Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

nedalyvaujant institucijos, atlikusios administracinio nusižengimo tyrimą, Marijampolės apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto J. B. skundą dėl Marijampolės apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. B., gimęs (duomenys neskelbtini), Marijampolės apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos E. S. 2023 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 64-ANR_N-3359-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr.23212032991, pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 427 straipsnio 1 dalyje (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2022 m. lapkričio 1 d.), dėl to, kad 2023 m. birželio 19 d. 9 val. 59 min., (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r. sav. vairavo automobilį būdamas neblaivus, nes jam nustatytas 0,64 promilių neblaivumas, įvertinus paklaidą, kai jam buvo paskirta administracinė nuobauda už ANK 422 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, kai nepraėjo vieni metai nuo paskirtų nuobaudų vykdymo. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr.1950, 14 punkto reikalavimus, jam paskirta galutinė 1000 Eur. bauda, bei specialiosios teisės vairuoti atėmimas 36 mėn., bei transporto priemonės BMW VIN: (duomenys neskelbtini), v/ nr (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas J. B. (toliau - pareiškėjas) skundžia jo atžvilgiu priimtą Marijampolės apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos E. S. 2023 m. liepos 11 d. nutarimą Nr.64-ANR_N-3359-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr.23212032991, ir prašo pakeisti ANK straipsnį, skundžiamą dalį dėl automobilio BMW, v/nr (duomenys neskelbtini), konfiskacijos panaikinti.

Skunde pareiškėjas nurodo, kad nagrinėjamu atveju automobilio konfiskavimas yra akivaizdžiai perteklinė priemonė. Automobilio konfiskavimas akivaizdžiai pažeidžia konstitucinius teisingumo ir teisinės valstybės principus, neatitinka siekiamų teisėtų ir visuotinai svarbių tikslų ir suvaržo akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, pažeidžia pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti teisingą pusiausvyrą. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Kai pagal sankciją transporto priemonės konfiskavimas yra papildoma alternatyvi administracinio poveikio priemonė, kuri gali, bet neprivalo būti skiriama, visais atvejais turi būti nustatytos aplinkybės, kurios padidintų šio pažeidimo pavojingumą tokiu mastu, kad transporto priemonės konfiskavimas taptų proporcingu padaryto pažeidimo pavojingumui.

Institucija, atlikusi administracinio nusižengimo tyrimą, pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašo palikti nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad ANK 427 straipsnis buvo pakeistas (2022 m. spalio 10 d. įstatymu Nr. XIV-1446, įsigaliojusiu nuo 2022 m. lapkričio 1 d.), sugriežtinant atsakomybę, už šio nusižengimo padarymą. Administracinį nusižengimą, numatytą ANK 427 straipsnio 1 dalyje, kvalifikuojantis administracinis nusižengimas, numatytas ANK 422 str. 4 d., įsiteisėjo 2022-09-20, tai yra iki (2022-11-01) ANK 427 str. įsigaliojusių pakeitimų, kuriuose numatyta griežtesnė atsakomybė už ANK 427 str. 1 d., numatyto nusižengimo padarymą. Norint asmeniui taikyti šią atsakomybę, tiek nagrinėjamas nusižengimas, tiek jį kvalifikuojantis, turi būti padarytas po ANK 427 str. pakeitimų, tai yra po 2022-10-31, dėl ko J. B. taikyta ANK 427 str. 1 d., numatyta atsakomybė, galiojusi iki 2022-10-31. Pagal ANK 427 str. 1 d. (2019 m. sausio 11d. įstatymo Nr. XIII-1931 redakcija, galiojusi nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 1 d.) numatė, jog atsakomybė kyla už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivus (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, arba vengęs apsvaigimo patikrinimo, arba alkoholį (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojęs iki patikrinimo vairuotojas, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už šioje dalyje, šio kodekso 420 straipsnio 3, 4 dalyse, 422 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraėjo vieneri metai nuo paskirtos nuobaudos įvykdymo <...>. Taigi, pakartotinumo sąvoka ANK specialiosios dalies, numatančios atsakomybę už atskirus administracinius nusižengimus, straipsnyje besąlygiškai siejama su paskirtos nuobaudos įvykdymu. Bendrojoje teisės normoje - ANK 40 straipsnyje nustatyta, kad pakartotinai administracinis nusižengimas laikomas padarytu, jeigu jį padaręs asmuo per metus nuo 1) administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba 2) nuo dienos, kurią administracinė nuobauda baigta vykdyti ar 3) administracinio poveikio priemonė baigta vykdyti, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą. J. B. administracine tvarka 2022-09-22 baustas už ANK 422 str. 4 d., numatytą nusižengimą (nutarimas įsiteisėjo 2022-10-12), jam buvo paskirta nuobauda - 250 eurų bauda, bauda sumokėta 2022-10-12. Nusižengimas, dėl kurio priimtas skundžiamas nutarimas, padarytas 2023-06-19. Kaip matyti 2022-09-22 padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 422 str. 4 d., yra kvalifikuojantis nusižengimą, dėl kurio priimtas skundžiamas nutarimas.

