- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-08-13
- Bylos Nr.
- 1-258-946/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Kaltinamasis
- T. L.
- Nukentėjusysis
- R. D.
- Advokatai
- Brigita Pauliukevičienė
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.6.6Veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.)
- 1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.1.15.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1–3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis pagal individualią veiklą, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
T. L. 2023 m. liepos 31 d. apie 23 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), gatvėje tyčia sudavė mažiausiai vieną smūgį ranka R. D. į galvos sritį, taip padarydamas jam ekchimozę (poodinę kraujosruvą) kakle po kairiuoju žandikaulio kampu ir apatinio žandikaulio kairės pusės lūžį, t. y. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiajam sveikatą.
Kaltinamasis T. L., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. liepos 31 d. dirbo „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, atvažiavo paimti žmones, apsisuko, sustojo prie įvažiavimo ir ten stovėjo. Per veidrodėlį pamatė, kad ateina jo klientai ir pamatė, kad iš priekio atvažiuoja automobilis. Matė, kad klientai ateis šiek tiek greičiau, negu atvažiuos automobilis. Trys klientai tuomet įsėdo į automobilį, vienas iš klientų stovėdamas lauke rūkė. Priešais atvažiuojanti mašina pradėjo jam „mirkčioti“ ilgomis šviesomis. Ten yra važiavęs ne du ir ne tris kartus, žino, kad toje vietoje visada visi prasilenkia, tiesiog pasitraukia arčiau šaligatvio, todėl jo automobilis neužstojo pravažiavimo, buvo galima tikrai pravažiuoti. Tada tas klientas, kuris rūkė, pasakė, ką jis čia daro, kodėl mirksi šviesomis. Jis atsakė, kad nežino. Tada klientas įsėdo ir jis pradėjo važiuoti. Užvažiavo ant šaligatvio, nes nukentėjusysis važiavo gatvės viduriu. Tuomet nukentėjusysis pavažiavo į priekį, jis irgi pradėjo važiuoti į priekį ir jam važiuojant nukentėjusysis atidarė į duris, pataikė jam tiesiai į vairuotojo durelių veidrodėlį, išlipo iš mašinos, jam kažką nerišliai pradėjo sakyti, jis nesuprato nė vieno žodžio, kas jam sakoma, pasakė nukentėjusiajam, kad jis nieko nesupranta, ką jis sako, ir tada iš niekur nieko gavo smūgį į veidą, nukrito jo akiniai ir kepurė. Jam tuo metu kraujas nebėgo, gal žandas paraudonavo, gal šiek tiek patino. Jis išlipo iš automobilio ir klausė nukentėjusiojo, ką jis daro, kodėl jam trenkė, pasakė jam, kad nesupranta, kas čia vyksta. Nukentėjusysis priėjo prie pat jo ir kadangi nukentėjusysis jau buvo jam kątik trenkęs, jam asmeniškai atrodė, kad jis nori vėl jam trenkti, nes jo rankos kilo į viršų, todėl jis nukentėjusiajam sudavė smūgį ir jį pastūmė. Pataikė nukentėjusiajam į galvos sritį, vieną kartą. Tada jo klientai išlipo iš automobilio, iškvietė policiją. Laukė policijos gal 10-15 minučių. Atvažiavo policija, nukentėjusysis tuo metu neturėjo nei vieno nusiskundimo, jis sakė, kad viskas gerai, nieko jam nenutiko. Nesutinka, kad jo smūgis buvo labai stiprus. Mano, kad buvo galima išeiti iš situacijos be smūgio, jis turėjo užsidaryti langą ir iškviesti policiją, bet kai jam trenkė, sukilo adrenalinas ir tuo metu nepagalvojo, išlipo iš automobilio aiškintis toliau. Sutinka atlyginti nukentėjusiajam žalą, tačiau mano, kad civilinis ieškinys yra per didelis, negalėtų jo sumokėti.
Nukentėjusysis R. D., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad važiuodamas namo (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini), vairavo Hamerį džipą ir pavažiavęs toliau pamatė, kad vidury gatvės skersai stovi automobilis. Iš toli lempom mirktelėjo tam automobiliui ir važiavo toliau, iš lėto, bet niekas į tai nereagavo. Aplink automobilį buvo žmonių susibūrimas, niekas nevažiavo, tik aplinkui „dalyvavo“. Privažiavęs vėl kelis kartus mirktelėjo, bet niekas nereagavo. Praėjus kuriam laikui, žmonės sėdo į mašiną, įjungė ilgas šviesas ir važiavo. Kadangi ten labai siaura, prasilenkti mašinomis neįmanoma, jis pradarė langą ir paklausė, ko jūs čia nepraleidžiat. Nebuvo galimybės pravažiuoti, nes kaltinamojo mašina stovėjo vidury gatvės, jis nevažiavo. Jis užlipo ant šalikelės bordiūro, kaltinamasis dar stovėjo, paskui jis įjungė lempas, kaltinamasis pradėjo į jį važiuoti. Jis pagalvojo, kad asmuo neblaivus ir bandė pažiūrėti, kas ten darosi, išlipo pažiūrėti ar jis girtas. Jis pasilenkė, kaltinamasi trenkė jam per ranką, jis pastūmė kaltinamąjį, kaltinamasis tuomet smogė jam į veidą. Jam buvo suduotas vienas smūgis. Buvo sulaužytas žandikaulis ir dantis išmuštas. Jam padaryta 4200 Eur turtinė žala, kadangi tiek kainuos dantų tvarkymas – gydymas, implantai. Šiai dienai dantų dar nėra susitvarkęs, tiek kainuotų juos susitvarkyti. Viso šiuo metu už dantis yra sumokėjęs jau apie 1000 eurų, mokėjo grynais, nežino, ar gavo kasos kvitus. Mokėjo už gydymą, šaknų traukimą, plokštelės priklijavimą. Iki galo danties vis dar nesusitvarkė. Dabar negali susitvarkyti, nes jo žandikaulis dar nesugijo. Neturtinę žalą vertiną 5000 Eur, kadangi du mėnesius negalėjo valgyti, negalėjo šiaudelio įstatyti, numetė 8 kg. Dėl patirtų n sužalojimų negali su kaire puse valgyti, nes ta visa pusė juda. Kai viską susitvarkys, galės su ta puse valgyti. Kaltinamasis buvo pasirengęs sumokėti iki 3000 eurų, toks pasiūlymas jo netenkino, dėl to nebuvo pasiektas susitarimas su kaltinamuoju.
