Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir trečiojo asmens akcinės bendrovės ,,Latvijas tilti“ atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. e2-1725-730/2015 pagal ieškovės akcinės bendrovės „BMGS“ ieškinį atsakovei VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai (trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Hidrostatyba“) dėl perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo komisijos sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, bei

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1) panaikinti atsakovės VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Viešojo pirkimo komisijos 2015-10-23 pranešimu Nr. 3830168 priimtą sprendimą, kuriuo laimėtoju buvo pripažintas AB „Latvijas tilti“ pasiūlymas, atlikti „Objekto „Krantinių Nr. 67 ir Nr. 68 Nemuno g. 2, Klaipėdoje, rekonstravimas (II ir III statybos etapai)“ statybos darbai“ (toliau taip pat vadinama Pirkimas) darbus už neįprastai mažą kainą - 13 267 403, 26 Eur (įskaitant PVM), AB „Latvijas tilti“ nepagrindus šios kainos Pirkimo sąlygose ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyta tvarka bei reikalavimais;

2) grąžinti Pirkimo šalis į prieš pažeidimą buvusią padėtį bei įpareigoti atsakovę tęsti Pirkimo procedūras – atmetus AB „Latvijas tilti“ pasiūlymą, nustatyti naują pasiūlymų eilę, o laimėjusiu pripažinti ieškovę, veikiančią pagal jungtinės veiklos sutartį su UAB „Hidrostatyba“, su pasiūlymo kaina – 14 951 785,00 Eur (įskaitant PVM);

3) pripažinti, kad atsakovės veiksmai, nepateikiant susipažinti AB „Latvijas tilti“ neįprastai mažos kainos pagrindimo duomenų, juos visus pripažįstant konfidencialia informacija, yra neteisėti.

Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė UAB BMGS“ prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei su AB „Latvijas tilti“ pasirašyti statybos rangos sutartį. Nurodė, kad jeigu bus panaikintas skundžiamas atsakovės Viešųjų pirkimų komisijos sprendimas, ieškovė ir trečiasis asmuo būtų pripažinti Pirkimo laimėtojais. Neuždraudus sudaryti sutarties su laimėtoju, būtų pažeisti viešųjų pirkimų principai ir viešasis interesas, ieškovei tektų bylinėtis dėl žalos atlyginimo.

Atsakovė VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija atsiliepime į prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodė, kad su šiuo ieškovės prašymu nesutinka, kadangi ieškinys preliminariai nepagrįstas, grindžiamas tik deklaratyviais teiginiais. Be to, ieškovės ir laimėtojo pasiūlymai skiriasi tik 12 procentų kaina (ieškovė siūlė – 14,9 mln. Eur kainą, o laimėtoja AB „Latvijas tilti“ – 13,2 mln. Eur). Pirkimu siekiama įsigyti statybos darbus, reikalingus užtikrinat strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui ir esminę ekonominę reikšmę valstybei turinčių objektų rekonstrukcijos užbaigimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2015-11-30 nutartimi tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – įpareigojo atsakovę VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją nesudaryti viešojo pirkimo sutarties su AB „Latvijas tilti“ iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje ir nurodė, kad nutartis šioje dalyje įsigalioja nuo jos priėmimo momento ir vykdoma skubiai bei atliko kitus procesinius veiksmus byloje.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad viešųjų pirkimų paskirtis ir tikslai sąlygoja, jog sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, kai ginčijamas perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumas, viešasis interesas reikalauja stabdyti viešojo pirkimo procedūras, siekiant išvengti nepagrįsto ir neracionalaus perkančiosios organizacijos lėšų panaudojimo (Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 3 str. 2 d., 95 str. 5 d.) ir užtikrinti, kad, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų (VPĮ 3 str. 1 d.). Tik užtikrinus skaidrų ir racionalų valstybės (savivaldybės, Europos Sąjungos struktūrinių fondų) biudžeto lėšų panaudojimą, bus įgyvendinti nurodyti viešųjų pirkimų tikslai ir užtikrintas viešasis interesas.