Atsiliepime taip pat teigiama, kad skunde J. B. taip pat nurodo, jog jam gydymo įstaigoje buvo nustatytas 0,4 neblaivumas, nurodoma, jog pridedama pažyma iš gydymo įstaigos, tačiau ji pridėta nėra. Atkreiptinas dėmesys, jog J. B. institucijoje vykusio žodinio bylos nagrinėjimo metu taip pat nurodė, jog buvo gydymo įstaigoje po protokolo surašymo, tačiau nurodė, kitokį jam nustatytą neblaivumą, nei pateiktame skunde, teigė jam buvo nustatytas 0,27 promilių neblaivumas. Žodinio bylos nagrinėjimo metu, taip pat nepateikė jokių gydymo įstaigoje lankymąsi patvirtinančių dokumentų. J. B. buvo tikrinamas policijos pareigūnų alkoholio kiekio matuokliu, 2023-06-19 09:59 val., pritaikius paklaidą, nustatytas 0,70 promilių neblaivumas, bei pritaikius paklaidą 10.17 val., nustatytas 0,64 promilių neblaivumas. Teismų praktikoje ne karta pasisakyta, jog nusižengimų, kai vairuojama transporto priemonė neblaivaus asmens sudėties būtinas požymis yra asmens lengvas neblaivumas, todėl asmuo gali būti traukiamas atsakomybėn tik tuo atveju, kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad, vairuodamas transporto priemonę, jis buvo neblaivus - turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-4-2014). Pagal teismų praktiką tokio pobūdžio bylose vertinant, ar asmuo vairavo neblaivus, asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie yra neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N444-344/2008, N444-1452/2009, N261-3165/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-09-30 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2014). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, o medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą (pvz., kasacinė nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-12-2013). Tai, kad gydymo įstaigoje buvo nustatytas 0,27 promilių neblaivumas, ar net 0,4 promilių neblaivumas, tik patvirtina, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tikrinant jį policijos pareigūnų alkotesteriu buvo neblaivus, ir jo naudai pritaikius alkotesterio paklaidą jam nustatytas lengvas 0,64 promilių neblaivumas. Kadangi praėjus tam tikram laiko tarpui, po tikrinimo jam vis dar nustatytas neblaivumas, toks promilių sumažėjimas teismų praktikoje laikomas natūraliu asmens išblaivėjimu. Institucijos nuomone, J. B. 2023-06-19 padarytas administracinis nusižengimas kvalifikuotas tinkamai, todėl nėra jokio teisinio pagrindo jį perkvalifikuoti.

