienas iš tėvų, kito tėvo reikalavimu elektroniniu paštu iki kito numatyto susitikimo pas psichologą pradžios pateikia dokumento kopiją, patvirtinančią suplanuoto ir atšaukto susitikimo tėvo su dukra priežastį; 13) atšaukti E. C. ir G. Č. susitikimai yra kompensuojami, išskyrus, kai susitikimą atšaukia G. Č., E. J. arba G. Č. suderinant papildomą vieną susitikimą su psichologu artimiausiam vieno mėnesio laikotarpiui. Kiti (antras, trečias, ketvirtas) per mėnesį neįvykę susitikimai kompensuojami skiriant po vieną papildomą susitikimą per kitus artimiausius mėnesius; 14) vykdydamos nustatytąją tvarką šalys bendrauja, naudojasi šiomis ryšio priemonėmis: E. J.: telefono numeris, elektroninio pašto adresas, adresas korespondencijai (duomenys neskelbtini). G. Č.: telefono numeris, elektroninio pašto adresas, adresas korespondencijai (duomenys neskelbtini). Apie kontaktinių duomenų pasikeitimą šalis informuoja kitą šalį per 1 kalendorinę dieną po duomenų pasikeitimo.
3. Antstolis nurodė, kad išieškotojas G. Č., pateikdamas vykdomąjį dokumentą, nurodė, jog skolininkė E. J. formaliai vykdo sprendimą, pristato dukrą į susitikimus ir po kelių minučių iš jų išvyksta, nurodydama, kad „dukra nenori“. Antstolis išsiuntė skolininkei raginimą nedelsiant vykdyti teismo sprendimą ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Skolininkės atstovas 2021 m. birželio 4 d. paaiškinimuose antstoliui nurodė, kad skolininkė teismo sprendimą vykdo tinkamai – dukra atvyksta į visus suplanuotus susitikimus, tačiau dukra bendrauti su tėvu atsisako, ši aplinkybė jau anksčiau nustatyta teismo sprendime. Atvykus į susitikimus ir dukrai atsisakant bendrauti su tėvu, pati dukra teisindamasi prieš psichologą ir tėvą, pastarųjų akivaizdoje, ne kartą nurodė, kad mama prašo jos atvykti ir pasilikti, užeiti į psichologo kabinetą ir pabendrauti, tačiau dukra susitikimų metu išsako, kad pasilikti susitikime nenori. Skolininkė antstoliui nurodė, kad ji ruošia dukrą kiekvienam susitikimui su tėvu, kalbasi su ja, siekdama paruošti dukrą bendravimui su tėvu kreipėsi konsultacijų į (duomenys neskelbtini) gydytoją, kuris pateikė rekomendacijas. Analogiškų konsultacijų skolininkė tikėjosi ir iš psichologo A. A., tačiau pastarasis jas atsisako teikti, o dalyvaudamas bendravimo tvarkos vykdyme psichologas nesukuria saugios emocinės aplinkos, kurioje būtų sudarytos sąlygos dukros ir tėvo santykiams atkurti ir stiprinti. Skolininkė yra pasiūliusi psichologui nusišalinti, o vaiko tėvui surasti kitą psichologą, tačiau pastarieji su tuo nesutiko. Antstolis nurodė, kad 2021 m. birželio 2 d. įvyko tėvo ir dukros susitikimas dalyvaujant psichologui. Vaiko motina paaiškino, jog susitikimo metu dukra jautėsi blogai, pradėjo verkti, pasakė, kad tėvo bijo. G. Č. su dukra pradėjo ginčytis. Dukra verkdama išbėgo iš susitikimo, o psichologas nesiėmė jokių veiksmų. Vaiko tėvas apie minėtą susitikimą nurodė, kad vaiką į susitikimą atvežė skolininkės sugyventinis D. V., tačiau vaikas į psichologo kabinetą neužėjo. D. V. iniciavo konfliktinę situaciją, nepagarbiai kalbėdamas kaltino psichologą nesudarant vaikui saugios aplinkos, neturint kompetencijų, tvirtino, kad mergaitė atsisako dalyvauti susitikimuose dėl psichologo kaltės, neleido psichologui kalbėti, tokiu būdu sudarė vaikui traumuojančią aplinką. Po poros minučių mergaitė verkdama išbėgo, o D. V. pasilikdamas dar toliau kaltino psichologą, vėliau ir pats išvyko. Psichologas A. A. apie 2021 m. birželio 2 d. įvykusį susitikimą paaiškino, kad nesutinka su E. J. pretenzijomis bei nurodė, kad per 6 mėnesius nuo formaliai vykdomų susitikimų neturėjo nei vienos konsultacijos nei su mergaite, nei su kitais šeimos nariais, nors tokie siūlymai buvo teikiami. Psichologas negali įvertinti vaiko emocinės būsenos, elgesio priežasčių, tinkamai paruošti vaiką susitikimams, kadangi nėra užtikrinamas vaiko dalyvavimas konsultacijose. Psichologas nurodė, kad 2021 m. birželio 2 d. vaiką atvežęs D. V., vaiko akivaizdoje kalbėjo su juo pakeltu agresyviu tonu, vaikui matant ir girdint demonstratyviai rodė nebendradarbiavimo nuostatas, inicijavo kaltinimus psichologui. Išieškotojas antstoliui nurodė, kad vaiko motina ne kartą išreiškė, kad jai reikalinga pagalba dėl vaiko parengimo susitikimams su tėvu, jai buvo siūlomi susitikimai su psichologu, tačiau E. J. atsisakė, nors pati iš trijų psichologų pasirinko psichologą A. A.n Pažymėjo, kad dėl skolininkės kaltinimų jau ne vienas psichologas nusišalino. Antstolis nurodė, kad skolininkės pateiktose vaikų ir paauglių psichiatro L. S. 2020 m. rugsėjo 12 d. išvadose yra nurodyta, kad „nuolatinis reikalavimas bendrauti su biologiniu tėvu, tai nuolatinis skatinimas atsidurti nesaugioje, vaikui nepriimtinoje situacijoje“, taip pat pažymėta, kad „dažnas psichologų kaitaliojimas šį procesą dar labiau gilina“. Antstolis nurodė, kad teismo sprendime nustatyta, jog vaikas jaučia stiprų emocinį ryšį su mama, tačiau vaikas nenori susitikti su tėvu. Teismas sprendime yra pažymėjęs, kad E. J. nenumatyta pareiga dalyvauti tėvo ir vaiko susitikimuose nereiškia, kad E. J., G. Č. ir/arba psichologui prašant, negali tokiose susitikimuose dalyvauti. Teismas taip pat pažymėjo, kad G. Č. turi aktyviai dalyvauti bendraudamas su vaiku, o E. J. – dėti pastangas padedant suvokti vaikui tėvo reikšmę vaiko gyvenime. Vaiko motina, atsisakydama susitikti su psichologu, apsunkina tėvo pastangas atkurti ryšį su dukra. Antstolis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnio 1 dalimi, 2021 m. birželio 10 d. surašė sprendimų neįvykdymo aktą. Antstolis papildomai nurodė, kad vaiko motina atšaukė vaiko ir tėvo susitikimus, turėjusius įvykti 2021 m. birželio 16 d., 2021 m. liepos 5 d. ir 2021 m. liepos 8 d.