Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės PlusPlus Capital AS atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje fizinių asmenų D. V. ir R. V. bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apylinkės teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartimi pareiškėjams D. V. ir R. V. iškelta fizinių asmenų bankroto byla.

2. Bankroto proceso metu, kreditorius PlusPlus Capital AS pateikė prašymą nutraukti D. V. atžvilgiu bankroto bylą, nes D. V. nevykdo patvirtinto mokumo atkūrimo plano, pateikė neteisingą informaciją apie gaunamas pajamas, nevykdė kitų Lietuvos Respublikos Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau tekste – FABĮ) 16 straipsnyje numatytų pareigų. Prašymą prašo tenkinti remiantis FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punkto ir 10 punkto nuostatomis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. vasario 15 d. nutartimi nutarė kreditoriaus PlusPlus Capital AS prašymą palikti nenagrinėtu. Pirmosios instancijos teismo motyvai:

3.1. Pirmosios instancijos teismas dėl kreditoriaus teisės kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nutraukimo nurodė, kad toks prašymas gali būti teikiamas tik kreditorių, kurių reikalavimų suma vertine išraiška viršija visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų 2/3 sumos. Tai yra specialioji norma FABĮ 24 straipsnio atžvilgiu. Nurodė, kad šiuo atveju kreditoriaus PlusPlus Capital AS reikalavimų suma vertine išraiška neviršija visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų 2/3 sumos ir sudaro apie 26 proc. visos patvirtintos reikalavimų sumos, todėl tokiais atvejais prašymą atsisakoma priimti.

3.2. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kreditorius PlusPlus Capital AS turi teisę kreiptis į bankroto administratorių inicijuoti kreditorių susirinkimą ir šį klausimą nagrinėti kreditorių susirinkime (FABĮ 25 straipsnis). Išaiškino, kad pašalinus aplinkybes, kurios buvo pagrindas prašymą palikti nenagrinėtą, suinteresuotas asmuo turi teisę vėl kreiptis į teismą su prašymu bendra tvarka.

III. Atskirojo skundo argumentai

4. Atskiruoju skundu apeliantė (suinteresuotas asmuo) PlusPlus Capital AS prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 15 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

4.1. Apeliantė dėl netinkamo FABĮ nuostatų taikymo nurodo, kad fizinių asmenų bankroto byla gali būti nutraukta, kai fizinis bankrutuojantis asmuo nevykdo įstatymo numatytų reikalavimų (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Nurodo, kad būtent šio įstatymo normos pagrindu buvo teikiamas prašymas, o ne FABĮ 10 straipsnio 2 dalies pagrindu. Teigia, kad teismas klaidingai nustatė, jog FABĮ 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta balsų dauguma būtina kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos nutraukimo FABĮ 10 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais.

4.2. Apeliantė dėl netinkamų faktinių aplinkybių vertinimo nurodo, kad byloje pateikti įrodymai pagrindžia D. V. nesąžiningą elgesį. Pažymi, kad didžiausias finansinis reikalavimas (54,17 procento) priklauso D. V. (duomenys neskelbtini) V. V., kurio balsu dauguma priimti nutarimai jau buvo pripažinti, kaip pažeidžiantys mažesniųjų kreditorių teises. Teigia, kad laikant, jog į teismą gali kreiptis tik 2/3 reikalavimų sumos turinys kreditoriai, tokiu būdu būtų pažeidžiami mažesniųjų kreditorių interesai.

5. Bankrutuojančių fizinių asmenų nemokumo administratorė uždaroji akcinė bendrovė „Stiprus žmogus“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

5.1. Nemokumo administratorė nurodo, kad apeliantė netinkamai aiškina FABĮ nuostatas. Teigia, kad tik kreditorius (ar jų grupė), kuris turi kvalifikuotą balsų daugumą (2/3 nuo visų bankroto byloje patvirtintų reikalavimų sumos), gali kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo. Šiuo atveju PlusPlus Capital AS finansinis reikalavimas nesudaro būtinos dviejų trečdalių visų bankroto byloje patvirtintų reikalavimų sumos. Nagrinėjamu atveju Kreditoriaus patvirtintas finansinis reikalavimas sudaro 25,90 procento nuo visų kreditorių reikalavimų sumos, tai yra daugiau nei dvigubai mažesnis, nei nustatyta įstatymu.

