Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedriaus Endriukaičio ir Daivos Jankauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, 138 straipsnio 1 dalyje, 281 straipsnio 7 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas:

- pagal BK 284 straipsnį – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį nuo 24.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, bei pradėti dirbti arba būti užsiregistravusiam darbo biržoje. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir laikyta, kad sumažinta bausmė yra 4 (keturi) mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 24.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, bei pradėti dirbti arba būti užsiregistravusiam darbo biržoje;

- pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį nuo 24.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, bei pradėti dirbti arba būti užsiregistravusiam darbo biržoje. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir laikyta, kad sumažinta bausmė yra 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 24.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, bei pradėti dirbti arba būti užsiregistravusiam darbo biržoje;

- pagal BK 281 straipsnio 7 dalį – 45 MGL, t. y. 1694,70 eurų, dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta, kad sumažinta bausmė yra 30 MGL, t. y. 1129,80 eurų, dydžio bauda;

- pagal BK 227 straipsnio 2 dalį – 60 MGL, t. y. 2259,60 eurų, dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta, kad sumažinta bausmė yra 40 MGL, t. y. 1506,40 eurų, dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 284 straipsnį ir 138 straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 24.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, bei pradėti dirbti arba būti užsiregistravusiam darbo biržoje.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, subendrinta bausmė ir bausmės, paskirtos pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, 227 straipsnio 2 dalį, subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir paskirta subendrinta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuo 24.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, bei pradėti dirbti arba būti užsiregistravusiam darbo biržoje, bei 50 MGL, t. y. 1883 eurų, dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu, į bausmės – baudos laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. birželio 25 d. 1.57 val. iki 2017 m. birželio 26 d. 14.55 val. (dvi paros) ir laikyta, kad paskirtos bausmės – baudos neatlikta dalis yra 46 MGL, t. y. 1732,36 eurų, dydžio bauda.

V. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams.

Automobilis „Toyota FJ Cruiser“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantis A. T., paliktas savininko A. T. nuosavybėje.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi, V. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, ir konfiskuota A. T. priklausančio automobilio „Toyota FJ Cruiser“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertę atitinkanti pinigų suma – 10280 eurų.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, nuspręsta 9 kupiūras po 50 eurų, perduotas saugoti į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyrių (sąskaitą), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