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) G. Č. atsiliepimuose prašė antstolio pareiškimą tenkinti. Teigė, kad vaiko motina sistemingai nevykdo teismo sprendimo, daro psichologinį poveikį dukrai nuolat stiprindama „nenorą“ bendrauti su tėvu, piktybiškai veikia psichologo siūlymams ir rekomendacijoms. Nurodė, kad 2021 m. sausio 13 d. susitikimo metu vaikas atsisakė bendrauti su tėvu, psichologas paprašė skolininkės likti kabinete, tačiau moteris nurodė, kad to nenumato teismo sprendimas ir išvyko, todėl realiai vaiko susitikimas su tėvu neįvyko. Paaiškino, kad 2021 m. sausio 20 d. susitikimo metu mergaitė buvo nusiteikusi itin priešiškai, bendrauti su tėčiu ir su psichologu iš esmės atsisakė. 2021 m. vasario 3 d. mergaitė buvo priešiškai nusiteikusi, o skolininkė atsisakė kalbėtis su psichologu, pareiškusi, kad ji pageidauja bendrauti raštu, nes negali pažeisti teismo sprendimo, todėl susitikimas realiai neįvyko. Iš esmės analogiška situacija kartojosi ir 2021 m. vasario 10 d., tuo tarpu 2021 m. vasario 24 d. susitikimas neįvyko, skolininkei nurodžius, kad dukra susirgo, o 2021 m. balandžio 21 d. susitikimas neįvyko, nes išieškotojui buvo taikoma privaloma saviizoliacija. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1027-232/2021 išaiškino teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą, kur nurodė, kad vaiko motina turi užtikrinti vaiko dalyvavimą suplanuotose susitikimuose, bendradarbiauti užtikrinant vaiko ir tėvo bendravimą, užtikrinti dukters atvykimą ir dalyvavimą suplanuotuose susitikimuose, atsižvelgti į psichologo rekomendacijas. Išieškotojo teigimu, skolininkė veikia priešingai šioms pareigoms. Nurodė, kad 2021 m. balandžio 28 d. susitikimo metu vaikas išbėgo į lauką, skolininkė pasišalino. 2021 m. gegužės 5 d. susitikimo metu vaikas nurodė, kad nenori jame dalyvauti, nes pyksta ant tėvo, po kelių minučių mama su dukra išvyko. Į 2021 m. gegužės 12 d. susitikimą vaiką atvežė D. V., tačiau vaikas pareiškė, kad susitikime nedalyvaus, todėl vyras su vaiku išvyko. 2021 m. gegužės 26 d. susitikimas neįvyko psichologui susirgus. D. V. atvežus mergaitę į 2021 m. birželio 9 d. susitikimą, vaikas pareiškė, kad susitikime nedalyvaus ir vyras su vaiku išvyko. Suderinti 2021 m. birželio 16 d. ir birželio 23 d. susitikimai neįvyko, nes vaiko motina nurodė, kad neturi galimybės atvežti vaiko. Suderinti 2021 m. liepos 5 d. ir liepos 8 d. susitikimai buvo atšaukti dėl vaiko stovyklos, nors stovyklos dienos programa baigdavosi 17 val., todėl neužtikrinti vaiko dalyvavimo 18 val. vykstančiuose susitikimuose nebuvo pagrindo. Suderintas 2021 m. rugsėjo 9 d. ir 2021 m. rugsėjo 15 d. susitikimai neįvyko dėl vaiko ligos. Anot išieškotojo, skolininkė nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki 2021 m. rugsėjo 30 d. neįvykdė sprendimo iš viso 17 kartų. Vykdant teismo sprendimą, visi suplanuoti vaiko ir tėvo susitikimai vyko tik formaliai. Teigė, kad bauda E. J. turi būti skirta už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo epizodą nuo 2021 m. sausio 6 d. (pirmojo suplanuoto ir realiai neįvykusio vaiko ir tėvo susitikimo) iki 2021 m. spalio 14 d. (antstolio patikslinto pareiškimo pateikimo dienos).
5. Suinteresuotas asmuo (skolininkė) E. J. atsiliepimuose prašė antstolio pareiškimo netenkinti. Teigė, kad dar prieš pradedant teismo vykdymą skolininkė išsakė psichologui, kad yra pasiruošusi bendradarbiauti, ir, kad psichologas gali kreiptis elektroniniu paštu. Nurodė, kad skolininkė nuotoliniu būdu bendravo su psichologu ir aptarė galimus metodus, jų įtaką dukrai ir kita. Konsultacija buvo mokama, nes vaiko tėvas atsisakė apmokėti vaiko motinos susitikimą su psichologu. Teigė, kad 2021 m. sausio 5 d. paprašius psichologo rekomendacijų, pastarasis nesureagavo, 2021 m. sausio 11 d. pakartotinai prašyta rekomendacijų, o 2021 m. sausio 12 d., likus dienai iki 2021 m. sausio 13 d. susitikimo, psichologas atsiuntė vaiko parengimo susitikimams su tėvu bendrąsias nuostatas, kurias skolininkė įgyvendino. Po 2021 m. balandžio 28 d. susitikimo, skolininkė 2021 m. gegužės 3 d. prašė psichologo rekomendacijų, tačiau pagalbos nesulaukė. Teigė, kad visi psichologai iki tol sugebėdavo užmegzti ryšį su dukra, tik psichologas A. A. to nesugebėjo. Paaiškino, kad mergaitei šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų, jos kalbos ir pažintinė raida yra aukštesnė nei bendraamžių. Nėra duomenų, kad jos nuomonei daroma įtaka, todėl vaiko išsakoma nuomonė yra savarankiška, mergaitė išsako priežastis, dėl kurių susitikusi su tėvu, atsisako su juo bendrauti. Paaiškino, kad 2021 m. birželio 16 d. susitikimas turėjo vykti likus 9 dienoms iki E. J. gimdymo, jos partneris D. V. dėl užimtumo darbe taip pat neturėjo galimybės atvežti vaiko į susitikimą. Nurodė, kad 2021 m. liepos mėn. susitikimai derinti be skolininkės.
6. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) galutinėje išvadoje nurodė, kad 2021 m. ne kartą spręsta dėl administracinės atsakomybės vienam iš suinteresuotų asmenų, taip pat E. J. sugyventinio D. V., dėl tėvų valdžios nepanaudojimo arba panaudojimo priešingai vaiko interesams ir kiti. Tarnybos priimti procesiniai aktai buvo skundžiami, klausimų sprendimai persikeldavo į teismus. Tarnyba nurodė, kad 2021 m. rugsėjo 23 d. pakvietė suinteresuotus asmenis bendradarbiauti bei pasiūlė vaiko ir tėvo susitikimus organizuoti Tarnybos patalpose, dalyvaujant Tarnybos psichologui. Nurodė, kad 2021 m. spalio 7 d. įvyko pirmasis vaiko tėvų ir psichologo susitikimas nuotoliniu būdu, tačiau jo metu veiksmų planas nebuvo sutartas. Į 2021 m. spalio 14 d. iš susitikimą vaikas atvyko su mama, tačiau mergaitė buvo įsitempusi, verkė, tėvas dukrai nepasirodė, kad nesukeltų dar didesnės įtampos. Tarnybos vertinimu, esant tokiai sudėtingai vaiko emocinei būsenai, susitikimai su tėvu Tarnybos patalpose vykti negali, nes tai žalinga mergaitės emocinei sveikatai. Tarnyba nurodė, kad tai nereiškia, jog vaiko ir tėvo susitikimus rekomenduojama nutraukti bei pažymėjo, kad mergaitės tėvai turi būti aktyvūs ir imtis visų įmanomų priemonių užtikrinti savo dukrai saugią emocinę aplinką, rekomenduojama pasitelkti specialistus, kurie turi įrankius ir metodus galinčius laipsniškai ir saugiai pakeisti vaiko susiformavusias neigiamas nuostatas tėvo atžvilgiu. Tėvams pasiūlyta kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos / jos sąlygų pakeitimo. Tarnybos teigimu, G. Č. nuoširdžiai nori bendrauti su savo dukra, buvo aktyvus procese – atvykdavo, konsultuodavosi, tačiau tuo pačiu norėjo, kad jo ir dukros bendravimas įvyktų savaime, arba, kad kiti (E. J., institucijos) pakeistų mergaitės neigiamas nuostatas tėvo atžvilgiu. Situacijos nagrinėjimo Tarnyboje metu ir bendraujant su E. J. buvo stebima, kad pastaroji nuoširdžiai rūpinasi savo dukros emocine savijauta ir nuolat ginasi nuo G. Č. kaltinimų, priekaištų. Tarnyba vaiko tėvams akcentavo, kad vaiko ir tėvo santykio sukūrimas įvyks tik tuomet, kai nebeliks E. J. ir G. Č. priešiško nusiteikimo vienas kito atžvilgiu, manytina, kad tėvų santykiui reikalinga specialisto pagalba. Tarnybos duomenimis, nenustatyta objektyvių priežasčių, kad E. J. nevykdo teismo sprendimo, kuriuo nustatyta vaiko ir tėvo bendravimo tvarka, todėl teismas turėtų savo nuožiūra vertinti, ar E. J. tinkamai vykdo teismo patvirtintą bendravimo tvarką.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 3 d. nutartimi pareiškimą tenkino iš dalies: paskyrė suinteresuotam asmeniui E. J. 100 Eur dydžio vienkartinę baudą už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-123-1044/2020 nustatytos tėvo G. Č. bendravimo su nepilnamečiu vaiku E. C. tvarkos nevykdymą (pareigos bendradarbiauti su tarpininkaujančiu psichologu, laikantis jo nurodyto plano, nevykdymo).
8. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatavo, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog nepilnametė E. C. nuolat ir nepertraukiamai gyvena su skolininke, t. y. su mama E. J., o su tėvu G. Č. kokybiškai nebendrauja jau ilgą laiką. Teismas nurodė, kad byloje iš esmės nėra ginčo, kad tolimesnis vaiko vežiojimas į praktiškai neįvykstančius susitikimus su tėvu, kuriems tarpininkauja psichologas, neatitinka vaiko interesų, galimai jam daro žalą. Teismo vertinimu, suinteresuoti asmenys pagal savo galimybes, įsitikinimus ir supratimą dėjo pastangas vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-123-1044/2020, tačiau teismo sprendimo rezoliucinės dalies 1 punktas, numatantis, kad G. Č. su dukra E. C. bendrauja po 1 valandą 1 kartą per savaitę, realiai nebuvo vykdytas. Nutartyje pažymima, jog vaiko deklaruojamas nenoras susitikti su tėvu laikytina svarbia, tačiau ne lemiama bendravimo tvarkos nevykdymo priežastimi, todėl skolininkė negali atsakomybės dėl nevykstančio vaiko ir tėvo bendravimo perkelti išimtinai dukrai. Teismas nurodė, kad be specialių ekspertinių žinių nėra galimybės nustatyti, dėl kokių priežasčių susiformavo būtent tokia vaiko nuomonė. Nors teismo posėdžio metu duodamas parodymus psichologas A. A. nurodė, kad mamos elgesys neabejotinai daro įtaką dukrai, tačiau, anot teismo, šių parodymų nepakanka konstatuoti, kad vaiko nenoras susitikti su tėvu susiformavo išimtinai 2021 m. sausio-birželio mėn. šalims siekiant vykdyti sprendimą, juo labiau, kad neigiama vaiko nuostata tėvo atžvilgiu buvo stebima ir anksčiau – tai užfiksuota ir teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. sprendime.
9. Nutartyje akcentuojama, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta proceso dalyvių kooperavimosi pareiga laikytina privaloma ne tik vaiko tėvams, tačiau ir kiekvienam iš jų bendradarbiaujant su teismo paskirtu tarpininku, kuris teismo buvo pripažintas būtinu, siekiant užtikrinti skyrium gyvenančio tėvo bendravimą su dukra, šiuo atveju su abiejų šalių pasirinktu psichologu A. A. Teismo vertinimu, skolininkė nepagrindė, kodėl ji nesilaikė psichologo pasiūlyto plano, kurio pirmas etapas turėjo būti pasirengimas bendravimui. Teismas, išanalizavęs skolininkės ir psichologo susirašinėjimą el. laiškais laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 18 d. iki 2021 m. sausio 12 d., pripažino, kad skolininkė atsisakė dalyvauti parengiamuosiuose vaiko tėvų ir psichologo susitikimuose, nors psichologas tą primygtinai ir ne kartą siūlė, kartu perspėdamas, kad nepasirengus susitikimams vaikui gali būti padaryta žala. Teismas atkreipė dėmesį, kad vienintelis skolininkės argumentas buvo, jog praeityje išieškotojas ją yra kaltinęs, kad ji nenori būti kaltinama ateityje, todėl ji vykdys teismo sprendimą taip, kaip jį supranta, o supranta taip, kad ji negali kartu su išieškotoju ir psichologu susitikti be vaiko ir pasirengti būsimam vaiko ir tėvo kokybiškam bendravimui. Anot teismo, skolininkės el. laiškai patvirtina, kad ji atsisakė psichologo siūlomo veikimo plano, kuris įvardintas teismo sprendimo rezoliucinės dalies 2 punkte, todėl tokie veiksmai (neveikimas) kvalifikuotini kaip nebendradarbiavimas su tarpininkaujančiu psichologu. Teismo vertinimu, skolininkė ne tik atsisakė bendradarbiauti su tarpininkaujančiu specialistu, tačiau ir savo nuogąstavimams dėl savo saugumo ji teikė prioritetą prieš galimą žalą vaikui. Pažymėjo, kad skolininkė, pasirinkdama atvežti vaiką pas naują vaikui nepažįstamą psichologą, sukūrė vaikui stresinę situaciją, taip sudarydama prielaidas vaiką dar labiau išgąsdinti, o tai negali būti laikomas tinkamu veikimu, siekiant atkurti vaiko ir tėvo ryšį.
10. Teismas psichologo A. A. pasiūlytus pasirengimo veiksmus įvertino buvo tinkamus esamoje situacijoje. Savo ruožtu skolininkė, anot teismo, ne tik nebendradarbiavo su psichologu, tačiau siekė perimti dukros ir tėvo ryšio (ne)atkūrimo procesą į savo rankas: be aiškios priežasties reikalavo psichologo su ja bendrauti tik raštu, atvežusi dukrą pirma inicijuodavo pokalbį ir jį palaikydavo, taip nesudarydama psichologui galimybės vadovauti procesui, nurodinėjo psichologui, kaip šis turi elgtis ir kita. Teismo vertinimu, toks skolininkės veikimas negali būti vertinamas kaip bendradarbiavimo su pasirinktu tarpininku pareigos vykdymas.
11. Apibendrindamas teismas konstatavo, kad skolininkė E. J. pripažintina atsakinga dėl to, kad teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos nebuvo laikomasi. Spręsdamas dėl poveikio priemonės pagal antstolio pareiškimą skolininkei taikymo, teismas įvertino, kad skolininkė augina du nepilnamečius vaikus, taip pat vykdė kitas teismo nustatytas pareigas – pasirinko psichologą, derino susitikimų datas, užtikrindavo vaiko atvežimą į daugumą numatytų susitikimų, todėl paskyrė vienkartinę 100 Eur dydžio baudą. Teismas sprendė, kad paskirta bauda mokėtina į valstybės biudžetą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Suinteresuotas asmuo (skolininkė) E. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 3 d. nutarties dalį, kuria teismas skyrė E. J. 100 Eur dydžio vienkartinę baudą ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirajame skunde nurodo, kad:
Žemesnės instancijos teismas
12.1. Teismas nustatė skolininkei pareigas, kurios 2020 m. rugpjūčio 25 d. teismo sprendime nenumatytos. Teigia, kad vadovaujantis įsiteisėjusiu 2020 m. rugpjūčio 25 d. teismo sprendimu E. J. susitikimuose nedalyvauja, todėl teismas sprendimu pasisakė, kad dukrą į susitikimus pas psichologą gali atvežti nebūtinai E. J., tačiau ir kiti asmenys. Anot apeliantės, psichologo pasiūlytas veikimo planas, kuriame įtvirtintos psichologo rekomendacijos prieštarauja teismo sprendimu nustatytoms pareigoms bei vykdymo tvarkai. Teigia, kad psichologo nurodymas E. J. dalyvauti susitikimuose prieštarauja teismo sprendimu nustatytoms pareigoms, nes vaiko bendravimo tvarka dalyvaujant psichologui yra nustatyta tėvui, todėl ir bendravimo planas yra sudaromas tėvui, o ne mamai. Pažymi, kad vaiko motinos atsisakymas dalyvauti teismo sprendime nenumatytuose susitikimuose su psichologu negali būti laikomas teismo sprendimu nustatytų pareigų pažeidimu. Teigia, kad vaiko tėvui norint, kad jo, ar psichologo reikalavimu vaiko motina dalyvautų susitikimuose, vaiko tėvas turėjo inicijuoti derybas dėl teismo nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo.
12.2. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl apeliantės nebendradarbiavimo yra nepagrįstos, prieštarauja kitoje byloje nustatytiems prejudiciniams faktams. Nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 30 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje bei Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-65-1036/2023, patvirtina, kad nėra požymių, jog vaiko namuose būtų tyčia, specialiai kenkiama biologiniam tėvui, o E. J. aiškina dukrai, kodėl ji turi važiuoti pas psichologus, tuo tarpu administracinio nusižengimo bylos medžiagoje užfiksuoti susirašinėjimai tarp apeliantės ir psichologo A. A., iš kurių matyti, jog vaiko motina dėjo pastangas, siekiant padėti atkurti prarastą dukros ir tėvo ryšį, pati kreipdavosi į psichologą su klausimais, prašydavo rekomenduoti, kaip pasielgti.