Liudytoja E. A., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad ji su D. Z., A. Z. ir T. A. vakarojo mieste ir paskui išsikvietė pavėžėją vykti namo, ir atvažiavo kaltinamasis. Jie susėdo į automobilį, automobilis lyg buvo Toyota Prius. Susėdo važiuoti namo, lyg pavažiavo, lyg stabtelėjo, bet nesureikšmino to, nes gatvė buvo siaura, gal nepravažiavo, gal su kažkuo prasilenkė. Paskui prie automobilio priėjo nukentėjusysis ir per atidarytą langą trenkė vairuotojui į veidą. Tuo metu vairuotojas sėdėjo mašinoje, jie visi sėdėjo mašinoje. Iš kur nukentėjusysis atsirado prie lango nelabai žino, bet gal jis su automobiliu pats atvyko. Smūgio metu nukentėjusysis nieko nesakė, tiesiog iš niekur nieko sudavė smūgį vairuotojui. Ji pamatė, kaip vairuotojui nukrito akiniai. Paskui vairuotojas išlipo iš mašinos, jie išlipo kviesti policiją. Ji nematė, ar vairuotojas po to, kai gavo smūgį, išlipęs sudavė nukentėjusiajam atgal. Jie matė nukentėjusiojo automobilį, jis buvo ant kelkraščio. Paskui kai su vyru šnekėjo, jis sakė, kad nukentėjusysis jiems iš priekio atvažinėjo, jie išvažinėjo, bet ji to nematė. Nukentėjusysis visiškai nieko nepaaiškino, jie buvo šoke, nelabai suprato situacijos. Gatvė siaura, bet vienas užvažiavęs ir kitas užvažiavęs tikrai galėjo drąsiai prasilenkti. Kas išprovokavo tokį nukentėjusiojo elgesį, sunku pasakyti. Po to vairuotojas su tuo vyru, kuris jam trenkė, šone kažką aiškinosi, kalbėjosi, bet kažkokio didelio šaukimo, rėkimo nebuvo. Paskui atvyko policija.
Liudytoja L. D., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad jos vyras R. D. kiekvieną pirmadienį eina į pirtį, ji anksti eina gulti ir anksti keliasi ir tą dieną po pirties jo ji nematė. Kitą rytą ji atsikėlusi darė pusryčius, jis atsikėlė, ėjo į tualetą ir ji pastebėjo, kad vyro veido žandas ištinęs, raudonas. Jis apsimiegojęs nuėjo toliau miegoti, ji išėjo savo reikalais. Kadangi grįžta vėlai po darbo, tą dieną jo nematė, bet vakare, kada vyras grįžo, jis ją prikėlė. Ji suprato, kad kažkas yra negerai ir jie su juo pasišnekėjo, jis papasakojo, kas įvyko toje (duomenys neskelbtini) gatvėje. Vyras prieš tai jai nieko nesakė, nes nenorėjo jos jaudinti. Vyras papasakojo, kad važiavo iš pirties ir tokioje siauroje (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur yra įvažiavimas į jų kiemą, sukonfliktavo su „(duomenys neskelbtini)“ taksi vairuotoju, kuris jo nepraleido, ir gavo smūgį į veidą. Tiesiog sakė, kad jam buvo suduotas smūgis ir jis pargriuvo. Tą rytą atsikėlęs vyras važiavo į Raudoną kryžių, po to kreipėsi į klinikas, ten jį apžiūrėjo. Vyras grįžo namo, kad pasakyti, jog jam reikia važiuoti į klinikas operuoti žandikaulį. Ji nuvežė jį į klinikas, jį išoperavo. Gana ilgai po operacijos jai teko vyrui trinti maistą, nes buvo viskas sukabinta, jis po to kramtyti negalėjo, turėjo dantis susitvarkyti, jai buvo sunku su juo susišnekėti. Šiuo metu jam būna kartais sunku kramtyti. Negali pasakyti ar jis dantis pilnai susitvarkė.
Liudytojas R. K., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad R. D. gal jau dvylika metų kiekvieną pirmadienį atvažiuoja pas jį į pirtį. Jie paskutiniai išeina iš pirties, nes jis užrakina pirtį. Gali būti, kad tą dieną su R. iš pirties išvažiavo apie dešimtą valandą, važiavo atskiromis mašinomis. Tuomet R. jam po gerų dviejų ar trijų savaičių pasakojo, kad įvyko kažkoks incidentas, kad jam žandikaulis yra sulaužytas ir jis buvo vielomis sukabintas. Jis sakė, kad susiginčijo, buvo incidentas, smūgį praleido. Nelabai tas aplinkybes pasakojo, o jis ir neklausinėjo. R. po operacijos jautėsi blogai, nes per šiaudelį reikėjo maitintis, jo žandikaulis buvo sukabintas, nesuprato, ką jis šneka, buvo sudėtinga su juo susikalbėti.
Liudytojas D. Z., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad kartu su žmona A. bei draugais T. ir E. buvo mieste, kur išsikvietė „(duomenys neskelbtini)“ taksi, nes norėjo grįžti namo. Atvykus taksi vairuotojui, jie iškart įsėdo į taksi automobilį ir iškart prie jų privažiavo kitas automobilis – džipas, kurio vairuotojas tiesiog išlipęs iš mašinos pasakė „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojui, ką tu darai, ir trenkė taksi vairuotojui į veidą. Taksi vairuotojas išlipo ir trenkė jam atgal. Džipo vairuotojas, kuris atvažiavo prie taksi vairuotojo, pirmas sudavė taksi vairuotojui. Tuo metu taksi vairuotojas buvo automobilyje, buvo nuleistas langas, nes atrodė, kad žmogus atėjo kažko paklausti. Smūgis buvo per atidarytą vairuotojo durelių langą. Po smūgio taksi vairuotojas išlipo ir davė atgal, apsigynė. Nematė, ar pataikė, bet jam atrodo, kad pataikė, nes sako, kad žandikaulis sulūžęs. Jis buvo vieną alaus išgėręs, buvo kaip ir blaivus. Po to jis iškvietė policiją. Atvažiavus pareigūnams, tiek džipo vairuotojas, tiek taksi vairuotojas pasakė, kad vienas kitam pretenzijų neturi. Jis jokių sužalojimų ant nei vieno iš vyrų nematė. Kiek pamena, abi pusės sudavė po vieną smūgį. Be džipo vairuotojo tame automobilyje daugiau žmonių nematė, o taksi be vairuotojo jie buvo keturiese. Po to džipo vairuotojas pasišalino, elgėsi labai neadekvačiai, rėkavo. Nežino, kokia konflikto priežastis, jie nekalbėjo, taksi vairuotojas juos tik parvežė namo, jis pats liko nieko nesupratęs. Taksi vairuotojas nieko neprovokavo. Mano, kad tas džipo vairuotojas tiesiog kažką sumaišė ir privažiavo aiškintis santykių.
