Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Editos Dambrauskienės, Kęstučio Dargužio, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Oskaro Martynaičio apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 13 d. nuosprendžio, kuriuo G. M. pripažintas kaltu padarius nusikaltamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirta jam 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė bausmė – 20 MGL (753,20 Eur) dydžio bauda.

G. M. skirta baudžiamojo poveikio priemonė, numatytą BK 68 straipsnyje, ir uždrausta jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

G. M. nuteistas už tai, kad 2017 m. gegužės 2 d., apie 17.50 val., (duomenys neskelbtini) vairavo krovininį automobilį „MAN TDX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio savininkas yra (duomenys neskelbtini) bankas, valdytojas – UAB (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkoholio matavimo prietaisu jam nustatytas 2,29 prom. girtumas, o pagal specialisto išvadą kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,82 prom. etilo alkoholio.Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Oskaras Martynaitis prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 13 d. nuosprendį pakeisti ir, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 5 dalimis, iš G. M. išieškoti krovininio automobilio „MAN TDX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 22008,69 Eur.Nurodo, kad byloje buvo sprendžiama ar yra BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytos sąlygos konfiskuoti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantį konfiskuotiną turtą ir ar yra šio straipsnio 5 dalyje numatytų aplinkybių, kai reikia spręsti dėl konfiskuotino turto vertės pinigų sumos išieškojimo iš kaltininko. Apeliantas mano, jog nesant galimybės konfiskuoti transporto priemonės – krovininio automobilio, kuris buvo nusikaltimo padarymo priemonė, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra ne tik galima, bet ir būtina iš kaltininko išieškoti konfiskuotino krovininio automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą (Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-139- 255/2017).Prokuroras akcentuoja, jog G. M., kurio kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,82 promilės etilo alkoholio, vairavo krovininį automobilį, todėl tik palankiai susiklosčiusių aplinkybių dėka buvo išvengta itin skaudžių ir neatitaisomų pasekmių.Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog Kauno apygardos teismo nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-253-594/2017 nurodyta, kad sprendimo konfiskuoti kaltininkui priklausančią transporto priemonę nekeistų ir didelė transporto priemonės vertė. Ji, sprendžiant klausimą dėl asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimo, jokios esminės reikšmės neturi, kadangi priešingu atveju susidarytų netoleruotina situacija, jog tą pačią veiką padariusių asmenų veiksmai būtų vertinami pažeidžiant asmenų lygybės prieš įstatymą konstitucinį principą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis). Dėl to manytina, kad analogiškai turėtų būti konfiskuotina ir transporto priemonės likutinė vertė, nepaisant to, kad ji yra didelė. Baudžiamosios poveikio priemonės tikslas ne tik galimybės kaltininkui atėmimas ir toliau naudojant transporto priemonę, daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą. Jeigu taikant turto konfiskavimą gali būti pažeistas proporcingumo principas, į šią aplinkybę teismas gali atsižvelgti skirdamas bausmę. Teisinis reguliavimas, kuomet visiškai nebūtų išieškoma konfiskuotinos transporto priemonės vertė, būtų ydingas ir sudarytų prielaidas kaltininkams sąmoningai daryti nusikalstamas veikas naudojant kitiems asmenims priklausantį turtą, žinant, kad jis nebus konfiskuojamas. Be to, asmenys, kurie padarė nusikalstamą veiką vairuodami jiems priklausančią transporto priemonę būtų baudžiami griežčiau, nei tie, kurie vairavo tretiesiems asmenims priklausančias transporto priemones.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė Dana Rutkauskaitė prašė apeliacinį skundą tenkinti , o nuteistasis G. M. ir jo gynėja advokatė Rasa Kalkauskienė prašė apeliacinį skundą atmesti.Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Oskaro Martynaičio apeliacinis skundas atmetamas.Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde keliamas klausimas tik dėl baudžiamojo poveikio priemonės, turto konfiskavimo, taikymo. Nuteistojo kaltė ir jam skirta bausmė nėra skundžiama.Baudžiamajame įstatyme įtvirtintas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose. BK 72 straipsnio 2 dalies norma yra bendroji norma, kuri apibrėžia konfiskuotiną turtą, o konfiskuojant kitiems asmenims perduotą nusikaltimo padarymo įrankį, priemonę ar nusikalstamos veikos rezultatą, remiamasi BK 72 straipsnio 4 dalimi.Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, jog nusikaltimas buvo įvykdytas vairuojant transporto priemonę – automobilį „MAN TDX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tačiau iš bylos duomenų matyti, jog minėtos transporto priemonės savininkas yra (duomenys neskelbtini) bankas, o valdytojas – UAB (duomenys neskelbtini). Prokuroras, įvertinęs tai, kad G. M. neblaivus vairavo (duomenys neskelbtini) bankui priklausančią transporto priemone, prašo paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 5 dalimis, iš G. M. išieškoti krovininio automobilio „MAN TDX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 22008,69 Eur.Pažymima, kad kiekvieną kartą sprendžiant turto konfiskavimo klausimą būtina atsižvelgti ir į proporcingumo principą bei įvertinti ar skiriama baudžiamojo poveikio priemonė nėra neproporcingai griežta. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, jog teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės turi būti proporcingos siekiamam tikslui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016).Iš pateiktų UAB (duomenys neskelbtini) duomenų matyti, jog automobilio „MAN TDX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų sumą – 22008,69 Eur. Vertindamas šios konfiskuotiną turtą atitinkančios pinigų sumos išieškojimą aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog G. M. yra dirbantis, neteistas, praeityje administracine tvarka baustas 2 kartus, paskirtas baudas sumokėjo, šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi. Ankstesni padaryti administraciniai teisės pažeidimai nėra laikomi itin šiurkščiais ir nesusiję su transporto priemonių vairavimu neblaiviam. Visa tai rodo, jog G. M. laikėsi ne tik Kelių eismo taisyklių, bet ir kitų įstatymų reikalavimų, jų nepažeidinėjo. Be to, nuteistasis išlaiko du nepilnamečius vaikus (3 ir 13 metų). Jo mėnesinis darbo užmokestis siekia 420 – 450 Eur. Taigi automobilio „MAN TDX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų sumą – 22008,69 sudaro daugiau nei 48 mėnesių G. M. pajamas. Įvertinusi visas šias aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad konstituciniai teisingumo, sąžiningumo, protingumo, proporcingumo ir kiti principai būtų iškreipti, jei būtų taikomas transporto priemonės konfiskavimas ar konfiskuotiną turtą atitinkančios pinigų sumos išieškojimas pagal byloje nustatytas aplinkybes. Šią aplinkybę pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas.Be to, turto konfiskavimo klausimas negali būti vienodai sprendžiamas tose situacijose, kai nusikalstamos veikos padarymo priemonė – automobilis priklauso pačiam pažeidėjui, ir tose – kai ši priemonė priklauso kitam asmeniui, nes turi būti įvertintas ir turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės kaltininkui tikslas, kuris suvokiamas kaip galimybės kaltininkui atėmimas ir toliau naudojant šią priemonę daryti naujas nusikalstamas veikas, o ne jo nubaudimas. Nagrinėjamu atveju G. M. jau yra nubaustas, jam paskirta galutinė 20 MGL (753,20 Eur) dydžio bauda, kuri, įvertinus G. M. asmenybę ir padaryto nusižengimo pobūdį, yra laikoma proporcinga. Apeliaciniame skunde prokuroras cituoja skundo argumentams palankius teismų procesinius sprendimus (Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-139- 255/2017, Kauno apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-253-594/2017). Tačiau kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamos bylos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo aukščiau minėtų bylų, jose nebuvo sprendžiami klausimai dėl tokio didelio dydžio turto vertės išieškojimo, kaip nagrinėjamoje byloje. Kiekvienoje byloje tiek bausmė, tiek baudžiamojo poveikio priemonės skiriamos individualiai, atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytų reikšmingų aplinkybių visumą. Taigi paminėti prokuroro argumentai negali būti pagrindu tenkinti apeliacinį skundą.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 13 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti prokuroro apeliacinio skundo argumentais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Oskaro Martynaičio apeliacinį skundą atmesti.