Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1940-643/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-10-26
Bylos Nr.: e2A-1940-643/2023
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-02612-2020-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Eglė Surgailienė, Margarita Stambrauskaitė
Ieškovas: D. S.
Atsakovas: Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos švietimo

Kategorijos

2.6.10.2.4.2Neturtinė žala

Civilinė byla Nr. e2A-1940-643/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02612-2020-8Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.2.4.2.; 2.1.2.4.3.; 3.3.1.14. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Surgailienės ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 25 d. sprendimo, pagal ieškovo D. S. patikslintą ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Vytauto Didžiojo universitetui, Lietuvos Respublikos Seimui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas D. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) pripažinti bylos nagrinėjimą neviešu; 2) atnaujinti terminą skundui paduoti, jeigu jis būtų praleistas; 3) atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio mokėjimo; 4) teismo iniciatyva įtraukti reikalingas bylos šalis, kurių dėl savo nežinojimo galėjo nenurodyti pareiškėjas, taip pat teismo iniciatyva prašoma pakeisti atsakovo (ų) ir trečiųjų asmenų padėtį, jeigu tai yra reikalinga, siekiant teisingai išnagrinėti bylą; 5) iš atsakovų ir trečiojo suinteresuoto asmens išsireikalauti D. S. studento bylą ir visus kitus dokumentus, susijusius su pareiškėju; 6) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl ieškinyje nurodytų teisės aktų galimo prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5, 6, 18 straipsniams, 21 straipsnio 2 daliai, 22 straipsnio 4 daliai, 29 straipsnio 1 ir 2 dalims, 30 straipsnio 1 ir 2 dalims, 40 straipsnio 3 daliai, 68 straipsniui, 69 straipsnio 1 daliai, 109 straipsniui, 110 straipsnio 1 ir 2 dalims, 111 straipsniui, 138 straipsnio 3 daliai, 150 straipsniui, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 8 straipsnio 1 daliai, 38 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.154–6.160 straipsniams, 6.189 straipsnio 1 ir 4 dalims, 6.192 straipsniui, 6.200-6.202 straipsniams, 6.205 straipsniui, 6.716 straipsnio 1 ir 3 dalims, konstituciniam atsakingo valdymo principui, konstituciniam teisinės valstybės principui, konstituciniam teisėtų lūkesčių principui, konstituciniam principui pacta sunt servanda (sutarčių reikia laikytis); 7) panaikinti Lietuvos Respublikos Seimo priimtus procesinius dokumentus, kurių pagrindu vėliau buvo atlikti įrašai dokumentuose, elektroninėse laikmenose ir registruose: 2018 m. sausio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo Nutarimą Nr. XIII-1026 „Dėl pritarimo Lietuvos edukologijos universiteto ir Aleksandro Stulginskio universiteto reorganizavimui prijungimo prie Vytauto Didžiojo universiteto būdu“, 2018 m. birželio 5 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą Nr. XIII-1229 „Dėl Lietuvos edukologijos universiteto ir Aleksandro Stulginskio universiteto reorganizavimo prijungimo prie Vytauto Didžiojo universiteto būdu ir Vytauto Didžiojo universiteto statuto patvirtinimo“; 8) panaikinti Vytauto Didžiojo universiteto rektoriaus 2020 m. liepos 30 d. pasirašytą dokumentą Nr. 1-684; 9) įpareigoti atsakovus ir trečiąjį suinteresuotą asmenį išduoti arba įpareigoti atsakingus asmenis ir / ar institucijas išduoti Aleksandro Stulginskio universiteto Žemės ūkio verslo vadybos programos magistro diplomą su pagyrimu, įpareigoti atsakingus asmenis ir / ar institucijas atitinkamus pakeitimus įregistruoti ir sutvarkyti oficialiuose valstybės registruose; 10) solidariai iš atsakovų priteisti pareiškėjui 100 000 Eur neturtinės žalos; 11) iš atsakovų priteisti pareiškėjui visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas 2023 m. balandžio 29 d. pareiškimu prašė priteisti jam 12 proc. metines palūkanas (pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, mokėjimo prevencijos įstatymą) nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Ieškovas paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) konkurso tvarka buvo priimtas studijuoti į Aleksandro Stulginskio universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto Žemės ūkio ekonomikos studijų programos antrosios pakopos valstybės finansuojamą vietą, vėliau jo prašymu pervestas į Žemės ūkio verslo vadybos programą. Nurodė, kad studijų sutarties su Aleksandro Stulginskio universitetu 6.3 punkte buvo susitarta, kad jam bus išduotas Aleksandro Stulginskio universiteto Žemės ūkio verslo vadybos magistro diplomas, tačiau pabaigus studijas, jis vietoje Aleksandro Stulginskio universiteto magistro diplomo gavo Vytauto Didžiojo universiteto magistro diplomą. Pasak ieškovo, jis su Vytauto Didžiojo universitetu nėra sudaręs susitarimo, kad sutinka gauti VDU vardu išduotą magistro diplomą. Ieškovas taip pat nurodė, kad jam magistro diplomas privalėjo būti išduotas su pagyrimu (diplomas su pagyrimu ASU magistrantui būdavo išduodamas, kai magistro baigiamasis darbas būdavo įvertinamas dešimtuku ir bendras aritmetinis visų dalykų pažymių vidurkis ne mažesnis negu 9,50, ieškovo baigiamasis darbo įvertintas dešimtuku, o bendras aritmetinis visų dalykų pažymių vidurkis – 9,60).

3. Ieškovas nurodė, kad trijų universitetų reorganizavimas yra neteisėtas, nes universitetų priimtų oficialių dokumentų sprendimuose skiriasi pritarimai (pritarta prijungimui ir sujungimui), eliminuotas privalomas atlikti nepriklausomas ekspertinis vertinimas dėl universitetų pateikto universitetų reorganizavimo plano ir reorganizavimo sąlygų (CK 2.100 str. ir kt.), buvo pažeista reorganizavimo procedūrų paskelbimo ir pateikimo juridinių asmenų registrui tvarka, procedūros ir terminai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-11-22 nutarimo Nr. 947 „Dėl Valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano įgyvendinimo priemonių patvirtinimo“ teisės normos, ignoruotas Konstitucinio Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutarimas Nr. KT15-N10/2018, 2018 m. sausio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo Nr. XIII – 1026 preambulėje nurodytas ne tas VDU valdymo organų priimtas teisės aktas („Vytauto Didžiojo universiteto senato 2017 m. lapkričio 11 d. nutarimas Nr. 7-3“). Pasak ieškovo, Seimas neturėjo teisės ir negalėjo (pa)keisti juridinių asmenų jungimo būdo (turėjo būti ne prijungimo būdas, o sujungimas). Pažymėjo, kad kol nėra išspręstas trijų Seimo priimtų nutarimų konstitucingumo klausimas, toliau priiminėti procesinių sprendimų šioje civilinėje byloje bendrosios kompetencijos teismai tam net neturi konstitucinės teisės (2018 m. gruodžio 14 d. Konstitucinio Teismo nutarimas).

4. Ieškovas prašo priteisti 100 000 Eur neturtinę žalą už jo už patirtus išgyvenimus, stresą, pažeminimą ir kt. Pasak ieškovo, jam didžiausias siurprizas buvo 2020 m. liepos mėn., kai jis gavo Vytauto Didžiojo universiteto diplomą, nors sutarties su juo nebuvo pasirašęs, nedavęs sutikimo gauti kito universiteto diplomo. Pažymėjo, kad jis prarado 3 metus savo gyvenimo, kad 2017 m. įstojo į Aleksandro Stulginskio universitetą, kuris buvo aukštai kotiruojamas reitinguose tarp žemės ūkio sekcijos universitetų visoje Europoje ir buvusios TSRS respublikose. Nurodė, kad VDU nėra reitinguojamas tarp pasaulio universitetų, darbo rinkoje Lietuvoje yra nevertinamas (t. y. bevertis) VDU vadybos krypties diplomas. Ieškovo nuomone, Aleksandro Stulginskio universiteto prijungimas ir likvidavimas buldozerio ir pagreitintu principu, net nenustatant pereinamojo laikotarpio jau įstojusiems studentams, įvykdytas grubiai pažeidžiant visas galimas teisės normas, ignoruojant studijų sutartis, nesiskaitant su studentais ir jų teisėtais konstituciniais lūkesčiais.

Atsiliepimas

5. Atsakovas LR Seimas atsiliepimu prašė ieškovo prašymą atmesti ir nurodė, kad nėra tinkamas atsakovas byloje.

6. Atsakovė Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 8 straipsnį aukštosioms mokykloms suteikiama autonomija, ir jos savarankiškai nustato studijų tvarką, suteikia aukštojo mokslo kvalifikaciją ir išduoda tai liudijančius diplomus. Pritarė Vytauto Didžiojo universiteto atsiliepime į D. S. ieškinį išdėstytiems argumentams. Nurodė, kad Seimo nutarimu patvirtintų Lietuvos edukologijos universiteto ir Aleksandro Stulginskio universiteto reorganizavimo prijungimo prie Vytauto Didžiojo universiteto būdu sąlygų 25 punkte nustatyta, kad iki reorganizavimo į Lietuvos edukologijos universiteto ir Aleksandro Stulginskio universiteto studijų programas įstojusiems ir po universiteto reorganizavimo procedūrų pradžios studijas baigusiems studentams bus išduodami Vytauto Didžiojo universiteto diplomai.