V. S. pagal BK 284 straipsnį, 138 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis 2016 m. birželio 29 d. apie 15.50 val. viešoje vietoje – baro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), lauko terasoje, pasinaudodamas mažareikšme dingstimi, pašalinių žmonių akivaizdoje, prikibo prie Ž. T. ir M. D. bei vieną kartą rankos kumščiu smogė Ž. T. į veidą, dėl ko jis nukrito ant grindinio, tuo padarydamas nukentėjusiajam Ž. T. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva dešinio žando srityje ir apatinio žandikaulio lūžiu dešinio 5-to danties srityje, po ko kumščiu smogė M. D. į veidą, dėl ko jis nukrito ant grindinio, tuo padarydamas nukentėjusiajam M. D. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva dešiniame skruoste, bei tokiais įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės tvarką. Be to, jis pagal BK 281 straipsnio 7 dalį nuteistas už tai, kad 2017 m. birželio 25 d. apie 01.57 val. ties (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Toyota FJ Cruiser“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta 2,24 promilės etilo alkoholio.Be to, V. S. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis 2017 m. birželio 25 d. apie 02.05 val. tiesiogiai pasiūlė duoti 450 eurų kyšį valstybės tarnautojams – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos Mobilaus būrio vyriausiajam patruliui R. V. už tai, kad nebūtų užfiksuotas administracinis teisės pažeidimas, jog jis 2017 m. birželio 25 d. apie 01.57 val. (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) namu, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Toyota FJ Cruiser“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas girtas (nustatytas 2,24 promilių girtumas), tuo siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo neteisėto neveikimo vykdant įgaliojimus.Apeliaciniame skunde nuteistasis V. S. prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. nuosprendį pakeisti – panaikinti nuosprendžio dalį dėl jam paskirto įpareigojimo nuo 24.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, sutrumpinti taikytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – terminą iki vienerių metų, panaikinti nuosprendžio dalį dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos – 10280 eurų, konfiskavimo arba konfiskuotino turto vertę sumažinti iki 810 eurų. V. S. skunde nurodo, jog iki šiol nebuvo teistas, savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, atlygino padarytą žalą, kas rodo, kad jis iš esmės linkęs laikytis visuomenėje priimtinų elgesio normų ir ateityje nedarys naujų pavojingų veikų. Pažymėtina ir tai, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 1 dalyje, už kurių padarymą paskirta laisvės apribojimo bausmė, nustatant įpareigojimą nuo 24.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, buvo padarytos dienos metu. Taigi, įpareigojimas nuo 24.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, nėra tikslingas, proporcingas jo padarytų veikų pavojingumui, neatitinka bausmės tikslų. Be to, toks įpareigojimas yra ir perteklinis, nes skundžiamu nuosprendžiu yra paskirtas kitas įpareigojimas - pradėti dirbti arba būti užsiregistravusiam darbo biržoje. Skunde teigiama, jog uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams yra aiškiai per griežta ir neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė tiek jo asmenybei, tiek ir padarytai veikai. Pagrindžiant šį argumentą, nuteistasis nurodo, jog jis kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, yra teisiamas pirmą kartą, charakterizuojamas teigiamai. Be to, dėl jo neteisėtų veiksmų nebuvo padaryta jokia žala, neigiamų padarinių nekilo, nusikalstama veika padaryta nakties metu, kai nebuvo intensyvus eismas, policijos pareigūnai jį sustabdė tik pradėjus važiuoti, todėl jis galėjo tik minimaliai sukelti pavojų kitiems eismo dalyviams. Skunde taip pat keliamas klausimas ir dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, taikymo pagrįstumo. Anot nuteistojo, nagrinėjamu atveju jis jau yra nubaustas, jam paskiriant 1732,36 eurų baudą. Automobilis, kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika, yra perduotas automobilio savininkui ir V. S. nebeturi galimybės naudotis transporto priemone. Taigi, šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas, nagrinėjamu atveju yra perteklinis. Turto konfiskavimas, konfiskuojant automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, yra itin didelė ir nepagrįsta finansinė našta V. S. šeimai - byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. S. nedirba, šeimoje auga mažametis sūnus, o pagrindinis šeimos pragyvenimo šaltinis - sugyventinės gaunamas darbo užmokestis. Taigi, skundžiamu nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - turto konfiskavimas, neatitinka proporcingumo principo, įtvirtinto ne tik nacionaliniuose, bet ir tarptautiniuose teisės aktuose. Apeliantas pažymi ir tai, jog teismų praktikoje yra ne vienas atvejis, kai už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymą, turto konfiskavimas nebuvo taikomas (Kauno apygardos teismo nutartys bylose Nr. 1A-291-348/2017, Nr. 1A-499-785/2017, Nr. 1A-411-238/2017, Nr. 1A-619-634/2017, Nr. 1A-412-245/2017). Visgi, jei aukštesnės instancijos teismas nuspręstų, jog skundžiamu nuosprendžiu turto konfiskavimas buvo taikytas teisėtai ir pagrįstai, apeliantas pažymi nesutinkantis su nustatytos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dydžiu. Visų pirma, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, kad automobilio „Toyota FJ Cruiser“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertė yra 10280 eurų, formaliai vadovavosi prokuroro pateiktu informacinės sistemos VšĮ „Emprekis“ išrašu apie vidutinę automobilio rinkos kainą, nevertindamas faktinės automobilio būklės ir tikrosios jo vertės, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio nuostatas. Visų antra, prokuroro pateiktame išraše automobilio modelis yra „Toyota Land Cruiser 4.0 VVT-I“. V. S. vairuotas automobilis buvo kitokio modelio – „Toyota FJ Cruiser“, kurio vidutinė rinkos vertė pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis yra 4636 eurai (be PVM). Byloje esanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma Nr. AURNK-17-06/64 patvirtina, kad automobilio „Toyota FJ Cruiser“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertė jo įsigijimo dieną buvo 810 eurų. Transporto priemonės pridavimo-priėmimo aktas ir transporto priemonės aprašas patvirtina, kad automobilis „Toyota FJ Cruiser”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) turi techninių trūkumų, t. y. automobilio dešinė pusė daužta. Vien šios aplinkybės apie automobilio apgadinimus patvirtina, jog automobilio „Toyota FJ Cruiser”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertė negali būti nustatoma remiantis VšĮ „Emprekis“ skelbiama informaciją apie tokio modelio automobilio vidutinę rinkos kainą. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo apklaustas automobilio „Toyota FJ Cruiser”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas A. T., nebuvo išsiaiškinta kokios techninės būklės ši transporto priemonė buvo pirkta, kokia jos vertė ir pan., nors tokios aplinkybės, nustatant konfiskuotiną automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, turi būti įvertintos.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja nurodė atsisakanti apeliaciniame skunde suformuotų prašymų dėl nuteistajam paskirto įpareigojimo nuo 24.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, panaikinimo ir baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – termino sutrumpinimo iki vienerių metų, prašymą dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos sumažinimo palaikė – prašė ją sumažinti iki 810 eurų arba 2500 eurų (atsižvelgiant į automobilio pirkimo-pardavimo sutartį). Prokuroras prašė apeliacinį skundą dalyje dėl nuteistajam paskirto įpareigojimo nuo 24.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, panaikinimo ir baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – termino sutrumpinimo iki vienerių metų atmesti, o prašymą dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos sumažinimo tenkinti iš dalies, priteisiant konfiskuotino turto vertę, nurodytą VšĮ „Emprekis“ išraše apie vidutinę transporto priemonės „Toyota FJ Cruiser“ kainą. Nuteistojo V. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniame skunde keliami teismo paskirto įpareigojimo, baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimai – prašoma panaikinti įpareigojimą būti namuose nuo 24.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, sutrumpinti uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminą, panaikinti nuosprendžio dalį dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo arba konfiskuotino turto vertę sumažinti iki 810 eurų. Nors nuteistojo gynėja, dalyvaudama apeliacinės instancijos teismo posėdyje, baigiamosiose kalbose nurodė atsisakanti dalies apeliaciniame skunde nurodytų prašymų, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tokį prašymą pateikė ne apeliacinį skundą pateikęs nuteistasis V. S., apeliacinį skundą nagrinėja visa apimtimi.

