Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Larisa Šimanskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Inkomlita“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Tramera“, antstolis Jonas Petrikas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja pateikė teismui skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašo panaikinti 2017-03-06 patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, perskaičiuoti vykdymo išlaidas ir nepagrįstai išieškotų vykdymo išlaidų skirtumą grąžinti pareiškėjai. Nurodė, kad antstolio Jono Petriko žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0172/17/00167, vykdoma pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-01-30 vykdomąjį raštą Nr. 2-269-941/2017 dėl 1 000,00 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės UAB „Inkomlita“ išieškotojos UAB „Tramera“ naudai. Antstolis 2017-03-06 vykdymo išlaidų apskaičiavimu neteisėtai apskaičiavo papildomas vykdymo išlaidas, kurios neatitinka Sprendimų vykdymo instrukcijos 3 lentelėje nurodytų papildomų vykdymo išlaidų rūšių ir yra nepagrįstos vykdomosios bylos medžiaga, t.y. atliktų vykdymo veiksmų yra priskaičiuota daugiau nei jų buvo faktiškai atlikta. Antstolis taip pat atliko vykdymo veiksmų, kurie nėra susiję su įprastai atliekamais vykdymo veiksmais, pavyzdžiui, priimtas išieškotojo sumokėtų lėšų paskirstymo patvarkymas, patvarkymas dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo atidėjimo. Tokiais savo veiksmais antstolis neteisėtai didina vykdymo išlaidas, kadangi šie patvarkymai nesprendžia jokių esminių klausimų vykdymo procese. Šių patvarkymų kopijų pareiškėja nėra gavusi. 2017-03-06 vykdymo išlaidų apskaičiavime yra nurodyta, jog antstolis priėmė 15 vnt. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymų, tačiau šiuo atveju pareiškėja skolą išieškotojai sumokėjo pati, todėl antstolis apskaičiavo vykdymo išlaidas už veiksmus, kurių neatliko ir negalėjo atlikti. Be to, antstolis pinigines lėšas išieškojo du kartus ir jos buvo skirtos vykdymo išlaidoms antstoliui apmokėti, o ne paskirstymui. Pareiškėja taip pat nesutinka su papildomomis vykdymo išlaidomis, numatytomis 2017-03-06 vykdymo išlaidų apskaičiavimo 2.8. – 2.11., 5.1. punktuose, nes jos yra nepagrįstos ir perteklinės. Pažymėjo, jog vykdomojoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjai buvo įteiktas raginimas įvykdyti sprendimą.

Suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Tramera“ atsiliepimo į skundą teismo nustatytu terminu nepateikė, procesiniai dokumentai suinteresuotam asmeniui įteikti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas

Vykdomosios bylos Nr. 0172/17/00167 duomenimis nustatyta, kad antstolis Jonas Petrikas vykdo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-01-30 vykdomąjį raštą Nr. 2-269-941/2017 dėl 1 000,00 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės UAB „Inkomlita“ išieškotojos UAB „Tramera“ naudai (vykd. b. l. 8). 2017-01-31 raginimu įvykdyti sprendimą Nr. S17-3916 antstolis ragino pareiškėją per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos sumokėti 1 000,00 Eur skolą 51,40 Eur vykdymo išlaidų (vykd. b. l. 9). 2017-03-06 patvarkymu dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S17-7737 antstolis nutarė išieškoti vykdymo išlaidas, apskaičiuotas vykdomojoje byloje Nr. 0172/17/00167 (vykd. b. l. 70). Antstolio 2017-03-06 vykdymo išlaidų apskaičiavimu Nr. S17-7738 nustatyta, kad vykdymo išlaidos vykdomojoje byloje Nr. 0172/17/00167 yra 384,98 Eur (vykd. b. l. 71). Antstolio kontoroje 2017-03-06 gautas pareiškėjos pranešimas, kuriame nurodoma, jog 2017-02-28 pareiškėja sumokėjo skolą išieškotojai (vykd. b. l. 76-79).

Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgaliojimų (CPK 583 straipsnio 3 dalis). Antstolis taip pat privalo atliekant vykdymo veiksmus griežtai laikytis teisės aktų nustatytos priverstinės vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007; 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus CPK 510 straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Jeigu skundas antstoliui paduodamas praleidus CPK 512 straipsnyje nustatytus terminus, antstolis vienu patvarkymu išsprendžia praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti. Jeigu antstolis atsisako atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir skundo nepatenkina, skundas ne vėliau kaip kitą darbo dieną grąžinamas skundą padavusiam asmeniui. Antstolio patvarkymas atsisakyti atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir netenkinti skundo gali būti skundžiamas teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, laikantis CPK 512 straipsnyje nustatytų terminų. Kartu su skundu dėl antstolio atsisakymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir netenkinti skundo asmuo teismui turi pateikti ir antstolio netenkintą skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus. Nusprendęs atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, teismas toje pačioje byloje išnagrinėja ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti (CPK 512 straipsnio 3 ir 5 dalys).

Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio kontoroje 2017-05-02 gautas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, kuriuo pareiškėja prašė panaikinti 2017-03-06 patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, perskaičiuoti vykdymo išlaidas ir nepagrįstai išieškotų vykdymo išlaidų skirtumą grąžinti pareiškėjai. 2017-05-08 patvarkymu Nr. S17-15224 antstolis išnagrinėjo pareiškėjos skundą, atsisakė atnaujinti skundui paduoti praleistą terminą ir skundą grąžino pareiškėjai, pareiškėjos skundą dalyje dėl vykdymo išlaidų perskaičiavimo ir skirtumo grąžinimo tenkino, kitos skundo dalies netenkino. Pareiškėja pateikė teismui skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė pripažinti antstolio veiksmus dėl skundo neperdavimo teismui nepagrįstais, išnagrinėti pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, matyti, jog antstolis išnagrinėjęs pareiškėjos skundą priėmė dvejopo pobūdžio patvarkymą, t.y. viena vertus, nutarė atsisakyti atnaujinti skundui paduoti praleistą terminą ir skundą grąžinti pareiškėjai, tačiau, kita vertus, skundą išnagrinėjo ir jį tenkino iš dalies. Atsižvelgęs į tai, kad 2017-05-08 patvarkymu antstolis vis dėlto išnagrinėjo pareiškėjos skundą, jį tenkino iš dalies ir šiuo pagrindu atliko tam tikrus vykdymo veiksmus, t.y. grąžino pareiškėjai 34,94 Eur vykdymo išlaidų permoką, teismas konstatuoja, jog tokiais savo veiksmais antstolis faktiškai atnaujino pareiškėjos praleistą terminą skundui dėl antstolio veiksmų pateikti, todėl teismas laiko, jog minėtas terminas yra atnaujintas, ir šiuo klausimu plačiau nepasisako.