7. Pažymėjo, kad LR Seimas kaip valstybinio universiteto steigėjas pagal Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 38 straipsnį turi teisę reorganizuoti valstybinius universitetus, pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnį Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Nurodė, kad netgi tuo atveju, jeigu padaryti prielaidą, kad būtų pripažinta, kad Seimo nutarimas prieštarauja Konstitucijai, toks Konstitucinio Teismo nutarimas galėtų būtų taikomas tik nuo jo įsigaliojimo, t. y. į ateitį, tačiau minimas LR Seimo nutarimas jau yra įgyvendintas, o Aleksandro Stulginskio universitetas išregistruotas iš Juridinių asmenų registro.

8. Atkreipė dėmesį, kad ieškovas neįrodė nei atsakovų kaltės, nei kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ieškovui kilo žala, todėl nėra pagrindo tenkinti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Atsiliepimas

9. Atsakovas Vytauto Didžiojo universitetas atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad po Aleksandro Stulginskio universiteto prijungimo prie Vytauto Didžiojo universiteto ieškovas toliau tęsė studijas Vytauto Didžiojo universitete, išklausė ir išlaikė įvairias Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto Žemės ūkio verslo vadybos programos disciplinas, parengė ir apsigynė magistro baigiamąjį darbą, apie Aleksandro Stulginskio universiteto reorganizavimą buvo informuotas, neišreiškė nesutikimo tęsti studijas Vytauto Didžiojo universitete laikantis Vytauto Didžiojo universiteto vidaus dokumentais reglamentuojamos studijų tvarkos, kas rodo, jog ieškovas žinojo, suprato ir sutiko studijas baigti Vytauto Didžiojo universitete laikantis Vytauto Didžiojo universiteto vidaus dokumentais reglamentuojamos studijų tvarkos bei įgyti Vytauto Didžiojo universiteto išduotą magistro diplomą.

10. Paaiškino, kad atsakovas, universitetų reorganizavimo procese vadovavosi visais jam taikomais Lietuvos Respublikos teisės aktais, tinkamai įgyvendino LR Seimo nutarimus.

11. Pažymėjo, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog daugiau nei metus laiko nežinojo, jog Aleksandro Stulginskio universitetas buvo reorganizuotas prijungimo prie Vytauto Didžiojo universiteto būdu, kad studijas tęsė Vytauto Didžiojo universitete, kuris perėmė Aleksandro Stulginskio universiteto įsipareigojimus įgyvendinti su ieškovu pasirašytą studijų sutartį. Atsakovo nuomone, ieškovas, po universitetų integracijos, tęsdamas studijas Vytauto Didžiojo universitete, sutiko ir įsipareigojo laikytis Vytauto Didžiojo universiteto vidaus teisės aktų.

12. Nurodė, kad atsakovas neturėjo jokio teisinio pagrindo išduoti ieškovui neegzistuojančio juridinio asmens – Aleksandro Stulginskio universiteto – magistro diplomą, Vytauto Didžiojo universitetas neturėjo jokio teisinio pagrindo parengti ieškovui diplomą pagal negaliojančią ir atitinkamose institucijose neregistruotą blanko formą, nurodant negaliojančio juridinio asmens rekvizitus, taip pat neturėjo jokių įgaliojimų ir techninių galimybių tokį diplomą, kaip išduotą neegzistuojančio juridinio asmens, o taip pat neegzistuojančios studijų programos, užregistruoti Diplomų, atestatų ir kvalifikacijos pažymėjimų registre.

13. Dėl neturtinės žalos nurodė, kad ieškovas neįrodė nei atsakovo kaltės, nei kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovui kilo žala. Pažymėjo, kad atsakovas tinkamai įvykdė perimtus reorganizuoto Aleksandro Stulginskio universiteto sutartinius įsipareigojimus ieškovui, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos Respublikos teisės aktais ir atsakovo vidaus dokumentais išdavė Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytos formos magistro diplomą ieškovui. Akcentavo, kad Aleksandro Stulginskio universiteto reorganizavimas prijungimo prie Vytauto Didžiojo universiteto būdu buvo įgyvendinamas griežtai laikantis Lietuvos Respublikos teisės aktų, įskaitant, bet neapsiribojant, LR Seimo nutarimų, o tai, jog atsakovas perėmė Aleksandro Stulginskio universiteto teises ir pareigas, įskaitant ir studijų sutarties su ieškovu įgyvendinimą, nereiškia, jog atsakovas įgijo teisę ir pareigą išduoti nebeegzistuojančio juridinio asmens vardu magistro diplomą ieškovui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

14. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 25 d. sprendimu ieškinį atmetė.

15. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog byloje nėra ginčijamas universitetų reorganizavimas, nėra suformuluotas reikalavimas, susijęs su universitetų reorganizavimu, kuris tiek diplomo ieškovui išdavimo, tiek ieškinio teismui padavimo metu buvo baigtas.

16. Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal CK 2.102 straipsnio 2 dalį, reorganizavimo pripažinti negaliojančiu negalima, jei nuo juridinio asmens pasibaigimo iki kreipimosi į teismą praėjo daugiau nei šeši mėnesiai, t. y. ieškovo reikalavimas (ieškinys teisme gautas 2020 m. liepos 31 d.) panaikinti 2018 m. Seimo nutarimus, susijusius su universitetų reorganizavimu, kuris baigėsi 2018 m. gruodžio 31 d., iš esmės pareikštas praleidus 6 mėn. terminą. Teismas, įvertinęs, kad nebuvo tenkintas prašymas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, sprendė, kad negali būti tenkinamas ir ieškinio reikalavimas panaikinti 2018 m. sausio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo Nutarimą Nr. XIII-1026 „Dėl pritarimo Lietuvos edukologijos universiteto ir Aleksandro Stulginskio universiteto reorganizavimui prijungimo prie Vytauto Didžiojo universiteto būdu“ bei 2018 m. birželio 5 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą Nr. XIII-1229 „Dėl Lietuvos edukologijos universiteto ir Aleksandro Stulginskio universiteto reorganizavimo prijungimo prie Vytauto Didžiojo universiteto būdu ir Vytauto Didžiojo universiteto statuto patvirtinimo“.

17. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs bylos aplinkybes, nurodė, kad įvyko universitetų reorganizavimas, o ieškovas apie tai ir su tuo susijusius pokyčius, jo teises asmeniškai buvo informuotas, reorganizavimo procesas buvo išviešintas masinio informavimo priemonėmis, Seimo duomenų bazėje buvo prieinami visi teisės aktai, susiję su reorganizavimu. Teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, nenustatė, kad Vytauto Didžiojo universiteto rektoriaus 2020 m. liepos 30 d. raštas Nr. 1-684 ir jame nurodyti argumentai buvo neteisėti, todėl sprendė, kad nors ieškovas prašė panaikinti Vytauto Didžiojo universiteto rektoriaus 2020 m. liepos 30 d. pasirašytą dokumentą Nr. 1-684 ir įpareigoti atsakovus ar kitus asmenis/institucijas išduoti jam Aleksandro Stulginskio universiteto diplomą (su pagyrimu), toks reikalavimas negali būti tenkinamas, kadangi toks universitetas neegzistuoja ir nėra kam tokio diplomo išduoti.

18. Teismas, įvertinęs tai, jog universitetų reorganizavimas buvo išviešintas per visuomenės informavimo priemones, ieškovas dar tą patį mėnesį, t. y. 2018 m. sausio 22 d. pasirašė sutartį su Aleksandro Stulginskio universitetu, kur, jo paties prašymu, kaip kad jis nurodė ieškinyje, buvo pakeista studijų programą į Žemės ūkio verslo vadybos programą, sprendė, kad jau studijų pirmo semestro metu ieškovui galėjo ir turėjo būti žinoma apie tai, kad jo pasirinktas universitetas bus prijungtas prie Vytauto Didžiojo universiteto. Be kita ko nurodė, kad Seimo nutarimas dėl reorganizavimo sąlygų patvirtinimo buvo priimtas 2018 m. birželio 5 d., kas reiškia, jog pirmų studijų metų pabaigoje ieškovui galėjo ir turėjo būti žinomos sąlygos, t. y. kad jo pasirinkto universiteto neliks, taip pat ieškovas 2018 m. lapkričio 21 d. pasirašytinai buvo informuotas, kad jam bus išduotas Vytauto Didžiojo universiteto diplomas ir toliau tęsė mokslus, o 2020 m. liepą gavo diplomą.

19. Teismas, remdamasi kasacinio teismo praktika, ieškovo reikalavimą LR Seimui atmetė kaip nepagrįstą, nes LR Seimas neturi civilinio procesinio subjektiškumo, todėl negali būti šalimi civiliniame procese.

20. Teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos kaip nepagrįstą nenustatęs civilinės atsakomybės sąlygų (atsakovų (išskyrus LR Seimo, kaip netinkamo atsakovo) neteisėtų veiksmų (neveikimo), žalos ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšio). Nurodė, kad teisės aktai, kurių pagrindu įvyko reorganizavimas, nebuvo pripažinti neteisėtais, atsakovai neturėjo pagrindo jų nevykdyti, reorganizavimo sąlygose buvo nurodytas terminas, iki kada turi būti baigtas reorganizavimas, ir vien tai, kad ieškovui nepriimtinas nurodytas sprendimas, nesudaro pagrindo reikalauti atlyginti žalą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

21. Ieškovas D. S. apeliaciniu skundu prašo:

1) Atsižvelgiant į tai, kad šios bylos aplinkybės ir įrodymai yra susiję ir su privataus fizinio asmens D. S. įstatymo saugomais duomenimis apie asmenų sveikatos būklę, pripažinti šios bylos nagrinėjimą bei visą bylos medžiagą nevieša;

2) Atnaujinti terminą 2020 m. liepos 30 d. pradiniam skundui ir 2020 m. gruodžio 2 d. ieškiniui paduoti bei šiam 2023 m. birželio 26 d. apeliaciniam skundui paduoti, jeigu jis / jie būtų praleistas;

3) Dėl blogos turtinės padėties šiuo metu D. S. atleisti nuo likusios sumokėti didesnės dalies žyminio mokesčio sumos šioje byloje už apeliacinį skundą;

4) Kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymais ištirti:

4.1. ar 2018-01-13 Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas Nr. XIII – 1026 Dėl pritarimo Lietuvos edukologijos universiteto ir Aleksandro Stulginskio universiteto reorganizavimui prijungimo prie Vytauto Didžiojo universiteto būdu, 2018-06-05 Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas Nr. XIII – 1229 dėl Lietuvos edukologijos universiteto ir Aleksandro Stulginskio universiteto reorganizavimo prijungimo prie Vytauto Didžiojo universiteto būdu ir Vytauto Didžiojo universiteto statuto patvirtinimo, 2018-05-10 Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas Nr. XIII – 1140, kuriuo pripažintas negaliojančiu 2018-01-13 Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo Nr. XIII – 1026 3 straipsnis pagal priėmimo tvarką ir formą, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 1, 2 dalims, 6 straipsniui, 18 straipsniui, 21 straipsnio 2 daliai, 22 straipsnio 4 daliai, 29 straipsnio 1, 2 daliai, 30 straipsnio 1, 2 daliai, 40 straipsnio 3 daliai, 68 straipsniui, 69 straipsnio 1 daliai, 109 straipsniui, 110 straipsnio 1, 2 dalims, 111 straipsniui, 138 straipsnio 3 daliai, 150 straipsniui, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 8 straipsnio 1 daliai, 38 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad sprendimą dėl valstybinio universiteto reorganizavimo Seimas priima Vyriausybės teikimu, įvertinęs universiteto tarybos nuomonę, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.96 straipsnio 1 daliai, 2 dalies 1, 2 punktams, 3 daliai, 2.97 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalims, 2.99 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4, 5 punktams, 2.100 straipsnio 1, 2 dalims, 2.101 straipsnio 1 daliai, 2.102 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktams, 6.154 – 6.160 straipsniui, 6.189 straipsnio 1, 4 dalims, 6.192 straipsniui, 6.200 – 6.202 straipsniui, 6.205 straipsniui, 6.716 straipsnio 1, 3 dalims ir kt.), Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 9 punktui, 15 straipsnio 2 daliai, 15 straipsnio 3 daliai, 4 daliai, 5 daliai ir kt., konstituciniam atsakingo valdymo principui, konstituciniam teisinės valstybės principui, konstituciniam teisėtų lūkesčių principui, konstituciniam principui pacta sunt servanda, konstituciniam teisingumo principui, konstituciniam proporcingumo principui, o pagal reguliavimo apimtį - neprieštarauja teisinės valstybės principui, Konstitucijos viršenybės principui, Konstitucijos 1 dalies nuostatai, kad Lietuvos valstybė – demokratinė respublika.

4.2. ar 2018-01-13 Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas Nr. XIII – 1026 Dėl pritarimo Lietuvos edukologijos universiteto ir Aleksandro Stulginskio universiteto reorganizavimui prijungimo prie Vytauto Didžiojo universiteto būdu, 2018-06-05 Lietuvos respublikos Seimo nutarimas Nr. XIII – 1229 dėl Lietuvos edukologijos universiteto ir Aleksandro Stulginskio universiteto reorganizavimo prijungimo prie Vytauto Didžiojo universiteto būdu ir Vytauto Didžiojo universiteto statuto patvirtinimo, 2018-05-10 Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas Nr. XIII – 1140, kuriuo pripažintas negaliojančiu 2018-01-13 Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo Nr. XIII – 1026 3 straipsnis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-11-22 nutarimo Nr. 947 „Dėl Valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano įgyvendinimo priemonių patvirtinimo“ įžanginės dalies 1 punktas „1. Patvirtinti Valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano įgyvendinimo priemones“, 2 punktas „2. Siūlyti valstybinių universitetų taryboms kartu su senatais iki 2017 m. gruodžio 15 d. priimti sprendimus dėl Priemonėse pateiktų siūlymų dalyvauti valstybinių universitetų tinklo pertvarkoje ir pateikti juos Švietimo ir mokslo ministerijai“ bei pastarojo Vyriausybės nutarimas apimtimi dėl 2.2.1 eilutės „Siekiant sutelkti mokslo ir studijų potencialą Kaune ir pedagogus rengti plačios aprėpties universitetuose, 2018 metais reorganizuoti Vytauto Didžiojo universitetą, Aleksandro Stulginskio universitetą ir Lietuvos edukologijos universitetą sujungimo būdu į Vytauto Didžiojo universitetą, reorganizuotų universitetų veiklas vykdant Kaune, o reorganizuoto Lietuvos edukologijos universiteto studentams sudaryti sąlygas baigti studijas Vilniuje“ su įvykdymo terminais, finansavimo dydžiais ir sąlygomis, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 1, 2 dalims, 6 straipsniui, 18 straipsniui, 21 straipsnio 2 daliai, 22 straipsnio 4 daliai, 29 straipsnio 1, 2 daliai, 30 straipsnio 1, 2 daliai, 40 straipsnio 3 daliai, 68 straipsniui, 69 straipsnio 1 daliai, 109 straipsniui, 110 straipsnio 1,2 dalims, 111 straipsniui, 138 straipsnio 3 daliai, 150 straipsniui, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 8 straipsnio 1 daliai, 38 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad sprendimą dėl valstybinio universiteto reorganizavimo Seimas priima Vyriausybės teikimu, įvertinęs universiteto tarybos nuomonę, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.96 straipsnio 1 daliai, 2 dalies 1, 2 punktams, 3 daliai, 2.97 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalims, 2.99 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4, 5 punktams, 2.100 straipsnio 1, 2 dalims, 2.101 straipsnio 1 daliai, 2.102 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktams, 6.154 – 6.160 straipsniui, 6.189 straipsnio 1, 4 dalims, 6.192 straipsniui, 6.200 – 6.202 straipsniui, 6.205 straipsniui, 6.716 straipsnio 1, 3 dalims ir kt.), Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 9 punktui, 15 straipsnio 2 daliai, 15 straipsnio 3 daliai, 4 daliai, 5 daliai ir kt., konstituciniam atsakingo valdymo principui, konstituciniam teisinės valstybės principui, konstituciniam teisėtų lūkesčių principui, konstituciniam principui pacta sunt servanda, konstituciniam teisingumo principui, konstituciniam proporcingumo principui, o pagal reguliavimo apimtį - neprieštarauja teisinės valstybės principui, Konstitucijos viršenybės principui, Konstitucijos 1 dalies nuostatai, kad Lietuvos valstybė – demokratinė respublika.

4.3. ar Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 10 straipsnio 2 dalies, 27 straipsnio 2 dalies 9 punkto tiek, kiek jame nustatyta, kad valstybinės aukštosios mokyklos taryba aukštosios mokyklos reorganizavimo arba likvidavimo planus teikia Seimui, 38 straipsnio 1 dalies tiek, kiek joje nustatyta, kad sprendimą dėl valstybinio universiteto reorganizavimo Seimas priima universiteto tarybos teikimu, 39 straipsnio 1 dalies tiek, kiek joje nustatyta, kad sprendimą dėl valstybinio universiteto likvidavimo Seimas priima universiteto tarybos teikimu, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 1, 2 dalims, 6 straipsniui, 18 straipsniui, 21 straipsnio 2 daliai, 22 straipsnio 4 daliai, 29 straipsnio 1, 2 daliai, 30 straipsnio 1, 2 daliai, 40 straipsnio 3 daliai, 68 straipsniui, 69 straipsnio 1 daliai, 109 straipsniui, 110 straipsnio 1,2 dalims, 111 straipsniui, 138 straipsnio 3 daliai, 150 straipsniui, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.96 straipsnio 1 daliai, 2 dalies 1, 2 punktams, 3 daliai, 2.97 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalims, 2.99 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4, 5 punktams, 2.100 straipsnio 1, 2 dalims, 2.101 straipsnio 1 daliai, 2.102 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktams, 6.154 – 6.160 straipsniui, 6.189 straipsnio 1, 4 dalims, 6.192 straipsniui, 6.200 – 6.202 straipsniui, 6.205 straipsniui, 6.716 straipsnio 1, 3 dalims ir kt.), Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 9 punktui, 15 straipsnio 2 daliai, 15 straipsnio 3 daliai, 4 daliai, 5 daliai ir kt., konstituciniam atsakingo valdymo principui, konstituciniam teisinės valstybės principui, konstituciniam teisėtų lūkesčių principui, konstituciniam principui pacta sunt servanda, konstituciniam teisingumo principui, konstituciniam proporcingumo principui, o pagal reguliavimo apimtį - neprieštarauja teisinės valstybės principui, Konstitucijos viršenybės principui, Konstitucijos 1 dalies nuostatai, kad Lietuvos valstybė – demokratinė respublika.