Dėl įpareigojimo būti namuose nuo 24.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, panaikinimo

Dėl uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones termino sutrumpinimo

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių - uždraudimas naudotis specialia teise - numatyta BK 68 straipsnyje. Šiame straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones) nuo vienerių iki trejų metų, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį, vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, o paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, nuteistojo asmenybei. Be kita ko, svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemonę skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius.Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad V. S. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė naudodamasi specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Apeliaciniame skunde neginčijamas šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo teisėtumas bei pagrįstumas, tačiau nesutinkama su jos trukme – uždraudimu vairuoti transporto priemones 2 metams.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paskirdamas V. S. baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metų laikotarpiui, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Paskiriant tokios trukmės baudžiamojo poveikio priemonę, buvo įvertintos visos reikšmingos bylos aplinkybės, apibūdinančios V. S. padaryto nusikaltimo pavojingumą bei jo asmenybę. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. S. padarė labai šiurkštų ir pavojingą Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo nustatyta daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio (2,24 promilės etilo alkoholio). Nors apeliantas anksčiau teistas nebuvo, tačiau iš išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus matyti, jog iki nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo jis už administracinius teisės pažeidimus administracine tvarka buvo baustas net aštuonis kartus. Septynis kartus apeliantas baustas dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Ypatingai svarbu atkreipti dėmesį, jog V. S. administracine tvarka buvo baustas ir už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam (nustatytas lengvas girtumo laipsnis). Dėl pastarojo administracinio teisės pažeidimo jam paskirta nuobauda – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimas 15 mėnesių. Apeliacinės instancijos teismo manymu, anksčiau padaryti teisės pažeidimai, tarp jų ir vairavimas esant neblaiviam, bei dėl to taikytos administracinio poveikio priemonės, kurios nepadarė poveikio apeliantui, rodo jo neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas bei teisės aktais įtvirtintas, su transporto eismo saugumu susijusias, privalomas elgesio taisykles. Nuteistojo asmenybė leidžia daryti išvadą, kad skiriant tik minimalų baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą, nebūtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas bei baudžiamojo poveikio priemonės tikslas – kelio kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius užkirtimas. Į nuteistojo skunde nurodomą aplinkybę, jog jis kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, nustatant baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą, pirmosios instancijos teismas jau atsižvelgė, o vien tai, kad dėl apelianto neteisėtų veiksmų nebuvo padaryta jokia žala, nekilo neigiamų padarinių, trumpinti uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminą, ar teigti, kad toks baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas 2 metams yra per griežtas ar aiškiai neproporcingas, nėra pagrindo.