Šioje byloje ginčas kilo dėl Pirkimo, kuriame siekiamos įsigyti paslaugos (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto infrastruktūros rekonstrukcija) nėra tiesiogiai susijęs su svarbiausių visuomenės poreikių užtikrinimu. Todėl teismas, siekdamas užtikrinti vykdomo viešojo pirkimo procedūrų skaidrumą, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus trumpus šios kategorijos bylų nagrinėjimo terminus, byloje nesant duomenų, kad dėl pirkimo procedūrų stabdymo pagal pareikštus reikalavimus iš esmės bus prarastos Europos Sąjungos skirtos lėšos projekto įgyvendinimui, nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - įpareigoti perkančiąją organizaciją nesudaryti viešojo pirkimo sutarties su AB „Latvijas tilti“. Nesustabdžius Pirkimo procedūrų vykdymo ar sutarties įgyvendinimo, ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas taptų apsunkintas. Jei ieškovės ieškinys būtų patenkintas, o konkurso laimėtojui įgyvendinus projektą, šalių sugrąžinimas į prieš tai buvusią padėtį taptų neįmanomas, o viešųjų pirkimų tikslas racionaliai panaudoti lėšas būtų neįgyvendintas (CPK 144 str. 1 d., 423⁷str.).

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Atsakovė VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija atskiruoju skundu prašo panaikinti 2015-11-30 Klaipėdos apygardos teismo nutarties dalį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, ir šioje dalyje priimti naują nutartį – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodo šiuos argumentus:

1. Ieškinys yra preliminariai nepagrįstas. Ieškinio faktinis pagrindas – ieškovės argumentai, kad laimėtojos AB „Latvijas tilti“ pasiūlyta kaina yra neįprastai maža. Pažymėtina, kad perkančioji organizacija prašė laimėtoją AB „Latvijas tilti“ pagrįstai neįprastai mažą pasiūlytą kainą (VPĮ 40 str.) ir ji buvo tinkamai pagrįsta, todėl nėra kliūčių šį tiekėją pripažinti laimėtoju ir sudaryti su juo viešojo pirkimo sutartį. Ieškovė neįrodė AB „Latvijas tilti“ pasiūlytos kainos nepagrįstumo (CPK 178 str.). Tam nesudarė kliūčių tai, kad ieškovei nebuvo pateikta konfidenciali AB „Latvijas tilti“ pasiūlymo informacija, įskaitant kainos pagrindimo duomenis (ieškovė galėjo ir be šių duomenų argumentuoti ir skaičiavimais pagrįsti, kodėl AB „Latvijas tilti“ pasiūlyta kaina, ieškovės nuomone, yra tokia maža, kad už ją realiai nebus įmanoma įvykdyti sutarties. Galiausiai pažymėtina, kad skirtumas tarp ieškovės ir konkurso laimėtojos AB „Latvijas tilti“ pasiūlytų kainų (atitinkamai 14,9 mln. Eur ir 13,2 mln. Lt, kas sudaro tik 12 proc.) yra minimalus ir nesudaro pagrindo abejoti laimėtojo pasiūlytos kainos pagrįstumu.

2. Pagal ieškovę vieninteliai neteisėti perkančiosios organizacijos veiksmai - nesudarymas sąlygų ieškovei susipažinti su AB „Latvijas tilti“ kaip konfidenciali pateikta neįprastai mažos kainos pagrindimo dokumentacija. Šios informacijos perkančioji organizacija ieškovei teikti neprivalėjo (VPĮ 41 str. 3 d., 6 str. 1 d.). Informacijos kvalifikavimas konfidencialia pirmiausia priklauso nuo tiekėjo nurodymo ir turi atitikti konfidencialios informacijos kriterijus (CK 1.116 str. 1 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012). Tie laimėtojo kainos pagrindimo duomenys, kurie nebuvo pateikti ieškovei (duomenys apie įmonės naudojamą kainodarą, apie medžiagų tiekėjų komercinius pasiūlymus, įmonės turimas pagrindines priemones darbams vykdyti ir pan.) šiuos kriterijus atitinka, todėl perkančiosios organizacijos atsisakymas šią informaciją pateikti ieškovei, buvo teisėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-07-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-903-157/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-03-04 nutartis civilinėje byloje 3K-3-122-690/2015).