5) Kreiptis į Lietuvos Vyriausiąjį Administracinį Teismą su prašymais ištirti:

5.1. ar Vytauto Didžiojo universiteto senato 2017 m. lapkričio 29 d. nutarimas Nr. 7-3, Vytauto Didžiojo universiteto tarybos 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimas Nr. 8-2, Vytauto Didžiojo universiteto tarybos 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimas Nr. 8-4, Vytauto Didžiojo universiteto tarybos 2018 m. sausio 8 d. nutarimas Nr. 1-1, Aleksandro Stulginskio universiteto tarybos 2018 m. sausio 4 d. nutarimas Nr. 44 Dėl Aleksandro Stulginskio universiteto reorganizavimo (įskaitant pridėto projekto pavadinimu „“Vytauto Didžiojo universiteto, Lietuvos edukologijos universiteto ir Aleksandro Stulginskio universiteto reorganizavimo sujungimo į Vytauto Didžiojo universitetą būdu sąlygų aprašo“), Aleksandro Stulginskio universiteto senato 2018 m. sausio 4 d. nutarimas Nr. 575 pagal priėmimo tvarką ir formą, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 1, 2 dalims, 6 straipsniui, 18 straipsniui, 21 straipsnio 2 daliai, 22 straipsnio 4 daliai, 29 straipsnio 1, 2 daliai, 30 straipsnio 1, 2 daliai, 40 straipsnio 3 daliai, 68 straipsniui, 69 straipsnio 1 daliai, 109 straipsniui, 110 straipsnio 1, 2 dalims, 111 straipsniui, 138 straipsnio 3 daliai, 150 straipsniui, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 8 straipsnio 1 daliai, 38 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad sprendimą dėl valstybinio universiteto reorganizavimo Seimas priima Vyriausybės teikimu, įvertinęs universiteto tarybos nuomonę, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.96 straipsnio 1 daliai, 2 dalies 1, 2 punktams, 3 daliai, 2.97 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalims, 2.99 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4, 5 punktams, 2.100 straipsnio 1, 2 dalims, 2.101 straipsnio 1 daliai, 2.102 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktams, 6.154 – 6.160 straipsniui, 6.189 straipsnio 1, 4 dalims, 6.192 straipsniui, 6.200 – 6.202 straipsniui, 6.205 straipsniui, 6.716 straipsnio 1, 3 dalims ir kt.), Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 9 punktui, 15 straipsnio 2 daliai, 15 straipsnio 3 daliai, 4 daliai, 5 daliai ir kt., konstituciniam atsakingo valdymo principui, konstituciniam teisinės valstybės principui, konstituciniam teisėtų lūkesčių principui, konstituciniam principui pacta sunt servanda, konstituciniam teisingumo principui, konstituciniam proporcingumo principui, o pagal reguliavimo apimtį - neprieštarauja teisinės valstybės principui, Konstitucijos viršenybės principui, Konstitucijos 1 dalies nuostatai, kad Lietuvos valstybė – demokratinė respublika.

5.2. ar Vytauto Didžiojo universiteto senato 2017 m. lapkričio 29 d. nutarimas Nr. 7-3, Vytauto Didžiojo universiteto tarybos 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimas Nr. 8-2, Vytauto Didžiojo universiteto tarybos 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimas Nr. 8-4, Vytauto Didžiojo universiteto tarybos 2018 m. sausio 8 d. nutarimas Nr. 1-1, Aleksandro Stulginskio universiteto tarybos 2018 m. sausio 4 d. nutarimas Nr. 44 Dėl Aleksandro Stulginskio universiteto reorganizavimo (įskaitant pridėto projekto pavadinimu „“Vytauto Didžiojo universiteto, Lietuvos edukologijos universiteto ir Aleksandro Stulginskio universiteto reorganizavimo sujungimo į Vytauto Didžiojo universitetą būdu sąlygų aprašo“), Aleksandro Stulginskio universiteto senato 2018 m. sausio 4 d. nutarimas Nr. 575, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 1, 2 dalims, 6 straipsniui, 18 straipsniui, 21 straipsnio 2 daliai, 22 straipsnio 4 daliai, 29 straipsnio 1, 2 daliai, 30 straipsnio 1, 2 daliai, 40 straipsnio 3 daliai, 68 straipsniui, 69 straipsnio 1 daliai, 109 straipsniui, 110 straipsnio 1,2 dalims, 111 straipsniui, 138 straipsnio 3 daliai, 150 straipsniui, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 8 straipsnio 1 daliai, 38 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad sprendimą dėl valstybinio universiteto reorganizavimo Seimas priima Vyriausybės teikimu, įvertinęs universiteto tarybos nuomonę, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.96 straipsnio 1 daliai, 2 dalies 1, 2 punktams, 3 daliai, 2.97 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalims, 2.99 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4, 5 punktams, 2.100 straipsnio 1, 2 dalims, 2.101 straipsnio 1 daliai, 2.102 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktams, 6.154 – 6.160 straipsniui, 6.189 straipsnio 1, 4 dalims, 6.192 straipsniui, 6.200 – 6.202 straipsniui, 6.205 straipsniui, 6.716 straipsnio 1, 3 dalims ir kt.), Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 9 punktui, 15 straipsnio 2 daliai, 15 straipsnio 3 daliai, 4 daliai, 5 daliai ir kt., konstituciniam atsakingo valdymo principui, konstituciniam teisinės valstybės principui, konstituciniam teisėtų lūkesčių principui, konstituciniam principui pacta sunt servanda, konstituciniam teisingumo principui, konstituciniam proporcingumo principui, o pagal reguliavimo apimtį – neprieštarauja teisinės valstybės principui, Konstitucijos viršenybės principui, Konstitucijos 1 dalies nuostatai, kad Lietuvos valstybė – demokratinė respublika.

6) Panaikinti 2023-05-25 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą (visą) civilinėje byloje Nr. e2-158-937/2023.

7) Panaikinti šiuos atsakovo Lietuvos Respublikos Seimo priimtus dokumentus, kurių pagrindu vėliau yra / buvo atlikti įrašai dokumentuose, elektroninėse laikmenose ir registruose:

- 2018-01-13 Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą Nr. XIII – 1026 dėl pritarimo Lietuvos edukologijos universiteto ir Aleksandro Stulginskio universiteto reorganizavimui prijungimo prie Vytauto Didžiojo universiteto būdu;

- 2018-06-05 Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą Nr. XIII – 1229 Dėl Lietuvos edukologijos universiteto ir Aleksandro Stulginskio universiteto reorganizavimo prijungimo prie Vytauto Didžiojo universiteto būdu ir Vytauto Didžiojo universiteto statuto patvirtinimo;

- 2018-05-10 Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą Nr. XIII – 1140, kuriuo pripažintas negaliojančiu 2018-01-13 Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo Nr. XIII – 1026 3 straipsnis.

8) Panaikinti atsakovo 2020-07-30 Vytauto Didžiojo universiteto Rektoriaus J. A. pasirašytą dokumentą Nr. 1-684 (žr., 8 priedą).

9) Įpareigoti atsakovus ir trečiąjį asmenį atlikti:

- D. S., baigusiam Aleksandro Stulginskio universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto Žemės ūkio verslo vadybos studijų programos antrosios pakopos studijas, išduoti arba įpareigoti atsakingus asmenis ir / ar institucijas išduoti Aleksandro Stulginskio universiteto Žemės ūkio verslo vadybos programos magistro diplomą. Pastarąjį magistro diplomą D. S. išduoti su pagyrimu.

- Įpareigoti atsakingus asmenis ir / ar institucijas atitinkamus pakeitimus įregistruoti ir sutvarkyti oficialiuose valstybės registruose.

10) Iš atsakovų - Lietuvos Respublikos Seimo, Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos - solidariai priteisti pareiškėjui D. S. 100 000 (Vieno šimto tūkstančių) eurų neturtinės žalos už patirtus išgyvenimus, stresą, pažeminimą ir kt., bei padidintas 12 (dvylikos) proc. metines palūkanas, šias palūkanas skaičiuojant nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (nuo 2020 m. liepos 30 dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

11) Dėl esminių proceso teisės normų pažeidimo pirmosios instancijos teisme bei bylos esmės neatskleidimo skirti žodinį apeliacinio skundo nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme.

12) Kadangi atskiro dokumento, kuriuo pats VDU būtų paruošęs reorganizavimo sąlygas ir reorganizavimo planas, kurie yra jo reorganizavimui vykdyti būtini dokumentai, atsakovas VDU į bylą iki šiol taip ir nėra pateikęs, apeliacinės instancijos teismo prašau tokius dokumentus iš atsakovo VDU išreikalauti ir / ar gauti rašytinius atsakovo VDU paaiškinimus šiais esminiais bylos klausimais, nes pirmosios instancijos teismas to neatliko, bei šiuos dokumentus prijungti prie bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka.

13) Priimti ir atskirą nutarimą dėl šioje byloje nustatytų nusikalstamų atsakovų veiksmų: valstybės ir Europos Sąjungos biudžeto lėšų savinimosi stambiu mastu, dokumentų klastojimo, piktnaudžiavimo ir kita (BK 25 straipsnio 3, 4 dalys, 228, 300 straipsniai ir kt.) bei šios bylos medžiagą nusiųsti Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai.

14) Priteisti pareiškėjui D. S. ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas šioje byloje iš atsakovų.

22. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikintinas visa apimtimi dėl šališko pirmosios instancijos teismo bei tinkamo civilinio proceso pirmosios instancijos teisme neužtikrinimo, dėl nepagrįstai pirmosios instancijos teismo teisėjos nenušalinimo nuo bylos tolimesnio nagrinėjimo, dėl bylos neišnagrinėjimo per trumpiausiai įmanomą laiką bei išimtinio palankumo demonstravimo atsakovams bei bandymo juos išsukti nuo atsakomybės.

23. Pažymi, kad teismas nepagrįstai ignoravo apelianto reikalavimus kreiptis į Konstitucinį teismą, nes Konstituciniam teismui atlikus konstitucinę kontrolę ir galimai pripažinus Seimo nutarimus prieštaraujančiais Konstitucijai, Seimo nutarimai turėtų būti pripažinti kaip negaliojantys ab initio.