5.2. Nemokumo administratorė nurodo, kad griežtai kontroliavo fizinių asmenų bankroto procesą, stebėjo plane numatytų mokumo atkūrimo priemonių įgyvendinimą, ar pareiškėjai tinkamai laikosi plane jiems nustatytų įsipareigojimų. Teigia, jog šiuo atveju lyderiaujantis kreditorius yra V. V., tačiau tai neleidžia atsisakyti taikyti imperatyvių FABĮ nuostatų, tai yra FABĮ 10 straipsnio 2 dalies, ir juo labiau - kvestionuoti įsiteisėjusios teismo nutarties, kuria buvo patvirtintas bankroto bylos kreditorių sąrašas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas atmetamas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Dėl apeliacinio proceso nutraukimo

7. Klaipėdos apygardos teisme 2021 m. balandžio 6 d. gautas bankrutuojančių fizinių asmenų nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Stiprus žmogus“ prašymas nutraukti procesą pagal atskirąjį skundą. Teigia, kad bankroto byloje kreditorių susirinkimo pirmininkas Lietuvos Respublikos valstybinė mokesčių inspekcija pasirašė fizinių asmenų plano įgyvendinimo aktą, kuris pateiktas tvirtinti teismui. Teigia, kad atsižvelgiant į tai, jog įgyvendinimo aktas ir plano įgyvendinimas baigėsi, nėra faktinio pagrindo spręsti dėl plano įgyvendinimo aplinkybių ir vilkinti procesą.

8. Kreditorius Valstybinio socialinio draudimo valdybos Klaipėdos skyrius pateikė nuomonę, kuria prašo nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Stiprus žmogus“ pateiktą prašymą spręsti teismo nuožiūra. Apeliantė pateikė nuomonę, kuria prašo nemokumo administratorės prašymą atmesti. Teigia, kad šiuo atveju lyderiaujantis kreditorius priėmė sprendimą, palankų bankrutuojantiems asmenims, ta aplinkybė, jog planą pasirašė pirmininkas, nereiškia, jog su planu sutinka smulkieji kreditoriai, be to, vien plano pateikimas teismui nereiškia bankroto bylos pabaigos. Kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė nuomonę dėl nemokumo administratorės prašymo, kuriuo prašo nemokumo administratorės prašymo netenkinti. Teigia, kad aktas yra tik formalus veiksmas, kuriuo kreditorė neišreiškė savo pozicijos dėl ginčo byloje esmės, o tik įgyvendino FABĮ numatytą kreditorių susirinkimo pirmininko pareigą. Nurodo, kad administratorės prašyme nurodyta pozicija nėra pagrindas užbaigti civilinės bylos Nr. e2S-412-730/2021 nagrinėjimą.

9. Apeliacine tvarka gali būti skundžiamos neįsiteisėjusios pirmosios instancijos nutartys (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 338 straipsnis, 301 straipsnio 1 dalis). Jeigu nagrinėjant bylą apeliacine tvarka paaiškėja, jog skundžiama nutartis pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektu, tai apeliacinis procesas nutraukiamas ir priimama nutartis grąžinti žyminį mokestį (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis).

10. Patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad 2021 m. balandžio 6 d. nemokumo administratorė pateikė prašymą Klaipėdos apylinkės teismui pabaigti fizinio asmens D. V., R. V. bankroto bylą. Teismo 2021 m. balandžio 15 d. rezoliucija prašymas priimtas ir išsiųstos kopijos suinteresuotiems asmenims ir pasiūlyta per 14 dienų terminą pateikti rašytinę nuomonę dėl bankroto bylos užbaigimo. Paskirtas teismo posėdis 2021 m. gegužės 14 d.

11. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad bankrutuojančių fizinių asmenų bankroto byla nėra baigta (nutarties 10 punktas), į tai, kad atskiruoju skundu keliami klausimai dėl bankroto bylos nutraukimo bankrutuojantiems asmenims galimai bankroto proceso metu netinkamai vykdant FABĮ nustatytas pareigas (nutarties 2 punktas), nutaria, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo nutraukti apeliacinį procesą, kadangi galimas atskirojo skundo patenkinamas sukeltų materialiuosius teisinius padarinius, sprendžiant klausimą dėl fizinių asmenų bankroto bylos nutraukimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013). Atsižvelgiant į tai, nemokumo administratorės pateiktas prašymas netenkinamas.

Dėl atskirojo skundo argumentų

12. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos nutartimi iš esmės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl apeliantės pateikto prašymo nutraukti fizinių asmenų bankroto bylą netinkamai taikė FABĮ nuostatas, neatsižvelgė į faktinę situaciją, jog lyderiaujantis kreditorius yra bankrutuojančio fizinio asmens tėvas, kuris galimai priima bankrutuojančiam asmeniui palankius sprendimus.

13. Atsižvelgiant į apeliantės nurodytus argumentus (nutarties 12 punktas), daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas nutardamas apeliantės PlusPlus Capital AS prašymą dėl bankroto bylos nutraukimo palikti nenagrinėtu tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir taikė FABĮ nuostatas.

14. Byloje nustatytos tokios faktinės aplinkybės, dėl kurių ginčo nėra - apeliantės kreditorinis reikalavimas fizinių asmenų bankroto byloje sudaro apie 26 procento visos patvirtintos reikalavimų sumos. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreditorinis reikalavimas sudaro apie 4,45 procento visos patvirtintos reikalavimų sumos. V. V. kreditorinis reikalavimas sudaro apie 54,17 procento visos patvirtintos reikalavimų sumos. Apeliantė Klaipėdos apylinkės teismui pateikė prašymą dėl bankroto bylos nutraukimo, kurį prašė tenkinti remiantis FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punkto ir 10 punkto nuostatomis.

15. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad paaiškėjus, jog asmuo, kuriam jau iškelta bankroto byla, neatitinka reikalavimų, įstatyme keliamų siekiančiam bankrutuoti asmeniui, arba bankrutuojančiam asmeniui nevykdant įstatyme jam nustatytų pareigų ar mokumo atkūrimo plane prisiimtų įsipareigojimų, bankroto byla gali būti nutraukta – FABĮ 10 straipsnis nustato sąlygas, kurių nors vieną konstatavęs teismas priima nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-219/2019). FABĮ 8 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad už teismo patvirtinto mokumo atkūrimo plano įgyvendinimą atsako fizinis asmuo ir administratorius pagal savo kompetenciją. Tai reiškia, kad bankrutuojantis asmuo atsakingas už plano vykdymą ir privalo vykdyti šiuo planu prisiimtus įsipareigojimus. Plane nustatytų įsipareigojimų nevykdymas reiškia, kad bankrutuojantis asmuo nevykdo FABĮ nustatytų reikalavimų, o jų nevykdymas sudaro savarankišką teisinį pagrindą (įstatyme nustatytą sąlygą) fizinio asmens bankroto bylą nutraukti (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-219/2019).

16. FABĮ 10 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas gali priimti nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu plane nustatytos priemonės neįgyvendinamos ir dėl to kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška viršija visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų 2/3 sumos, kreipiasi į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo. Kasacinis teismas dėl šio bankroto bylos nutraukimo pagrindo yra išaiškinęs, kad svarstydamas tokį kreditoriaus prašymą teismas turi paisyti skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyros, nustatyti ir įvertinti plane nurodytų priemonių neįgyvendinimo priežastis, bankrutuojančio asmens elgesį, jo pastangas vykdyti plane nustatytus įsipareigojimus, priemonių neįvykdymo apimtį, bankroto proceso stadiją, bankroto trukmę nuo proceso pradžios bei kitas reikšmingas aplinkybes ir jų pagrindu spręsti, ar bankroto bylos nutraukimas yra proporcinga priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-52-248/2018).

17. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantės, tai yra bankrutuojančių asmenų kreditorės, turinčios apie 26 procento visos patvirtintos reikalavimų sumos prašymas dėl bankroto nutraukimo pateiktas remiantis FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punkto ir 10 punkto nuostatomis.