Teismas pažymi, jog pareiškėjos skundas buvo išnagrinėtas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-07-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-10339-980/2017, kuria teismas civilinę bylą nutraukė. Klaipėdos apygardos teismas 2017-11-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1597-460/2017 panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-07-04 nutartį ir perdavė pareiškėjos skundą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismas konstatavo, jog nors antstolis 2017-03-15 ir priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo, vykdomąjį dokumentą perdavė teismui, tačiau, gavęs skundą, savo kompetencijos ribose išnagrinėjo pareiškėjos skundą, jį tenkino iš dalies, atliko vykdymo veiksmus - perskaičiavo vykdymo išlaidas (neturėdamas vykdomojo dokumento savo žinioje), dalį jų grąžino skolininkei. Nurodyti antstolio veiksmai yra skundžiami CPK 510 - 512 straipsniuose nustatyta tvarka, nepaisant to, kad pareiškėja formaliai neapskundė 2017-03-15 patvarkymo dėl vykdomosios bylos užbaigimo. Bylos kontekste yra suprantama, kad pareiškėja nesutinka su vykdymo išlaidų apskaičiavimu, reiškia, ji nesutinka ir su vykdomosios bylos užbaigimu (CPK 632 straipsnis). Neišsprendus vykdymo byloje tarpinio antstolio veiksmo, kuris gali būti apskundimo objektu, patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo netrukdo teismui būti aktyviam ir imtis visų būtinų priemonių, kad būtų išaiškintos visos bylos aplinkybės ir nustatyti antstolio (ne)teisėti veiksmai vykdymo procese. Atsižvelgiant į viešosios teisės (proceso normų) turinį ir paskirtį, į tai, kad pareiškėjai nebūtų užkirstas kelias ginti savo teises kuo ekonomiškiau ir operatyviau, nereiškiant naujų ieškinių ir pan., spręstina, kad šios konkrečios bylos specifika įgalina teismą būtent šioje byloje spręsti klausimą dėl antstolio veiksmų (ne)teisėtumo – antstolio 2017-03-06 patvarkymo Nr. S17-7737 dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir 2017-03-06 vykdymo išlaidų apskaičiavimo, nepaisant to, kad yra priimtas patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo, kuris net nebuvo skolininkei tinkamai išsiųstas (CPK 604, 605 straipsniai). Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas, nepaisant to, kad yra priimtas patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo, šiuo atveju pasisako dėl skundo reikalavimų.

Pareiškėja prašo panaikinti 2017-03-06 patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, perskaičiuoti vykdymo išlaidas ir nepagrįstai išieškotų vykdymo išlaidų skirtumą grąžinti pareiškėjai. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017-03-06 patvarkymu dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S17-7737 antstolis nutarė išieškoti vykdymo išlaidas, apskaičiuotas vykdomojoje byloje Nr. 0172/17/00167. Antstolio 2017-03-06 vykdymo išlaidų apskaičiavimu Nr. S17-7738 nustatyta, kad vykdymo išlaidos vykdomojoje byloje Nr. 0172/17/00167 yra 384,98 Eur. 2017-05-05 antstolis priėmė vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S17-15160, kuriame nurodyta, jog vykdymo išlaidos yra 350,04 Eur. Taigi, antstolis 2017-05-05 vykdymo išlaidų apskaičiavimu perskaičiavo 2017-03-06 vykdymo išlaidų apskaičiavime apskaičiuotas vykdymo išlaidas, jas sumažino ir 2017-05-08 pavedimu grąžino pareiškėjai 34,94 Eur permoką. Pažymėtina, jog šią aplinkybę dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo ir dalies vykdymo išlaidų grąžinimo antstolis nurodė 2017-05-08 patvarkyme Nr. S17-15224, kuriuo išnagrinėtas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų. Įvertinus tai, jog iš pareiškėjos skundo turinio matyti, kad ji, nepaisant to, kad 2017-05-05 vykdymo išlaidų apskaičiavimu buvo perskaičiuotos vykdymo išlaidos, nesutinka su apskaičiuotomis vykdymo išlaidomis, teismas vertina, jog nagrinėjamu atveju yra svarbu pasisakyti dėl 2017-05-05 vykdymo išlaidų apskaičiavimo.

Vykdymo išlaidas sudaro: 1) vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti; 2) vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje; 3) atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 609 straipsnis). CPK 611 straipsnyje nustatyta vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko tvarka, pagal kurią išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant buvo apskaičiuotos, vykdymo išlaidos iš skolininko išieškomos antstolio Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos patvarkymu, kuris su detaliais vykdymo išlaidų skaičiavimais išsiunčiamas skolininkui.