Dėl BK 72 straipsnio taikymo

Apeliaciniame skunde apeliantas taip pat prašo netaikyti jo atžvilgiu baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo. Nurodo, jog tokia baudžiamojo poveikio priemonė yra perteklinė bei neproporcinga. Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Turto konfiskavimo klausimus reglamentuoja BK 72 straipsnis, kurio 2 dalis įtvirtina, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, turi įvertinti šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymių įgyvendinimui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2011, 2K-237/2011; Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-643-150/2016, nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-107-398/2017 ir kt.). Turtas gali būti pripažįstamas nusikaltimo priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas tokiai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad tokio turto panaudojimas palengvino nusikalstamos veikos padarymą taip, kad jos padarymas be jo panaudojimo nebūtų įmanomas. Dažnai šis kriterijus teismų praktikoje taikomas nusikaltimo padarymo priemone pripažįstant transporto priemonę, jeigu kaltininkas ja naudojosi tam, kad sudarytų galimybes padaryti nusikalstamą veiką. Taigi, nusikaltimo padarymo priemonės – tai įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ir kiti materialūs daiktai, kurie darant nusikalstamą veiką ir kėsinantis į nusikaltimo objektą, dalyką tiesiogiai pastarųjų neveikia, nekeičia, nežaloja, tačiau jais sudaromos sąlygos, būtinos nusikaltimo padarymui ar lengvinančios jos padarymą. Nustačius, kad transporto priemonė buvo inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemone, jos konfiskavimas yra privalomas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami.BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kelių transporto priemonės vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, taigi akivaizdu, kad be kelių transporto priemonės šios nusikalstamos veikos padarymas būtų neįmanomas. BK 281 straipsnio 10 dalyje automobilis įvardijamas kaip viena iš kelių transporto priemonių rūšių, kurių vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Taigi automobilis, kurį vairavo V. S. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atitinka nusikalstamos veikos priemonės sąvoką, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, yra konfiskuotinas turtas, nepriklausomai nuo to, jog už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymą, taip pat skiriama ir bauda. Teisėjų kolegijos vertinimu, V. S. skunde nurodytos aplinkybės, jog turto konfiskavimas, konfiskuojant automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, yra itin didelė ir nepagrįsta finansinė našta, nesudaro pagrindo iš nuteistojo neišieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos. Toks baudžiamojo poveikio priemonės taikymas negali būti laikomas neproporcingu ar per griežtu.Apeliantas skunde remiasi Kauno apygardos teismo nutartimis, kuriose už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymą, turto konfiskavimas nebuvo taikomas. Tačiau nagrinėjama byla negali būti laikoma analogiška apelianto minimoms byloms, nes faktinės ar nuteistojo asmenybę charakterizuojančios aplinkybės nėra tapačios ar labai panašios. Pavyzdžiui, minimoje Kauno apygardos teismo byloje Nr. 1A-291-348/2017 teismas sprendė, jog transporto priemonės konfiskavimas ar konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas yra neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė, atsižvelgęs į nuteistojo asmenybę - tai, kad jis anksčiau neteistas, nebaustas administracinėmis nuobaudomis, dirba, nusikalstamos veikos padarymo metu studijavo. Kauno apygardos teismo byloje Nr. 1A-499-785/2017 nekonfiskuoti transporto priemonės nuspręsta įvertinus tai, kad nuteistasis automobilį neblaivus vairavo automobilių stovėjimo aikštelėje, o ne kelyje, tai, kad jis nėra teistas, administracine tvarka taip pat nebaustas, be to, įvertinta ir nuteistojo sveikatos būklė (nustatyta, kad asmuo tik iš dalies darbingas, jo liga progresuojanti). Kauno apygardos teismas byloje Nr. 1A-411-238/2017 konstatavo, kad automobilio konfiskavimas prieštarautų proporcingumo principui, atsižvelgęs į tai, kad nuteistasis kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, anksčiau neteistas, per beveik 40 metų vairavimo stažą už Kelių eismo taisyklių pažeidimus buvo baustas tik vieną kartą, yra 50 procentų neįgalus, vienas slaugo neįgalų tėvą.. Kauno apygardos teismas byloje Nr. 1A-412-245/2017, vertindamas konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo pagrįstumą, atkreipė dėmesį į tai, kad nuteistasis yra nedirbantis, neteistas, nors praeityje administracine tvarka baustas, tačiau pažeidimai nėra