- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-05-25
- Bylos Nr.
- e2-158-937/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02612-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Zablockaja
- Atsakovas
- LR švietimo, Vytauto Didžiojo universiteto, Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos švietimo
- Ieškovas
- D. S.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
- 2.1.2.4.3Kiti su sandorių negaliojimu susiję klausimai
nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. S. patikslintą ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, Vytauto Didžiojo universitetui, Lietuvos Respublikos Seimui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
teisme nagrinėjama civilinė pagal ieškovo patikslintą ieškinį, kuriuo ieškovas prašo:
1) pripažinti bylos nagrinėjimą neviešu;
2) atnaujinti terminą skundui paduoti, jeigu jis būtų praleistas;
3) atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio mokėjimo;
4) teismo iniciatyva įtraukti reikalingas bylos šalis, kurių dėl savo nežinojimo galėjo nenurodyti pareiškėjas, taip pat teismo iniciatyva prašoma pakeisti atsakovo (ų) ir trečiųjų asmenų padėtį, jeigu tai yra reikalinga, siekiant teisingai išnagrinėti bylą;
5) iš atsakovų ir trečiojo suinteresuoto asmens išsireikalauti D. S. studento bylą ir visus kitus dokumentus, susijusius su pareiškėju;
6) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl ieškinyje nurodytų teisės aktų galimo prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5, 6, 18 straipsniams, 21 straipsnio 2 daliai, 22 straipsnio 4 daliai, 29 straipsnio 1 ir 2 dalims, 30 straipsnio 1 ir 2 dalims, 40 straipsnio 3 daliai, 68 straipsniui, 69 straipsnio 1 daliai, 109 straipsniui, 110 straipsnio 1 ir 2 dalims, 111 straipsniui, 138 straipsnio 3 daliai, 150 straipsniui, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 8 straipsnio 1 daliai, 38 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.154–6.160 straipsniams, 6.189 straipsnio 1 ir 4 dalims, 6.192 straipsniui, 6.200-6.202 straipsniams, 6.205 straipsniui, 6.716 straipsnio 1 ir 3 dalims, konstituciniam atsakingo valdymo principui, konstituciniam teisinės valstybės principui, konstituciniam teisėtų lūkesčių principui, konstituciniam principui pacta sunt servanda (sutarčių reikia laikytis);
7) panaikinti Lietuvos Respublikos Seimo priimtus procesinius dokumentus, kurių pagrindu vėliau buvo atlikti įrašai dokumentuose, elektroninėse laikmenose ir registruose: 2018 m. sausio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo Nutarimą Nr. XIII-1026 „Dėl pritarimo Lietuvos edukologijos universiteto ir Aleksandro Stulginskio universiteto reorganizavimui prijungimo prie Vytauto Didžiojo universiteto būdu“, 2018 m. birželio 5 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą Nr. XIII-1229 „Dėl Lietuvos edukologijos universiteto ir Aleksandro Stulginskio universiteto reorganizavimo prijungimo prie Vytauto Didžiojo universiteto būdu ir Vytauto Didžiojo universiteto statuto patvirtinimo“;
8) panaikinti Vytauto Didžiojo universiteto rektoriaus 2020 m. liepos 30 d. pasirašytą dokumentą Nr. 1-684;
9) įpareigoti atsakovus ir trečiąjį suinteresuotą asmenį išduoti arba įpareigoti atsakingus asmenis ir / ar institucijas išduoti Aleksandro Stulginskio universiteto Žemės ūkio verslo vadybos programos magistro diplomą su pagyrimu, įpareigoti atsakingus asmenis ir / ar institucijas atitinkamus pakeitimus įregistruoti ir sutvarkyti oficialiuose valstybės registruose;
10) solidariai iš atsakovų priteisti pareiškėjui 100 000 Eur neturtinės žalos;
11) iš atsakovų priteisti pareiškėjui visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovas 2023-04-29 pareiškimu prašo priteisti jam 12 proc. metines palūkanas (pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, mokėjimo prevencijos įstatymą) nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovas ieškinyje nurodo, kad 2017 m. konkurso tvarka buvo priimtas studijuoti į Aleksandro Stulginskio universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto Žemės ūkio ekonomikos studijų programos antrosios pakopos valstybės finansuojamą vietą, vėliau jo prašymu pervestas į Žemės ūkio verslo vadybos programą. Teigia, kad studijų sutarties su Aleksandro Stulginskio universitetu 6.3 punkte buvo susitarta, kad jam bus išduotas Aleksandro Stulginskio universiteto Žemės ūkio verslo vadybos magistro diplomas. Nurodo, kad, pabaigus studijas, jis vietoje Aleksandro Stulginskio universiteto magistro diplomo gavo Vytauto Didžiojo universiteto magistro diplomą. Pasak ieškovo, jis su Vytauto Didžiojo universitetu nėra sudaręs susitarimo, kad sutinka gauti VDU vardu išduotą magistro diplomą. Ieškovas taip pat nurodė, kad jam magistro diplomas privalėjo būti išduotas su pagyrimu (diplomas su pagyrimu ASU magistrantui būdavo išduodamas, kai magistro baigiamasis darbas būdavo įvertinamas dešimtuku ir bendras aritmetinis visų dalykų pažymių vidurkis ne mažesnis negu 9,50, ieškovo baigiamasis darbo įvertintas dešimtuku, o bendras aritmetinis visų dalykų pažymių vidurkis – 9,60).