3. Pirkimu siekiama įsigyti Klaipėdos valstybinių jūrų uosto krantinių Nr. 67-68 rekonstrukcijos II ir III etapų darbus. Krantinės Nr. 68 yra avarinė būklė konstatuota dar 2008 metais. 2015 metais buvo parengtas ir patvirtintas krantinių Nr. 67 ir Nr. 68 rekonstrukcijos darbų II ir III etapų techninis projektas, 2015-08-31 gautas statybą leidžiantis dokumentas. Ginčijamas Pirkimas organizuotas būtent šių projektinės dokumentacijos sprendinių įgyvendinimo darbams įsigyti, o rekonstrukcijos darbų užbaigimas leistų visavertiškai naudoti krantines pagal jų paskirtį – laivų švartavimui ir krovai.

4. Krantinių Nr. 67-68 rekonstrukcija yra dalis bendro Klaipėdos valstybinio jūrų uosto infrastruktūros plėtros projekto, vykdomo kartu su krantinių operatoriumi UAB „Bega“. Bendra pagal krantinės operatoriaus UAB „Bega“ paraiškas įgyvendinamo projekto vertė (investuojamų lėšų suma) siekia beveik 100 mln. Eur, iš kurių: Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos įgyvendinamų infrastruktūros investicinių projektų bendra vertė – daugiau kaip 37 mln. eurų be PVM, o krantinės operatoriaus UAB „Bega“ investicijos į uosto struktūrą sudaro 60 mln. eurų be PVM.

Po investicijų įgyvendinimo, planuojamas vidutinis metinis krovinių srauto padidėjimas 4,4 mln. tonų per metus, dėl ko atsakovė papildomos pajamos iš rinkliavų dėl krovinių srauto padidėjimo sudarytų 5,8 mln. eurų/metus. Krantinių Nr. 67-68 rekonstrukcijos darbų II ir III etapai yra neatsiejama šių investicijų ir planuojamo rezultato dalis – vėluojant vykdyti infrastruktūros investicijas pagal suplanuotą grafiką, nebus galima įgyvendinti kitų investicinių komponentų, tokiu atveju tiek atsakovė, tiek uosto naudotojas (jau investavę dideles finansines sumas į projekto įgyvendinimą, tačiau negalėdami jo užbaigti) patirs tiesioginį finansinį nuostolį.

5. Nepagrįsta teismo išvada, kad Pirkimas nėra tiesiogiai susijęs su svarbiausių visuomenės poreikių užtikrinimu. Teismas turėjo atsižvelgti ir į uosto krantinių kaip esminę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių objektų statusą, kas ne kartą jau konstatuota teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1922/2010).

Tretysis asmuo AB ,,Latvijas tilti“ atskiruoju skundu taip pat prašo panaikinti 2015-11-30 Klaipėdos apygardos teismo nutarties dalį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, ir šioje dalyje priimti naują nutartį – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti bei leisti nutartį vykdyti skubiai. Iš esmės antrindama atsakovės atskirajame skunde išdėstytiems ir jau pristatytiems argumentams, nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

1. Ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo nemotyvuotas ir nepagrįstas įrodymais, todėl teismas laikinąsias apsaugos priemones iš esmės pritaikė savo iniciatyva.

2. Ieškinys yra prima facie nepagrįstas – perkančioji organizacija teisėtai atsisakė kaip konfidencialios neteikė ieškovei (AB „Latvijas tilti“ tiesioginei konkurentei) AB „Latvijas tilti“ duomenis bei informaciją, sudarančius komercinę paslaptį. AB „Latvijas tilti“ kaina yra pagrįsta ir nedaug didesnė už ieškovės pasiūlytą.

3. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Pirkimo objektas - avarinės būklės Klaipėdos uosto krantinės rekonstrukcija. Tai ypatingos valstybinės reikšmės objekto dalis ir jos rekonstrukcija yra įgyvendinami atsakovės strateginiai tikslai laikotarpiui iki 2018 metų. Lietuvos Respublikos Seimas 2013-06-19 nutarimu Nr. XII-381 Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, kelių, geležinkelių infrastrukturos kompleksą (įskaitant ir rekonstruotinas krantines Nr. 67 ir 68) yra pripažinęs ypatingos valstybinės svarbos projektu, nes jis sudaro Rytų - Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalį.

4. Bendras Pirkimo sutarties terminas (Pirkimo sąlygų 2.4 p) yra 795 dienos, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kelia realią grėsmę kad atsakovė iki 2018 m. neįvykdys Pirkimo sutarties ir neatnaujins uosto infrastruktūros. Tokiu atveju atsakovei negalint naudoti rekonstruotų krantinių mažėtų Klaipėdos valstybinio uosto konkurencingumas, kai kroviniai būtų nukreipiami j kitus Baltijos jūros uostus. Dėl to atsakovė netektų dalies pajamų ir būtų pažeistas viešasis interesas.