24. Akcentuoja, kad baigus magistrantūros studijas ieškovui privalėjo būti išduotas Aleksandro Stulginskio universiteto magistro diplomas su pagyrimu, kadangi jis nebuvo pasirašęs studijų sutarties su Vytauto Didžiojo universitetu. Taip pat, apelianto nuomone, jis nebuvo išreiškęs valios dėl magistro diplomo suteikimo kito, nei Aleksandro Stulginskio universitetas, vardu.

25. Pabrėžia, jog VDU magistro diplomo gavimas pažeidė apelianto teisėtus lūkesčius, nes jis nežinojo, jog gaus VDU diplomą ir pagrįstai tikėjosi gauti Aleksandro Stulginskio universiteto diplomą. Paaiškina, kad įsipareigojusi užtikrinti tęstinumą ir konstitucinį teisėtų lūkesčių principą (-us), VDU vėliau apgavo ASU studentus (tyčia ir sąmoningai savo informaciniame pranešime nurodydami tikrovės neatitinkančią informaciją ir dar ir tyčia klaidindami studentus, kad jokios jau sudarytų su ASU studijų sutarčių sąlygos nesikeis), „buldozerio principu“ stumdama antikonstitucinį reorganizavimą nesiskaitydama su studentais ir pažeisdama ir pacta sunt servanda konstitucinį principą, įvykdė akivaizdžiai antikonstitucinį universitetų prijungimą dar ir studentų teisinę padėtį bloginančiais pagrindais.

26. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į bylą savo iniciatyva neįtraukė VĮ Registrų centro, dėl ko buvo padaryti esminiai proceso teisės normų ir materialiosios teisės normų pažeidimai.

27. Akcentuoja, kad negavus paties studento D. S. sutikimo jam atgaliniu veikimu priverstinai yra / buvo primestos griežtesnės magistro diplomo su pagyrimu gavimo sąlygos, dėl ko jis negavo magistro diplomo su pagyrimu.

28. Nurodo, kad jau trečius metus nevykstant procesui šioje civilinėje byloje bei akivaizdžiai pažeidžiant D. S. teisę į realų bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką, D. S. patiria ir materialių nuostolių dėl to, kad kasmet ženkliai nuvertėja pinigine prasme pareikšto 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dar 2020 metų kainomis (kai buvo pateiktas teismui ieškinys) reali piniginė vertė.

Atsiliepimas

29. Atsakovas Lietuvos Respublikos Seimas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo argumentus vertinti savo nuožiūra, kaip ir būtinybę išspręsti netinkamo atsakovo pašalinimo iš proceso dalyvių klausimą. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Seimas negali būti atsakovu ar tinkamu valstybės atstovu šioje byloje.

30. Atsakovas Vytauto Didžiojo universitetas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti pilna apimtimi ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

31. Nurodo, kad apeliaciniame skunde nėra pateikti jokie objektyvūs įrodymai ar teisiniai argumentai, kuriais apeliantas grindžia gerb. teisėjos tariamą šališkumą ir iš to kildinamą apelianto konstitucinių teisių į nešališką teismo procesą pažeidimą, o vien ta aplinkybė, jog teismo sprendimas yra nepalankus apelianto atžvilgiu netenkinus ieškinio pilna apimtimi ar, kad pirmos instancijos teismas atsisakė tenkinti apelianto prašymą dėl kreipimosi į Konstitucinį teismą apeliantui neįrodžius prašymo pagrįstumo ipso iure, neįrodo gerb. teisėjos suinteresuotumo nagrinėjamos bylos rezultatu.

Žemesnės instancijos teismas

32. Sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsisakius tenkinti apelianto prašymą dėl kreipimosi į Konstitucinį teismą, pirmos instancijos teismas negalėjo ex officio panaikinti aptariamų Seimo nutarimų. Pažymi, kad net jeigu ir būtų nuspręsta tenkinti apelianto prašymą kreiptis į Konstitucinį teismą, o Konstitucinio teismo sprendimas būtų palankus apeliantui, toks Konstitucinio teismo išaiškinimas neturėtų įtakos nagrinėjamai bylai, nes pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnį Konstitucinio teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai yra nukreipta į ateitį, kas reiškia, jog tol, kol Konstitucinis Teismas nėra priėmęs sprendimo, jog atitinkamas teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai, preziumuojama, kad toks teisės aktas (jo dalis) atitinka Konstituciją ir kad tokio teisės akto (jo dalies) pagrindu atsiradę teisiniai padariniai yra teisėti.

33. Paaiškina, kad Seimo nutarimai, kurių pagrindu buvo atliktas Lietuvos edukologijos universiteto, Aleksandro Stulginskio universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto reorganizavimas, yra teisėti ir galiojantys, universitetų reorganizavimo procesas baigtas, teisinis ginčas apelianto iniciatyva pradėtas (praleidus teisės aktuose įtvirtintus terminus) daugiau nei po metų po reorganizavimo užbaigimo, kas reiškia, jog net ir Konstituciniam teismui pripažinus Seimo nutarimus antikonstituciniais, iki Konstitucinio teismo nutarimo įsigaliojimo dienos antikonstitucinio teisės akto pagrindu įvykdyti sprendimai pilna apimti negalėtų būti pripažinti kaip neteisėti ir sąlygoti retrospektyvius padarinius.

34. Akcentuoja, kad užbaigus reorganizavimo procedūras įstatymų nustatyta tvarka ir terminais, apeliantas nepasinaudojo teise ginčyti reorganizavimo teisėtumą pareiškiant ieškinį teisme dėl reorganizavimo pripažinimo negaliojančiu, be kita ko, iki šiol apeliantas nepateikė įrodymų, jog reorganizavimas buvo atliktas ne įstatymų nustatyta tvarka ir terminais, be to, net jeigu apeliantas ir būtų ieškinyje suformulavęs reikalavimą pripažinti reorganizavimą negaliojančiu (nors, atsakovo vertinimu, nėra ir nebuvo jokio pagrįsto ir teisėto pagrindo ginčyti reorganizavimo teisėtumą), ieškinys būtų buvęs atmestas praleidus 6 (šešių) mėnesių terminą pareikalavus nors vienai iš ginčo šalių taikyti ieškinio senatį.

35. Nurodo, kad ieškovas, gavęs informaciją ir susipažinęs apie būsimus reorganizuojamų universitetų pokyčius, privalėjo elgtis atidžiai ir rūpestingai savalaikiai išreiškiant nesutikimą, jeigu būsimos sąlygos jo netenkino, ar juolab, jeigu apeliantas manė, jog Seimo nutarimai ar pats reorganizavimas yra neteisėti, tačiau jis savo konkliudentiniais veiksmais patvirtino, jog jam yra priimtinos sąlygos dėl studijų tęsimo VDU, kadangi po įvykdyto reorganizavimo išklausė ir išlaikė įvairias Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto Žemės ūkio verslo vadybos programos disciplinas, parengė ir apsigynė magistro baigiamąjį darbą, atitinkamai 2020 m. apeliantui buvo išduotas VDU diplomas.

36. Pažymi, kad VDU veikė teisėtų ir galiojančių Seimo nutarimų pagrindu, reorganizavimas buvo įgyvendintas įstatymų nustatyta tvarka ir terminais, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos Respublikos teisės aktais ir atsakovo vidaus dokumentais, atsakovas išdavė apeliantui Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytos formos magistro diplomą, todėl nėra pagrindo teigti, jog VDU atliko neteisėtus veiksmus ir (ar) neveikė priskirtų funkcijų apimtyje. Atsakovo nuomone, apelianto reikalavimas išduoti neegzistuojančio juridinio asmens vardu magistro diplomą ne tik, kad yra neįmanomas, bet ir būtų neteisėtas.

37. Pabrėžia, kad apeliantas ne tik nepagrindė ir neįrodė atsakovo veiksmų (neveikimo) tariamo neteisėtumo, bet ir neįrodė tariamai patirtos žalos fakto, apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės nepagrindžia apelianto tariamai patirtos neturtinės žalos fakto.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

38. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

39. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

40. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

41. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo.

42. Ieškovas apeliaciniame skunde prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau nenurodo jokių argumentų, patvirtinančių pateikto prašymo pagrįstumą.

43. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis).

44. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Ieškovo ir atsakovų pozicijos išsamiai pateiktos apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į jį, dėl to sprendžiama, kad skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl ieškovo prašymo pripažinti šios bylos nagrinėjimą bei visą bylos medžiagą nevieša.

45. CPK 9 straipsnio 1 dalyje, 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos principinės nuostatos, kad visuose teismuose bylos nagrinėjamos viešai ir visa išnagrinėtos civilinės bylos medžiaga yra vieša. Teismas turi teisę motyvuota nutartimi skirti uždarą teismo posėdį ar nustatyti, kad bylos medžiaga yra nevieša, kai tai būtina žmogaus asmeninio ar šeiminio gyvenimo slaptumui apsaugoti, taip pat kai viešai nagrinėjama byla gali atskleisti valstybės, tarnybos, profesinę ar komercinę paslaptį arba kai teismas imasi priemonių šalims sutaikyti.

46. CPK 9 straipsnyje pakartojamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 117 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendras viešo bylų nagrinėjimo principas bei šio principo išimtys, kurias pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją galima taikyti tik tais atvejais, kai yra poreikis apsaugoti konkretų privatų ar viešąjį interesą ir ši apsauga pateisina neviešą bylos nagrinėjimą bei visuomenės neinformavimą apie teisingumo vykdymą konkrečioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-301-469/2017).

47. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis (CPK 321 straipsnio 1 dalis), į rašytinį teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja (CPK 153 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, sprendžia, jog nėra pagrindo išvadai, dėl posėdžio uždarumo. Dėl to ieškovo prašymas dėl bylos nagrinėjimo uždarame teismo posėdyje atmestinas.

48. Teismas, gavęs šalies prašymą dėl byloje pateiktos informacijos saugumo užtikrinimo ir (ar) bylos nagrinėjimo uždarame posėdyje, visų pirma turėtų spręsti, ar pateikta informacija laikytina saugotina, ar yra pagrindas visą ar dalį pateiktos informacijos laikyti nevieša. Jei teismas nustato tokios apsaugos būtinumą, jis turėtų spręsti dėl bylos neviešumo apimties. Pirmenybė turi būti teikiama kuo mažesniam viešumo ribojimui, t. y. tik saugotinos informacijos neviešumo užtikrinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-301-469/2017, 34 punktas).

49. Aukštesnės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje žemesnės instancijos teismas buvo paskyręs uždarą teismo posėdį ir (ar) pripažinęs visą ar dalį bylos medžiagos nevieša, nėra saistomas šio sprendimo ir gali parinkti kitą posėdžio viešumo ir (ar) bylos medžiagos viešumo apimtį ir būdą. Teismas, pripažindamas tam tikrą medžiagą nevieša ar skirdamas uždarą posėdį, sprendžia procesinio pobūdžio klausimą, teismo pasisakymas procesiniu klausimu neturi res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-301-469/2017, 34 punktas).

50. Apeliantas prašo pripažinti visą bylos medžiagą nevieša, motyvuodamas tuo, jog šios bylos aplinkybės ir įrodymai yra susiję su privataus fizinio asmens D. S. įstatymo saugomais duomenimis apie asmenų sveikatos būklę.

51. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto pateikti fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriuje besigydančio ligonio lapai (medicininiai dokumentai) yra duomenys apie apelianto D. S. sveikatos būklę, taikytą gydymą, todėl siekiant apsaugoti informaciją apie ieškovo sveikatą ši bylos dalis pripažintina nevieša.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

52. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovas sudarė Aleksandro Stulginskio universiteto ir studento, pradedančio studijas nuo (duomenys neskelbtini) metų valstybės finansuojamoje studijų vietoje, sutartį, pagal kurią studijų trukmė 3 metai, 6 semestrai, Ekonomikos ir vadybos fakulteto Žemės ūkio ekonomikos studijų programa, byloje pateikta ir 2018 m. sausio 22 d. tarp ieškovo ir Aleksandro Stulginskio universiteto sudaryta sutartis (pakeista programą į Žemės ūkio verslo vadybos programą). (duomenys neskelbtini) D. S. baigė vadybos krypties studijų Žemės ūkio verslo vadybos studijų programą ir įgijo verslo vadybos magistro laipsnį (Vytauto Didžiojo universiteto magistro diplomas VD Nr. (duomenys neskelbtini)).

53. Taip pat nustatyta, kad ieškovas D. S. 2020 m. liepos 27 d. raštu kreipėsi į Vytauto Didžiojo universitetą su prašymu išduoti jam Aleksandro Stulginskio universiteto diplomą su pagyrimu. Vytauto Didžiojo universiteto rektorius 2020 m. liepos 30 d. raštu Nr. 1-684 nurodė, kad nėra galimybės tenkinti D. S. prašymo baigus Žemės ūkio verslo vadybos magistrantūros studijas išduoti Aleksandro Stulginskio universiteto diplomą su pagyrimu, kadangi Aleksandro Stulginskio universitetas nėra teisės aktais įregistruotas ir veikiantis juridinis asmuo, kad Seimo patvirtintų reorganizavimo sąlygų 25 punktas numatė, kad studentams bus išduodami VDU diplomai, kad 2018 m. lapkričio 29 d. ieškovas yra pasirašytinai supažindintas su Aleksandro Stulginskio universiteto 2018 m. lapkričio 16 d. rektoriaus informaciniu pranešimu „Dėl studijų perkėlimo į Vytauto Didžiojo universitetą“, o per nustatytą terminą neteikė prašymo netęsti studijų perorganizuotame VDU. Taip pat nustatyta, kad Aleksandro Stulginskio universiteto 2018 m. lapkričio 16 d. rektoriaus informaciniu pranešimu „Dėl studijų perkėlimo į Vytauto Didžiojo universitetą“ studentai buvo informuoti apie Seimo 2018 m. sausio 13 d. priimtą nutarimą dėl universitetų reorganizavimo, kad Aleksandro Stulginskio universiteto teises ir pareigas perima Vytauto Didžiojo Universitetas, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. studijų procesas bus vykdomas Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje, sutarties sąlygos lieka nepakitusios, todėl studijų sutarties perrašyti nereikia, kad, baigus studijas, bus išduotas Vytauto Didžiojo universiteto diplomas, kad jeigu nuo 2019 m. sausio 1 d. nesutinka tęsti studijų Vytauto Didžiojo universitete, prašoma per 5 darbo dienas raštu informuoti Aleksandro Stulginskio universiteto dekaną. Nustatyta, kad minėtą pranešimą D. S. pasirašė 2018 m. lapkričio 21 d., nustatytu terminu ar vėliau ieškovas neinformavo apie nesutikimą tęsti studijas, o 2020 m. jam buvo išduotas Vytauto Didžiojo Universiteto diplomas.

54. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė ieškovo ieškinį dėl prašomų sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, todėl ieškovas pateikė apeliacinį skundą.

Dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą bei Lietuvos Vyriausiąjį Administracinį Teismą ir Lietuvos Respublikos Seimo priimtų nutarimų panaikinimo.

55. Ieškovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu netenkinti jo prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl skunde nurodytų teisės aktų galimo prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos atitinkamiems straipsniams, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 8 straipsnio 1 daliai, 38 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.154–6.160 straipsniams, 6.189 straipsnio 1 ir 4 dalims, 6.192 straipsniui, 6.200-6.202 straipsniams, 6.205 straipsniui, 6.716 straipsnio 1 ir 3 dalims, konstituciniam atsakingo valdymo principui, konstituciniam teisinės valstybės principui, konstituciniam teisėtų lūkesčių principui, konstituciniam principui pacta sunt servanda (sutarčių reikia laikytis), todėl apeliaciniu skundu prašo kreiptis į Konstitucinį teismą. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos skundo argumentus kaip nepagrįstus.

56. Pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas 2003 m. gegužės 13 d. sprendime nurodė kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnį Konstitucinio Teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai yra nukreipta į ateitį, kas reiškia, jog tol, kol Konstitucinis Teismas nėra priėmęs sprendimo, jog atitinkamas teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai, preziumuojama, kad toks teisės aktas (jo dalis) atitinka Konstituciją ir kad tokio teisės akto (jo dalies) pagrindu atsiradę teisiniai padariniai yra teisėti. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Tokią Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį Konstitucinis Teismas aiškino savo 2011 m. spalio 25 d. nutarime, kuriame nurodė, jog, viena vertus, minėti sprendimai turi būti priimti iki Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo, kita vertus, sprendimai turi būti nebaigti vykdyti iki Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas apima tokias teisines situacijas, kai 1) buvo priimti sprendimai, pagrįsti teisės aktais, vėliau pripažintais prieštaraujančiais Konstitucijai, tačiau 2) iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo šie sprendimai dėl tam tikrų aplinkybių nebuvo įvykdyti.

57. Remiantis tuo, sutiktina su atsakovu, jog net ir Konstituciniam Teismui pripažinus LR Seimo nutarimus antikonstituciniais, iki Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo dienos antikonstitucinio teisės akto pagrindu įvykdyti sprendimai pilna apimti negalėtų būti pripažinti kaip neteisėti ir sąlygoti retrospektyvius padarinius, nes jau yra baigtas reorganizavimo procesas reorganizavimo metu galiojusių teisėtų LR Seimo nutarimų pagrindu. Byloje nėra duomenų, jog ieškovas būtų suformulavęs reikalavimą dėl universitetų reorganizavimo, byloje universitetų reorganizavimas nėra ginčijamas, taip pat, byloje nėra ginčo ir dėl to, jog reorganizavimo procesas yra baigtas ir vietoje trijų universitetų savo veiklą vykdo tik vienas. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą, nes net ir jam pripažinus LR Seimo nutarimų prieštaravimą Konstitucijai, toks Konstitucinio Teismo nutarimas, nesant byloje reikalavimo dėl universitetų reorganizavimo teisėtumo, neturės įtakos nagrinėjamai bylai.

58. Taip pat, vertinant ieškovo argumentus dėl tariamo reorganizavimo prieštaravimo teisės aktams, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal CK 2.102 straipsnio 2 dalį, reorganizavimo pripažinti negaliojančiu negalima, jei nuo juridinio asmens pasibaigimo iki kreipimosi į teismą praėjo daugiau nei šeši mėnesiai. Šiuo atveju byloje nustatyta, jog ieškovo ieškinys teisme gautas 2020 m. liepos 31 d., o reorganizavimas baigtas 2018 m. gruodžio 31 d., kas reiškia, jog ieškinys buvo pateiktas praleidus nustatytą 6 mėnesių terminą reikalavimui pareikšti, byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų pateikęs motyvuotą prašymą atnaujinti praleistą terminą paduoti ieškinį dėl reorganizavimo teisėtumo ginčijimo, nenurodė ir priežasčių, dėl ko minėtas terminas buvo praleistas.