Atsiliepime dėl transporto priemonės konfiskavimo, nurodoma, kad nors pateiktame skunde, tiesiogiai nėra nurodyta, tačiau iš dėstomų argumentų galima suprasti, jog J. B. prašo jam, taikant ANK 34 str. 6 d. nuostatas, neskirti administracinio poveikio priemonės - transporto priemonės konfiskavimo. 2023-07-11 institucijoje vykusio žodinio bylos nagrinėjimo metu J. B. taip pat buvo pateikęs analogišką prašymą, šis prašymas buvo apsvarstytas ir atmestas nutarime nurodytais motyvais. ANK 427 str. 2 d. (2019 m. sausio 11 d. įstatymo Nr. XIII-1931 redakcija, galiojusi nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 1 d.), numatė, jog už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų. ANK 427 str. 3 d. (2019 m. sausio 11d. įstatymo Nr. XIII-1931 redakcija, galiojusi nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 1 d.), numatė, jog už šio straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimas privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą. Vadovaujantis ANK 29 straipsnio nuostatomis, konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė. ANK 29 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad už ANK 427 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Pažymėtina, kad teismų praktikoje konstatuota, jog transporto priemonės konfiskavimas gali būti netaikomas, kai nustatoma situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą administracinio nusižengimo padarymo metu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo sprendimuose yra ne kartą nurodęs, jog teismų praktikoje kitiems asmenims priklausantis turtas konfiskuojamas ne visada. Turtas gali būti nekonfiskuotas, kai turtas kitiems asmenims pateko be savininko žinios ir dėl pažeidimo nėra turto savininko kaltės arba pažeidžiamas proporcingumo principas tarp padaryto pažeidimo pavojingumo ir sankcijos griežtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-1-2011, 2AT-21-746/2015). Nustatyta, kad nusižengimo metu J. B. vairavo ne jam, o MB "(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantį automobilį BMW VIN: (duomenys neskelbtini), v. n. (duomenys neskelbtini), tačiau jis yra MB "(duomenys neskelbtini)" vadovas, ir valdo 50 procentų juridinio asmens akcijų (ANK 29 str. 4 d.). Administracinėn atsakomybėn traukiam asmeniui nebuvo kliūtis MB "(duomenys neskelbtini)" priklausančią transporto priemonę BMW VIN: (duomenys neskelbtini), v. n. (duomenys neskelbtini), naudoti administracinio nusižengimo padarymui. Taigi, automobilis negali būti nekonfiskuojamas, nes jis jį vėl gali panaudoti administraciniam nusižengimui padaryti. Transporto priemonė konfiskuota ne tik tinkamai pritaikius minėtas ANK nuostatas, tačiau ir nenukrypstant nuo teismų praktikos šios kategorijos bylose. Remiantis tuo kas išdėstyta, šiuo atveju automobilio konfiskavimas yra būtina priemonė siekiant užkirsti kelią naujiems nusižengimams, administracinio poveikio priemonės - turto konfiskavimo taikymas šiuo atveju atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus, jis nepažeis proporcingumo, teisingumo ir protingumo principų ir todėl negali būti laikomas priemone, varžančia asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Neskyrus transporto priemonės konfiskuoto, nebus pasiekta administracinės nuobaudos paskirtis, bus pažeistas lygybės prieš įstatymą principas. Institucijos nuomone šiuo atveju automobilio konfiskavimas yra būtina priemonė siekiant užkirsti kelią naujiems nusižengimams ir proporcinga nusižengimui, kurį padarė J. B..

