Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Retova transport“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus pareiškimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Retova transport“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta iškelti UAB ,,Retova transport“ nemokumo (bankroto) bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

12. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė: 1) sutarties su UAB ,,Transežeruona“ kopiją; 2) UAB „BTT Wood“ pritarimą.

13. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

14. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, kad apeliantės pateikti duomenys apie sudarytą sutartį bei kreditorės sutikimą dėl mokėjimo terminų atidėjimo ir bendrovės restruktūrizavimo proceso, gali būti svarbūs, sprendžiant klausimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo (ne)pagrįstumo, taip pat, nenustatęs apeliantės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, priima kartu su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus ir vertins juos kartu su kitais byloje esančiais duomenimis (CPK 314 straipsnis). Pažymėtina, kad su naujais įrodymais nagrinėjamoje byloje dalyvaujantys asmenys turėjo galimybę susipažinti, todėl naujų įrodymų, kurie pateikti kartu su atskiruoju skundu, priėmimas ne tik neužvilkins bylos nagrinėjimo, bet ir nepažeis šalių teisių, be kita ko, lygiateisiškumo bei rungimosi principų.

Dėl pagrindo iškelti UAB ,,Retova transport“ bankroto bylą (ne)buvimo

16. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog bendrovė nėra gyvybinga. Teigia, kad ji susidūrė su laikinais finansiniais sunkumais, toliau vykdo veiklą, mažina skolas tiekėjams ir turi galimybę atsiskaityti su kreditoriais. Atkreipia dėmesį, kad nors mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 411 166 Eur, tačiau pagal 2022 m. birželio 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitą matyti, jog bendrovė šiuo metu dirba pelningai (4 931 Eur), t. y. yra gyvybinga, nes vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jai įgyvendinti savo prievoles ateityje. Pažymi, kad konkuruojant kelioms vertybėms, susijusioms su bendrovės reabilitavimu bei likvidavimu, prioritetas turėtų būti teikiamas sąlygų sudarymui bendrovei tęsti veiklą.

17. JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-244-910/2023, 19 punktas).

18. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies formuluotę, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina vertinti dvi alternatyvias sąlygas: pirma, ar juridinis asmuo (atsakovas) negali laiku vykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas); antra, ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (balanso testas). Tai reiškia, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą juridinio asmens nemokumas nustatomas taikant balanso testą kartu su likvidumo testu. Pagal balanso testą nustatoma, ar turto pakaktų padengti skolininko įsipareigojimams, įskaitant ir tuos, kurių terminai dar nėra suėję, o likvidumo testas skirtas patikrinti, ar skolininkas laiku vykdo savo prievoles. Sprendžiant dėl bendrovės nemokumo, yra svarbu nustatyti viso turto ir visų turimų skolų, o ne tik pradelstų, santykį (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022).

19. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Pateikdamas tokius nemokumo požymius, kasacinis teismas nurodė, kad juridinio asmens nemokumo būsena yra siejama būtent su ilgalaikiais ir rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą. Rimtiems finansiniams sunkumams, kaip nemokumo būsenos pagrindui, konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų – turi būti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

20. Siekiant tinkamai įvertinti juridinio asmens turtinę padėtį, yra reikalingi išsamūs tokias aplinkybes atspindintys duomenys. Teismų praktikoje šiuo aspektu išaiškinta, jog tam, kad būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022). Be to, atliekant mokumo situacijos analizę, svarbi ir finansinių rodiklių dinamika (kaip kinta finansinė padėtis, ar ji gerėja, ar blogėja) (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-852-450/2023).

21. Byloje nėra ginčo dėl to, kad apeliantė turi finansinių sunkumų, ar kad nėra likviduojama dėl bankroto (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai), tačiau ginčas iš esmės kyla dėl bankroto bylos iškėlimo sąlygų (ne)egzistavimo ir gyvybingumo sąlygos vertinimo, todėl apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako dėl bankroto bylos iškėlimo sąlygų (ne)egzistavimo ir gyvybingumo sąlygos.

