Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Antanavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Editos Dambrauskienės, Algerdo Urbšio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės E. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo E. S., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos L. S. atsakomybėn BK 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamoji byla nutraukta.

Skirta E. S. baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, konfiskuotas E. S. priklausantis turtas – automobilis „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo (VIN) numeris (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

E. S. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl to, kad 2017 m. kovo 26 d., apie 22.40 val., (duomenys neskelbtini), esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 2,49 promilių etilo alkoholio kraujyje).Apeliaciniame skunde E. S. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 21 d. nuosprendį: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria konfiskuotas automobilis „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); sumažinti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieniems) metams.Nurodo, kad pirmos instancijos teismui paaiškino aplinkybes, kodėl išgėrė. Iš aikštelės išvažiuoti E. S. niekur negalėjo, nes tuo metu dirbo sargu. Pažymi, jog yra neįgalus, jo darbingumas siekia tik 30 proc. Liga yra progresuojanti, retėja kaulai, kurie nuo menkiausio sukrėtimo lūžta. Be to, E. S. diagnozuota IV laipsnio bronchinė astma, II laipsnio širdies nepakankamumas, jam keistas klubo sąnarys, lūžęs dubuo, operuotas stuburas. Be automobilio E. S. negalės nuvykti į gydymo įstaigas. Jį lydintis asmuo yra žmona, tačiau ji negali visą laiką lydėti, nes tai trukdytų jos darbui. Taip pat nurodo, jog slaugo 87 metų mamą, kuri serga parkinsono liga, sunkiai vaikšto ir blogai mato. Kadangi ji gyvena ne kartu, todėl E. S. privalo pas ją nuvykti ir ja rūpintis. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokuroras Donatas Jačiauskas prašė apeliacinį skundą atmesti, o atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės E. S. ir jo gynėja advokatė R. B. prašė apeliacinį skundą tenkinti.Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės E. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde nėra ginčijama E. S. kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. E. S. apeliaciniame skunde prašo nekonfiskuoti automobilio „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sumažinti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieniems) metams.E. S. kaltę dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, ją patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, todėl jo veika kvalifikuota teisingai pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.Apeliaciniame skunde E. S. prašo sušvelninti skirtą baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones ne 2 metams, o 1 metams. Šiame kontekste pažymima, jog BK 68 straipsnyje nustatyta, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką (BK 68 straipsnio 1 dalis). Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis (BK 68 straipsnio 2 dalis).Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 metų laikotarpiui, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Tiek paskiriant šią priemonę, tiek ir nustatant jos trukmę, buvo įvertintos visos reikšmingos bylos aplinkybės, apibūdinančios E. S. padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo pavojingumą bei jos asmenybę. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad E. S. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai ja nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas, dėl to jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas ANK, bet pagal BK nuostatas. Aukštesnysis teismas neabejoja, kad neteisėti E. S. veiksmai kėlė didelį pavojų, tačiau, nepaisant šių aplinkybių, neteisėtų E. S. veiksmų padariniai nebuvo esminiai, eismo įvykio metu jokie asmenys sužaloti nebuvo. Be to, pagal BK 54 straipsnio 2 dalį viena iš aplinkybių, į kurias atsižvelgia teismas, skirdamas bausmę, yra kaltininko asmenybė. Tai reiškia, kad bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Minėta, jog analizuojamu atveju savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos E. S. pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi dėl savo neteisėtų veiksmų, yra teisiamas pirmą kartą, administracine tvarka niekada nebuvo baustas, charakterizuojamas teigiamai. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nustatė 2 metų laikotarpiui. Pagrindo šį terminą vertinti kaip aiškiai per ilgą, nėra. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma nekonfiskuoti automobilio „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliantas nurodo, jog yra neįgalus, jo darbingumas siekia tik 30 proc., liga yra progresuojanti, todėl be automobilio nebus galima nuvykti į gydymo įstaigas, kadangi taksi paslaugos yra per daug brangios. Pažymima, jog baudžiamajame įstatyme įtvirtintas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose. BK 72 straipsnio 2 dalis numatyta, jog konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimas privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.Turtas gali būti pripažįstamas nusikaltimo priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas tokiai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad tokio turto panaudojimas palengvino nusikalstamos veikos padarymą taip, kad jos padarymas be jo panaudojimo nebūtų įmanomas. Dažnai šis kriterijus teismų praktikoje taikomas nusikaltimo padarymo priemone pripažįstant transporto priemonę, jeigu kaltininkas ja naudojosi tam, kad sudarytų galimybes padaryti nusikalstamą veiką. Taigi nusikaltimo padarymo priemonės – tai įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ir kiti materialūs daiktai, kurie darant nusikalstamą veiką ir kėsinantis į nusikaltimo objektą, dalyką tiesiogiai pastarųjų neveikia, nekeičia, nežaloja, tačiau jais sudaromos sąlygos, būtinos nusikaltimo padarymui ar lengvinančios jos padarymą.Nors nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, jog nusikaltimas buvo įvykdytas vairuojant transporto priemonę – automobilį „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau kiekvieną kartą sprendžiant turto konfiskavimo klausimą, būtina atsižvelgti ir į proporcingumo principą bei įvertinti ar skiriama baudžiamojo poveikio priemonė nėra neproporcingai griežta. Kaltininkui nuosavybės teise priklausančio turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, jog teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės turi būti proporcingos siekiamam tikslui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016).Nagrinėjamu atveju įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, veikos padarymo aplinkybes, kilusius padarinius, nuteistojo asmenybę ir kitas aplinkybes konstatuojama, jog baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymas laikomas neproporcingu. Pažymima, jog nors E. S. vairavo kelių transporto priemonę neblaivus, tai jis darė automobilių stovėjimo aikštelėje, o ne kelyje, kas rodo mažesnį pavojingumą kitų eismo dalyvių saugumui. Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti ir tai, jog E. S. nėra teistas, administracine tvarka taip pat niekada nebuvo baustas, kas rodo, jog E. S. visuomet laikėsi ne tik Kelių eismo taisyklių, bet ir kitų įstatymų reikalavimų, jų nepažeidinėjo. Vertinant ar skiriama baudžiamojo poveikio priemonė nėra neproporcingai griežta būtina įvertinti E. S. sveikatos būklę. Byloje esantis neįgaliojo pažymėjimas patvirtina, kad E. S. yra tik iš dalie darbingas, jam nustatytas 30 proc. darbingumas. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog E. S. liga yra progresuojanti, jam retėja kaulai, kurie nuo menkiausio sukrėtimo lūžta. E. S. diagnozuota IV laipsnio bronchinė astma, II laipsnio širdies nepakankamumas, jam keistas klubo sąnarys, lūžęs dubuo, operuotas stuburas. Šiuos apeliacinio skundo motyvus patvirtina byloje esantis Kauno (duomenys neskelbtini) medicinos dokumentų išrašas (b. l. 70). Taigi konstatuojama, jog konfiskavus automobilį „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), E. S. būtų neproporcingai apsunkintos galimybės nuvykti į gydymo įstaigas, nors neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones jis pats ir neturės galimybės tai daryti savarankiškai. Tuo tarpu net ir taikant baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, E. S. į gydymo įstaigas galės nuvežti žmona, kuri turi vairuotojo pažymėjimą ir taip pat naudojasi minėtu automobiliu kaip šeimos turtu.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymas laikomas neproporcingu, todėl skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 21 d. nuosprendis šioje dalyje keičiamas