Atsiliepime dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo nurodoma, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas, ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Taigi, mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą patirtėta, kad šis straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, Nr. 2AT-7-4-2013). Kartu pažymėtina, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-13-2013, Nr. 2AT-68-507/2015 ir kt.). Pateiktame skunde J. B. nenurodo jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių jam turėtų būti taikomos ANK 34 str. 6 d., normos, tik nurodo, jog transporto priemonės konfiskavimas yra perteklinis ir pažeidžia teisingumo principus. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad J. B. padarė vieną pavojingiausių ir šiurkščiausių kelių eismo taisyklių (toliau - KET) pažeidimų - jis sėdo prie vairo būdamas neblaivus, tokiu savo elgesiu sukeldama pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai, netgi gyvybei, ir tik atsitiktinumo dėka jis išvengė rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Be to pažeidimą padarė pakartotinai. Asmuo, vartojęs alkoholinius gėrimus, prieš vairuodamas transporto priemone, visuomet turi pareiga įsitikinti, kad yra blaivus. Taigi, tyčinė kalte gali būti konstatuojama tiek to atveju, kai byloje nustatoma, kad asmuo suvokė, jog vairuoja būdamas neblaivus, tiek ir tuo atveju, kai nustatoma, kad, esant abejonių dėl blaivumo, asmuo sąmoningai ignoravo savo pareiga įsitikinti, jog yra blaivus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-11-23 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-36-387/2021). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirta nuobauda, nes neigiami padariniai yra natūralus administracinio nusižengimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taip pat atkreipiamas dėmesys, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, proceso metu nebuvo nuoširdus. Administracinio nusižengimo byloje, yra policijos pareigūnų kūno kamerų įrašai, kuriuose fiksuota, jog iš pradžių asmuo su padarytu nusižengimu sutiko, pripažino, jog iš vakaro buvo vartotas alkoholis, tačiau vėliau prie jo atvykus kitam asmeniui, su juo tardamasis, ginčijo nustatytą neblaivumą, klausdamas, atvykusio asmens patarimų, ką geriau rašyti dokumentuose. Tikėtina, taip siekdamas išvengti atsakomybės ar to, jog skirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė būtų sušvelninta, savo poelgio kritiškai nevertindamas. J. B. be nagrinėjamo administracinio nusižengimo, ir jį kvalifikuojančio nusižengimo, administracine tvarka baustas už kitus nusižengimus (viešosios tvarkos pažeidimus), kuriuos padarė būdamas neblaivus, taip pat 4 kartus buvo sulaikytas policijos įstaigose, visus kartus būdamas neblaivus, kas jį charakterizuoja neigiamai ir parodo jo niekinantį požiūrį į įstatymų laikymąsi, bei tai, jog asmuo būdamas neblaivus nekontroliuoja savo poelgių.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas J. B. teismo posėdyje savo skundą palaikė, bei paaiškino, kad prašo skirti švelnesnes priemones, nekonfiskuoti automobilio, kuris reikalingas kaip darbo priemonė. Teisės irgi reikalingos, kad išgyventi tiek pačiam, tiek jo kolegai. Yra, kad dirba pagal individualią veiklą. Jie dirbantys visoje Lietuvoje, darbas nuolat kelyje. Jie įrenginėjantys kapavietes. Jų MB vadinasi ,, (duomenys neskelbtini)“. Nariai jis ir N. J., priklauso po 50 procentų. Jis pats direktorius. Turintys du automobilius, vienas įmonės vardu, kitas J.. Sulaikytas automobilis yra skirtas susitikimams su klientais, kita yra darbiniams reikalams. Jie abu vairavę šį automobilį, tas kuriam reikia važiuoti pas klientus. Jie abu automobilį įsigiję iš skolintų pinigų per pusę už 2000 Eur. Jos vertė dabar apie 5000 Eur., dar reikia tvarkyti. Pirkę nevažiuojantį. Ji tech. apžiūrą buvo praėjusi. Pažeidimą jis pripažįstantis, dėl jo gailisi. Promiles pripažįstantis. Iki ligoninės nuvažiavęs per 40 min. Jis nesijautęs girtas, vakare buvo gėręs alaus. Jis jokių išlaikytinių, vaikų neturintis. Nesantis globėju. Šis jo darbas yra vienintelis. Objektai yra visoje Lietuvoje. Pernai buvo deklaruotas įmonės grynas pelnas 2000 Eur., pirmi metai. Su atsiliepimo motyvais susipažinęs. Pažeidimas yra pakartotinis. Pirma kartą kai sustabdė, jam policijos pareigūnai nustatė girtumą, po 15 minučių atsipūtęs, ir galėjęs jau važiuoti. Buvo išgėręs 0,3 l. bokalą alaus vasarą, ir iš karto sėdęs už vairo. Nutarimo neskundęs, baudą iš karto sumokėjęs. Jis galvojęs, kad nulis promilių. Turintis baudą už greičio viršijimą ir vairavimą neblaiviam. Jis turintis priklausomybę nuo alkoholio, dabar geriantis vaistus, gydosi, lankosi pas psichologą. Jis sutinkantis, kad jam būtų taikoma sąlyga dėl alkobloko, prašantis taikyti, jeigu teismas netenkins jo skundo. (2023 m. spalio 4 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 6 min. 29 sek. – 18 min. 01 sek..).

Skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). ANK 618 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nutarime turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės.

J. B. skirta administracinė nuobauda – bauda ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ir transporto priemonės konfiskavimas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 427 straipsnio 1 dalyje (2019 m. sausio 11 d. įstatymo Nr. XIII-1931 redakcija, galiojusi nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d.), padarymą, t. y. institucija taikė įstatymą, galiojusį ne administracinio nusižengimo padarymo metu, o prieš tai galiojusią įstatymo nuostatą. ANK 427 straipsnio 1 dalis (2019 m. sausio 11 d. įstatymo Nr. XIII-1931 redakcija, galiojusi nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d.), numatė administracinę atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivus (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, arba vengęs apsvaigimo patikrinimo, arba alkoholį (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojęs iki patikrinimo vairuotojas, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už šioje dalyje, šio kodekso 420 straipsnio 3, 4 dalyse, 422 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos įvykdymo, arba kuris turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę. Šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų. 3 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą.