22. Minėta (žr. šios nutarties 18 punktą), kad sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina vertinti dvi alternatyvias sąlygas: pirma, ar juridinis asmuo (atsakovas) negali laiku vykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas); antra, ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (balanso testas). Vertinant apeliantės nemokumą balanso testo (ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija turto vertę) aspektu, atsižvelgtina į šios nutarties 20 punkte nurodytą išaiškinimą, kad tam, jog būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne balanse įrašytą, bendrovės turimo turto vertę.

23. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad UAB ,,Retova transport“ įsteigta 2021 m. vasario 26 d., bendrovės vardu registruotos trys transporto priemonės, kurioms taikomi apribojimai (turto areštas). VĮ „Registrų centras“ duomenimis bendrovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra.

24. Remiantis byloje pateikto 2024 m. birželio 30 d. UAB ,,Retova transport“ balanso duomenimis, bendrovės turtas 2023 m. gruodžio 31 d. sudarė 115 012 Eur (ilgalaikis turtas – 6 983 Eur, trumpalaikis turtas – 108 029 Eur, iš jų: atsargos – 44 714 Eur, per vienus metus gautinos sumos – 55 870 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 7 445 Eur), mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 308 742 Eur) (1 t., b. l. 19–20). Iš apeliantės 2024 m. birželio 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. ji patyrė 159 111 Eur nuostolį (1 t., b. l. 21).

25. Remiantis byloje pateikto 2024 m. birželio 30 d. UAB ,,Retova transport“ balanso duomenimis, nustatyta, kad 2024 metais apeliantės turtas sudaro 218 041 Eur, iš kurio: ilgalaikis turtas sudaro 6 875 Eur (materialusis turtas – 6 875 Eur (mašinos ir įranga – 6 827 Eur, kiti įrenginiai, prietaisai ir įrankiai – 49 Eur), trumpalaikis turtas – 211 166 Eur (atsargos – 69 378 Eur, žaliavos, medžiagos ir komplektavimo detalės – 6 592 Eur, pirktos prekės, skirtos perparduoti – 26 957 Eur; sumokėti avansai – 35 828,77 Eur; per vienerius metus gautinos sumos – 141 786 Eur; pirkėjų skolos – 122 966 Eur; kitos gautinos sumos – 18 820 Eur; pinigai ir pinigų ekvivalentai – 2 Eur). Per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai 2024 metais sudaro 411 166 Eur (1 t., b. l. 19–20). Iš apeliantės 2024 m. birželio 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d. ji gavo 605 Eur pelno (1 t. b. l. 21).

26. Remiantis viešai skelbiamais VSDFV duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nustatyta, kad UAB ,,Retova transport“ neturi darbuotojų. Iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad apeliantė skolinga VMI bei VSDFV ir šie įsiskolinimai nuo 2024 metų pradžios nuosekliai didėja. Įsiskolinimas VMI 2024 m. spalio 9 d. sudaro – 31 317,56 Eur (www.vmi.lt/evmi/asmenys-laiku-vykdantys-mokestinius-isipareigojimus-turintys-mokestine nepriemoka), o VSDFV – 3 079,32 Eur (https://draudejai.sodra.lt/draudeju_viesi_duomenys/). Antstolių informacinės sistemos duomenimis UAB ,,Retova transport“ atžvilgiu vykdomos 10 vykdomosios bylos (1 t., b. l. 27, 29–44).