12.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrindė, dėl kokios priežasties E. J. turėjo pareigą savo iniciatyva prašomą informaciją iš psichologo gauti tik žodžiu dalyvaudama susitikime, įskaitant ir susitikimus kurie pagal teismo sprendimą skiriami vaikui ir tėvui. Apeliantė niekada nevengė bendravimo su psichologu – tą įrodo ir konsultacija telefonu, ir daugkartiniai prašymai raštu, ir pagalba susitikimuose atvykus su dukra. Apeliantė nesutinka su teismo vertinimu, kad ji nurodinėjo psichologui, kaip jis turi elgtis. Nurodo, kad 2021 m. birželio 7-8 d. psichologo ir apeliantės susirašinėjimas patvirtina, jog psichologas pasiūlė organizuoti jo ir vaiko susitikimus ne susitikimams tarp tėvo ir vaiko skirtu, bet papildomu laiku, su kuo apeliantė iš esmės sutiko nurodydama, kad vaiko pažinimas ir pagalba vaikui yra teismo sprendimo vykdymo dalis, todėl tokie susitikimai turi būt organizuojami teismo sprendimo vykdymui skirtu laiku. Anot apeliantės, ji sutiko su psichologo rekomendacijomis pabendrauti su vaiku dviese (pavyzdžiui, tėvui laukiant kitoje patalpoje, lauke ar kita) ir tokiu būdu nepažeidžiant teismo sprendimo. Teigia, kad nepaisant apeliantės sutikimo, psichologas neorganizavo nei individualaus susitikimo, nei pateikė papildomą informaciją. Pažymi, kad psichologo siūlymai pasikalbėti atskirai, kai vaikas buvo ruošiamas ir atvyksta į susitikimą su tėvu ir jau atsisako pasilikti susitikime, nori išeiti, yra neefektyvūs. Apeliantės teigimu, visi be išimties iki A. A. dirbę psichologai organizavo individualius pokalbius su vaiku, nedalyvaujant tėvui. Tai yra vienintelis psichologas per 3 metų laikotarpį, kuris neturi jokio ryšio su vaiku.
12.4. Apie tai, kad apeliantė privalo sutikti dėl jos atžvilgiu teikiamos medicininės paslaugos (psichologinės intervencijos) teismo sprendime nėra pasisakyta. Teigia, kad teismas, konstatuodamas tokios paslaugos būtinybę, visų pirma turėtų nustatyti būtinybę, o tuo tarpu toks klausimas bylą nagrinėjant teisme net nebuvo keliamas. Medicininių paslaugų siūlymas ir/ar teikimas apeliantei, teismo sprendimo vykdymo kontekste, vertintinas, kaip kišimasis į asmens privatų gyvenimą. Nurodo, kad psichologas dėl jo išreikštų ketinimų taikyti psichologines intervencijas apeliantei nieko neatsakė. Pažymi, kad psichologas A. A., nebūdamas medicinos psichologu, negali taikyti psichologinės intervencijos.
12.5. Psichologo A. A., kuris byloje buvo apklaustas kaip liudytojas, išsakyta subjektyvaus pobūdžio nuomonė negali būti vertinama, kaip įrodymas. Nurodo, kad liudytojo apklausos metu paaiškėjo, kad liudytojas už tai, kad vyksta į teismą liudyti per teismo posėdžius tiesiogiai iš suinteresuoto asmens G. Č. gauna atlygį, todėl tokio liudytojo parodymai turi būti vertinami kaip nepatikimi. Papildomai nurodo, kad psichologas pripažino, jog kilus klausimų dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos jis kreipėsi į G. Č. atstovę, kurį jį konsultavo, tačiau psichologas nepaaiškino, kodėl nesikreipė į abi šalis (jų atstovus).
12.6. Antstolis, priėmęs vykdomąjį dokumentą vykdyti, nesiėmė Sprendimų vykdymo instrukcijos 51 punkte nustatytų veiksmų, nepriėmė patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos ir, atitinkamai, nepateikė jo apeliantei, to antstolis nepadarė ir tikslindamas pareiškimą teismui. Dėl šios priežasties, anot apeliantės, antstolis neturėjo pagrindo surašyti sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreiptis į teismą. Papildomai nurodo, kad pirminis antstolio pareiškimas buvo tikslinamas teismo nurodymu, nustačius, kad jis yra su esminiais trūkumais, tačiau patikslintame antstolio pareiškime nėra nurodyta, kad nagrinėjant bylą reikia vadovautis tiek pirminiu, tiek ir patikslintu pareiškimu, todėl bylos nagrinėjimo dalyką sudarė tik patikslintas antstolio pareiškimas.
12.7. Tarnybos išvada yra oficialus įrodymas byloje, todėl teismas priimdamas skundžiamą nutartį turėjo nurodyti motyvus, dėl kokios priežasties nesivadovavo Tarnybos išvada, tačiau to nepadarė. Apeliantės teigimu, teismui perėjus į rašytinį bylos nagrinėjimą buvo pažeista dalyvaujančių asmenų teisė pateikti byloje dalyvaujantiems valstybės institucijų (šiuo atveju Tarnybos) atstovams klausimus išvadai išaiškinti ir papildyti, byloje neatliktas oficialaus rašytinio įrodymo – Tarnybos išvados – tyrimas.
Atsiliepimas
13. Suinteresuotas asmuo G. Č. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame išdėstytų motyvų pagrindu prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 3 d. nutartį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad:
13.1. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-1027-232/2021 išaiškinimai paneigia atskirajame skunde dėstomą poziciją, kad psichologo rekomendacijų vykdymas sukuria apeliantei naujas pareigas ir patvirtina, kad kategoriškas atsisakymas vykdyti psichologo rekomendacijas ir veikti pagal psichologo pasiūlytą planą tiek apeliantės pareigų turinio aspektu, tiek teismo sprendimu nustatyto siekiamo tikslo aspektu, reiškia sprendimo nevykdymą.
13.2. Nuo pat pirmo susitikimo psichologas A. A. siūlė apeliantei asmenines konsultacijas jai patogiu būdu, taip pat siūlė pirmuosius vieną ar daugiau susitikimų susitikti be šalių dukros, tačiau apeliantė atsisakė, nurodydama, kad teismo sprendimas to nenumato. Suinteresuoto asmens teigimu, tai pagrindžia, kad apeliantė veikė priešingai psichologo rekomendacijoms. Nurodo, kad apeliantė taip pat aktyviai siekė psichologo pakeitimo (nusišalinimo). Papildomai nurodo, kad apeliantė nevykdė ir Tarnybos rekomendacijų kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą, jog psichoterapijos pagalba būtų pagerinta vaiko emocinė būsena, pasikeistų neigiamos nuostatos tėvo atžvilgiu.