5. Tikėtina, kad dėl ieškovės prašymo byloje skirti ekspertizę byla nebus išnagrinėta laikantis CPK numatytų terminų byloms dėl viešųjų pirkimų išnagrinėti.

6. Teismas neatsižvelgė į Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimus analogiškoje civilinėje byloje Nr. 2-1922/2010, kurioje buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, vykdant to paties Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, tačiau kitų krantinių, rekonstrukcijos darbų pirkimą.

6. Atsisakymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepažeistų ieškovės teisių - jeigu ieškinys būtų patenkintas, ieškovė galėtų reikalauti žalos atlyginimo.

Ieškovė „BMGS“ savo esme tapačiais atsiliepimais į atsakovės VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir trečiojo asmens AB „Latvijas Tilti“ atskiruosius skundus prašo jo netenkinti. Nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos pagrįstai, siekiant apginti ieškovo teisėtus interesus it užtikrinti, kad Pirkimas įvyktų teisėtai, nepažeidžiant viešųjų pirkimų principų. Bylose dėl viešųjų pirkimų aktualus ne tik interesas Pirkimo objektu, bet ir interesas Pirkimo teisėtumu. Nagrinėjamu atveju neįprastai mažos kainos institutu siekiama užtikrinti, kad perkančioji organizacija pasirinktų tiekėją, realiai gebantį tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį. Tuo tarpu Pirkimo objektas nagrinėjamu atveju nėra susijęs su svarbiausių visuomenės poreikių tenkinimu. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, ieškinio pagrįstumas nėra vertinamas iš esmės.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Teismas bylose dėl viešųjų pirkimų, įskaitant ginčus dėl laimėtojų nustatymo teisėtumo, ieškov4s prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu tikėtinai pagrindžiami ieškinio reikalavimai ir nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Viešųjų pirkimų bylose teismas motyvuota nutartimi gali taikyti laikinąją apsaugos priemonę - viešojo pirkimo konkurso procedūrų sustabdymą (CPK 423⁷ str. 2 d. 1 p.), vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu (CPK 423⁷ str. 1 d.). Atitinkamai, teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą (CPK 423⁷ str. 1 d.).

Byloje esminis ginčas yra dėl Pirkimo laimėtojo nustatymo teisėtumo. Nors perkančioji organizacija prašė laimėtoją AB „Latvijas tilti“ pagrįsti jo pasiūlytą neįprastai mažą kainą, ieškovės vertinimu, pastarasis jos tinkamai nepagrindė ir dėl to neteisėtai buvo pripažintas laimėtoju. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau vadinama – LITEKO) matyti, kad byloje buvo teismo paskirta ekspertizė ir ekspertas A. S. 2016-01-28 Klaipėdos apygardos teismui pateiktame ekspertizės akte nurodė, negalintis vienareikšmiškai padaryti išvados, kad už laimėtojo AB „Latvijas tilti“ pasiūlytą kainą nėra galimybės kokybiškai atlikti perkamus darbus (rekonstruoti krantinę), dėl ko ekspertas rekomendavo perkančiajai organizacijai dar kartą įvertinti laimėtojo kainos pagrįstumą, nurodydamas abejonių keliančius aspektus (tam tikras kainos sudedamąsias dalis).