Pareiškėja nurodo, jog jai nebuvo įteiktas raginimas įvykdyti sprendimą. CPK 665 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad raginimas įvykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra. Raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui išsiunčiamas registruotąja pašto siunta su pranešimu apie įteikimą arba įteikiamas skolininkui asmeniškai (CPK 657 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai nežinoma skolininko buvimo vieta, skolininkas slapstosi ar dėl kitų objektyvių priežasčių įteikti jam raginimą įvykdyti sprendimą negalima, raginimas įvykdyti sprendimą skelbiamas specialiame interneto tinklalapyje Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. Raginimo paskelbimo šio straipsnio 1 dalyje numatytu būdu diena laikoma raginimo įteikimo diena (CPK 660 straipsnis). Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – SVI) 4 punkte numatyta, kad tais atvejais, kai nežinoma skolininko buvimo vieta, skolininkas slapstosi ar dėl kitų objektyvių priežasčių įteikti jam raginimą įvykdyti sprendimą negalima, raginimas įvykdyti sprendimą skelbiamas interneto svetainėje www.antstoliai.lt. SVI 41 punkte numatyta, kad skolininkui vykdymo išlaidų neapmokėjus per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą, taip pat tais atvejais, kai raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas, vykdymo išlaidos išieškomos priverstinai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad jeigu skolininkas įvykdo teismo sprendimą gera valia, per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nustatytą terminą, jis neturi mokėti atlyginimo antstoliui. Tačiau jeigu skolininkas nevykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių. Tokie neigiami padariniai skolininkui už vykdymo procesą reglamentuojančių normų netinkamą vykdymą nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcijoje, todėl skolininkas, įvykdęs sprendimą pasibaigus raginime nustatytam terminui, o jeigu raginimas jam neturėjo būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, turi atlyginti visas vykdymo išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-5/2007).

Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad 2017-01-31 antstoliui pateiktas vykdyti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-01-30 vykdomasis raštas Nr. 2-269-941/2017 dėl 1 000,00 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės UAB „Inkomlita“ išieškotojos UAB „Tramera“ naudai. Antstolis 2017-01-31 patvarkymu Nr. S-17-172-919 priėmė minėtą vykdomąjį dokumentą vykdyti (vykd. b. l. 8). 2017-01-31 raginimu įvykdyti sprendimą Nr. S17-3916 antstolis ragino pareiškėją per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos sumokėti 1 000,00 Eur skolą ir 51,40 Eur vykdymo išlaidas (vykd. b. l. 9). 2017-01-31 raginimas įvykdyti sprendimą buvo siunčiamas vykdomajame dokumente nurodytu pareiškėjos buveinės adresu (duomenys neskelbtini), bei jos registruotu buveinės adresu (duomenys neskelbtini), tačiau procesiniai dokumentai grįžo neįteikti (vykd. b. l. 11-24). 2017-01-31 raginimas įvykdyti sprendimą pareiškėjai buvo įteiktas 2017-02-09 paskelbiant viešai interneto svetainėje www.antstoliai.lt (vykd. b. l. 96). Taigi, raginimas įvykdyti sprendimą pareiškėjai buvo įteiktas tinkamai. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017-03-06 antstolio kontoroje gautas pranešimas, kuriame nurodoma, jog pareiškėja 2017-02-28 mokėjimo pavedimu sumokėjo 1 000,00 Eur skolą išieškotojai (vykd. b. l. 78-79). Atsižvelgus į tai, kad ragine nustatytas terminas baigėsi 2017-02-19, o pareiškėja skolą išieškotojai sumokėjo 2017-02-28, t. y. jau pasibaigus raginime nustatytam terminui, darytina išvada, jog pareiškėja turi atlyginti visas vykdymo išlaidas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017-05-05 antstolis priėmė vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S17-15160, kuriame nurodė, kad vykdymo išlaidas sudaro 36,00 Eur būtinųjų vykdymo išlaidų, 126,80 Eur papildomų vykdymo išlaidų, 170,00 Eur atlygis antstoliui, 17,24 Eur kitų išlaidų, kurias antstolis sumoka tretiesiems asmenims, iš viso 350,04 Eur bylinėjimosi išlaidų. SVI 50 punkte numatyta, kad kai išieškotina suma yra nuo 868,86 Eur iki 1 158,48 Eur būtinosios vykdymo išlaidos yra 36,00 Eur, atlygis antstoliui - 17 proc. nuo išieškotos sumos, bet ne mažiau kaip 156,39 Eur. Taigi nagrinėjamu atveju 2017-05-05 vykdymo išlaidų apskaičiavime Nr. S17-15160 nustatytos būtinosios vykdymo išlaidos bei atlygis antstoliui yra apskaičiuotos tinkamai, nepažeidžiant įstatyme numatytų reikalavimų. Teismas taip pat pažymi, jog pareiškėja nesutinka su 2017-03-06 vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S17-7738 5.1. punkte nurodytomis kitomis išlaidomis, kurias antstolis privalo sumokėti tretiesiems asmenims, t.y. 6,15 Eur pavedimo mokesčiu už 15 pavedimų. SVI 65 punkte numatyta, kad kitos SVI 3 lentelėje nenurodytos vykdymo išlaidos (pašto ir kurjerių, turto saugojimo, turto perkėlimo (perkraustymo) ir (ar) išvežimo, elektroninių varžytynių vykdymo, atlyginimo ekspertams, vertėjams ir kitiems vykdymo procese dalyvaujantiems asmenims, skelbimams visuomenės informavimo priemonėse, banko pavedimų, mokamų užklausų ir kitos išlaidos, kurias antstolis privalo sumokėti tretiesiems asmenims, vykdydamas antstolio funkcijas) atlyginamos (išieškomos) atsižvelgiant į faktines išlaidas, susijusias su šių veiksmų atlikimu. Nagrinėjamu atveju antstolis priimdamas 2017-05-05 vykdymo išlaidų apskaičiavimą 5.1. punkte nurodytas išlaidas perskaičiavo ir nurodė, jog pavedimo mokestis sudaro iš viso 0,41 Eur. Atsižvelgus į tai, kad antstolis atlikdamas 2017-05-08 pavedimą patyrė 0,41 Eur išlaidų, darytina išvada, kad šios išlaidos apskaičiuotos tinkamai bei atitinka antstolio faktiškai patirtas išlaidas (vykd. b. l. 114).

Pareiškėja nesutinka su antstolio apskaičiuotomis papildomomis vykdymo išlaidomis. Nurodo, kad minėtos išlaidos neatitinka Sprendimų vykdymo instrukcijos 3 lentelėje nurodytų papildomų vykdymo išlaidų rūšių ir yra nepagrįstos vykdomosios bylos medžiaga, t.y. atliktų vykdymo veiksmų yra priskaičiuota daugiau nei jų buvo faktiškai atlikta. Įvertinęs vykdomojoje byloje esančius duomenis bei 2017-05-05 vykdymo išlaidų apskaičiavime nurodytas papildomas vykdymo išlaidas, teismas konstatuoja, jog papildomos vykdymo išlaidos apskaičiuotos tinkamai. Visų pirma, 2017-05-05 vykdymo išlaidų apskaičiavime nurodyti atskirų papildomų vykdymo išlaidų dydžiai atitinka SVI instrukcijos 3 lentelėje numatytus dydžius. Antra, į minėtą vykdymo išlaidų apskaičiavimą yra įtraukta tiek papildomų išlaidų, kiek buvo priimta procesinių dokumentų ir atlikta užklausų. Trečia, SVI 62 punkte numatyta, kad SVI 3 lentelėje nurodyti vykdymo išlaidų dydžiai už antstolio patvarkymų ir kitų antstolio dokumentų parengimą taikomi tik vieną kartą – už originalaus dokumento parengimą. Jeigu antstolio patvarkymo ar kito parengto dokumento patvirtinta kopija CPK nustatytais atvejais turi būti siunčiama vykdymo proceso dalyviams, už kiekvieną siunčiamą dokumento patvirtintą kopiją skaičiuojamos 1,2 Eur dydžio vykdymo išlaidos. Jeigu CPK nustatytais atvejais vykdymo proceso dalyviams turi būti siunčiamas antstolio patvarkymas ar kitas antstolio parengtas dokumentas, vykdomojoje byloje paliekama išsiųsto dokumento patvirtinta kopija, už kurią skaičiuojamos 1,2 Eur dydžio vykdymo išlaidos. Kaip matyti iš 2017-05-05 vykdymo išlaidų apskaičiavime pateiktų duomenų, antstolis tinkamai skaičiavo vykdymo išlaidas už originalių dokumentų parengimą bei jų kopijas.

Pareiškėja nurodo, kad antstolis taip pat atliko vykdymo veiksmus, kurie nėra susiję su įprastai atliekamais vykdymo veiksmais, pavyzdžiui, priimtas išieškotojo lėšų paskirstymo patvarkymas, patvarkymas dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo atidėjimo, ir tokiais savo veiksmais antstolis neteisėtai didina vykdymo išlaidas, kadangi šie patvarkymai nesprendžia jokių esminių klausimų vykdymo procese. Teismas su šia pozicija nesutinka. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis 2017-01-31 patvarkymu dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo atidėjimo Nr. B17-1294 atidėjo išieškotojai papildomų vykdymo išlaidų ir atlygio antstoliui apmokėjimą iki vykdomosios bylos užbaigimo. SVI 32 punkte numatyta, kad išieškotoją juridinį asmenį, pateikiantį vykdyti vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje, kurioje šis juridinis asmuo buvo visiškai ar iš dalies atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ar žyminio mokesčio sumokėjimas jam buvo atidėtas, antstolis gali iš viso ar iš dalies atleisti nuo vykdymo išlaidų mokėjimo arba vykdymo išlaidų apmokėjimą atidėti. Kitiems išieškotojams juridiniams asmenims gali būti atidėtas tik papildomų vykdymo išlaidų, kurios patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje, apmokėjimas. Vykdymo išlaidų apmokėjimas gali būti atidėtas ne ilgiau kaip iki vykdomosios bylos užbaigimo. Taigi, priimdamas 2017-01-31 patvarkymą dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo atidėjimo Nr. B17-1294 antstolis veikė teisėtai ir pagrįstai, nepažeidė įstatymų numatytų reikalavimų. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis 2017-02-02 išieškotojo sumokėtų lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. B17-1350 paskirstė išieškotojos sumokėtas 36,00 Eur vykdymo išlaidas. Išieškotojas ar jo įgaliotas atstovas, pateikdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo sumokėti antstoliui būtinas vykdymo išlaidas, išskyrus SVI nustatytas išimtis (SVI 44 punktas). Antstolis turi teisę priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą išieškotojui neapmokėjus būtinų vykdymo išlaidų, jeigu, priėmus vykdomąjį dokumentą vykdyti, išieškotojui nedelsiant išrašoma sąskaita būtinoms vykdymo išlaidoms apmokėti. Šiuo atveju būtinas vykdymo išlaidas išieškotojas privalo apmokėti per 20 dienų nuo sąskaitos išrašymo (SVI 46 punktas). Antstolis išieškotas sumas paskirsto ir išmoka pagal išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą (SVI 83 straipsnis). Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog antstolis pagrįstai priėmė 2017-02-02 išieškotojo sumokėtų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. B17-1350.

Pareiškėja taip pat nesutinka su papildomomis vykdymo išlaidomis, numatytomis 2017-03-06 vykdymo išlaidų apskaičiavimo 2.8. – 2.11. punktuose. Pažymėtina, kad minėtos vykdymo išlaidos taip pat yra įtrauktos į 2017-05-05 vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S17-15160 2.8. – 2.11. punktus, dėl kurio, kaip jau minėta, teismas šiuo atveju pasisako. Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis 2017-02-24 priėmė patvarkymą dėl turo arešto Nr. B17-2360 ir turto arešto aktą Nr. S17-6634, kuriuo areštuotas pareiškėjai priklausantis nekilnojamasis turtas, bei pranešimą dėl turto arešto Nr. S17-6650 (vykd. b. l. 59-62). 2017-03-06 antstolis priėmė patvarkymą dėl turto arešto Nr. B17-2810 ir turto arešto aktą Nr. S17-7778, kuriuo areštuotas pareiškėjai priklausančios piniginės lėšos, esančios ar patenkančios į kasą, bei pranešimą dėl turto arešto Nr. S17-7783 (vykd. b. l. 66-69). CPK 613 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu. Patvarkyme antstolis nurodo patvarkymo surašymo datą, savo vardą ir pavardę, vykdomosios bylos numerį, bylos šalis, sprendžiamo klausimo esmę, motyvus, kodėl priimamas vienoks ar kitoks sprendimas. Patvarkymo rezoliucinėje dalyje nurodami priimtas sprendimas ir patvarkymo apskundimo tvarka. Patvarkymą antstolis pasirašo ir patvirtina antstolio antspaudu. Reikiamais atvejais patvarkyme nurodomi ir kiti duomenys (CPK 613 straipsnio 2 dalis). CPK 675 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad antstolis areštuoja skolininko turtą surašydamas turto arešto aktą. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad pareiškėja raginime nustatytu terminu skolos nesumokėjo, teismas konstatuoja, jog antstolis pagrįstai pradėjo išieškojimą iš pareiškėjos turto. Be to, 2017-05-05 vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S17-15160 2.8. – 2.11. punktuose nurodytos vykdymo išlaidos neviršija SVI numatytų dydžių. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog nors patvarkymas dėl turto arešto Nr. B17-2810, turto arešto aktas Nr. S17-7778 bei pranešimas dėl turto arešto Nr. S17-7783 buvo priimti 2017-03-06, t.y. tą pačią dieną, kai gautas pareiškėjos pranešimas apie tai, kad ji sumokėjo skolą išieškotojai, tačiau minėtas pranešimas buvo išsiųstas elektroniniu paštu 12.06 val., o 2017-03-06 turto arešto aktas priimtas 8.00 val., t.y. iki pranešimo gavimo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pareiškėja šiuo atveju sumokėjo išieškotojai pagrindinę skolą, tačiau nesumokėjo vykdymo išlaidų – tarp jų ir būtinųjų vykdymo išlaidų, kurias antstoliui buvo sumokėjusi išieškotoja, todėl antstolis išieškojimą pagrįstai tęsė ir po pareiškėjos 2017-03-06 pranešimo gavimo. Taigi, pareiškėjos nurodytos aplinkybės, jog antstolis savo veiksmais siekė nepagrįstai didinti vykdymo išlaidas vertintinos kaip nepagrįstos.

Vykdymo išlaidos vykdomojoje byloje Nr. 0172/17/00167 sudarė iš viso 350,04 Eur. Iš pareiškėjos buvo išieškota 384,98 Eur vykdymo išlaidų ir 34,94 Eur permoka grąžinta pareiškėjai (vykd. b. l. 80, 86, 114). Esant išdėstytoms aplinkybėms, pareiškėjos reikalavimas grąžinti nepagrįstai išieškotų vykdymo išlaidų atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad vykdymo išlaidos vykdomojoje byloje yra apskaičiuotos tinkamai, antstolio veiksmai nepažeidžia CPK numatytų reikalavimų, todėl pareiškėjos skundas, kaip nepagrįstas, atmestinas.