13.3. Atkreiptinas dėmesys į tai, kokiame kontekste psichologas pavartojo žodį „intervencija“. Nurodo, kad 2021 m. sausio 22 d. el. laiške žodžio „intervencija“ reikšmė yra realus psichologo, kaip tarpininko veikimas, pasireiškiantis visų susijusių asmenų paruošimu ryšio atkūrimo procesui (konsultacijų, rekomendacijų teikimas, plano sudarymas ir vykdymas ir pan.), tačiau apeliantei kategoriškai atsisakant bendradarbiauti, realus psichologo įsikišimas (intervencija) tampa neįmanomu ir teismo sprendimas lieka neįvykdomu.
13.4. Apeliantės atliekamų konsultacijų faktas savaime neįrodo apeliantės bendradarbiavimo pareigos tinkamo vykdymo. Nurodo, kad bylos duomenys patvirtina, jog apeliantė kreipėsi į J. A. ir gavo informaciją dėl TBRI (Trust based relation intervention) metodo ir tokiu būdu apeliantė gavo informaciją apie tai, kokius veiksmus suinteresuotas asmuo G. Č. galėtų taikyti bendraudamas su vaiku, tačiau apeliantė šia informacija su suinteresuotu asmeniu nepasidalino, o tai neatitinka dukters interesų.
13.5. Byloje nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad iki atvykimo į susitikimą pas psichologą, apeliantė ruošė dukrą susitikimams. Suinteresuotas asmuo akcentuoja, kad Tarnybos veikimo tėvo ir dukters ryšio atkūrimo procese metu Tarnyba nurodė, kad suinteresuotas asmuo G. Č. neturi jokių galimybių keisti susiformavusias neigiamas vaiko nuostatas tėvo atžvilgiu ir ši pareiga tenka apeliantei.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
15. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 3 d. nutartis, kuria suinteresuotam asmeniui E. J. paskirta 100 Eur dydžio bauda už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-123-1044/2020 nustatytos tėvo G. Č. bendravimo su nepilnamečiu vaiku E. C. tvarkos nevykdymą.
Dėl atskirojo skundo argumentų ir skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
16. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad suinteresuoti asmenys išieškotojas G. Č. ir skolininkė E. J. turi bendrą nepilnametę dukrą E. C., gim. (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-123-1044/2020, kuris paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1897-866/2020, nustatyta suinteresuoto asmens G. Č. bendravimo su dukra tvarka, detalizuota šios nutarties 2 punkte. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 3 d. išdavė vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-123-1044/2020, kurio pagrindu antstolis Irmantas Gaidelis vykdo vykdomąją bylą Nr. 0008/21/00689. Vykdymo procese antstolis 2021 m. birželio 11 d. priėmė pareiškimą Nr. S-21-8-23897, taip pat 2021 m. lapkričio 22 d. patikslintą pareiškimas Nr. S-21-8-45607, kuriame antstolis prašė spręsti, ar skolininkė E. J. tinkamai vykdo teismo patvirtintą bendravimo tvarką bei prašė už teismo sprendimo nevykdymą skirti E. J. baudą už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną išieškotojo G. Č. naudai. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 3 d. nutartimi antstolio prašymą tenkino iš dalies ir paskyrė skolininkei E. J. 100 Eur dydžio vienkartinę baudą.
17. Nesutikdama su skundžiama nutartimi, atskirajame skunde suinteresuotas asmuo E. J. teigia, kad teismas nustatė skolininkei pareigas, kurios 2020 m. rugpjūčio 25 d. teismo sprendime nenumatytos, nes psichologo nurodymas vaiko motinai dalyvauti susitikimuose prieštarauja teismo nustatytoms pareigoms ir bendravimo planui, kuris sudarytas tėvui, o ne motinai.
18. CPK 18 straipsnyje nurodyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šioje teisės normoje įtvirtintas privalomas teismo įsiteisėjusio procesinio sprendimo vykdymas.
19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Kartu tai reiškia, kad tokio teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu prieš nepilnamečio vaiko interesus, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami. Abiejų ar vieno iš tėvų nebendradarbiavimo ar nepakankamo bendradarbiavimo, vykdant teismo sprendimu (nutartimi) patvirtintą bendravimo tvarką, aplinkybė gali būti teisiškai reikšminga sprendžiant dėl poveikio priemonių taikymo abiem tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020).
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad aptariamuoju atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. sprendime expressis verbis (liet. tiesiogiai, aiškiais žodžiais) nenurodyta apeliantės E. J. pareiga dalyvauti vaiko susitikimuose su tėvu ir psichologu bei atsižvelgti į pastarojo rekomendacijas, nekeičia minėtame teismo sprendime nustatyto įpareigojimo vaiko tėvams bendradarbiauti tarpusavyje, Vilniaus miesto apylinkės teismui išaiškinus, jog ieškovas (vaiko tėvas) turi aktyviai dalyvauti bendraudamas su vaiku, o atsakovė (vaiko motina) – dėti pastangas padedant suvokti vaikui tėvo (ieškovo) reikšmę vaiko gyvenime. Teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. sprendime, be kita ko, nurodyta, kad atsakovė kaip svarbiausias vaikui asmuo gyvenime, turi realią galimybę padėti vaikui suformuoti pamatines vertybes apie tėvą, su kuriuo vaikas negyvena. Nurodyti įsiteisėjusio teismo sprendimo motyvai suponuoja bendrąją vaiko motinos pareigą dėti maksimalias pastangas, jog būtų realiai įgyvendinta teismo nustatyta vaiko ir tėvo bendravimo tvarka, be kita ko, kaip teisingai pastebėta skundžiamoje nutartyje, bendradarbiauti su teismo paskirtu tarpininku (šiuo atveju psichologu), kuris teismo buvo pripažintas būtinu, siekiant užtikrinti skyrium gyvenančio tėvo bendravimą su dukra.
21. Nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad atsižvelgiant į sudėtingą suinteresuotų asmenų E. J. ir G. Č. tarpusavio santykių dinamiką, taip pat įvertinus tai, kad šiuo konkrečiu atveju vaiko ir tėvo tarpusavio ryšio puoselėjimas ir tolesnis jo formavimas yra itin komplikuotas, vaiko motina, veikdama geriausiais vaiko interesais bei vykdydama CPK 18 straipsnyje įtvirtintą privalomą teismo įsiteisėjusio procesinio sprendimo vykdymo pareigą, turėtų teikti prioritetą ne tik pažodiniams teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. sprendime nurodytiems įpareigojimams, tačiau ir bendrai dėti pastangas, kad būtų pasiektas teismo sprendime nurodytas tikslas, susijęs vaiko ir tėvo tarpusavio ryšio atkūrimu, kuris iš esmės galėtų sąlygoti teigiamus rezultatus tam, jog būtų tinkamai vykdoma teismo sprendimu nustatyta vaiko ir tėvo bendravimo tvarka.
22. Suinteresuotas asmuo E. J. atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl apeliantės nebendradarbiavimo yra nepagrįstos, prieštarauja Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 28 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-65-1036/2023, faktams, kad nėra požymių, jog vaiko namuose būtų tyčia kenkiama biologiniam tėvui, motina aiškina dukrai, kodėl ji turi važiuoti pas psichologus, taip pat administracinio nusižengimo bylos medžiagoje užfiksuoti susirašinėjimai tarp apeliantės ir psichologo A. A., iš kurių matyti, jog vaiko motina dėjo pastangas, siekiant padėti atkurti prarastą dukros ir tėvo ryšį, pati kreipdavosi į psichologą su klausimais, prašydavo rekomenduoti, kaip pasielgti.
23. Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos tokios faktų pripažinimo prejudiciniais sąlygos: 1) abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; 2) pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis; 3) įrodinėjamas faktas yra reikšmingas abiejose bylose (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017).
24. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nustatyta, kad tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo administracinio nusižengimo bylos Nr. II-228-1155/2022, tiek Vilniaus apygardos teismo administracinio nusižengimo bylos Nr. AN2-65-1036/2023 nagrinėjimo dalyką iš esmės sudarė vertinimas, ar Tarnyba 2022 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. VVTAIT-ANR_N-43-2022 pagrįstai nubaudė G. Č. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 73 straipsnio 1 dalį įspėjimu už tai, jog nutarime nurodytu metu, vietoje ir aplinkybėmis, privalėdamas būti savo izoliacijos vietoje, ją paliko ir be sveikatos priežiūros specialisto leidimo, atvyko į susitikimą su dukra, tokiais savo veiksmais panaudojo tėvo valdžią priešingai vaiko interesams, kadangi sukėlė realų pavojų savo vaiko sveikatai. Taigi nurodytose administracinio nusižengimo bylose vertinimas, kaip apeliantė E. J. vykdo bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareigas, vykdydama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. sprendime nustatytą bendravimo tvarką, nesudarė įrodinėjimo dalyko.
25. Apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kuri pagrįsta išsamia bylos medžiagos analize, jog suinteresuoto asmens E. J. veiksmai (neveikimas) kvalifikuotini kaip nebendradarbiavimas su tarpininkaujančiu psichologu. Šiuo atveju kritiškai vertintini suinteresuoto asmens E. J. atskirojo skundo argumentai dėl psichologo A. A. pasiūlytos metodikos neefektyvumo. Aptariamuoju atveju, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje nustatyta suinteresuoto asmens G. Č. ir jo dukros bendravimo tvarka realiai nėra vykdoma. Nagrinėjamu atveju siekiant tinkamo teismo sprendimu nustatytos vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos vykdymo, šiame procese taip pat dalyvauja suinteresuotų asmenų pasirinktas tarpininkas (psichologas A. A.), ir nors apeliantė E. J. pagrįstai teigia, jog niekada nevengė bendravimo su psichologu, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės bendravimas su psichologu apsiriboja iš esmės tik psichologo pasirinktų metodų kritikavimu, kas ir sudarė prielaidas pirmosios instancijos teismo išvadai, jog apeliantė nebendradarbiauja su pasirinktu psichologu. Pažymėtina, kad atskirajame skunde, be išsakomos kritikos psichologo A. A. veiklai, nenurodoma jokių konkrečių argumentų, pagrindžiančių realų apeliantės siekį bendradarbiauti su šalių pasirinktu psichologu vykdant įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytą suinteresuoto asmens G. Č. ir jo dukros bendravimo tvarką. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad esant tam tikroms sąlygoms (jei konkretų psichologą pasirinko abi šalys, psichologo rekomendacijos yra visiškai aiškios, jos iš anksto tinkama forma pristatytos abiem šalims, psichologas aiškiai nurodė jų privalomumo laipsnį ir kita) psichologo rekomendacijų nesilaikymas gali būti pagrindas spręsti apie tėvo arba motinos kooperavimosi pareigos pažeidimą, kuris savo ruožtu gali sudaryti savarankišką pagrindą konstatuoti teismo nutarties dėl bendravimo tvarkos neįvykdymą, už kurį, be kita ko, tokiam tėvui arba motinai gali būti skiriama bauda pagal CPK 771 straipsnį (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 30 punktas). Nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste apeliantės bendravimas su psichologu neatspindi faktinio bendradarbiavimo su šalių pasirinktu tarpininku, kadangi apart apeliantės išsakomos kritikos psichologo darbo metodams, byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad apeliantė vadovavosi psichologo teikiamomis rekomendacijomis siekiant teismo nustatytos bendravimo tvarkos faktinio įvykdymo. Taigi tokie apeliantės veiksmai negali būti vertinami kaip tinkami ir pateisinami įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo kontekste (CPK 18 straipsnis).
26. Atskirajame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė apie tai, kad apeliantė privalo sutikti dėl jos atžvilgiu teikiamos medicininės paslaugos (psichologinės intervencijos), kurios, anot apeliantės psichologas A. A., nebūdamas medicinos psichologu, negali taikyti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su G. Č. atsiliepime į atskirąjį skundą išsakyta pozicija, jog psichologo 2021 m. sausio 22 d. el. laiške žodžio „intervencija“ reikšmė yra realus psichologo, kaip tarpininko veikimas, pasireiškiantis visų susijusių asmenų paruošimu ryšio atkūrimo procesui (konsultacijų, rekomendacijų teikimas, plano sudarymas ir vykdymas ir pan.), be to, toks apeliantės argumentas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepateisina nebendradarbiavimo su psichologu.
27. Apeliantės teigimu, antstolis neturėjo pagrindo surašyti sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto ir kreiptis į teismą, nes antstolis nesiėmė Sprendimų vykdymo instrukcijos 51 punkte nustatytų veiksmų, nepriėmė patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos ir, atitinkamai, nepateikė jo apeliantei.
28. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 51 punktą, vykdydamas nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, kuriuose nurodyti veiksmai susiję su nepilnamečiu asmeniu (vaiku), kai skolininkas per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo neįvykdo, antstolis kreipiasi į vaiko gyvenamosios vietos valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją dėl turimos informacijos pateikimo. Jei vaikas gyvena kitoje savivaldybėje nei išieškotojas, prireikus gali būti kreipiamasi ir į išieškotojo gyvenamosios vietos valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją. Antstoliui prašant ši informacija turi būti pateikta raštu. Prireikus antstolis su valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovu aptaria sprendimo vykdymo priemonių pobūdį ir jų vykdymo tvarką. Išnagrinėjęs turimą medžiagą antstolis priima patvarkymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos. Šis patvarkymas ne vėliau kaip kitą darbo dieną siunčiamas proceso šalims ir valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Jeigu skolininkas nevykdo antstolio patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos, antstolis surašo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipiasi į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka.
29. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog tuo atveju, kai antstolis turi pakankamai duomenų pagrįstai spręsti, kad teismo sprendimu nustatyta atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka yra nevykdoma ir nėra duomenų, kad tėvas (motina) ar vaikas negalėtų bendrauti dėl objektyvių priežasčių, pavyzdžiui, ligos, išvykimo ar saugaus gyvenimo priemonių karantino metu taikymo, antstolis nėra įpareigotas parengti raginimą vykdyti sprendimą, nes tai tik dar labiau vilkintų jo vykdymo galimybę. Patvarkymas dėl informacijos pateikimo yra veiksmas, skirtas duomenims surinkti, bet jei antstolis turi pakankamai duomenų dėl teismo sprendimo nevykdymo, jis nėra įpareigotas laukti dvidešimt dienų (antstolio veiksmo apskundimo terminą), kad galėtų parengti sprendimo neįvykdymo aktą. Tam tikrais atvejais kreipimasis dėl sankcijos už teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymą taikymo gali būti viena geriausių priemonių, kad būtų pašalintos kliūtys vykdyti teismo sprendimą. Taip pat tai gali būti priemonė, leidžianti pateisinti buvusį teismo sprendimo nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021).
30. Kasacinis teismas taip yra nurodęs, kad teismo sprendime, kuriuo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka, paprastai nurodoma, kokiomis savaitės dienomis ir kokiu laiku turi vykti bendravimas. Tai reiškia, kad tokiame teismo sprendime ir jo pagrindu išduotame vykdomajame dokumente yra nurodyti teismo sprendimo įvykdymo terminai. Todėl tokiu atveju gali būti taikoma CPK 661 straipsnio 1 dalyje nustatyta išimtis – kai antstolis turi pakankamai duomenų pagrįstai spręsti, kad teismo sprendimu nustatyta atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka yra nevykdoma ir nėra duomenų, kad tėvas (motina) ar vaikas negalėtų bendrauti dėl objektyvių priežasčių, iš karto, nesiunčiant raginimo, gali būti pradedami priverstinio vykdymo veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-969/2023).
31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad įsiteisėjusiame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. sprendime nustatyti tėvo bendravimo su vaiku terminai ir tvarka yra aiškūs, taip pat į nagrinėjamoje byloje nustatytą aplinkybę, jog bendravimo su vaiku tvarka nevykdyta dėl priežasčių, nepateisinančių sprendimo nevykdymo, spręstina, kad antstolis, priešingai nei teigiama atskirajame skunde, turėjo teisę pateikti pareiškimą teismui dėl CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatytos baudos skyrimo suinteresuotam asmeniui E. J.
32. Suinteresuotas asmuo E. J. atskirajame skunde taip pat laikosi pozicijos, kad Tarnybos išvada yra oficialus įrodymas byloje, todėl teismas priimdamas skundžiamą nutartį turėjo nurodyti motyvus, dėl kokios priežasties nesivadovavo Tarnybos išvada, tačiau to nepadarė. Pažymėtina, kad tai, jog skundžiamoje nutartyje nėra motyvų dėl tam tikrų Tarnybos išvados teiginių vertinimo, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas apskritai nevertino šio įrodymo, o vien tai, kad pirmosios instancijos teismas, Tarnybos išvados, kaip įrodymo, pagrindu, padarė apeliantės palaikomai pozicijai priešingas išvadas, nesudaro pagrindo konstatuoti įrodymų vertinimo pažeidimo.
33. Apeliantė taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismui perėjus į rašytinį bylos nagrinėjimą buvo pažeista dalyvaujančių asmenų teisė pateikti byloje dalyvaujantiems valstybės institucijų (Tarnybos) atstovams klausimus išvadai išaiškinti ir papildyti, tačiau iš bylos duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. vasario 3 d. nutartimi, kuria iš esmės ir perėjo į bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka, nustatė Tarnybai terminą iki 2023 m. vasario 23 d. pateikti galutinę išvadą byloje, tuo tarpu nurodyta nutartimi suinteresuotiems asmenims E. J. ir G. Č. nustatytas terminas iki 2023 m. kovo 9 d. pateikti teismui rašytines baigiamąsias kalbas, taigi bylos šalys turėjo galimybę užduoti Tarnybai klausimus po galutinės išvados pateikimo, be to, byloje nėra duomenų, kad apeliantė tokius klausimus teikė ar susidūrė su jų pateikimo kliūtimis.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
34. Apibendrinant nurodytus argumentus konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su vykdymo procesu ir sankcijos taikymo skolininkei už teismo sprendimu nustatytos atskirai gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo, tuo tarpu apeliantė atskirajame skunde nenurodė argumentų, sudarančių pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Išdėstytų aplinkybių pagrindu atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
35. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo G. Č. prašė priteisti 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
36. CPK 593 straipsnio 2 dalyje įtvirtina, kad pareiškimus dėl leidimo įeiti į skolininko būstą, dėl vykdomosios bylos nutraukimo, kai sudaroma taikos sutartis, dėl atsakomybės už perduoto saugoti turto praradimą, dėl baudų skyrimo CPK VI dalyje numatytais atvejais, taip pat kitais klausimais, kylančiais iš vykdymo proceso, teismas išnagrinėja ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jų priėmimo dienos. CPK 593 straipsnio 5 dalis numato, kad nagrinėjant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsižvelgiant į pacituotą teisinį reguliavimą, suinteresuoto asmens G. Č. bylinėjimosi išlaidas atsisakytina priteisti.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
suinteresuoto asmens E. J. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.