Liudytojas E. Z., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, neprisiminė įvykio aplinkybių, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsniu, buvo perskaityti liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (1 t., b. l. 84–85), kur jis parodė, kad vasaros laike, bet tikslios dienos nepamena, jis dirbo kartu su kolege V. Ž., kai vakare, tikslios valandos nepamena, gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) įvyko konfliktas tarp (duomenys neskelbtini) vairuotojo ir kito asmens, pranešė keleiviai. Patį įvykį atsimena, tik nepamena dienos. Nuvykus nurodytu adresu, rado viso 6 asmenis, vienas iš jų (duomenys neskelbtini) automobilio vairuotojas, jo keturi keleiviai ir kitas vyriškis vyresnis, kuris buvo su džipu. Kas ką pasakojo, jis tiksliai dabar nepamena, bet pamena, kad sakė, jog įvyko konfliktas, nes nepasidalino kelio, kurio metu abu vairuotojai vienas kitam sudavė smūgius. Nustatė su alkotesteriu, kad abu vairuotojai buvo blaivūs. Taip pat kelis kartus abiejų vairuotojų paklausė, ar vienas kitam turi pretenzijų, bet abu atsakė, kad pretenzijų neturi. Nei ant vieno vairuotojo jokių sužalojimų nesimatė. Ant džipo vairuotojo veido jokių sužalojimų nesimatė, jo veidas ištinęs nebuvo, jis nesiskundė, kad jam skauda. Jei džipo vairuotojas būtų pasiskundęs sveikata ar būtų aiškūs sužalojimai, jie būtų iškvietę greitąją medicinos pagalbą. Džipo vairuotojo kalba buvo sunkiai suprantama, bet jis neatrodė apsvaigęs, o labiau panašu, kad jo tokia kalbėsena. Kadangi pretenzijų niekas niekam neturėjo, jie išvyko dirbti toliau. Liudytojas E. Z. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi. Papildomai parodė, kad, kaip ir minėjo apklausoje, jokių sužalojimų nematė, jų nebuvo. Nesimatė kažkokių deformacijų, nes dar kelis kartus paklausė ar nereikia medikų.
Liudytoja V. Ž., apklausiama teisiamojo posėdžio metu, neprisiminė įvykio aplinkybių, todėl vadovaujantis BPK 276 straipsniu, buvo perskaityti liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (1 t., b. l. 90–91), kurie yra analogiški liudytojo E. Z. parodymams. Liudytoja V. Ž. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi. Papildomai parodė, kad nukentėjusysis nesiskundė kažkokiais negalavimais ar skausmu, jei asmuo būtų skundęsis, jie būtų tikrai iškvietę medikus. Patys vairuotojai pretenzijų neturėjo.
Liudytojas T. A., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad jie su šeima vaikščiojo po miestą ir išsikvietė taksi. Atvažiavo taksi, pasistatė mašiną priešingoje pusėje, kad niekam netrukdytų ir taksi iš priekio privažiavo džipas, pradėjo mirksėti šviesomis. Jie visi susėdo į taksi ir važiavo. Jų taksi mašina sustojo, tuomet prie jų privažiavo džipas. Džipo vairuotojas per langą kažką negatyviai pasakė taksi vairuotojui, taksi vairuotojas kažką atsakė, tada džipo vairuotojas išlipo iš automobilio ir per langą sudavė smūgį į veidą taksi vairuotojui. Tuo metu taksi vairuotojas sėdėjo automobilyje. Jis sėdėjo taksi automobilyje šalia vairuotojo. Be jo taksi automobilyje buvo jo žmona E. A., A. ir D. Z.. Greičiausiai džipe kitų asmenų nebuvo, tik vairuotojas. Tada taksi vairuotojas išlipo iš mašinos ir dviem smūgiais sudrausmino kitą vairuotoją, irgi į veidą. Paskui atvažiavo policija. Automobiliai laisvai galėjo judėti, gatvėje prasilenkti, nebuvo jokios priežasties, dėl kurios džipo vairuotojas trenktų taksi vairuotojui. Atvykę pareigūnai klausė ar reikia greitosios, vairuotojai atsisakė, klausė, ar pareiškimus rašys. Nepastebėjo jokių sužalojimų ant nei vieno iš vairuotojų. Jis nebuvo blaivus, bet nebuvo labai girtas, porą kokteilių buvo išgėręs.
