Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens G. D. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-7623-797/2019.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai skundas

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

8. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti kreditoriaus prašymą dėl skolininko fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantas teigia, jog teisę teikti jam prašymus kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo suteikia FABĮ 24 straipsnio 9 punktas, kuriame nurodyta, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 6 ir 8 punktuose nustatytais pagrindais. Apelianto nuomone, teismas, atsisakydamas priimti jo prašymą, užkirto galimybę realizuoti įstatymu suteiktą teisę.

10. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sutinka su apelianto teiginiu, jog FABĮ įtvirtintais pagrindais, konkrečiai 10 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 6, 8 punktuose numatytais pagrindais, jam suteikta teisė kreiptis į teismą kaip bankrutuojančio asmens kreditoriui. Tai yra, kai paaiškėja, kad fizinis asmuo pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, pajamas, įsipareigojimus, nemokumo priežastis ar kita, ir dėl to plane numatytos priemonės gali būti neįvykdytos (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3 punktas); kai paaiškėja, kad fizinis asmuo tapo nemokus per paskutinius 3 metus iki bankroto bylos iškėlimo ar negalėjo atkurti mokumo iškėlus bankroto bylą dėl šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytų veiksmų ar 5 straipsnio 8 dalies 3 punkte nurodytų žalingų įpročių (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 4 punktas); kai paaiškėja, kad fizinis asmuo buvo teistas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 207, 208, 209, 216, 222 ir 223 straipsniuose, ir teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 5 punktas); kai fizinis asmuo nuslepia nuo bankroto administratoriaus bankroto proceso metu gautas lėšas ir kitą turtą, kurių vertė viršija vieną bazinės socialinės išmokos dydį per mėnesį, ir tai gali pakenkti kreditorių interesams ar turėti įtakos fizinio asmens mokumui atkurti (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 6 punktas); kai fizinis asmuo nevykdo kitų šio įstatymo nustatytų reikalavimų (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Dėl bankroto bylos nutraukimo turi teisę kreiptis į teismą skolininko kreditorius, tačiau ne tik esant aukščiau paminėtiems pagrindams, bet ir esant atitinkamoms dviem sąlygoms. Pirma, jeigu plane numatytos priemonės neįgyvendinamos. Antra, dėl plane numatytų priemonių neįgyvendinimo kreipiasi į teismą kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška viršija visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų 2/3 sumos, prašymu dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo (FABĮ 10 straipsnio 2 dalis).

11. Šiuo atveju, kaip matyti iš bylos duomenų, kreditoriaus G. D. reikalavimo suma yra 111 040,32 Eur, ir ši suma neviršija 2/3 visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų - 543 831,21 Eur - sumos. Tai reiškia, kad kreditorius G. D., nežiūrint į tai, kad turi teisę kreiptis į teismą FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 6, 8 punktų pagrindais, tačiau G. D. neatitinka FABĮ 10 straipsnio 2 dalyje nustatytų kreipimosi į teismą sąlygų. Pabrėžtina, kad FABĮ nuostatos yra aiškinamos sistemiškai ir neatsietai viena nuo kitos, o ne traktuotinos taip, kaip patogu apeliantui, remiantis įstatyme suteiktomis teisėmis, bet nevertinant teisių naudojimosi sąlygų. Dėl nurodyto, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad kreditorius G. D. laikytinas neįgaliotu vesti bylą asmeniu, todėl prašymas dėl bankroto bylos nutraukimo pagrįstai paliktas nenagrinėtu.

12. Atsižvelgiant į FABĮ nuostatas, į atskirajame skunde bei atsiliepime į jį nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais teisinio pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą.