Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-11-14 · Civilinė byla Nr. e2S-1823-855/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-14
Bylos Nr.
e2S-1823-855/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-30040-2019-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Renata Volodko
Pareiškėjas
A. C.
Suinteresuotas asmuo
A. C., A. J. C.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1823-855/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30040-2019-8Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.4.; 3.1.18.3.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 11 d. nutarties, kuria atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. C. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareiškus skundą dėl antstolio Donato Kisieliaus veiksmų, suinteresuoti asmenys – A. C., A. J. C., antstolis Donatas Kisielius, bankrutavusi kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2019 m. spalio 8 d. gautas pareiškėjo A. C. skundas dėl antstolio Donato Kisieliaus veiksmų. Kartu su skundu pareiškėjas pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti bet kokius išieškojimo ir vykdymo veiksmus byloje (vykdymo, atsiskaitymo, perdavimo) pagal hipoteką įkeistą turtą iki bus baigtas pateikto skundo ir ginčo bylos nagrinėjimas ir vykdomąją bylą; atidėti vykdymo veiksmus pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 627 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas iki pareiškėjo skundo galutinio išnagrinėjimo; pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones hipoteka įkeistam turtui (žemės sklypui, unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), ir sodo nameliui, unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatas.

2. Nurodė, kad antstolis neteisėtai siekė atimti ir parduoti sutartimi įkeistą turtą, kurio reali rinkos vertė yra gerokai didesnė. Nepriklausomų nekilnojamų turtų vertintojų nuomone turto vertė galėtų siekti ne mažiau nei 65 000,00 Eur, tačiau antstolis ir turto vertintojas (ekspertas) nepagrįstai ir neteisėtai jį įvertino tik 25 000,00 Eur, ir patvarkė neteisėtai parduoti jį už daugiau kaip pusę rinkos kainos, t. y. tik už 20 000,00 Eur, o pardavė tik už 29 000,00 Eur. Pareiškėjo nuomone, išieškojimo vykdymo metu buvo labai svarbu nustatyti realią įkeisto turto kainą, kad būtų nepažeisti visų šalių interesai, tačiau antstolis ir ekspertas netinkamai įvertino turtą ir taip pažeidė pareiškėjo teises. Prašymą grindė tuo, jog skundu dėl antstolio veiksmų nesutinkama su antstolio vykdomomis žemės sklypo varžytinėmis, jų pradine pardavimo kaina bei su eksperto nustatyta žemės sklypo verte, o šiuo metu vyksta paskelbtos varžytinės dėl žemes sklypo pardavimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 11 d. nutartimi nutarė pareiškėjo A. C. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

4. Teismas nurodė, kad preliminariai įvertinęs pateiktą skundą, daro išvadą, jog pareiškėjas nepateikė pagrįstų įrodymų, kurie leistų teigti, jog antstolis Donatas Kisielius neteisėtai, apgaulės ir suklaidinimo būdu pardavė žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sodo namelį, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad tokias išvadas padarė tiek Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutartyje, kur buvo nagrinėjami tapatūs reikalavimai, tiek Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 10 d. nutartyje, išnagrinėjęs pareiškėjo A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutarties. Darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė pirmos sąlygos taikant laikinąsias apsaugos priemones, t. y. neįrodė, kad skundas yra tikėtinai pagrįstas.

5. Teismas nenustatė, kad antstolis būtų pažeidęs vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, todėl sprendė, jog nėra pagrindo teigti, kad būtų inicijuojamos naujos varžytynės, ypač tada, kai jos yra jau įvykusios, o turtas parduotas. Be to, nėra grėsmės būsimam teismo sprendimo neįvykdymui. Atkreipė dėmesį, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad, neegzistuojant pirmajai laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinai sąlygai, nėra pagrindo plačiau pasisakyti dėl kitos sąlygos egzistavimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-257-236/2019).

6. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos ir dėl to, kad naujas žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sodo namelio, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas net nėra įtrauktas suinteresuotu asmeniu. Pagal CPK 266 straipsnį, teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Tai reiškia, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis negalima tiesiogiai varžyti asmenų, kurie nėra atsakovais civilinėje byloje (ar suinteresuotais asmenimis ypatingos teisenos bylose), teisių.

III. Atskirojo skundo argumentai

7. Atskiruoju skundu pareiška A. C. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 11 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti jo prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7.1. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog pareiškėjas nepateikė pagrįstų įrodymų, kurie leistų teigti, jog antstolis Donatas Kisielius neteisėtai pardavė žemės sklypą ir sodo namelį, esančius (duomenys neskelbtini). Skunde jis pateikė pakankamai tinkamų ir pagrįstų naujų įrodymų (naujai paaiškėjusių) ir nurodė naujų esminių aplinkybių, kurios paaiškėjo ir kurie pareiškėjo buvo gauti tik 2019 m. spalio 3 d.

7.2. Turtas buvo parduotas už mažiau nei pusę realios jo rinkos kainos, todėl buvo būtina siekti proceso šalių – ir išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyros, nepažeisti proporcingumo principo.

7.3. Neturėjo jokių duomenų apie varžytines laimėjusį asmenį, todėl negalėjo jo įtraukti suinteresuotu asmeniu.

7.4. Teismas turėjo pareigą išnagrinėti ir pasisakyti dėl visų pareiškėjo nurodytų teisinių ir faktinių esminių bylos aplinkybių (jų visumos). Skunde suformuluoti visi jo prašymai (ir visi jo reikalavimai ir jų argumentai) neteisėtai nebuvo išnagrinėti. Kadangi pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus pareiškėjo reikalavimus (prašymus ir argumentus), tai sudaro absoliutų nutarties negaliojimo pagrindą, numatytą CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

7.5. Pareiškėjo skundo prašymas sustabdyti vykdymą vykdomojoje byloje buvo tenkintinas, nes nagrinėjamu atveju, iš skundo prašymo turinio buvo nustatytina, kad pareiškėjas nesutiko ir su ekspertizės akte nustatyta turto verte ir pageidavo skirti kitą vertės nustatymo ekspertizę.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacininės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

9. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.). Nors apeliantas A. C. ir teigia, kad teismas pasisakė ne dėl visų jo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones argumentų, tačiau susipažinus tiek su skundžiama nutartimi, tiek su pareiškėjo skundu, kuriame buvo prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, matyti, kad bylą nagrinėjęs teismas į esminius prašymo argumentus atsakė, priėmė ir plačios apimties, ir motyvuotą nutartį. Juolab, kad ir atskirajame skunde apeliantas nenurodo jokių naujų esminių argumentų ar aplinkybių, kurios pirmosios instancijos teismo nebuvo įvertintos.

Žemesnės instancijos teismas

10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Teismas taip pat pažymi, kad atskirajame skunde, formuluodamas savo prašymą, apeliantas klaidingai nurodė tiek bylos numerį, tiek nutarties datą, tačiau tokia klaida, atsižvelgiant į atskirojo skundo turinį, kuriame kalbama būtent apie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 11 d. priimtą nutartį, laikytina paprasčiausiu rašymo apsirikimu.

11. Nagrinėjamos bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis nustatyta, jog antstolis Donatas Kisielius vykdo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartį Nr. 41061 V/2011 dėl piniginių sumų išieškojimo iš pareiškėjo, išieškojimą nukreipiant į įkeistą nekilnojamąjį turtą. Antstolis 2017 m. balandžio 6 d. patvarkymu Nr. 2-DK-T-2034, nutarė areštuoti įkaito davėjui A. J. C. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, t. y. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sodo namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (toliau ir turtas). Tuo pačiu patvarkymu antstolis skyrė šiam turtui rinkos vertės nustatymo ekspertizę, ekspertizę pavedant atlikti UAB „Negrita“. 2019 m. gegužės 14 d. patvarkymu antstolis nusprendė vadovautis UAB „Negrita“ 2019 m. gegužės 8 d. parengtu ekspertizės aktu Nr. 19-05-08A ir įkainoti turtą 25 000 Eur suma. Šio patvarkymo teisėtumo klausimas buvo išspręstas pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje paminėta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-21960-854/2019, kuria teismas pareiškėjo A. C. skundų dėl antstolio Donato Kisieliaus veiksmų netenkino. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1649-258/2019 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutartį paliko nepakeistą. Pareiškėjas, pateikdamas skundą dėl antstolio veiksmų, prašė panaikinti arba anuliuoti hipoteka įkeisto turto (žemės sklypo unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini) ir sodo namelio unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausančio hipotekos davėjui, pirmąsias pakartotines varžytines, įvykusias (baigtas) 2019 m. spalio 3 dieną (varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl išieškojimo ir vykdymo neteisėtumų ir pažeidimų, ir dėl apgaulės ir suklaidinimo panaudojimo.

12. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymas yra viena iš laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas), teismas taip pat gali taikyti kitas priemones, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad išieškojimo vykdymo procese sustabdymas, kaip laikinoji apsaugos priemonė, gali būti taikomas kai, prasidėjus vykdymo procesui, yra ginčijamas vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas, arba kai ginčijamas sudarytas sandoris, kurio pagrindu priimto teismo ar arbitražo sprendimo vykdymo procesas jau prasidėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-678/2013).

13. Teismai praktikoje nurodo, laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir kartu garantuoti jo privalomumą (CPK 18 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis). Šiomis priemonėmis užtikrinami byloje pareikšti materialinio teisinio pobūdžio reikalavimai, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos procesiniais tikslais suvaržomos konkrečių asmenų materialinės teisės. Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga, leidžianti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014).