18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sutinka su apeliantės teiginiu, jog FABĮ įtvirtintais pagrindais, konkrečiai 10 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais, jai suteikta teisė kreiptis į teismą kaip bankrutuojančio asmens kreditoriui. Tai yra, kai paaiškėja, kad fizinis asmuo nevykdo kitų šio įstatymo nustatytų reikalavimų (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punktas); kitais FABĮ nustatytais atvejais (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Akivaizdu, kad dėl bankroto bylos nutraukimo turi teisę kreiptis į teismą skolininko kreditorius, tačiau ne tik esant aukščiau paminėtiems pagrindams, bet ir esant atitinkamoms dviem sąlygoms. Pirma, jeigu plane numatytos priemonės neįgyvendinamos. Antra, dėl plane numatytų priemonių neįgyvendinimo kreipiasi į teismą kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška viršija visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų 2/3 sumos, prašymu dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo (FABĮ 10 straipsnio 2 dalis).

19. Šiuo atveju, nėra ginčo dėl aplinkybės, kad apeliantės kreditorinis reikalavimas neviršija 2/3 visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos. Tai reiškia, kad apeliantė nežiūrint į tai, kad turi teisę kreiptis į teismą FABĮ 10 straipsnio 1 dalies pagrindais, tačiau apeliantė neatitinka FABĮ 10 straipsnio 2 dalyje nustatytų kreipimosi į teismą sąlygų. Pabrėžtina, kad FABĮ nuostatos yra aiškinamos sistemiškai ir neatsietai viena nuo kitos, o ne traktuotinos taip, kaip patogu apeliantei, remiantis įstatyme suteiktomis teisėmis, bet nevertinant teisių naudojimosi sąlygų. Dėl nurodyto, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apeliantė laikytina neįgaliotu vesti bylą asmeniu, todėl prašymas dėl bankroto bylos nutraukimo pagrįstai paliktas nenagrinėtu. Pažymėtina, jog apeliantės nurodytoje kasacinio teismo praktikoje, nurodyta, kad kreditoriui teisė reikšti reikalavimą dėl bankroto bylos nutraukimo suteikiama tada, kai turimas kreditorinis reikalavimas viršija 2/3 turimos kreditorinių reikalavimų sumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-52-248/2018 26 ir 27 punktai).

20. Pažymėtina, kad teismai taikydami ir aiškindami įstatymus privalo atsižvelgti ne tik į aukštesnės instancijos teismų priimtus sprendimus (vertikalus precedentas), bet ir savo sukurtus vėliausius precedentus analogiškose bylose (horizontalus precedentas), tai yra turi atsižvelgti taip pat į savo paties teisės taikymo praktiką. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į byloje atskiruoju skundu keliamus klausimus (nutarties 12 punktas), faktines bylos aplinkybes (nutarties 13 punktas), atsižvelgiama į precedentus, suformuotus apygardos teismų praktikoje (Šiaulių apygardos teismo 2019 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-516-856/2019).

21. Kita vertus, būtina atkreipti apeliantės dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju dėl galimų, apeliantės atskirajame skunde nurodytų, nesąžiningų bankrutuojančių fizinių asmenų ir kreditoriaus veiksmų, turi būti sprendžiama ir nagrinėjant klausimą dėl bankroto bylos nutraukimo pagal bankroto administratorės prašymą (nutarties 10 punktas), kadangi sprendžiant bet kokius fizinio asmens bankroto proceso metu kilusius klausimus, priskirtus teismo kompetencijai, turi būti taikomos taisyklės dėl bankrutuojančio asmens sąžiningumo vertinimo, skolininko ir kreditorių interesų balanso išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-52-248/2018).

22. Teismas įvertinęs byloje nustatytas bylos faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus bei apeliantės pateiktus atskirojo skundo argumentus nenustatė pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumo ir ar neteisėtumo, todėl apeliacinės instancijos teismas nutaria, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, taikė FABĮ nuostatas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti atskirojo skundo argumentais nėra jokio teisinio pagrindo, ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

23. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

24. Esant nustatytoms nutarties 12-22 punktuose nurodytoms aplinkybėms, skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista, atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 15 d. nutartį palikti nepakeistą.