Apeliacinis teismas pažymi, kad Pirkime siekiamos įsigyti paslaugos (Klaipėdos jūrų uosto krantinių rekonstrukcija) yra neabejotinai svarbios viešojo intereso aspektu. Tai, kaip teisingai pažymima bylos šalių procesiniuose dokumentuose, jau buvo pripažinta ir teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1299/2010). Kartu teismas pažymi, kad vien Pirkimo objektas savaime retai kada yra pakankamas pagrindas prioritetą suteikti viešajam interesui (suinteresuotumui, poreikiui) Pirkimo objektu ir suteikti prioritetą Pirkimą vykdyti nedelsiant. Kiekvienoje byloje turi būti vertinama aplinkybių visuma, taigi ne tik tai, ar perkančiosios organizacijos uždelsimas įsigyti perkamas paslaugas pažeistų viešąjį interesą, bet ir visos kitos reikšmingos aplinkybės. Nagrinėjamu atveju ir kitos bylos faktinės aplinkybės patvirtina tikslingumą prioritetą nagrinėjamu atveju suteikti Pirkimo vykdymui. Kaip jau minėta, Klaipėdos jūrų uosto infrastruktūros (krantinių) rekonstrukcija neabejotinai turi viešąjį interesą. Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 2 straipsnio 10 dalį krantinė – tai nustatyto ilgio, pločio ir leistinų apkrovų hidrotechninis įrenginys, skirtas laivams švartuoti ir krauti, keleiviams įlaipinti ar išlaipinti. Pagal Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą nacionaliniam saugumui strateginę reikšmę turi valstybei nuosavybės teise priklausantys įrenginiai - Klaipėdos valstybinio jūrų uosto hidrotechniniai įrenginiai, krantinės, navigacijos keliai ir kanalai, navigaciniai įrenginiai ir kiti infrastruktūros objektai. Sutiktina ir su apelianto argumentais, kad delsimas vykdyti Pirkimą trikdo uosto veiklą (vienos iš numatomų rekonstruoti krantinių būklė avarinė), nesudaro prielaidų uostui veikti ir priimti laivus pilnu galimu pajėgumu, kas ilgalaikėje perspektyvoje gali lemti tiek nuostolius uostui, tiek dėl delsimo rekonstruoti pasenusią infrastruktūrą, kurios dalis jau apskritai pripažinta avarinės būklės, taigi netinkama eksploatuoti.

LITEKO duomenys patvirtina, kad bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme užsitęsė ir jau viršijamas CPK 423⁸ straipsnio 4 dalyje numatytas bylos išnagrinėjimui pirmosios instancijos teisme numatytas terminas (byla teisme gauta 2015-11-25 ir iki šiol dar nėra išnagrinėta, sekantis posėdis numatytas tik 2016-02-15). Jeigu sprendimas būtų apskųstas ir apeliacine tvarka, laikinosios apsaugos priemonės liktų galioti mažiausiai iki bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka pabaigos (CPK 150 str. 2-3 d.), taigi ir prasidėjus krantinės rekonstrukcijai tinkamam sezonui (metų laikui). Esant tokioms bylos aplinkybėms, apeliacinis teismas sprendžia, kad net ir esant CPK nustatytiems (galioja nuo 2011-10-01) bylų dėl viešųjų pirkimų išnagrinėjimo trumpiems terminams, dėl šių terminų pažeidimo ir pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių potencialios trukmės, jų taikymu padaryta žala uostui gali būti didesnė už ieškovės vien ekonominį suinteresuotumą sudaryti ir vykdyti Pirkime viešojo pirkimo sutartį. Šį savo vien ekonominį interesą ieškovė galėtų patenkinti ir reikalaudama žalos atlyginimo tuo atveju, jeigu viešojo pirkimo sutartį įvykdytų neteisėtai atrinktas tiekėjas.

Atskirojo skundo argumentai dėl ieškinio preliminaraus (prima facie) nepagrįstumo neturi esminės reikšmės šio atskirojo skundo išnagrinėjimui. Spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų. Pagal prima facie (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-07-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-912-381/2015, 2015-11-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1484-178/2015). Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, kai ieškinys nėra vertinamas iš esmės, t.y. nėra vertinama, ar AB „Latvijas tilti“ pasiūlymo kaina yra tokia, kad nesudarys prielaidų tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes atskirojo skundo nagrinėjimo metu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės būtų neproporcingos siekiamiems valstybei ir visuomenei svarbiems tikslams, o jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą, todėl ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetamas, panaikinant pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kadangi laikinosios apsaugos priemonės pažeistų viešąjį interesą ir prieštarautų ekonomiškumo principui (CPK 7 str.), o jų galimos neigiamos pasekmės potencialiai viršytų naudą (CPK 423⁷ str. 1 d.).

Galiausiai pažymėtina, kad teismo nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar netaikymo neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios, todėl pasikeitus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo išsprendimui svarbioms aplinkybėms, pavyzdžiui, pirmosios instancijos teismui tenkinus ieškinį, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas galės būti peržiūrėtas, įvertinant naujai atsiradusias, galinčias būti reikšmingomis aplinkybes.

Teisėjas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutarties dalį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BMGS“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.