14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, jog nepritaikius pareiškėjo nurodomų laikinųjų apsaugos priemonių atsirado grėsmė būsimo, galimai palankaus pareiškėjui teismo sprendimo įvykdymui.

15. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – tikėtino skundo pagrįstumo, taip pat pagrįstai pažymėjo, kad teismui nėra pateikta įrodymų apie tai, kad antstolis Donatas Kisielius klaidino pareiškėją ar kitus asmenis ir dėl padarytos apgaulės būtų pardavęs turtą. Sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šiuo atveju reikšminga tai, kad, kaip jau minėta, 2019 m. rugpjūčio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-21960-854/2019 teismas pareiškėjo A. C. skundo dėl antstolio Donato Kisieliaus veiksmų, kuriuo pareiškėjas, be kita ko praš,ė panaikinti antstolio 2019 m. gegužės 14 d. patvarkymą Reg. Nr. S-19-174-6935 ir eksperto 2019 m. gegužės 8 d. ekspertizės aktą Nr. 19-05-08A vykdomojoje byloje Nr. 0174/17/00453, netenkino, ir nors bylą nagrinėjęs teismas ne visiškai tiksliai nurodė, kad pareiškėjo reikalavimai buvo tapatūs su šioje byloje reiškiamais reikalavimais, kadangi tokio tapatumo sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas konstatuoti negalėjo, tačiau aptariamoje byloje buvo sprendžiamas klausimas, susijęs būtent su antstolio veiksmais įkainojant parduodamą turtą, o tai reiškia, kad reikalavimai iš tiesų yra itin susiję (šioje byloje pareiškėjui bandant įrodyti antstolio apgaulę, klaidinimus). Tai reiškia, kad pareiškėjo reikalavimų nepagrįstumo nustatymas aptariamoje civilinėje byloje neabejotinai reikšmingas ir šioje civilinėje byloje. Preliminariai įvertinus pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų ir prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones argumentus, nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjo skundas preliminariai būtų pagrįstas, ypač atsižvelgiant į tai, kad panašūs pareiškėjo reikalavimai jau buvo atmesti. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pilnai sutinka su bylą nagrinėjusio teismo pozicija, kad preliminarų skundo nepagrįstumą rodo ir tai, jog aptariamoje civilinėje byloje teismas nebuvo nustatęs, kad antstolis būtų pažeidęs vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.

16. Be to, skirtingai nei nurodo pareiškėjas, nagrinėjamu atveju preliminariai nėra pagrindo spręsti, kad skunde nurodomos naujos reikšmingos aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą pareiškėjo skundą tenkinti šiuo atveju. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas apskritai nenurodė jokių preliminariai pagrįstų reikšmingų faktų, kurie sudarytų pagrindą kitaip vertini preliminarų jo skundo pagrįstumą.

17. Pasisakydamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai laikė, jog nėra pagrindo teigti, kad būtų inicijuojamos naujos varžytynės, ypač tada, kai jos yra jau įvykusios, o turtas parduotas. Kita vertus, teismas be kita ko rėmėsi ir nagrinėju atveju aktualia teismų praktika, kurioje pripažįstama, jog neegzistuojant pirmajai laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinai sąlygai, nėra pagrindo plačiau pasisakyti dėl kitos sąlygos egzistavimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-257-236/2019). Pareiškėjo atskirajame skunde pateikti argumentai kitokios teismo išvados nesąlygoja, bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai nenustatė tikėtino pareiškėjo skundo pagrįstumo bei laikė, jog šiuo atveju nėra ir teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizikos.

18. Įvertinus nagrinėjamos bylos aplinkybes, pritartina išvadai, jog byloje neegzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

19. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad didesnė dalis atskirojo skundo argumentų yra susiję ne su skundžiama nutartimi, o su antstolio veiksmų, teismų sprendimų neteisėtumu. Teismų praktikoje yra nuosekliai laikomasi pozicijos, kad, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, nesprendžiama, ar ieškinio reikalavimas, kuriam užtikrinti yra prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįstas ir tenkintinas, nes ieškinio pagrįstumo klausimas sprendžiamas išnagrinėjus bylą iš esmės (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-949/2008), todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl pareiškėjo atskirojo skundo argumentų, nesusijusių su laikinųjų apsaugos priemonių šioje byloje taikymu, nepasisako, kadangi skundo dėl antstolio veiksmų pagrįstumas yra įrodinėjamas bylą nagrinėjant iš esmės.

20. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog įstatymuose nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog sutikti su pirmosios instancijos teismo motyvais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje išdėstytais motyvais. Dėl kitų apelianto atskirojo skundo argumentų plačiau nepasisako, kadangi jie yra deklaratyvūs ir nepagrįsti arba nereikšmingi skundžiamos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti.

21. Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl apelianto A. C. atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Pareiškėjo A. C. atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Renata Volodko