59. Akcentuotina, jog CPK 3 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus, t. y. pagal galiojantį reglamentavimą, kreiptis ar nesikreipti į Konstitucinį Teismą yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nei LR Konstitucijoje, nei CPK, nei Konstitucinio Teismo įstatyme nenustatyta, kad, byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikus prašymą, kuriuo prašoma teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą, bylą nagrinėjantis teismas privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą. Pabrėžtina, kad pagal Konstituciją pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylą Konstituciniame Teisme yra konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui (teisėjui) kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai (kitam aukštesnės galios teisės aktui), kurios privalo būti pašalintos, kad teismas byloje galėtų priimti teisingą sprendimą (kitą baigiamąjį teismo aktą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2010).

60. Be kita ko, Lietuvos Respublikos Seimas 2019 m. liepos 16 d. priėmė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo ir lydimųjų teisės aktų pataisas, kuriomis įtvirtinta piliečių kreipimosi į Konstitucinį Teismą tvarka. Pagal šias pataisas, nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. sudaryta galimybė kiekvienam asmeniui tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašant ištirti įstatymų ar kitų Seimo priimtų aktų, Respublikos Prezidento aktų, Vyriausybės aktų atitiktį Konstitucijai arba įstatymams. Taigi, jei ieškovas mano, kad yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą, jis tą gali padaryti pats ir nereikšdama teismui prašymų kreiptis į Konstitucinį Teismą.

61. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliaciniame skunde nurodytų teisės aktų atitiktimi Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms nėra pagrindo abejoti, kadangi ieškinio senaties terminas taikomas siekiant užtikrinti operatyvumo ir ekonomiškumo principus. Dar daugiau, būtina atsižvelgti ir į tai, kad vykdymo proceso principas turi būti derinamas ir su operatyvumo, ekonomiškumo bei koncentruotumo principais. Susipažinęs su ieškovo argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad tai labiau subjektyvi ieškovo nuomonė dėl teisės normų teisėtumo, o ne prieštaravimas Konstitucijai, todėl šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir prašymas dėl kreipimosi Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą netenkinamas.

62. Atitinkamai, netenkinus apelianto prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai netenkino ieškovo ieškinio reikalavimo panaikinti 2018 m. sausio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo Nutarimą Nr. XIII-1026 „Dėl pritarimo Lietuvos edukologijos universiteto ir Aleksandro Stulginskio universiteto reorganizavimui prijungimo prie Vytauto Didžiojo universiteto būdu“ bei 2018 m. birželio 5 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą Nr. XIII-1229 „Dėl Lietuvos edukologijos universiteto ir Aleksandro Stulginskio universiteto reorganizavimo prijungimo prie Vytauto Didžiojo universiteto būdu ir Vytauto Didžiojo universiteto statuto patvirtinimo“. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su tuo nesutikti, todėl su tuo susijusius apelianto argumentus atmeta.

63. Apeliaciniu skundu ieškovas taip pat prašo teismo kreiptis į Lietuvos Vyriausiąjį Administracinį Teismą su prašymu ištirti, ar Vytauto Didžiojo universiteto senato 2017 m. lapkričio 29 d. nutarimas Nr. 7-3, Vytauto Didžiojo universiteto tarybos 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimas Nr. 8-2, Vytauto Didžiojo universiteto tarybos 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimas Nr. 8-4, Vytauto Didžiojo universiteto tarybos 2018 m. sausio 8 d. nutarimas Nr. 1-1, Aleksandro Stulginskio universiteto tarybos 2018 m. sausio 4 d. nutarimas Nr. 44 Dėl Aleksandro Stulginskio universiteto reorganizavimo (įskaitant pridėto projekto pavadinimu „“Vytauto Didžiojo universiteto, Lietuvos edukologijos universiteto ir Aleksandro Stulginskio universiteto reorganizavimo sujungimo į Vytauto Didžiojo universitetą būdu sąlygų aprašo“), Aleksandro Stulginskio universiteto senato 2018 m. sausio 4 d. nutarimas Nr. 575 pagal priėmimo tvarką ir formą, neprieštarauja atitinkamiems LR Konstitucijos straipsniams, CK straipsniams bei konstituciniam atsakingo valdymo principui, konstituciniam teisinės valstybės principui, konstituciniam teisėtų lūkesčių principui, konstituciniam principui pacta sunt servanda, konstituciniam teisingumo principui, konstituciniam proporcingumo principui, o pagal reguliavimo apimtį – neprieštarauja teisinės valstybės principui, Konstitucijos viršenybės principui, Konstitucijos 1 dalies nuostatai, kad Lietuvos valstybė – demokratinė respublika.

64. Kaip jau buvo minėta, pagal esamą teisinį reglamentavimą pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylą Konstituciniame Teisme yra konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui (teisėjui) kilusios abejonės dėl nagrinėjamoje byloje taikytino akto atitikties Konstitucijai. Tai reiškia, kad bylą nagrinėjantis teismas savarankiškai sprendžia, ar yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą. Ši teismo diskrecija nepriklauso nuo to, ar gautas toks prašymas ar ne. Iš esmės analogiška nuostata taikytina ir dėl kreipimosi į administracinį teismą.

65. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto prašymą, sprendžia, kad prašymui pagrįsti nesuformuluoti išsamūs teisiniai argumentai, neiškelta aiški konstitucingumo problema. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl apelianto išvardintų atitinkamų straipsnių atitikties Konstitucijai, todėl nėra teisinio pagrindo kreiptis į kompetentingą instituciją dėl pareiškėjo prašymo išsprendimo.

Dėl VDU rektoriaus pasirašyto dokumento Nr. 1-684 panaikinimo ir reikalavimo išduoti Aleksandro Stulginskio universiteto Žemės ūkio verslo vadybos programos magistro diplomą su pagyrimu.

66. Apeliantas skundu prašo panaikinti Vytauto Didžiojo universiteto rektoriaus 2020 m. liepos 30 d. pasirašytą dokumentą Nr. 1-684, įpareigoti atsakovus ar kitus atsakingus asmenis/institucijas išduoti jam Aleksandro Stulginskio universiteto Žemės ūkio verslo vadybos programos magistro diplomą su pagyrimu, įpareigoti atsakingus asmenis ir/ar institucijas atitinkamus pakeitimus įregistruoti ir sutvarkyti oficialiuose valstybės registruose. Prašymą motyvuoja tuo, jog jis nebuvo pasirašęs studijų sutarties su Vytauto Didžiojo universitetu, nebuvo išreiškęs valios dėl magistro diplomo suteikimo kito, nei Aleksandro Stulginskio universitetas, vardu. Taip pat nurodo, kad VDU magistro diplomo gavimas pažeidė jo teisėtus lūkesčius, nes jis nežinojo, jog gaus VDU diplomą ir pagrįstai tikėjosi gauti Aleksandro Stulginskio universiteto diplomą. Su šiais apelianto skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo sutikti.

67. Bylos duomenys pagrindžia, jog Aleksandro Stulginskio universiteto studentai buvo informuoti dėl studijų perkėlimo į Vytauto Didžiojo universitetą, tai pagrindžia Aleksandro Stulginskio universiteto 2018 m. lapkričio 16 d. rektoriaus informacinis pranešimas, kuriame studentai buvo informuoti apie LR Seimo 2018 m. sausio 13 d. priimtą nutarimą dėl universitetų reorganizavimo, kad Aleksandro Stulginskio universiteto teises ir pareigas perima Vytauto Didžiojo Universitetas, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. studijų procesas bus vykdomas Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje, sutarties sąlygos lieka nepakitusios. Tame pačiame pranešime taip pat buvo nurodyta, jog studijų sutarties perrašyti nereikia, kad, baigus studijas, bus išduotas Vytauto Didžiojo universiteto diplomas, kad jeigu studentas nuo 2019 m. sausio 1 d. nesutinka tęsti studijų Vytauto Didžiojo universitete, prašoma per 5 darbo dienas raštu informuoti Aleksandro Stulginskio universiteto dekaną. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad minėtą pranešimą apeliantas pasirašė 2018 m. lapkričio 21 d., byloje nėra jokių kitų duomenų, kad nustatytu terminu ar vėliau, ieškovas būtų informavęs apie nesutikimą tęsti studijas.

68. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, gavęs informaciją ir susipažinęs su būsimais reorganizuojamų universitetų pokyčiais, apeliantas privalėjo elgtis atidžiai ir rūpestingai savalaikiai išreiškiant nesutikimą toliau tęsti studijų ir gauti Vytauto Didžiojo universiteto diplomo, tačiau ieškovas savo konkliudentiniais veiksmais (išklausęs įvairias Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto Žemės ūkio verslo vadybos programos disciplinas, parengęs ir apsigynęs magistro baigiamąjį darbą) patvirtino, jog jam pateiktame informaciniame pranešime nurodytos sąlygos yra priimtinos, atitinkamai 2020 metais jam buvo išduotas Vytauto Didžiojo universiteto diplomas.

69. Taip pat kaip nepagrįsti vertinami ir apelianto argumentai, jog Vytauto Didžiojo universiteto magistro diplomo gavimas pažeidė jo teisėtus lūkesčius, nes jis nežinojo, jog gaus Vytauto Didžiojo universiteto diplomą ir pagrįstai tikėjosi gauti Aleksandro Stulginskio universiteto diplomą. Pažymėtina, jog apie universitetų reorganizavimą studentai buvo informuoti asmeniškai, apie tai viešai buvo skelbiama žiniasklaidoje, atsakovo internetiniame puslapyje, LR Seimo duomenų bazėje buvo prieinami visi teisės aktai susiję su reorganizavimu, tačiau net ir po universitetų reorganizavimo apeliantas daugiau nei metus laiko tęsė studijas Vytauto Didžiojo universitete. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog apeliantui ne tik turėjo būti žinomos su diplomo išdavimu susijusios aplinkybės, bet jos jam buvo ir priimtinos, todėl apelianto teiginiai dėl netikėtumo ir pažeistų teisėtų lūkesčių atmetami. Be kita ko, apeliantas nepateikė jokių pagrįstų duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog jis nebuvo tinkamai supažindintas su universitetų reorganizavimo procesu, diplomo išdavimo sąlygomis ir kitais pokyčiais (šiuo atveju pagyrimo neišdavimu).