Suinteresuotas asmuo antstolis Jonas Petrikas prašo priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas. Bylos duomenimis nustatyta, kad suinteresuotas asmuo patyrė 120,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 60,00 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą ir 60,00 Eur už atsiliepimo į skundą parengimas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). CPK 442 straipsnio 6 punkte reglamentuota, jog ypatingosios teisenos tvarka teismas nagrinėja bylas dėl antstolių ir notarų veiksmų apskundimo. CPK 443 straipsnio 6 dalis nustato šia tvarka nagrinėjamų bylų ypatybę – dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl antstolio teisės į atlyginimą už advokato ar jo padėjėjo pagalbą, būtina įvertinti įstatyme nustatytą antstolio teisinį statusą ir suteiktos teisinės pagalbos bei teisinių santykių, kuriuose ji buvo suteikta, pobūdį. Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Valstybė, suteikdama antstoliui išskirtinę teisę vykdyti šias funkcijas, įpareigoja jas atlikti būtent antstolį (Antstolių įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Įstatyme nurodyti asmenys, kurių pagalba antstolis turi teisę naudotis, atlikdamas jam pavestas funkcijas, jų dalyvavimo tvarka ir ribos (Antstolių įstatymo 28-36 straipsniai). Šios nuostatos riboja antstolio, kaip valstybės ypatingus įgaliojimus turinčio asmens, teisę naudotis įstatyme nenurodytų asmenų pagalba. Taigi atlikdamas įstatymų nustatytas funkcijas antstolis veikia kaip fizinis asmuo, tačiau, turėdamas ypatingą teisinį statusą, negali būti prilygintas bet kuriam fiziniam asmeniui. Pagal CPK 51 straipsnio, reglamentuojančio atstovavimą teisme, 1 dalį asmenys gali vesti savo bylas patys arba per atstovus. Paties asmens dalyvavimas byloje neatima iš jo teisės turėti šioje byloje ir atstovą. Atsižvelgdama į pirmiau aptartus antstolio teisinio statuso ypatumus, kolegija daro išvadą, kad antstolis, vykdydamas įstatymų nustatytas funkcijas, gali naudotis advokato ar advokato padėjėjo pagalba tiek, kiek tai neprieštarauja Antstolių įstatymo ir kitų įstatymų nuostatoms. Tais atvejais, kai antstolis, kreipdamasis į teismą, nevykdo valstybės jam pavestų funkcijų, kurias atlikti įpareigotas įstatymo, jis gali vesti savo bylą tiek pats, tiek pavesti tai daryti atstovui arba dalyvauti byloje kartu su atstovu ir reikalauti išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktą. Priteisiant išlaidas už advokato pagalbą, turi būti atsižvelgiama į konkretaus klausimo, kuriam ši pagalba buvo būtina, sudėtingumą, įvertinant tai, kad antstolis pats turi aukštąjį teisinį išsilavinimą ir privalo būti kvalifikuotas vykdymo proceso specialistas. Dėl to antstoliui priteisiamo išlaidų atlyginimo dydis gali būti mažinamas arba, konstatavus, kad advokato pagalba antstoliui nebuvo būtina, atsisakoma jį priteisti (CPK 98 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2008).

Antstoliu gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą (Antstolių įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Antstolis privalo nuolat kelti kvalifikaciją (Antstolių įstatymo 38 straipsnio 1 dalis). Minėtų nuostatų analizė suponuoja išvadą, jog antstolis, atlikdamas savo funkcijas – vykdydamas vykdymo veiksmus, pats yra kompetentingas spręsti su skundų nagrinėjimu iškilusius klausimus. Tiek atsiliepime į atskirąjį skundą, tiek atsiliepime į skundą nebuvo išsakyta jokių motyvų, kurie reikalautų platesnių ir specifinių žinių, nenumatytų įprastoje antstolio veikloje. Tai reiškia, kad antstolio patirtos bylinėjimosi išlaidos nebuvo būtinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Esant nurodytoms aplinkybėms antstolio prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, teismas

nutaria:

skundą atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0172/17/00167 grąžinti antstoliui Jonui Petrikui.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirtąjį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.