Liudytoja A. Z., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2023 m. rugpjūčio mėnesį, tikslaus laiko nepamena, ji kartu su savo vyru D. Z., seserimi E. A. bei jos vyru T. A., būdami mieste sugalvojo važiuoti namo, išsikvietė taksi per (duomenys neskelbtini) programėlę. Jie išėjo į gatvelę, esančią šalia kokteilinės ir laukė, kol atvažiuos (duomenys neskelbtini) automobilis. Atvykus automobiliui Toyota Prius, jame buvo vienas vairuotojas, kurio ji nepažinojo, jis buvo jaunas, aukštas, nestambus, su akinukais. Jie susėdo į automobilį. Ji su seserimi ir vyru sėdėjo gale, priekyje šalia vairuotojo atsisėdo T.. Vos jiems susėdus, ta pačia kryptimi, kaip ir (duomenys neskelbtini) automobilis, atvažiavo kitas automobilis, buvo lyg prabangus džipas, bet koks tiksliai, ji nematė. Jis sustojo šalia (duomenys neskelbtini) automobilio, lyg iš kairės pusės. Matė, kaip iš minėto automobilio išlipo vyriškis, neblogai apsirengęs, pasitempęs, bet jo bruožų ji nelabai atsimena. Jis tada pradėjo fotografuoti (duomenys neskelbtini) automobilį ir tada priėjęs prie (duomenys neskelbtini) automobilio, iš vairuotojo pusės, sudavė pro atidarytą langą vieną smūgį (duomenys neskelbtini) vairuotojui delnu. Nuo smūgio nukrito taksi vairuotojo akiniai ir jis išlipo iš automobilio. Ji liko sėdėti automobilyje. Kas vyko lauke, ji nematė ir negirdėjo. Ji dar savo vyrui sakė, kad iškviestų policiją, kad jie nesusimuštų, jos vyras išlipęs iš automobilio iš jos telefono skambino policijai. Maždaug po kokių 10 minučių ji išlipo kartu su seserimi ir jos vyru parūkyti. Nei ant vairuotojo, nei ant jį užpuolusio vyriškio ji sužalojimų nematė, tuo metu jau buvo tamsu, ji stovėjo šiek tiek nuošaliau nuo jų. Konfliktą pradėjo minėtas vyriškis, kuris priėjęs be jokios priežasties trenkė (duomenys neskelbtini) vairuotojui, ji pati jokių priežasčių nematė, nes automobilis tiesiog stovėjo gatvėje, nieko blogo nedarė vairuotojas. Tuo metu, kai jie buvo išlipę į lauką, nei (duomenys neskelbtini) vairuotojas, nei kitas vyriškis jokios agresijos nerodė, buvo ramūs, abu laukė policijos pareigūnų. Atvyko policija, kuri pabendravo su konflikto pusėmis, niekas jokių pretenzijų neturėjo ir jie išvyko namo (1 t., b. l. 64–65).
Kauno apskrities VPK Kauno m. Nemuno PK tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-29791-23 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje. Ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus 2023 m. rugpjūčio 8 d. R. D. pareiškimą, kuriame nurodyta, kad 2023 m. liepos 31 d., apie 23:00 val., adresu, (duomenys neskelbtini), nepažįstamas asmuo iš dešinės rankos, kumščiu, trenkė jam į veido sritį vieną kartą, taip sukeldamas jam fizinį skausmą ir kūno sužalojimus. Prašo asmenį surasti ir nubausti įstatymų nustatyta tvarka (1 t., b. l. 12).
2023 m. rugpjūčio 9 d. specialisto išvadoje Nr. G 1639/2023 (02) nurodyta, kad R. D. konstatuota ekchimozė (poodinė kraujosruva) kakle po kairiuoju žandikaulio kampu ir apatinio žandikaulio kairės pusės lūžis, dėl ko buvo atlikta antdantinių įtvarų dėjimo ir tarpžandikaulinės fiksacijos operacija. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ar įrankiu, kurio savybių detalizuoti pagal turimus duomenis negalima. Sprendžiant pagal aprašytus morfologinių išorinių sužalojimų požymius ir pasirinktą gydymo taktiką, jie padaryti paros laikotarpyje iki patekimo į gydymo įstaigą. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje ir tiriamojo nurodytam traumos laikui ir nurodytoms traumos aplinkybėms, nėra. Konstatuoti mechaniniai sužalojimai atspindi vieną ar daugiau nurodytos kūno srities trauminių kontaktų su kietu buku daiktu. Remiantis „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 7.1 punktu dėl apatinio žandikaulio lūžio, kuris sugyja per ilgesnį negu 10 dienų laikotarpį, R. D. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Konstatuotas sužalojimas griuvimui nebūdingas (1 t., b. l. 114–116).
2023 m. rugpjūčio 9 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), apžiūra (1 t., b. l. 16–17).
2023 m. lapkričio 15 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti BODY kamerų vaizdo ir garso įrašai. Vaizdo ir garso įrašo pavadinimu „PSS-20230801-000124UTC+0300“ pradžioje policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, prieina prie lauke stovinčių keturių asmenų: dviejų moterų ir dviejų vyrų, kurie, kaip nustatyta, yra įvykio liudininkai. Minėti asmenys pasakoja, kad asmuo užpuolė taksi vairuotoją, kaip vėliau nustatyta – T. L.. Netoliese vaikštinėja vyriškis, kurį liudytojai nurodo esant taksi vairuotoju. Vienas vyriškis liudytojas pasakoja, kad išsikvietė taksi, jam atvažiavus, susėdo ir norėjo išvažiuoti, tada kitas privažiavęs įjungė ilgas šviesas, tada iššokęs sudavė taksi vairuotojui, kad akiniai nuskrido, nurodo, kad asmuo neadekvatus, jam iš burnos acetonu smirda. Policijos pareigūnas atsisuka į vyresnio amžiaus vyriškį, kaip vėliau nustatyta – R. D., klausia jo apie įvykį, kuris pasakoja, kad važiavo namo, o jie čia stovėjo, dėl to jis mirktelėjo, jis atgal mirktelėjo, dar paklausė jo: „ką čia darai“ ir tada gavo „pliūchą“ nuo vairuotojo. Asmens kalba nerišli, sunkiai suprantama. Asmeniui nustatomas blaivumas, alkotesteris rodo 0.00 prom. Policijos pareigūnai klausia ar turi vienas kitam pretenzijų, abu asmenys nurodo, kad pretenzijų neturi. Tada pradeda kalbėti tarpusavyje R. D. ir T. L.. R. D. klausia kito vyriškio, kas jam trenkė, T. L. atsako: „pirmas trenkei tu ir pradėjai konfliktą“. Policijos pareigūnas tikrina asmenų duomenis, pasikviečia T. L., nustato jam 0,00 prom. blaivumą. Liudytojai nurodo, kad turi pretenzijų, aiškinasi su pareigūnais, dėl ko nepradedamas tyrimas. Liudytojams paaiškinta, kad asmenys neturi pretenzijų vienas kitam. Policijos pareigūnai iki įrašo galo kalbasi su liudytojais bei išvažiuoja. Vaizdo ir garso įrašo pavadinimu „PSS-20230801-000139UTC+0300“ pradžioje policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą. Vaizdas fiksuojamas tas pats, kaip prieš tai aprašytame įraše, tik filmuojama kito pareigūno kamera. Policijos pareigūnė įsėda į mašiną, pasikviečia taksi vairuotoją, nustato jo tapatybę. Pareigūnė klausia, ar prašė klientų iškviesti policiją, jis atsako, kad ne. Kitas pareigūnas pasikviečia T. L. nusistatyti blaivumą. Priėjęs R. D. kalbasi su pareigūne, jis aiškina, kad visi girti. Pareigūnė klausia, ar ir jis trenkė jam, bet ką R. D. atsako, neina suprasti, nes jo kalba nerišli, asmuo paaiškina, kad pretenzijų neturi, kad netoli gyvena. Pareigūnė prieina ir kalbasi su liudytojais, kurie aiškina, kad turi pretenzijų ir pareigūnai turėtų surašyti už chuliganizmą, nes jis pirmas trenkė. Pareigūnai aiškina, kad asmenys, kurie sukonfliktavo, vienas kitam pretenzijų neturi. Vaizdo įrašo 8 min. 15 s. T. L. sako: „patarimą duosiu iš savo pusės, aš jaunas, ir aš tau netrenkiau, kai trenkiau, iš visos jėgos, kai galėjau trenkti, tau užteko to, ką aš trenkiau“. Stambiausias liudytojas vyriškis nurodo, kad taksi vairuotojas trenkdamas sudrausmino kitą asmenį. Pokalbis tęsiasi iki vaizdo įrašo pabaigos, kuomet pareigūnai išvyksta (1 t., b. l. 109–110).