Ieškovas laiko, kad trijų universitetų reorganizavimas yra neteisėtas, nes universitetų priimtų oficialių dokumentų sprendimuose skiriasi pritarimai (pritarta prijungimui ir sujungimui), eliminuotas privalomas atlikti nepriklausomas ekspertinis vertinimas dėl universitetų pateikto universitetų reorganizavimo plano ir reorganizavimo sąlygų (CK 2.100 str. ir kt.), buvo pažeista reorganizavimo procedūrų paskelbimo ir pateikimo juridinių asmenų registrui tvarka, procedūros ir terminai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-11-22 nutarimo Nr. 947 „Dėl Valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano įgyvendinimo priemonių patvirtinimo“ teisės normos, ignoruotas Konstitucinio Teismo 2018-06-29 nutarimas Nr. KT15-N10/2018, 2018-01-13 Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo Nr. XIII – 1026 preambulėje nurodytas ne tas VDU valdymo organų priimtas teisės aktas („Vytauto Didžiojo universiteto senato 2017 m. lapkričio 11 d. nutarimas Nr. 7-3“). Pasak ieškovo, Seimas neturėjo teisės ir negalėjo (pa)keisti juridinių asmenų jungimo būdo (turėjo būti ne prijungimo būdas, o sujungimas). Pasak ieškovo, kol nėra išspręstas trijų Seimo priimtų nutarimų konstitucingumo klausimas, toliau priiminėti procesinių sprendimų šioje civilinėje byloje bendrosios kompetencijos teismai tam net neturi konstitucinės teisės (2018-12-14 Konstitucinio Teismo nutarimas).
Šalies argumentai
Ieškovas prašo priteisti 100 000 Eur neturtinę žalą už jo už patirtus išgyvenimus, stresą, pažeminimą ir kt. Pasak ieškovo, jam didžiausias siurprizas buvo 2020 m. liepos mėn., kai jis gavo Vytauto Didžiojo universiteto diplomą, nors sutarties su juo nebuvo pasirašęs, nedavęs sutikimo gauti kito universiteto diplomo. Pasak ieškovo, jis prarado 3 metus savo gyvenimo, kad 2017 m. įstojo į Aleksandro Stulginskio universitetą, kuris buvo aukštai kotiruojamas reitinguose tarp žemės ūkio sekcijos universitetų visoje Europoje ir buvusios TSRS respublikose. Nurodo, kad VDU nėra reitinguojamas tarp pasaulio universitetų, darbo rinkoje Lietuvoje yra nevertinamas (t.y. bevertis) VDU vadybos krypties diplomas. Teismas negali nei sugrąžinti tų 3 brangių ieškovo gyvenimo metų, nei jų atnaujinti, nei pratęsti. Pasak ieškovo, Aleksandro Stulginskio universiteto prijungimas ir likvidavimas buldozerio ir pagreitintu principu, net nenustatant pereinamojo laikotarpio jau įstojusiems studentams, įvykdytas grubiai pažeidžiant visas galimas teisės normas, ignoruojant studijų sutartis, nesiskaitant su studentais ir jų teisėtais konstituciniais lūkesčiais.
Atsiliepimas
LR Seimas atsiliepimu prašo ieškovo prašymą atmesti. Nurodo, kad nėra tinkamas atsakovas byloje.
Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, atsiliepimu prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 8 straipsnį aukštosioms mokykloms suteikiama autonomija, ir jos savarankiškai nustato studijų tvarką, suteikia aukštojo mokslo kvalifikaciją ir išduoda tai liudijančius diplomus. Visas aplinkybes, susijusias su magistro diplomo išdavimu D. S., išsamiai savo atsiliepime išdėstė Vytauto Didžiojo universitetas, kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. XIII-1229 ,,Dėl Lietuvos edukologijos universiteto ir Aleksandro Stulginskio universiteto reorganizavimo prijungimo prie Vytauto Didžiojo universiteto būdu ir Vytauto Didžiojo universiteto statuto patvirtinimo“ (toliau – Seimo nutarimas) nuo 2019 m. sausio 1 d. perėmė Aleksandro Stulginskio universiteto teises ir pareigas. Pritariame Vytauto Didžiojo universiteto atsiliepime į D. S. ieškinį išdėstytiems argumentams. Nurodo, kad minėtu Seimo nutarimu patvirtintų Lietuvos edukologijos universiteto ir Aleksandro Stulginskio universiteto reorganizavimo prijungimo prie Vytauto Didžiojo universiteto būdu sąlygų 25 punkte nustatyta, kad iki reorganizavimo į Lietuvos edukologijos universiteto ir Aleksandro Stulginskio universiteto studijų programas įstojusiems ir po universiteto reorganizavimo procedūrų pradžios studijas baigusiems studentams bus išduodami Vytauto Didžiojo universiteto diplomai.
Seimas kaip valstybinio universiteto steigėjas pagal Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 38 straipsnį turi teisę reorganizuoti valstybinius universitetus. Pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnį Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Taigi netgi tuo atveju, jeigu padaryti prielaidą, kad būtų pripažinta, kad Seimo nutarimas prieštarauja Konstitucijai, toks Konstitucinio Teismo nutarimas galėtų būtų taikomas tik nuo jo įsigaliojimo, t. y. į ateitį. Minimas Seimo nutarimas jau yra įgyvendintas. Aleksandro Stulginskio universitetas išregistruotas iš Juridinių asmenų registro. Kaip teisingai pastebėjo ir Vytauto Didžiojo universitetas savo atsiliepime teismui, negalima reikalauti neįmanomų dalykų, t. y. išduoti universiteto, kurio nėra, magistro diplomą.
Dėl neturtinės žalos nurodo, kad ieškovas neįrodė nei atsakovų kaltės, nei kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ieškovui kilo žala, todėl nėra pagrindo tenkinti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Atsiliepimas
Vytauto Didžiojo universitetas atsiliepimu prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad po Aleksandro Stulginskio universiteto prijungimo prie Vytauto Didžiojo universiteto ieškovas toliau tęsė studijas Vytauto Didžiojo universitete, išklausė ir išlaikė įvairias Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto Žemės ūkio verslo vadybos programos disciplinas, parengė ir apsigynė magistro baigiamąjį darbą. Ieškovas apie Aleksandro Stulginskio universiteto reorganizavimą buvo informuotas, neišreiškė nesutikimo tęsti studijas Vytauto Didžiojo universitete laikantis Vytauto Didžiojo universiteto vidaus dokumentais reglamentuojamos studijų tvarkos. Nurodo, kad ieškovas buvo tinkamai informuotas apie Aleksandro Stulginskio universiteto reorganizavimą, nei prieš nei po Aleksandro Stulginskio universiteto reorganizavimą neišreiškė nesutikimo su pasikeitusia tvarka, savo noru ilgą laiko tarpą aktyviai tęsė studijas Vytauto Didžiojo universitete, laikytina, jog Ieškovas žinojo, suprato ir sutiko studijas baigti Vytauto Didžiojo universitete laikantis Vytauto Didžiojo universiteto vidaus dokumentais reglamentuojamos studijų tvarkos bei įgyti Vytauto Didžiojo universiteto išduotą magistro diplomą. Dėl šios priežasties, Ieškovo ieškinyje išdėstytos aplinkybės, jog Ieškovui išduotas Vytauto Didžiojo universiteto magistro diplomas buvo netikėtumas, dėl ko Ieškovas nesitarė ir nedavė sutikimo, laikytinos visiškai nepagrįstomis. Atsakovas, universitetų reorganizavimo procese vadovavosi visais jam taikomais Lietuvos Respublikos teisės aktais, tinkamai įgyvendino LR Seimo nutarimus. Atsakovui jokiais Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais nėra suteikta įgaliojimų kvestionuoti Atsakovo steigėjo – LR Seimo – priimamus nutarimus ir LR teisės aktų teisėtumą, jų savavališkai nevykdyti ir imtis priemonių juos pašalinti iš teisinės apyvartos. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog daugiau nei metus laiko nežinojo, jog Aleksandro Stulginskio universitetas buvo reorganizuotas prijungimo prie Vytauto Didžiojo universiteto būdu, kad studijas tęsė Vytauto Didžiojo universitete, kuris perėmė Aleksandro Stulginskio universiteto įsipareigojimus įgyvendinti su Ieškovu pasirašytą studijų sutartį. Darytina išvada, jog po universitetų integracijos tęsdamas studijas Vytauto Didžiojo universitete, Ieškovas sutiko ir įsipareigojo laikytis Vytauto Didžiojo universiteto vidaus teisės aktų. Nurodo, kad atsakovas neturėjo jokio teisinio pagrindo išduoti ieškovui neegzistuojančio juridinio asmens – Aleksandro Stulginskio universiteto – magistro diplomą. Atsakovui suteikti įgaliojimai išduoti Vytauto Didžiojo universiteto diplomus pagal LR teisės aktais ir atsakovo vidaus dokumentais nustatytą tvarką. Vytauto Didžiojo universitetas neturėjo jokio teisinio pagrindo parengti ieškovui diplomą pagal negaliojančią ir atitinkamose institucijose neregistruotą blanko formą, nurodant negaliojančio juridinio asmens rekvizitus, taip pat neturėjo jokių įgaliojimų ir techninių galimybių tokį diplomą, kaip išduotą neegzistuojančio juridinio asmens, o taip pat neegzistuojančios studijų programos, užregistruoti Diplomų, atestatų ir kvalifikacijos pažymėjimų registre.