Administracinio nusižengimo padarymo metu galiojusi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 427 straipsnio 1 dalyje, 2022 m. spalio 10 d. įstatymo Nr. XIV-1446, redakcija, galiojanti nuo 2022 m. lapkričio 1 d., numato administracinę atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, kai daro neblaivus (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, arba vengęs apsvaigimo patikrinimo, arba alkoholį (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojęs iki patikrinimo vairuotojas, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už šioje dalyje, šio kodekso 420 straipsnio 4, 5 dalyse, 422 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 6 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, arba kuris turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę. Šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių eurų. To paties straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo ketverių iki septynerių metų arba asmenims, kuriems nustatytas neblaivumas (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki šešerių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų. 3 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą.

ANK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, atsako pagal įstatymus, galiojusius to nusižengimo padarymo metu. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įstatymas, nustatantis ar griežtinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip sunkinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios.

Administracinių nusižengimų registro duomenimis nustatyta, kad J. B. kaip pradedantis vairuotojas 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimu buvo nubaustas už vairavimą esant neblaiviam pagal ANK 422 straipsnio 4 dalį, jam skirta 250 Eur bauda, kuri sumokėta 2022 m. spalio 12 d.. Nagrinėjamoje byloje jis patrauktas administracinėn atsakomybėn už vairavimą neblaiviam, padarytą 2023 m. birželio 19 d., t.y. jis padarė naują tapačią veiką, būdamas patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 4 dalyje, kuri nurodyta ANK 417 straipsnio 1 dalies dispozicijoje. Atsižvelgiant į tai, ir į tai, kad šiuo metu galiojanti ir taikoma 427 straipsnio 1 dalies redakcija numato griežtesnę atsakomybę, darytina išvada, kad padarytas adminstracinis nusižengimas pagrįstai kvalifikuotas pagal administracinio nusižengimo, numatyto ANK 427 straipsnio 1 dalyje, 2019 m. sausio 11 d. įstatymo Nr. XIII-1931 redakciją, galiojusią nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d.. Administracinėn atsakomybėn patraukto J. B. pateiktu medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti 2023 m. birželio 19 d. aktu Nr.10 nustatyta, kad patikrinimo pradžia 12:15 val.; kraujo mėginiai paimti 11:55 val., jam nustatyta 0,40 promilės alkoholio ( b. l. 61); specialisto išvada nustatyta, kad jo kraujas paimtas 2023 m. birželio 19 d. 11:55 val., nustatytas 0,40 promilės neblaivumas (b. l. 62). Byloje esančiu adminstracinio nusižengimo protokolu nustatyta, kad J. B. buvo tikrinamas policijos pareigūnų alkoholio kiekio matuokliu 2023 m. birželio 19 d. 09.59 val., pritaikius paklaidą, nustatytas 0,70 promilių neblaivumas; pakartotinai patikrinus ir pritaikius paklaidą 10.17 val., nustatytas 0,64 promilių neblaivumas. Iš jo kraujas buvo paimtas maždaug po 1,5 valandos, jam nustatytas 0,4 promilių neblaivumas. Įvertinus praėjusį laiko tarpą nuo patikrinimo ir kraujo paėmimo, bei tai, kad paprastai alkoholio koncentracija kraujyje mažėja 0,10-15 promilės per valandą, jokio prieštaravimo tarp šių įrodymų nėra. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad J. B. pagrįstai pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 1 dalyje.

Adminstracinėn atsakomybėn patraukta asmeniui paskirta administracinė nuobauda - 1000 Eur. bauda, bei specialiosios teisės vairuoti atėmimas 36 mėn., t.y. jam paskirta minimali bauda ir minimali administracinio poveikio priemonė, dėl ko akivaizdu, kad jų mažinti nėra jokio pagrindo.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prašo neskirti jam administracinio poveikio priemonių – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir turto konfiskavimo. Šių adminstracinių poveikių priemonių skyrimas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 1 dalyje padarymą yra privalomas, todėl jos paskirtos pagrįstai.