27. Vertinant apeliantės nemokumą likvidumo testo aspektu (juridinis asmuo (apeliantė) negali laiku vykdyti turtinių prievolių) matyti, kad jos finansiniai sunkumai nėra laikini. Apeliantė nevykdo įsipareigojimų ne tik kreditoriams, tačiau turi ir įsiskolinimų valstybės biudžetui. Duomenų apie apeliantės įsiskolinimą darbuotojams nėra, tačiau apeliantės skola VMI 2024 m. spalio 10 d. duomenimis sudaro 31 317,56 Eur, o skola VSDFV Klaipėdos skyriui – 3 079,32 Eur. Remiantis finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodytais duomenimis, nustatyta, kad nuo 2023 metų didėja UAB ,,Renova transport“ mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai (2023 metais – 308 742 Eur; 2024 metais – 411 166 Eur), t. y. įsiskolinimų suma kreditoriams nuo 2023 metų pabaigos iki 2024 m. birželio 30 d. išaugo 102 424 Eur. Remiantis 2023 metų balanso duomenimis, iš esmės visi įsipareigojimai turėjo būti padengti per vienerius metus (per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 308 742 Eur, bendras mokėtinų įsipareigojimų dydis – 308 742 Eur). Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad vykdytini finansiniai įsipareigojimai yra pradelsti, vykdomas priverstinis skolų išieškojimas (1 t., b. l. 27, 29–44).

28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nesant duomenų, kad apeliantė būtų padengusi skolas kreditoriams, ar iš esmės sumažinusi finansinių įsipareigojimų kitiems kreditoriams sumą, ar kad antstoliai būtų įvykdę išieškojimus vykdomosiose bylose, nėra pagrindo teigti, jog toks įsipareigojimų nevykdymas yra tik laikinas.

29. Vertinant UAB ,,Retova transport“ nemokumą balanso testo (ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę) aspektu, atsižvelgtina į aplinkybę, kad tam, jog būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, bendrovės turimo turto vertę.

30. Remiantis byloje pateiktais finansinės atskaitomybės duomenimis, matyti, kad laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. bendrovės turtas siekė 115 012 Eur, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 308 742 Eur (žr. šios nutarties 24 punktą). Laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d. bendrovės turtas siekė 218 041 Eur, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 411 166 Eur (žr. šios nutarties 25 punktą). Taigi, apeliantės įsipareigojimai jau nuo 2023 metų viršija jos turto vertę. Be kita ko, apeliantės turimą turtą iš esmės sudaro trumpalaikis turtas (žr. šios nutarties 25 punktą), kuris Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nelaikytinas realiai egzistuojančiu ir galinčiu būti panaudotu turtinių prievolių vykdymui turtu (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-101-553/2022). Be to, bendrovė neturi pakankamai registruoto turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą.

31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatyta faktinė situacija patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad apeliantė neįrodė, jog realiai vykdo savo prievoles. Byloje nustatytos aplinkybės, o būtent, kad apeliantė sistemingai nevykdo savo įsipareigojimų, suponuoja, jog apeliantės veikla nuostolinga, o pajamos nėra pakankamos laiku vykdyti sutartinius įsipareigojimus kreditoriams ir padengti turimus įsiskolinimus. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog apeliantė yra nemoki.

32. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą negali būti keliama bankroto byla bendrovei, kuri yra gyvybinga (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis).

33. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad, sprendžiant dėl juridinio asmens gyvybingumo, visų pirma reikšminga nustatyti, kaip įmonė vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams (darbo užmokestį). Tinkamas įmonės prievolių darbuotojams vykdymas yra socialiai ir ekonomiškai reikšmingas įmonės gyvybingumo rodiklis, leidžiantis spręsti dėl įmonės veiklos vykdymo ir gebėjimo ją vykdyti ateityje. Jei bendrovė akivaizdžiai nevykdo (negali vykdyti) mokestinių prievolių ir mokesčių administratorius nesuteikia pagalbos, kyla abejonės, ar tokia bendrovė gali būti laikoma gyvybinga (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-836-407/2023, 32 punktas).

34. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad apeliantė savo gyvybingumui ir veiklos vykdymui pagrįsti į bylą nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog ji aktyviai ir sėkmingai vykdo ūkinę komercinę veiklą ar bent iš dalies vykdo mokestines prievoles (darbo sutartys su darbuotojais, užsakymai iš tiekėjų (klientų), sąskaitos ir pan.). Minėta (žr. šios nutarties 26 punktą), kad 2024 m. spalio 9 d. duomenimis, apeliantė neturi darbuotojų, nors 2023 metais panašiu metu turėjo 9 darbuotojus. Įsiskolinimas VMI 2024 m. spalio 9 d. sudaro – 31 317,56 Eur, o VSDFV – 3 079,32 Eur. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė 2024 m. rugpjūčio 23 d. pirkimo–pardavimo sutartį su UAB ,,Transežeruona“, kuria ji įsipareigojo pagaminti ir perduoti sutartyje nurodytas tarines lenteles (atraižas), o UAB „Transežeruona“ priimti prekes ir sumokėti už jas sutartyje nustatytą kainą, tačiau nepateikė objektyvių įrodymų (pvz., preliminarių skaičiavimų), kad ši sutartis yra vykdoma ir (ar) ateityje bus vykdoma ir iš jos gaunamos pajamos leis atsiskaityti su kreditoriais ir išvengti bankroto.

35. Nors apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad vienas iš pagrindinių kreditorių UAB „BTT Wood“, kurio finansinio reikalavimo suma sudaro 111 867,59 Eur, sutiko, jog mokėjimo terminai būtų atidėti ir bendrovė pradėtų restruktūrizavimo procesą, tačiau vieno kreditoriaus sutikimo nepakanka, kadangi apeliantės skola kitiems kreditoriams sudaro 299 298,40 Eur, taigi viršija turimo turto vertę. Vien tai, kad kaip nurodo apeliantė, ji yra pradėjusi derybas su kreditoriais dėl mokėjimo terminų atidėjimo ir restruktūrizavimo proceso inicijavimo, nepagrindžia, jog ir kiti kreditoriai sutiks mokėjimo terminus atidėti. Aplinkybė, kad bendrovė 2024 m. balandžio 2 d. nuomos sutartimi metams išnuomojo UAB „Brolenta“ automobilį (duomenys neskelbtini) už 250 Eur per mėnesį, taip pat nėra ūkinės finansinės veiklos įrodymas, leidžiantis teigti, kad bendrovė ateityje galės įvykdyti finansinius įsipareigojimus.

36. Byloje nesant duomenų, patvirtinančių, kad bendrovė yra moki, vykdo pelningą ūkinę komercinę veiklą, bent iš dalies atsiskaito su kreditoriais, turi darbuotojų veiklai vykdyti, konstatuotina, kad bendrovė negali būti laikoma gyvybinga bendrove, kurios išsaugojimas rinkoje užtikrintų finansinių sunkumų išsprendimą ir kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimą. Taigi, apeliantė nepagrindė savo veiklos perspektyvų, kurios leistų konstatuoti, jog ji iš esmės gali laiku įvykdyti turtines prievoles ar tai, kad negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) yra laikinas (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantė yra nemoki. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės atskirajame skunde nurodyti argumentai nepaneigia šios teismo išvados (CPK 185 straipsnis).

37. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantė ir bankroto proceso metu turi teisę siekti taikos sutarties su kreditoriais sudarymo ar restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Tokiu atveju būtų pagrindas svarstyti dėl bankroto bylos nutraukimo (JANĮ 78 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktai, 2, 3 dalys, 79, 80 straipsniai).

38. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skunde nurodytų argumentų, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).

Dėl procesinės bylos baigties

39. Įvertinęs skundžiamos nutarties turinį, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, ištyręs bylos faktinius duomenis, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino bei taikė JANĮ normas, todėl pagrįstai iškėlė UAB ,,Retova transport“ nemokumo (bankroto) bylą. Atsižvelgiant į tai, apeliantės atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 6 d. nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.