Dėl neturtinės žalos nurodo, kad ieškovas neįrodė nei atsakovo kaltės, nei kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovui kilo žala. Atsakovas tinkamai įvykdė perimtus reorganizuoto Aleksandro Stulginskio universiteto sutartinius įsipareigojimus Ieškovui, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos Respublikos teisės aktais ir atsakovo vidaus dokumentais išdavė Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytos formos magistro diplomą Ieškovui. Aleksandro Stulginskio universiteto reorganizavimas prijungimo prie Vytauto Didžiojo universiteto būdu buvo įgyvendinamas griežtai laikantis Lietuvos Respublikos teisės aktų, įskaitant, bet neapsiribojant, LR Seimo nutarimų. Ieškovo pozicija, jog Atsakovas atliko neteisėtus veiksmus laikytini neteisingais ir nepagrįstais jokiomis faktinėmis aplinkybėmis bei teisiniais argumentais. Tai, jog Atsakovas perėmė Aleksandro Stulginskio universiteto teises ir pareigas, įskaitant ir studijų sutarties su Ieškovu įgyvendinimą, nereiškia, jog Atsakovas įgijo teisę ir pareigą išduoti nebeegzistuojančio juridinio asmens vardu magistro diplomą Ieškovui. Dėl šios priežasties, negalima laikyti Atsakovo kaltu dėl nepateisintų Ieškovo lūkesčių, atitinkamai kyla abejonių ir dėl Ieškovo patirtos žalos fakto, kai pats Ieškovas savo pasirinkimu aktyviai studijavo Vytauto Didžiojo universitete. Ieškovas objektyviais faktais ir teisiniais argumentais neįrodė neturtinei žalai kilti būtinų sąlygų – atsakovo neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp žalos ir atsakovo veiksmų bei atsakovo kaltės.
Teismo posėdžio metu ieškovas prašė ieškinį tenkinti procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais. Teismo posėdžio metu atsakovų atstovai prašė ieškinį atmesti procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2017-07-12 ieškovas sudarė Aleksandro Stulginskio universiteto ir studento, pradedančio studijas nuo 2017-2018 metų valstybės finansuojamoje studijų vietoje, sutartį, pagal kurią studijų trukmė 3 metai, 6 semestrai, Ekonomikos ir vadybos fakulteto Žemės ūkio ekonomikos studijų programa. Į bylą pateikta ir 2018-01-22 tarp ieškovo ir Aleksandro Stulginskio universiteto sudaryta sutartis (pakeista programą į Žemės ūkio verslo vadybos programą).
Byloje esantis Vytauto Didžiojo universiteto magistro diplomas VD Nr. 009728 patvirtina, kad D. S. 2020 m. baigė vadybos krypties studijų Žemės ūkio verslo vadybos studijų programą ir įgijo verslo vadybos magistro laipsnį.
Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2018 m. sausio 13 d. priėmė nutarimą Nr. XIII-1026 „DĖL PRITARIMO LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETO IR ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETO REORGANIZAVIMUI PRIJUNGIMO PRIE VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETO BŪDU“, kurio 1 straipsniu nutarė pritarti, kad Lietuvos edukologijos universitetas ir Aleksandro Stulginskio universitetas būtų reorganizuojami prijungimo prie Vytauto Didžiojo universiteto būdu. Minėtas nutarimas priimtas, atsižvelgus į Vytauto Didžiojo universiteto senato 2017 m. lapkričio 11 d. nutarimą Nr. 7-3, Vytauto Didžiojo universiteto tarybos 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimą Nr. 8-4, Lietuvos edukologijos universiteto senato 2018 m. sausio 5 d. nutarimą Nr. 551, Lietuvos edukologijos universiteto tarybos 2018 m. sausio 8 d. nutarimą Nr. 33, Aleksandro Stulginskio universiteto tarybos 2018 m. sausio 4 d. nutarimą Nr. 44.