Automobilis BMW VIN: (duomenys neskelbtini), v. n. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, priklauso ne jam pačiam, o MB "(duomenys neskelbtini)“, tačiau administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais, esančiais byloje, nustatyta, kad jis yra automobilio savininkės MB "(duomenys neskelbtini)" vadovas ir valdo 50 procentų juridinio asmens akcijų. Jis apklaustas teismo posėdyje nurodė, kad autombilį jis vairuodavo nuolat, buvo skirtas susitikimais klientais, todėl negalima teigti, jog šio automobilio vairavimas buvo atsitiktinis ir vienkartinis. ANK 29 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatyta, kad už ANK 427 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, jeigu turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad automobilis yra konfiksuotas pagrįstai.

Adminstracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prašo jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir jam neskirti administracinio poveikio priemonių – turto konfiksavimo bei specialiosios teisės vairuoti atėmimo, arba ją skirti mažesnę negu numatyta įstatymo, arba skirti su alkobloko naudojimu.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

ANK 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skiriant administracinę nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. 3 dalyje nustatyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Remiantis šiomis teisės normomis darytina išvada, kad taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, yra atsižvelgiama į tas pačias, aplinkybes kaip ir skiriant administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, tačiau jis taikomas tik tokiu atveju, kad paskirta pagal sankcijos ribas bauda ar administracinio poveikio priemonė akivaizdžiai neatitinka protingumo ir teisingumo principų. ANK nepateikia teisingumo ir protingumo principų sąvokų. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją teisingumas gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos. Taigi teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo būdo, tikslų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimai). Protingumas yra bendrasis teisės principas, reikalaujantis, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, teisingai ir sąžiningai, yra glaudžiai susijęs su teisingumo principu. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs, dėl ko teismo vertinimu ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodyta išimtis turi būti taikoma tik išimtinais atvejais, kai aiškiai būtų pažeisti kiti iš Konstitucijos išplaukiantys principai – proporcingumo ir teisingumo. Ši pozicija yra išplėtota ir teismų praktikoje.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad automobilio konfiskavimas yra akivaizdžiai perteklinė priemonė, neatitinka konstitucinio proporcingumo principo, nes tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Taip pat tai nėra teisinga ir protinga, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, yra per griežta. Teismas, vertindamas adminsitracinėn atsakomybėn patrauko asmens, argumentus, dar kartą pabrėžia, kad jam administracinio poveikio priemonių skyrimas pagal ANK yra privalomas ir jos jam paskirto minimalios.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kaip aukštesniojo teismo, yra privaloma tiek apygardų, tiek apylinkių teismams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr.2AT-33-489/2020 pasisakyta, kad ,,teisėjų kolegijos vertinimu, S. Ž. prašyme nurodomos socialinės ir šeiminės aplinkybės, dėl kurių jam reikalingas vairuotojo pažymėjimas, nėra išimtinės, leidžiančios teismui peržengti leidėjo sankcijoje nustatytą minimalią specialiosios teisės atėmimo trukmę, todėl konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje S. Ž. paskirtos administracinio poveikio priemonės trukmė yra proporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui, nėra per griežta, atitinka prevencinius tikslus, nustatytus ANK 22 straipsnio 2 dalyje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-33-895/2019 pasisakyta, kad ,,Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016). Toje pačioje nutartyje Lietuvos Aukščiausias teismas pritarė apygardos teismo išvadai, kad ,,Šio teismo vertinimu, E. K. apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad dirba taksi vairuotoju, todėl jam reikalingas vairuotojo pažymėjimas, be to, turi rūpintis savo motina ir sunkiai sergančia seserimi, vežioti ją į ligoninę, netekus darbo sunku išlaikyti dukterį, nėra išimtinės, leidžiančios teismui peržengti leidėjo sankcijoje nustatytą minimalų nuobaudos dydį. Apygardos teismas pažymėjo, kad paskirtos baudos sumokėjimas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas E. K. sukelia nepatogumų ir materialinių pasekmių, tačiau tokių padarinių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, suteikiančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Šis teismas nurodė, kad nepateikta duomenų, jog E. K. yra vienintelis, galintis pasirūpinti savo seserimi ar motina, taip pat kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog E. K., praradęs vairuotojo darbą, neturi galimybės susirasti darbą, kurio funkcijoms atlikti nereikalingas vairuotojo pažymėjimas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šiomis apygardos teismo išvadomis“. Taip pat teismas pasisakė, kad ,,Pareiškėjo prašyme akcentuojamos, jo manymu, administracinio nusižengimo pavojingumą mažinančios aplinkybės (automobilį vairavo trumpą atstumą, esant geroms oro sąlygoms, vairavo gyvenamojo namo kieme, žmonių ir intensyvaus eismo nebuvo, lėtai važiuodamas tik nežymiai apgadino kitą automobilį, tuo metu buvo blaivus, o alkoholį vartojo tik po įvykio, apgadinto automobilio savininkei paliko raštelį su prisipažinimu ir savo kontaktiniais duomenimis, ji pretenzijų neturi ir prašo griežtai jo nebausti), taip pat nurodomi jį apibūdinantys duomenys (neteistas, neįtrauktas į psichiatrijos ar narkologijos įstaigų stebimų asmenų įskaitą, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nuolatinis kraujo donoras, iki administracinio poveikio priemonės paskyrimo dirbo, teigiamai apibūdinamas darbdavio, nėra padaręs analogiško Kelių eismo taisyklių pažeidimo ar kito šiurkštaus pažeidimo dėl alkoholio įtakos, už pažeidimus paskirtos baudos sumokėtos laiku), nėra pagrindas daryti išvadą, jog padarytas nusižengimas yra mažiau pavojingas“.