70. Pasisakant dėl apelianto prašymo įpareigoti atsakovus ar kitus atsakingus asmenis/institucijas išduoti jam Aleksandro Stulginskio universiteto Žemės ūkio verslo vadybos programos magistro diplomą su pagyrimu, pažymėtina, jog toks reikalavimas ne tik kad būtų neįmanomas, bet ir neteisėtas.

71. Pabrėžtina, jog juridinio asmens statusas įgyjamas nuo jo įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos (CK 2.63 straipsnio 1 dalis). Tik nuo šio momento toks asmuo įgyja civilinį teisnumą ir civilinį veiksnumą, t. y. gebėjimą savo veiksmais įgyti teises ir pareigas (CK 2.74 straipsnis), kas reiškia, jog juridinio asmens teisnumas ir veiksnumas sutampa ir atsiranda nuo jo įregistravimo juridinių asmenų registre momento. CK 2.95 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad juridinis asmuo pasibaigia nuo jo išregistravimo iš juridinių asmenų registro. Nutraukus juridinio asmens veiklą ir jį išregistravus iš Juridinių asmenų registro, jo teisnumas ir veiksnumas, tame tarpe ir civilinis procesinis veiksnumas, baigiasi.

72. Bylos duomenimis nustatyta, jog 2018 m. gruodžio 31 d. Aleksandro Stulginskio universitetas buvo išregistruotas iš Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro, o nuo 2019 m. sausio 1 d. visas Aleksandro Stulginskio universiteto teises ir pareigas perėmė Vytauto Didžiojo universitetas, atitinkamai nuo 2019 m. studijas Vytauto Didžiojo universitete reglamentavo Vytauto Didžiojo universiteto statutas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog ieškovo prašymas išduoti jam Aleksandro Stulginskio universiteto diplomą (su pagyrimu), negali būti tenkinamas, nes toks universitetas neegzistuoja, jis yra išregistruotas iš Juridinių asmenų registro, todėl ir diplomo išdavimas yra neįmanomas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

73. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo priteisti iš atsakovų jo patirtą neturtinę žalą, nurodo, jog jis prarado tris savo gyvenimo metus, kadangi Aleksandro Stulginskio universitetas, priešingai nei Vytauto Didžiojo universitetas, buvo aukštai kotiruojamas reitinguose tarp žemės ūkio sekcijos universitetų visoje Europoje ir buvusios TSRS respublikose, tuo tarpu Vytauto Didžiojo universiteto magistro diplomo gavimas pažeidė apelianto teisėtus lūkesčius, be to pažymi, jog bylai tęsiantis ilgą laiką, jis patiria materialių nuostolių dėl to, kad kasmet ženkliai nuvertėja pinigine prasme pareikšto 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dar 2020 metų kainomis (kai buvo pateiktas teismui ieškinys) reali piniginė vertė. Šiuos apelianto teiginius apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus.

74. CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

75. CK 6.271 straipsnyje reglamentuota atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Pagal šio straipsnio 4 dalį, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

76. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje įtvirtinta griežtoji valstybės ir savivaldybės civilinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės: dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiradusi žala atlyginama nepaisant konkretaus tarnautojo ar kito institucijos darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad valstybės, savivaldybės civilinei atsakomybei aptariamu pagrindu kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšys. Nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010; 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis Nr. e3K-3-307-969/2020).

77. Akcentuotina, jog pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vytauto Didžiojo universitetas veikė teisėtų ir galiojančių LR Seimo nutarimų pagrindu, reorganizavimas buvo įgyvendintas įstatymų nustatyta tvarka ir terminais, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos Respublikos teisės aktais, atsakovo vidaus dokumentais atsakovas išdavė apeliantui Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytos formos magistro diplomą. Su tuo apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka. Byloje nėra duomenų dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, apeliantas tokių duomenų taip pat nepateikė. Pažymėtina, jog vien apelianto nurodomos aplinkybės, kad jis prarado tris savo gyvenimo metus, kadangi jam buvo išduotas ne Aleksandro Stulginskio universiteto, o Vytauto Didžiojo universiteto diplomas ir tai pažeidė apelianto teisėtus lūkesčius, nesudaro pagrindo vertinti atsakovų veiksmų kaip neteisėtų ir nepagrindžia ieškovo patirtos neturtinės žalos fakto. Kaip jau buvo minėta, byloje esantys įrodymai patvirtina apelianto žinojimą apie būsimus pokyčius, tačiau studijas jis vis tiek baigė ir gavo Vytauto Didžiojo universiteto diplomą. Be kita ko, apeliantas nepateikė jokių duomenų, apie patirtus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus gavus ne Aleksandro Stulginskio universiteto diplomą, reputacijos pablogėjimą ar kita, todėl ieškovo teiginiai vertintini kaip deklaratyvūs. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai apelianto reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo atmetė neįrodžius būtinųjų civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį sąlygų.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų.

78. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikintinas visa apimtimi dėl šališko pirmosios instancijos teismo bei tinkamo civilinio proceso pirmosios instancijos teisme neužtikrinimo, dėl nepagrįstai pirmosios instancijos teismo teisėjos nenušalinimo nuo bylos tolimesnio nagrinėjimo, dėl bylos neišnagrinėjimo per trumpiausiai įmanomą laiką bei išimtinio palankumo demonstravimo atsakovams bei bandymo juos išsukti nuo atsakomybės. Šie apelianto teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.

79. Pabrėžtina, jog byloje nėra ir apeliantas kartu su apeliaciniu skundu nepateikė jokių duomenų, kuriais grindžia pirmosios instancijos teismo teisėjos nešališkumą, nenurodo, kaip konkrečiai jo teisės buvo pažeistos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo, kurį apeliantas sieja su teisėjos palankumu atsakovams. Teismo vertinimu, įvertindamas įrodymus teismas nusprendė dėl byloje surinktų faktinių duomenų sąsajumo, leistinumo, tarpusavio ryšio, patikimumo, įrodomosios reikšmės, pakankamumo įrodinėjimo dalyko faktams nustatyti. Byloje nustatytos bylos aplinkybės atitinka surinktus faktinius duomenis, įvertintus laikantis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 176, 177, 185 straipsniai), o padarytos išvados yra pagrįstos byloje esančių įrodymų visumos analize ir įvertinimu pagal įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantas iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Todėl nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apelianto nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, kuris nėra palankus ieškovui, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino netinkamai ir teisėja buvo nešališka.

80. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo priimti atskirą nutarimą dėl šioje byloje nustatytų nusikalstamų atsakovų veiksmų: valstybės ir Europos Sąjungos biudžeto lėšų savinimosi stambiu mastu, dokumentų klastojimo, piktnaudžiavimo ir kita (BK 25 straipsnio 3, 4 dalys, 228, 300 straipsniai ir kt.) bei šios bylos medžiagą nusiųsti Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai.

81. CPK 312 straipsnis numato, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, jog atsakovo apeliaciniame skunde išreikštas reikalavimas laikytinas nauju reikalavimu, nes nebuvo pareikštas pirmosios instancijos teisme ir kuris apeliacinės instancijos teismo negali būti vertinamas. Pabrėžtina, jog apeliacinio proceso paskirtis yra patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, dėl minėto apelianto reikalavimo apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jis nebuvo pateiktas pirmosios instancijos teisme, be kita ko, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pareikštas reikalavimas nesusijęs su nagrinėjama byla.

82. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog atskiro dokumento, kuriuo pats atsakovas Vytauto Didžiojo universitetas būtų paruošęs reorganizavimo sąlygas ir reorganizavimo planas, kurie yra jo reorganizavimui vykdyti būtini dokumentai, atsakovas į bylą iki šiol taip ir nėra pateikęs, todėl apeliantas prašo tokius dokumentus iš atsakovo Vytauto Didžiojo universiteto išreikalauti ir / ar gauti rašytinius atsakovo paaiškinimus šiais esminiais bylos klausimais.

83. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, visi dokumentai, susiję su universitetų reorganizavimu ir jo sąlygomis byloje yra pateikti, be to, dokumentai, susiję su reorganizacija yra viešai prieinami LR Seimo puslapyje. Apeliantas nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kurios pagrįstų prašomų išreikalauti dokumentų pagrįstumą ir būtinumą, todėl apeliacinės instancijos teismas šio prašymo netenkina.

Dėl bylos baigties.

84. Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė proceso ir materialinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos. Nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

85. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

86. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

87. Pažymėtina, jog netenkinus apeliacinio skundo apelianto (ieškovo) D. S. patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

pripažinti byloje esančius (bylos kortelės DOK-103220 priedai Nr. 10-13) D. S. medicininius duomenis (fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriuje besigydančio ligonio lapus dėl specialistų skirtų procedūrų, prieduose esančius duomenis apie D. S. sveikatos būklę, taikytą gydymą, čekius, pagrindžiančius ieškovo sumokėtas sumas už suteiktas procedūras ir pirktus vaistus) nevieša bylos medžiaga.

Apelianto (ieškovo) D. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

TeisėjaiMargarita StambrauskaitėEglė SurgailienėRūta Veniulytė-Jankūnienė