Lietuvos Respublikos Seimas 2018 m. birželio 5 d. priėmė nutarimą Nr. XIII-1229 DĖL LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETO IR ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETO REORGANIZAVIMO PRIJUNGIMO PRIE VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETO BŪDU IR VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETO STATUTO PATVIRTINIMO, kurio 1 straipsniu nutarta reorganizuoti nuo 2019 m. sausio 1 d. Lietuvos edukologijos universitetą ir Aleksandro Stulginskio universitetą prijungimo prie Vytauto Didžiojo universiteto būdu. Minėtas nutarimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 38 straipsniu ir atsižvelgiant į Vytauto Didžiojo universiteto tarybos 2018 m. sausio 8 d. nutarimą Nr. 1-1, Lietuvos edukologijos universiteto tarybos 2018 m. sausio 8 d. nutarimą Nr. 33, Aleksandro Stulginskio universiteto tarybos 2018 m. sausio 4 d. nutarimą Nr. 44.
Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš viešos VĮ Registrų centro paieškos, prašymas išregistruoti Aleksandro Stulginskio universitetą VĮ Registrų centrui buvo pateiktas 2018-12-31, prašymas užregistruotas 2019-01-07, šio universiteto teisinis statusas yra „išregistruotas“.
Ieškovas šioje byloje prašė teismo kreiptis į LR Konstitucinį teismą dėl trijų Seimo nutarimų (2018 m. sausio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo Nutarimo Nr. XIII-1026, 2018 m. birželio 5 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo Nr. XIII-1229 ir 2018 m. gegužės 10 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo Nr. XIII – 1140, kuriuo pripažintas negaliojančiu 2018 m. sausio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo Nr. XIII – 1026) konstitucingumo. Šio ieškovo prašymo teismas netenkino 2023-01-24 nutartimi, nurodęs, kad byloje nėra ginčijamas universitetų reorganizavimas, nėra suformuluotas reikalavimas, susijęs su universitetų reorganizavimu. Byloje nėra ginčo, kad reorganizavimo procesas yra baigtas ir vietoje trijų universitetų veikia tik vienas. Net jei LR Konstitucinis Teismas ir pripažintų Seimo nutarimų prieštaravimą LR Konstitucijai, toks LR Konstitucinio teismo nutarimas, nesant byloje reikalavimo dėl universitetų reorganizavimo teisėtumo, neturės įtakos nagrinėjamai bylai.
Vilniaus apygardos teismas 2023-03-23 nutarties civ. byloje Nr. e2S-695-430/2023 23 punkte nurodė, kad netenkinus ieškovo prašymo (dėl kreipimosi į Konstitucinį teismą), bylos nagrinėjimas bus tęsiamas toliau, ieškovas turės teisę motyvus dėl, jo vertinimu, nepagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties įtraukti į apeliacinį skundą, jeigu tokį skundą pateiks. Todėl tokia nutartis, vadovaujantis anksčiau paminėta teismų praktika, nelaikytina užkertančia kelią tolesnei bylos eigai ir yra neskundžiama.
Po minėtų dviejų nutarčių priėmimo nagrinėjant bylą iš esmės, ieškovas laikėsi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas turi spręsti klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą. Pažymėtina, kad esant išspręstam klausimui (netenkinus tokio prašymo), teismas, nesant pateiktų naujų argumentų dėl būtinumo kreiptis į Konstitucinį Teismą, nemato pagrindo svarstyti šio klausimo iš naujo. Kaip nurodė apeliacinės instancijos teismas 2023-03-23 nutartyje, argumentus dėl nepagrįstos 2023-01-24 nutarties ieškovas galės nurodyti apeliaciniame skunde.
Pažymėtina, kad byloje nėra ginčijamas universitetų reorganizavimas, nėra suformuluotas reikalavimas, susijęs su universitetų reorganizavimu, kuris tiek diplomo ieškovui išdavimo, tiek ieškinio teismui padavimo metu buvo baigtas.
Teismas atkreipia dėmesį į CK 2.102 straipsnio 2 dalį, pagal kurį reorganizavimo pripažinti negaliojančiu negalima, jei nuo juridinio asmens pasibaigimo iki kreipimosi į teismą praėjo daugiau nei šeši mėnesiai. Nors reikalavimas dėl reorganizavimo pripažinti negaliojančiu nebuvo reiškiamas, tačiau ši nuostata patvirtina, kad ieškovo reikalavimas (ieškinys teisme gautas 2020-07-31) panaikinti 2018 m. Seimo nutarimus, susijusius su universitetų reorganizavimu, kuris baigėsi 2018-12-31, iš esmės pareikštas praleidus 6 mėn. terminą.