susiję su transporto priemonių vairavimu esant neblaiviam. Nagrinėjamu atveju, V. S., administracinėmis nuobaudomis už Kelių eismo taisyklių pažeidimus baustas net septynis kartus, tarp jų ir už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, nors yra jauno amžiaus, nedirba, byloje nėra duomenų apie tai, jog asmuo yra neįgalus. Tuo tarpu Kauno apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1A-619-634/2017 buvo sprendžiamas klausimas dėl daug didesnės konfiskuotinio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo - 22008,69 eurų. Aukštesnės instancijos teismui konstatavus, jog pirmosios instancijos teismas turto konfiskavimą nagrinėjamoje byloje taikė teisėtai ir pagrįstai, pasisakoma dėl nustatyto konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dydžio. Kaip teisingai pažymėta apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas automobilio „Toyota FJ Cruiser“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo metu vairavo nuteistasis, vertę, vadovavosi prokuroro pateiktu informacinės sistemos VšĮ „Emprekis“ išrašu apie vidutinę automobilio rinkos kainą. Tačiau prokuroro pateiktame išraše nurodytas visai kitas automobilio modelis - „Toyota Land Cruiser 4.0 VVT-I“. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas automobilio „Toyota FJ Cruiser“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę, nepagrįstai vadovavosi prokuroro pateiktu informacinės sistemos VšĮ „Emprekis“ išrašu. Atsižvelgiant į tai, iš naujo spręstinas klausimas dėl išieškotinos konfiskuotino turto - automobilio „Toyota FJ Cruiser“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos. Nors apeliantas nurodo, jog konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma turėtų būti sumažinta iki 810 eurų, atsižvelgiant į byloje esančią UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymą Nr. AURNK-17-06/64, kuri patvirtina, kad automobilio „Toyota FJ Cruiser“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertė jo įsigijimo dieną buvo 810 eurų, teismas su tokia apelianto pozicija sutikti negali. Apeliacinės instancijos teisme, apklausus automobilio „Toyota FJ Cruiser“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininką A. T., jis parodė, jog automobilio pirkimo-pardavimo dieną jo kaina buvo tokia maža, kadangi automobilis buvo nevažiuojantis, apgadintas, tačiau vėliau liudytojas automobilį suremontavo, taigi iki 2017 m. birželio 23 d., kol pats liudytojas nepadarė eismo įvykio, automobilis buvo suremontuotas. Liudytojo A. T. manymu, automobilio „Toyota FJ Cruiser“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertė 2017 m. birželio 25 d., kai nuteistasis vairuodamas šią transporto priemonę padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, galėjo būti apie 2500 eurų. Atsižvelgus į tokius liudytojo parodymus, laikytina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymoje Nr. AURNK-17-06/64 nurodyta automobilio „Toyota FJ Cruiser“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kaina – 810 eurų, neatitinka jo tikrosios rinkos vertės. Byloje pateikta VšĮ „Emprekis“ pažyma, kuria nustatyta, kad auomobilio „Toyota FJ Cruiser“, kurio darbinis tūris – 4000 cm³, variklio galia – 176 kW, pagaminimo metai – 2007 m., vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 5610 eurų. Byloje nesant jokių kitų objektyvių duomenų apie automobilio „Toyota FJ Cruiser“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę nusikaltimo padarymo metu, apygardos teismas vadovaujasi VšĮ „Emprekis“ pažyma, joje nurodytus duomenis laiko objektyviais ir teisingais, ir sprendžia, jog iš V. S. išieškotina būtent tokia konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 5610 eurų. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminą, teisėtai ir pagrįstai paskyrė V. S. įpareigojimą būti namuose nuo 24.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, tačiau neteisingai nustatė išieškotiną konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dydį, todėl ši Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. nuospendžio dalis keistina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo V. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi, V. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, ir konfiskuota A. T. priklausančio automobilio „Toyota FJ Cruiser“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertę atitinkanti pinigų suma – 10280 eurų, pakeisti:

vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi, iš V. S. išieškotiną A. T. priklausančio automobilio „Toyota FJ Cruiser“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertę atitinkančią pinigų sumą sumažinti iki 5610 (penkių tūkstančių šešių šimtų dešimt) eurų.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.