Pareiškėjas savo skunde bei teismo posėdžio metu nenurodė jokių išimtinių aplinkybių, dėl ko jam neskirtinos administracinio poveikio priemonės. Be skunde nurodytų aplinkybių, teismo psoėdyje jis teigė, kad automobililis reikalingas kaip darbo priemonė, nes dirba visoje Lietuvoje; teisės irgi reikalingos, kad išgyventi tiek pačiam, tiek jo kolegai, tačiau taip pat nurodė, kad MB bendrasavininkas dirba kartu ir turi automobilį, kurį vairuoja. Teismo vertinimu, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nurodytos aplinkybės, gali būti reikšmingos parenkant administracinio poveikio priemonės dydį ir trukmę, tačiau jos nėra jokios išskirtinės, kad būtų galima visai neskirti administracinio poveikio priemonės, ar jos trukmę sumažinti, jam padarant įstatyme numatytą išimtį.

Pereiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jo padarytas ankstesnis nusižengimas turėtų būti vertinamas mažiau pavojingu, ir į tai atsižvelgta jam neskiriant administracinio poveikio priemonių, yra nepagrįstas, kadangi jam skiriamos administracinio poveikio priemonės už naują administracinį nusižengimą, o ne už seną. Be to vertinant jo paaiškinimus dėl ankstesnio nusižengimo, nėra pagrindo daryti išvados, kad jis buvo mažiau pavojingas, nes jam tuo metu kaip pradedančiam vairuotojui galiojo reikalavimas dėl 0,00 promilės blaivumo, o jis tai suvokdamas, prieš važiuodamas automobiliu, gėrė alkoholį.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ne tik pakartotinai metų bėgyje vairavo automobilį, apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas už tai paskirtą administracinę nuobaudą, bet ir turėjo galiojančias administracines nuobaudas už greičio viršijimą, pažeidžiant KET, bei viešosios tvarkos pažeidimą, kas rodo, jog jis nėra linkęs laikytis įstatymų, jam paskirtos nuobaudos nepasiekia joms skirtų tikslų, t.y. jo asmenybė nėra nepriekaištingos reputacijos.