Įvertinus, kad nebuvo tenkintas prašymas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, negali būti tenkinamas ir ieškinio reikalavimas panaikinti 2018 m. sausio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo Nutarimą Nr. XIII-1026 „Dėl pritarimo Lietuvos edukologijos universiteto ir Aleksandro Stulginskio universiteto reorganizavimui prijungimo prie Vytauto Didžiojo universiteto būdu“ bei 2018 m. birželio 5 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą Nr. XIII-1229 „Dėl Lietuvos edukologijos universiteto ir Aleksandro Stulginskio universiteto reorganizavimo prijungimo prie Vytauto Didžiojo universiteto būdu ir Vytauto Didžiojo universiteto statuto patvirtinimo“.
Ieškovas ieškiniu prašo panaikinti Vytauto Didžiojo universiteto rektoriaus 2020 m. liepos 30 d. pasirašytą dokumentą Nr. 1-684; įpareigoti atsakovus ar kitus atsakingus asmenis /institucijas išduoti jam Aleksandro Stulginskio universiteto Žemės ūkio verslo vadybos programos magistro diplomą su pagyrimu, įpareigoti atsakingus asmenis ir/ar institucijas atitinkamus pakeitimus įregistruoti ir sutvarkyti oficialiuose valstybės registruose.
Ieškovas teigia, kad studijų sutarties 6.3 punkte buvo susitarta, kad jam bus išduotas Aleksandro Stulginskio universiteto Žemės ūkio verslo vadybos magistro diplomas. Pasak ieškovo, jis su Vytauto Didžiojo universitetu nėra sudaręs susitarimo, kad sutinka gauti VDU vardu išduotą magistro diplomą.
Pagal studijų sutarties 6.3 punktą, Universitetas įsipareigoja studentui, baigusiam visą studijų programą ir atlikus joje numatytas užduotis, suteikti studijų programoje numatytą kvalifikaciją (kvalifikacinį laipsnį) ir išduoti tai patvirtinantį dokumentą.
D. S. 2020-07-27 raštu kreipėsi į Vytauto Didžiojo universitetą su prašymu išduoti jam Aleksandro Stulginskio universiteto diplomą su pagyrimu. Kaip matyti iš Vytauto Didžiojo universiteto rektoriaus 2020 m. liepos 30 d. rašto Nr. 1-684, kurį pareikštu ieškiniu prašoma panaikinti, jame nurodyta, kad nėra galimybės tenkinti D. S. prašymo baigus Žemės ūkio verslo vadybos magistrantūros studijas išduoti Aleksandro Stulginskio universiteto diplomą su pagyrimu, kadangi Aleksandro Stulginskio universitetas nėra teisės aktais įregistruotas ir veikiantis juridinis asmuo, kad Seimo patvirtintų reorganizavimo sąlygų 25 punktas numatė, kad studentams bus išduodami VDU diplomai, kad 2018-11-29 ieškovas yra pasirašytinai supažindintas su Aleksandro Stulginskio universiteto 2018-11-16 rektoriaus informaciniu pranešimu „Dėl studijų perkėlimo į Vytauto Didžiojo universitetą“, o per nustatytą terminą neteikė prašymo netęsti studijų perorganizuotame VDU.
Į bylą yra pateiktas Aleksandro Stulginskio universiteto 2018-11-16 rektoriaus informacinis pranešimas „Dėl studijų perkėlimo į Vytauto Didžiojo universitetą“, iš kurio turinio matyti, kad studentai informuojami apie Seimo 2018-01-13 priimtą nutarimą dėl universitetų reorganizavimo, kad Aleksandro Stulginskio universiteto teises ir pareigas perima Vytauto Didžiojo Universitetas, kad nuo 2019-01-01 studijų procesas bus vykdomas Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje, sutarties sąlygos lieka nepakitusios, todėl studijų sutarties perrašyti nereikia, kad, baigus studijas, bus išduotas Vytauto Didžiojo universiteto diplomas, kad jeigu nuo 2019-01-01 nesutinka tęsti studijų Vytauto Didžiojo universitete, prašoma per 5 darbo dienas raštu informuoti Aleksandro Stulginskio universiteto dekaną.
Minėtą pranešimą D. S. pasirašė 2018-11-21. Byloje nėra duomenų, kad nustatytu terminu ar vėliau ieškovas informavo apie nesutikimą tęsti studijas. Priešingai, jam 2020 m. buvo išduotas Vytauto Didžiojo Universiteto diplomas.