2023 m. rugpjūčio 10 d. tarnybiniame pranešime dėl nusikalstamą veiką padariusio asmens nurodyta, kad 2023 m. liepos 31 d. 23:45 val., policijos registruojamų įvykių registre registruotas Roik 0123000447445, kuriame nurodoma, jog dabar pranešėjo taksi vairuotojas žodžiu konfliktuoja su kitu ką tik privažiavusiu automobiliu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoju. Pranešėjui atrodo, kad pastarojo automobilio vairuotojas yra neblaivus. Privažiavusio automobilio vairuotojas paliko automobilį užvestą ir pats pasišalino. Vairuotojai susimušė rankomis. 2023 m. rugpjūčio 1 d. į LSMULL KK SPS kreipėsi R. D.. Veido sumušimas. Papildoma informacija: Atvykus nurodytu adresu, gatvėje pasitiko konflikto dalyviai, tai T. L., gim. (duomenys neskelbtini) bei R. D., gim. (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūnus iškvietė kartu su T. L. taksi automobiliu važiavę klientai, kurie buvo akivaizdžiai neblaivūs. Pasikalbėjus su T. L., šis teigė, jog važiavo (duomenys neskelbtini), kartu su klientais ir pastebėjo kaip kitas vairuotojas, t. y. R. D., jo nenori praleisti pravažiuoti gatve, vairuotojai dėl to išlipę iš automobilių pradėjo žodžiu konfliktuoti, o vėliau apsistumdė. R. D. teigė, jog važiavo (duomenys neskelbtini) namo, T. L. taksi automobilį pravažiuoti praleido, nesupranta dėl ko kilo visas konfliktas. Patikrinus abiejų vairuotojų blaivumus, jiems buvo nustatytas 0,00 prom. blaivumas. Asmenys pokalbio metu susitaikė, teigė jog pretenzijų vienas kitam neturi, pareiškimo nerašys (1 t., b. l. 133).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.
Tiesiogiai ištyrus byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinus patikimumo, leistinumo, sąsajumo ir įrodomosios reikšmės aspektais, teismas sprendžia, kad kaltinamojo T. L. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, tai yra, kad jis 2023 m. liepos 31 d. apie 23 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam R. D. nesunkiai sutrikdė sveikatą, yra įrodyta visiškai.
Kaltinamojo kaltė įrodyta, visų pirma, jo paties prisipažinimu, kad konflikto metu ranka sudavė nukentėjusiajam smūgį į veidą. Kaltinamojo kaltę patvirtina ir nukentėjusiojo parodymai, kuris nurodė, kad kilus žodiniam konfliktui tarp jo ir kaltinamojo, kaltinamasis jam smogė į veidą, nuo smūgio jam buvo sulaužytas žandikaulis ir išmuštas dantis. Tai, kad tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo kilo konfliktas, užfiksuota policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, tą patvirtino ir taksi automobilyje sėdėję liudytojai bei į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai, liudytojai E. Z. ir V. Ž., o tai, kad šio konflikto metu kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį į veidą, užfiksuota policijos pareigūnų BODY (kūno) kamerų vaizdo įrašuose, kuriuose girdima, kaip nukentėjusysis nurodo, jog kaltinamasis jam sudavė „pliūchą“, o kaltinamasis patvirtina sudavęs nukentėjusiajam. Tai, kad kaltinamasis smogė nukentėjusiajam į veidą, patvirtino ir taksi automobilyje sėdėję keleiviai, liudytojais apklausti D. Z. ir T. A., kurie nurodė, kad nukentėjusysis pirmas trenkė kaltinamajam, po ko kaltinamasis išlipo iš taksi automobilio ir sudavė nukentėjusiajam vieną kartą ranka į veidą. Kad kaltinamajam sudavus nukentėjusiajam, jam buvo padarytas sužalojimas, patvirtino nukentėjusiojo žmona, liudytoja L. D., kuri nurodė, jog kitą dieną po įvykio matė, jog vyro veido žandas buvo ištinęs, raudonas, vyras jai papasakojo, kad konflikto metu jam į veidą sudavė „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas, ji jį nuvežė į klinikas, kur jam buvo išoperuotas žandikaulis, o liudytojas R. K. patvirtino, kad R. D. po kelių savaičių papasakojo jam apie šį įvykį, pasakė, kad jam buvo sulaužytas žandikaulis, liudytojas nurodė matęs, kad nukentėjusiojo žandikaulis buvo sukabintas vielomis. Nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo mastą patvirtina ir specialisto išvada Nr. G 1639/2023 (02), kurioje nurodyta, kad R. D. konstatuota ekchimozė (poodinė kraujosruva) kakle po kairiuoju žandikaulio kampu ir apatinio žandikaulio kairės pusės lūžis, šie sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis ir yra laikomi nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 114–116).
Kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, t. y. jis suvokė, kad suduodamas smūgį nukentėjusiajam, smūgiuodamas į itin gyvybiškai svarbią vietą – galvą, elgiasi pavojingai baudžiamojo įstatymo prasme, dėl to numatė, kad sutrikdys nukentėjusiajam sveikatą, tačiau savo sąmonėje nedetalizavo galinčių kilti padarinių, ir norėjo taip veikti. Tokiais atvejais atsakomybė kylą ir veika kvalifikuojama pagal faktiškai tokia veika sukeltus padarinius – šiuo konkrečiu atveju nukentėjusiajam padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą, už ką atsakomybę numato BK 138 straipsnio 1 dalis.
Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.
Dėl bausmės
Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis).
Kaltinamasis T. L. padarė nesunkų, tyčinį, smurtinį, baigtą nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 140–148).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių kontekste teismas įvertina ir tai, kad kaltinamojo nusikalstamos veikos padarymui – smūgio sudavimui nukentėjusiajam, įtakos turėjo ir paties nukentėjusio asmens provokuojantis elgesys. Iš liudytojų parodymų matyti, kad konfliktą su kaltinamuoju pradėjo būtent nukentėjusysis dėl visiškai menkavertės dingsties – pretenzijų kaltinamajam dėl jo vairuoto taksi automobilio nepatraukimo nuo pravažiuojamos dalies, nors pravažiavimui iš esmės tai netrukdė. Kaltinamasis nurodė, kad jam atvykus paimti klientų, sustojus gatvėje, kur laukė, kol vienas iš klientų parūkys, priešais jį atvažiuojantis nukentėjusiojo automobilis pradėjo jam mirksėti šviesomis, tuomet klientui įsėdus į automobilį, T. L. pavažiavo į priekį, po ko nukentėjusysis taip pat pavažiavo į priekį, atsidarė duris, išlipo iš mašinos, priėjęs prie kaltinamojo pradėjo kažką nerišliai sakyti, o T. L. pasakius nukentėjusiajam, kad jis nesupranta, ką šis jam sako, nukentėjusysis sudavė jam smūgį į veidą. Tai, kaip nustatyta byloje, ir išprovokavo kaltinamąjį suduoti atsakomąjį smūgį. Dėl nustatytų aplinkybių konstatuotina, kad ištirti įrodymai neabejotinai patvirtina, jog nusikaltimu sukeltas pasekmes lėmė ir paties nukentėjusiojo sąmoningai netinkamas (provokuojantis) elgesys. Ir nors atsakomoji kaltinamojo reakcija – suduotas nukentėjusiajam smūgis į galvą, nesant jau tuo metu būtinosios ginties sąlygų, nešalina jo baudžiamosios atsakomybės, tačiau tai pripažintina kaltinamojo T. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.
Skiriant bausmę atsižvelgiama į tai, kad BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje už kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką yra numatytos trys bausmės rūšys: laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Įvertinus tai, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, šiuo atveju nustatytos dvi kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas, jo trukmę nustatant 6 mėnesiams. Sprendžiant dėl įpareigojimų ir draudimų vykdant laisvės apribojimo bausmę nustatymo ar baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimo, teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad dėl padaryto nusikaltimo atsirado neigiamos pasekmės nukentėjusiojo sveikatai, kuo grindžiamas ir nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl jam padarytos žalos (tiek turtinės, tiek ir neturtinės), taip pat ir Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl nukentėjusiojo gydymui patirtų išlaidų, tikslinga yra nustatyti įpareigojimą tokią žalą atlyginti. Pažymėtina, kad galimų nustatyti įpareigojimų sąrašas, numatytas BK 48 straipsnio 4 dalyje, kurios 3 punktas numato įpareigojimą atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ar jos dalį arba tokią žalą pašalinti savo darbu, nėra baigtinis. Pagal to paties straipsnio 6 dalį teismas gali nustatyti ir (ar) kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką kaltininko elgesiui. Todėl šiuo konkrečiu atveju teismas nustatydamas įpareigojimą atlyginti žalą, įvertins tai, kokio pobūdžio (turtinė ar neturtinė) žala buvo padaryta, kokios žalos ir koks dydis atlyginti yra nustatytas pagal civilinių ieškovų pareikštus civilinius ieškinius, ir taikys šį įpareigojimą tiek turtinei, tiek ir neturtinei žalai tokioje apimtyje, kokioje bus patenkinti civiliniai ieškiniai.
Dėl civilinio ieškinio
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių BK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai).
Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje tenkinamas tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę padėtį.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. D. civiliniame ieškinyje prašė priteisti jo naudai iš kaltinamojo T. L. 4200 eurų turtinei žalai ir 5000 eurų neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 41–43). Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos grindžiamas tuo, kad kaltinamasis savo smūgiu sulaužė nukentėjusiajam žandikaulį (išilginis lūžis), taip pat sulaužė 2 dantis, o kiti 2 dantys tapo paslankūs, ko pasekoje nukentėjusiajam 2023 m. rugpjūčio 1 d. LSMU ligoninės Kauno klinikose buvo atlikta žandikaulio operacija, po kurios jis privalėjo gulėti ligoninėje ir nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 18 d. jam buvo įstatytas žandikaulio įtvaras, kuris buvo tvirtai užfiksuotas sukandimo būsenoje. Dėl to visu minėtu laikotarpiu buvo sutrikdyta gyvybiškai svarbi funkcija – jis neturėjo galimybės maitintis, neteko 10 kg svorio, visiškai negalėjo kalbėti (su aplinkiniais bendraudavo tik rašydamas), visiškai negalėjo čiaudėti ar žiovauti (šie momentai sukeldavo ypatingai didelius skausmus veido srityje), dėl patirtų žandikaulio ir dantų lūžių nuolat kentė itin stiprius skausmus dėl kurių negalėdavo net užmigti ir ramiai miegoti, buvo labai ištinusi jo kairės pusės žandikaulio ir kaklo sritis, nuo patirto smūgio ir dėl maisto ženklaus stygiaus ilgą laiką svaigo galva, dėl nepilnavertės mitybos buvo sutrikusi ir labai pablogėjusi virškinimo sistema, visiškai negalėjo pasirūpinti ir burnos higiena. Praėjus trims mėnesiams po įvykio vis dar jaučia pasekmes – žandikaulio srityje jaučia skausmą, negali pilnavertiškai sukąsti. Be greta paminėtų pasekmių, jam teko patirti ir kitus nepatogumus, kaip kad lankymąsi pas policijos pareigūnus, kur apklausų metu reikėdavo prisiminti ir išgyventi visas minėtas skaudžias įvykio aplinkybes bei sukeltas pasekmes, taip pat patirti bendravimo galimybių apribojimą, trunkantį bejėgiškumo jausmą, gydymo laikotarpiu jis reguliariai privalėjo vykti pas medikus dėl gijimo priežiūros, dėl ko jam buvo padaryta ne tik fizinė žala, bet sukeltos ir psichologinės pasekmės.
Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnyje. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą. CK normos taip pat nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo dydis svyruoja maždaug nuo 150 Eur iki 7000 Eur (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-238/2014 – 1448,10 Eur, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-258-699/2015 – 579,24 Eur, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-135-648/2016 – 1448,10 Eur, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-942/2017 – 1500 Eur, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-222/2019 – 2200 Eur). Paprastai didesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos yra priteisiamos tais atvejais, kai nukentėjusiajam nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padaromas daugybiniais smūgiais, kurie sukelia kelis sužalojimus, pavyzdžiui, išmušami ar nuskeliami dantys, sulaužomas žandikaulis, sutrenkiama galva, nuo panaudoto fizinio smurto įvairiose kūno vietose lieka kraujosruvos ir pan. (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. spalio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-631-579/2019).
Nagrinėjamoje byloje nustatant nukentėjusiajam atlygintinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama ir įvertinama tai, kad žala padaryta vienai labiausiai įstatymų saugomų vertybių – nukentėjusiojo sveikatai. Jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas – sukeltas fizinis skausmas ir sulaužytas žandikaulis. Dėl paties įvykio ir patirtų sužalojimų nukentėjusysis neabejotinai patyrė fizinį skausmą, bejėgiškumo jausmą, bendravimo galimybių sumažėjimą, kitus neigiamus išgyvenimus. Dėl fizinių sužalojimų buvo sutrikdytas kasdienis nukentėjusiojo gyvenimas, R. D. buvo atlikta žandikaulio operacija, po kurios jam įstačius žandikaulio įtvarą, jis neturėjo galimybės įprastai maitintis, neteko svorio, negalėjo čiaudėti ir žiovauti, kadangi tai jam sukeldavo ypač didelius skausmus veido srityje, dėl skausmo buvo sutrikdytas jo miegas, svaigo galva, dėl menkavertės mitybos sutriko virškinimo sistema, jis negalėjo pasirūpinti ir burnos higiena. Šias aplinkybes patvirtino ir nukentėjusiojo žmona, kuri nurodė, kad turėjo trinti vyrui maistą, nes jis negalėjo kramtyti, ji taip pat sunkiai su juo susišnekėdavo. Nukentėjusysis nurodė neigiamas pasekmes ir skausmą jautęs praėjus net ir trims mėnesiams po įvykio. Tačiau, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad jokių ilgalaikių ir neatstatomų pasekmių R. D. sveikatai šiuo atveju nekilo.
Nustatant priteistinos neturtinės žalos kompensaciją, atsižvelgiama ir įvertinama taip pat ir tai, kad veika padaryta tyčia, tačiau teismas nustatė, jog buvo suduotas vienas smūgis, o neteisėtą kaltinamojo elgesį nulėmė paties nukentėjusiojo netinkamas, provokuojantis elgesys. Visos šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, nepatogumus ir kitus neigiamus dvasinius išgyvenimus dėl kaltinamojo veiksmų, todėl įvertinus visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti neturtinė žala yra per didelė, todėl mažintina iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteisiant 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti.
Dėl turtinės žalos R. D. civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad kaltinamojo veiksmais nukentėjusiajam padarytų dantų lūžių gydymo išlaidos sudaro turtinę žalą 4200 Eur sumoje (iš byloje esančio odontologijos klinikos „(duomenys neskelbtini)“ gydytojo odontologo M. M. pateikto gydymo plano matyti, kad sinuso dugno pakėlimo operacijos kaina – 1200 Eur, 2 implantų įsriegimas – 1300 Eur, 2 dantų šalinimas – 200 Eur, po 6 mėnesių atliekamas 3 dantų tiltas – 1500 Eur, viso – 4200 Eur) (1 t., b. l. 41–43).
Pažymėtina, kad paprastai deliktinė civilinė atsakomybė taikoma, kai nukentėjęs asmuo jau yra realiai patyręs žalos, pavyzdžiui, jau yra turėjęs atitinkamų išlaidų, taip įgyvendinant jau minėtą deliktinės civilinės atsakomybės kompensacinę funkciją ir siekiant atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį. Tačiau galimi atvejai, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti daug laiko, taip pat jų gali atsirasti ateityje (Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-18-744/2023). Pagrindinis kriterijus sprendžiant dėl būsimų išlaidų atlyginimo priteisimo pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį yra gydymo, kurio išlaidas prašoma atlyginti, būtinumas. Taigi, ieškovas (nukentėjęs asmuo), siekdamas, kad būtų priteistas būsimų gydymo išlaidų atlyginimas, turi įrodyti tokio būsimo gydymo būtinumą ir su būsimu gydymu susijusių išlaidų pagrįstumą, atsižvelgiant į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012, nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49-495/2022).
Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamojo tyčiniu veiksmu (smūgio sudavimu) nukentėjusiajam buvo padaryta žala – konstatuota ekchimozė (poodinė kraujosruva) kakle po kairiuoju žandikaulio kampu ir apatinio žandikaulio kairės pusės lūžis. Taigi, aptartos įstatymų nuostatos leidžia teismui priteisti nukentėjusiam asmeniui ir būsimų išlaidų, susijusių su neteisėtu jo sveikatos sutrikdymu, atlyginimą, tačiau, priimant tokį sprendimą, turi būti įvertinama, ar yra tam įstatyme ir teismų praktikoje nustatyti kriterijai, visų pirma turi būti nustatomas šių išlaidų būtinumas ir realumas. Civiliniame ieškinyje nukentėjusysis nurodo, kad dėl smūgio jam taip pat buvo sulaužyti du dantys, dar du dantys tapo paslankūs, dėl ko jam buvo atlikta žandikaulio operacija. Šiuo metu dėl sužalojimų jis kaire dantų puse valgyti negali, nes visa kairė pusė valgant juda, dėl ko jam yra reikalingas dantų tvarkymas. Nukentėjusysis teismo duomenimis bylos nagrinėjimo teisme dieną dantų vis dar nėra susitvarkęs. Būsimas išlaidas dantų tvarkymui nukentėjusysis grindžia byloje pateiktu odontologijos klinikos „(duomenys neskelbtini)“ gydytojo odontologo M. M. 2023 m. lapkričio 18 d. gydymo planu, iš kurio matyti, kad išlaidos dantų gydymui sudaro viso 4200 Eur (1 t., b. l. 43). Teismas pažymi, kad šių būsimų gydymo išlaidų šioje byloje priteisti nėra pagrindo, kadangi neįrodytas šių išlaidų pagrįstumas. Kaip jau minėta, būsimas išlaidas dantims tvarkyti ir jų dydį nukentėjusysis įrodinėja dantų gydymo planu, kuriame paskaičiuotos preliminarios tokio gydymo išlaidos. Teismui nekyla abejonės šio plano tinkamumu ir patikimumu, tačiau pažymėtina, kad nors nukentėjusysis ir nurodė, jog jam reikalingas dantų gydymas atstatyti kairei dantų pusei, jog ši nesislankiotų ir jis galėtų ta puse kramtyti, tai įrodantys duomenys teismui nebuvo pateikti. Teismas nesivadovauja byloje pateiktu gydymo planu, kuriame paskaičiuotos preliminarios dantų gydymo išlaidos, nes, visų pirma, jis yra preliminarus ir sudarytas po vienintelio nukentėjusiojo apsilankymo šiame odontologijos centre 2023 m. spalio 18 d. Apie tolimesnius vizitus, kurių metu buvo aptarta R. D. dantų būklė ar atliekamas nukentėjusiojo dantų gydymas, duomenų byloje nėra. Nei pačiame gydymo plane, nei kituose teismui pateiktuose dokumentuose nėra nurodyta, kokia R. D. dantų būklė yra po atliktos žandikaulio operacijos, tiksliai nenurodyta, kiek ir kokie dantys yra pažeisti, nepaaiškinta, dėl kokios priežasties reikalingas būtent gydymo plane nurodytas dantų gydymas. Be to, byloje nėra duomenų, kad R. D. būtų įvykdęs gydytojų sudarytą gydymo planą, kad jam dantys būtų buvę tvarkyti, kad jis būtų patyręs realias gydymo išlaidas. Nors teismo posėdžio metu nukentėjusysis pažymėjo, kad šiai dienai dantų gydymui, t. y. šaknų traukimui, plokštelės priklijavimui, yra išleidęs apie 1000 eurų, tačiau taip pat nurodė tai pagrindžiančių duomenų (dokumentų) neturintis, dėl to teismui tokie įrodymai nebuvo pateikti. Įvertinus šias aplinkybes, nesutiktina, kad odontologo sudarytame gydymo plane nurodytos išlaidos įrodo tikrąjį nukentėjusiajam R. D. kaltinamojo T. L. veiksmais padarytos turtinės žalos dydį. Jau buvo minėta, kad pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta nukentėjusiam asmeniui grąžinti į tokią padėtį, kuri būtų nesant teisės pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-317-378/2020, e3K-3-135-421/2022). Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas. Bet kokiu atveju, nustatant prievolės atlyginti žalą apimtį, reikia vadovautis protingumo kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-598/2013, Nr. 3K-3-286-313/2017, nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-175-489/2023).
Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, teismas konstatuoja, jog nukentėjusiojo R. D. prašomos priteisti jau patirtos turtinės žalos dydis, o taip pat jos būtinumas ir dydžio realumas ateityje, neįrodytas, todėl nukentėjusiojo civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas.
Civilinė ieškovė Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 312,98 Eur civilinį ieškinį (1 t., b. l. 120–121). Ieškinys pareikštas dėl išlaidų, susijusių su nukentėjusiojo R. D. gydymu. Kaip nurodyta ieškinyje, informacinės sistemos duomenimis, nukentėjusysis R. D. nuo 2023 m. rugpjūčio 2 d. iki 2023 m. rugpjūčio 7 d. (5 lovadieniai) gydytas LSMU ligoninės Kauno klinikų Veido ir žandikaulių chirurgijos skyriuje dėl apatinio žandikaulio šakos lūžio, nepatikslinto, jam šios medicininės intervencijos: 2 galvos smegenų kompiuterinės tomografijos; apatinio žandikaulio lūžio uždara repozicija su fiksacija. Už R. D. gydymą ligonių kasa iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų sumokėjo 312,98 Eur sumą, ką patvirtina išlaidas patvirtinantys duomenys. Dėl nurodytų aplinkybių Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys laikytinas pagrįstu, įrodytu, todėl tenkintinas visiškai
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – iki nuosprendžio vykdymo pradžios paliktina nepakeista, pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikintina (1 t., b. l. 175–178).
Daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – kompaktiniai diskai, saugomi byloje (1 t., b. l. 68, 75, 108), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini prie baudžiamosios bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas
nusprendžia:
T. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį bausmės vykdymo metu per 5 (penkis) mėnesius atlyginti nukentėjusiajam R. D. padarytą neturtinę žalą ir Kauno teritorinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą (BK 48 str. 4 dalies 3 punktas, 6 dalis).
Civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti Kauno teritorinei ligonių kasai iš kaltinamojo T. L. 312,98 Eur (tris šimtus dvylika eurų ir 98 ct) turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. D. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš T. L. 2000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atmesti.
T. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą, pradėjus vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę – panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinius diskus, saugomus byloje (1 t., b. l. 68, 75, 108), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini prie baudžiamosios bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.