Taip pat administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodo kitas, nenumatytas ANK 34 straipsnio 6 dalyje, aplinkybes – teisės vairuoti reikalingumą. Minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-33-489/2020 pasisakyta, kad nurodomos socialinės ir šeiminės aplinkybės, dėl kurių jam reikalingas vairuotojo pažymėjimas, nėra išimtinės, leidžiančios teismui peržengti leidėjo sankcijoje nustatytą minimalią specialiosios teisės atėmimo trukmę. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turi pasiekti savo tikslus, t. y. turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuoti iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Sekant tokia skundo logika, ir baudžiamosiose bylose negalėtų būti skiriamos realios laisvės atėmimo bausmės, kadangi dėl jos akivaizdžiai nukenčia nuteistojo šeima, nepilnamečiai vaikai. Ta aplinkybė, kad dėl teisių atėmimo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo gali turėti sunkumų savo darbe, teismo nėra vertinama kaip neatitinkanti proporcingumo ir teisingumo principų. Be to administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtis nėra jokia beviltiška, kadangi kaip nurodė MB bendrasavininkas turi automobilį, be to gali samdyti darbininkus su vairuotojo teisėmis, jo kolega tuo metu užsiimti klientų paieška. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjui vairuotojo pažymėjimas yra labiau reikalingas, negu kitiems, t. y. jo nurodytos aplinkybės nėra išskirtinės. Teisės vairuoti transporto priemones būtinumas tiek dėl asmeninių ir šeimos poreikių, tiek dėl darbo, kaip tik turi būti tuo faktoriumi, dėl kurio asmuo būtų suinteresuotas nedaryti nusižengimų, kurie galėtų lemti specialiosios teisės netekimą. Teismo vertinimu būtent vairavimo teisės, kuri atimama, būtinumas leidžia pasiekti jos prevencinius tikslus, kad asmuo nevairuotų neblaivus, nes kuo mažesnis jos būtinumas, tuo logiškai silpnesnis šios administracinio poveikio priemonės prevencinis poveikis. Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn patrauktas pareiškėjas žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra svarbi, šia specialiąja teise naudojosi neatsakingai, todėl dėl administracinių nusižengimų patirtos pasekmės yra adekvačios padarytų nusižengimų pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams (tiek nubaudimo, tiek prevenciniams) pasiekti.

Teismo vertinimu, vien baudos paskyrimas už tokių adminstracinių nusižengimų padarymą, neleis pasiekti adminstracinės nuobaudos tikslų, nes baudų galima nemokėti, be to teisė vairuoti yra daug svarbesnė už baudą, kuri administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra paskirta minimali ir santykinai nėra didelė, t.y. 1000 Eur.. Būtent įstatymų leidėjas, matydamas, kad skiriamos piniginės baudos nepadaro pakankamo poveikio pažeidėjams, įstatymu nustatė privalomai skirtinas administracinio poveikio priemones - vairuotojo teisų terminuotą atėmimą ir transporto priemonės konfiskavimą.

ANK 27 straipsnyje nurodyta, kad administracinio poveikio priemonės skiriamos administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti. ANK 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad administracinių nuobaudų paskirtis yra: atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Be to teismo vertinimu, administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra numatyta tik už šiurkščiausius administracinius nusižengimus, už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 427 straipsnio 1 dalyje padarymą, jos skyrimas yra privalomas, kas rodo, jog įstatymų leidėjas logiškai ir pagrįstai numatė, kad vien tik baudos paskyrimas neleis pasiekti administracinės nuobaudos tikslų, o tai galima pasiekti tik skyrus administracinio poveikio priemonę, šiuo atveju teisės vairuoti atėmimą bei automobilio konfiskavimą. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad automobilį jis įsigijo už 2000 Eur, jo dabartinė vertė po remonto yra 5000 Eur, jis su draugu registravęs MB, kartu užsiima kapaviečių įrengimu, t. y. verslu, jokių išlaikytinių neturi, daro išvadą, kad šio automobilio konfiksavimas nėra per griežta poveikio priemonė, ir atitinka proporcingumo, teisingumo ir protingumo principus. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas atmestinas.

ANK 31¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, gali būti skiriamas tik asmens sutikimu, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. ANK 427 straipsnio 1 dalies, pagal kurį kvalifikuota administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veika, redakcija, nenumatė administracinio poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, kaip alternatyvios administracinio poveikio priemonės, o numatė privalomą skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų. Administracinio nusižengimo padarymo padarymo metu ir dabar galiojanti ANK 427 straipsnio 1 dalies redakcija numato teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo ketverių iki septynerių metų arba asmenims, kuriems nustatytas neblaivumas (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki šešerių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų. Kadangi ši straipsnio redakcija numato griežtesnę atsakomybę, dėl ko ji netaikytina, dėl to nėra pagrindo taikyti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

Teismas, remdamasis virš paminėtu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 621 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto J. B. skundo netenkinti ir palikti skundžiamą Marijampolės apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos E. S. 2023 m. liepos 11 d. nutarimą Nr. 64-ANR_N-3359-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr.23212032991, nepakeistu.

Nutarties nuorašą ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nutarties priėmimo išsiųsti Marijampolės apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui bei išsiųsti (įteikti) J. B..

Nutartis per 20 kalendorines dienas nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.