Lietuvos Respublikos Seimas 2018 m. birželio 5 d. priėmė nutarimą Nr. XIII-1229 DĖL LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETO IR ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETO REORGANIZAVIMO PRIJUNGIMO PRIE VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETO BŪDU IR VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETO STATUTO PATVIRTINIMO, kurio 2 straipsniu patvirtino Lietuvos edukologijos universiteto ir Aleksandro Stulginskio universiteto reorganizavimo prijungimo prie Vytauto Didžiojo universiteto būdu sąlygas, kurių 14 punkte nurodoma, kad iki 2018 m. birželio 30 d. Lietuvos edukologijos universiteto studentai perkeliami į Vytauto Didžiojo universitetą, o 25 punkte nurodyta, kad iki reorganizavimo į Lietuvos edukologijos universiteto ir Aleksandro Stulginskio universiteto studijų programas įstojusiems ir po universiteto reorganizavimo procedūrų pradžios studijas baigusiems studentams bus išduodami Vytauto Didžiojo universiteto diplomai.
Tad nors nagrinėjamu atveju ieškovas teigia, kad su juo sudaryta sutartis numatė Aleksandro Stulginskio universiteto diplomo išdavimą, tačiau šiuo atveju įvyko universitetų reorganizavimas, o ieškovas apie tai ir su tuo susijusius pokyčius, jo teises asmeniškai buvo informuotas, o reorganizavimo procesas buvo išviešintas masinio informavimo priemonėmis, Seimo duomenų bazėje buvo prieinami visi teisės aktai, susiję su reorganizavimu. Teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, nenustatė, kad Vytauto Didžiojo universiteto rektoriaus 2020 m. liepos 30 d. raštas Nr. 1-684 ir jame nurodyti argumentai buvo neteisėti. Tad nors ieškovas prašo panaikinti Vytauto Didžiojo universiteto rektoriaus 2020 m. liepos 30 d. pasirašytą dokumentą Nr. 1-684 ir įpareigoti atsakovus ar kitus asmenis/institucijas išduoti jam Aleksandro Stulginskio universiteto diplomą (su pagyrimu), toks reikalavimas negali būti tenkinamas, kadangi toks universitetas neegzistuoja ir nėra kam tokio diplomo išduoti.
Ieškovas taip pat prašo priteisti jam 100 000 Eur neturtinę žalą už patirtus išgyvenimus, stresą, pažeminimą ir kt.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Šioje byloje yra nagrinėjamas ieškovo ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovų . CK 6.271 straipsnyje reglamentuota atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Pagal šio straipsnio 4 dalį, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje įtvirtinta griežtoji valstybės ir savivaldybės civilinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės: dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiradusi žala atlyginama nepaisant konkretaus tarnautojo ar kito institucijos darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad valstybės, savivaldybės civilinei atsakomybei aptariamu pagrindu kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšys. Nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010; 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis Nr. e3K-3-307-969/2020).
Ieškovo nuomone, atsakovai atliko savarankiškus neteisėtus veiksmus. Pasak ieškovo, Seimas priėmė teisės aktus, akivaizdžiai prieštaraujančius LR Konstitucijai, tarptautiniams aktams, grubiai pažeidžiančius prigimtines žmogaus teises (tiek teisę į mokslą ir kt.). Vytauto Didžiojo universitetas šiuos akivaizdžiai neteisėtus aktus daugelį metų vykdė ir nesiėmė iniciatyvos ir tinkamų priemonių juos keisti ir pašalinti iš teisinės apyvartos.
Pasak ieškovo, jam didžiausias siurprizas buvo 2020 m. liepos mėn., kai jis gavo Vytauto Didžiojo universiteto diplomą, nors sutarties su juo nebuvo pasirašęs, nedavęs sutikimo gauti kito universiteto diplomo.
Pasak ieškovo, jis prarado 3 metus savo gyvenimo, kad 2017 m. įstojo į Aleksandro Stulginskio universitetą, kuris buvo aukštai kotiruojamas reitinguose tarp žemės ūkio sekcijos universitetų visoje Europoje ir buvusios TSRS respublikose. Nurodo, kad VDU nėra reitinguojamas tarp pasaulio universitetų, darbo rinkoje Lietuvoje yra nevertinamas (t.y. bevertis) VDU vadybos krypties diplomas. Teismas negali nei sugrąžinti tų 3 brangių ieškovo gyvenimo metų, nei jų atnaujinti, nei pratęsti. Pasak ieškovo, Aleksandro Stulginskio universiteto prijungimas ir likvidavimas buldozerio ir pagreitintu principu, net nenustatant pereinamojo laikotarpio jau įstojusiems studentams, įvykdytas grubiai pažeidžiant visas galimas teisės normas, ignoruojant studijų sutartis, nesiskaitant su studentais ir jų teisėtais konstituciniais lūkesčiais.
Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovas sutartį su Aleksandro Stulginskio universitetu pasirašė 2017-07-12, studijos prasidėjo rugsėjo mėnesį. 2018 m. sausio 4 ir 8 dienomis trys universitetai priėmė sprendimus, susijusius su universitetų reorganizavimu, o 2018-01-13 Seimas priėmė nutarimą Nr. XIII-1026 „DĖL PRITARIMO LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETO IR ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETO REORGANIZAVIMUI PRIJUNGIMO PRIE VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETO BŪDU“, kurio nutarė pritarti, kad Lietuvos edukologijos universitetas ir Aleksandro Stulginskio universitetas būtų reorganizuojami prijungimo prie Vytauto Didžiojo universiteto būdu. Taigi, ieškovas tuo metu mokėsi pirmame semestre. Nepaisant to, kad universitetų reorganizavimas buvo išviešintas per visuomenės informavimo priemones, ieškovas dar tą patį mėnesį, t.y. 2018-01-22 pasirašė sutartį su Aleksandro Stulginskio universitetu, kur, jo paties prašymu, kaip kad jis nurodo ieškinyje, buvo pakeista studijų programą į Žemės ūkio verslo vadybos programą. Taigi, jau studijų pirmo semestro metu ieškovui galėjo ir turėjo būti žinoma apie tai, kad jo pasirinktas universitetas bus prijungtas prie Vytauto Didžiojo universiteto.
Seimo nutarimas dėl reorganizavimo sąlygų patvirtinimo buvo priimtas 2018-06-05, tad jau pirmų studijų metų pabaigoje ieškovui galėjo ir turėjo būti žinomos sąlygos, t.y. kad jo pasirinkto universiteto neliks. Kaip jau minėta, ieškovas 2018-11-21 pasirašytinai buvo informuotas, kad jam bus išduotas Vytauto Didžiojo universiteto diplomas. Taigi, trečio semestro metu ieškovui turėjo būti aišku, kad jis negaus Aleksandro Stulginskio universiteto diplomo. Nepaisant to, jis toliau tęsė mokslus ir 2020 m. liepą gavo diplomą.
Byloje LR Seimo atstovai nurodė, kad LR Seimas nėra tinkamas atsakovas byloje. Ieškovas nesutiko, kad LR Seimas būtų pakeistas kitu atsakovu, toliau palaikė reikalavimą šiam atsakovui. Teismo nuomone, į bylą yra įtraukta Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kaip tinkama valstybei atstovaujanti institucija. Teismas, įvertinęs naujausią LAT praktiką (bylos Nr. e3K-7-41-943/2023), pagal kurią Seimas neturi civilinio procesinio subjektiškumo, dėl ko negali būti šalimi civiliniame procese, ieškovo reikalavimą LR Seimui atmeta kaip nepagrįstą.
Nors ieškovas kalba apie neteisėtus atsakovų veiksmus, tačiau šiuo atveju teisės aktai, kurių pagrindu įvyko reorganizavimas, nebuvo pripažinti neteisėtais. Atsakovai neturėjo pagrindo jų nevykdyti. Reorganizavimo sąlygose buvo nurodytas terminas, iki kada turi būti baigtas reorganizavimas. Teismas neturi pagrindo sutikti, kad reorganizavimas buvo vykdomas „buldozerio“ principu. Universitetų sprendimai tuo klausimu priimti 2018 m. sausį, o reorganizavimas baigtas iki 2018-12-31. Vien tai, kad ieškovui nepriimtinas nurodytas sprendimas, nesudaro pagrindo reikalauti atlyginti žalą. Pažymėtina, kad studijų programa, kurią ieškovas buvo pasirinkęs, buvo tęsiama toliau, dėl jų kokybės ieškovas pretenzijų nebuvo išsakęs. Kaip jau minėta, jau pirmo semestro metu ieškovas sužinojo apie būsimus pasikeitimus, trečio semestro metu žinojo, kad gaus kito universiteto diplomą, tačiau studijas baigė. Tad teismas negali sutikti su ieškovo pozicija, kad jis tik 2020 m. liepos mėnesį sužinojo apie kito universiteto diplomo gavimą. Nors ieškovas nurodo argumentus dėl VDU (ne)reitingavimo, tačiau teismas pasikartoja, kad ieškovas žinojo apie būsimus pokyčius ir negali veiksmų dėl studijų tęsimo pasekmių perkelti atsakovams.
Išnagrinėjęs bylą iš esmės, teismas nenustatė civilinės atsakomybės sąlygų (atsakovų (išskyrus LR Seimo, kaip netinkamo atsakovo) neteisėtų veiksmų (neveikimo), žalos ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšio), todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos atmestinas kaip nepagrįstas.
Netenkinus reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo, netenkintini reikalavimai dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Teismo nuomone, kiti šalių argumentai neturi reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.