- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-20
- Bylos Nr.
- e2S-1543-587/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14160-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Žemaitienė
- Atsakovas
- R. B.
- Ieškovas
- M. V., I. V.
- Trečiasis asmuo
- K. B.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-19826-454/2022 pagal ieškovų M. V. ir I. V. ieškinį atsakovui R. B. dėl pažeistos teisės atkūrimo, trečiasis asmuo K. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai M. V. ir I. V. ieškiniu atsakovui R. B. prašo: įpareigoti atsakovą R. B. per 1 dieną nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, atkurti vandens tiekimą į namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), ir netrukdyti ieškovams naudotis arteziniu gręžiniu, esančiu atsakovui priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini); per teismo nustatytą terminą, atsakovui neįvykdžius teismo sprendimo, skirti jam 100 Eur baudą už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną, sumokant baudą į ieškovų nurodytą sąskaitą; priteisti iš atsakovo ieškovams po 200 Eur kiekvienam neturtinės žalos atlyginimo.
2. Ieškovai taip pat prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą atkurti vandens tiekimą į namų valdą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), ir netrukdyti ieškovams naudotis arteziniu gręžiniu, esančiu atsakovui priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini). Nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdyti skubiai.
3. Ieškovai nurodė, kad 2016 m. spalio 30 d. tarp atsakovo ir ieškovo buvo pasirašytas susitarimas, kuriuo šalys įsipareigojo bendrai naudotis arteziniu gręžiniu, esančiu atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), kurio valdymo įrenginiai yra ieškovų nuosavybės teise priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini). 2022 m. rugpjūčio 24 d. atsakovas atjungė vandens tiekimą, tuo pažeisdamas ieškovų teises. Ieškovų valda liko be vandens. Atsakovas gera valia ir net policijos raginamas vandens tiekimo neatkuria. Šiai dienai būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, šešių asmenų ieškovų šeima – trys nepilnamečiai ieškovų vaikai, be tėvų globos likęs nepilnametis vaikas, kurio gyvenamoji ir priežiūros vieta yra nustatyta ieškovų šeimoje, kūdikio besilaukiantys ieškovai – liko be vandens. Atsakovo elgesys grubiai pažeidžia ieškovų bei nepilnamečių vaikų teises, vertintinas kaip žiaurus. Be geriamojo vandens sustoja visas buitinis gyvenimas, negalima laikytis higienos ir sanitarinių reikalavimų, kyla grėsmė visų šeimos narių, ypač nepilnamečių vaikų ir nėščios ieškovės sveikatai. 2016 m. spalio 30 d. susitarimu atsakovas ir ieškovas įsipareigojo bendrai naudotis arteziniu gręžiniu, esančiu atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Atsakovas naudojasi gręžiniu, gręžiniu iki 2022 m. rugpjūčio 24 d. naudojosi ir ieškovai, todėl, patenkinus ieškovų prašymą, jokia žala ar neigiamos pasekmės atsakovui neatsirastų. Netaikant laikinųjų apsaugos priemonių, eliminuojamas protingas, saugus, higienos reikalavimus atitinkantis naudojimasis ieškovų valda. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, ieškovai ir jų vaikai negali naudotis savo turtu, užtikrinti sau ir vaikams saugaus gyvenimo. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra vienintelis būdas laikinai stabilizuoti ir sureguliuoti teisinius santykius tarp šalių iki ginčo pabaigos taip, kad nebūtų pažeidžiamos nei vienos iš šalių teisės, išvengta didesnių galimų neigiamų pasekmių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 1 d. nutartimi ieškovų prašymą tenkino, taikė laikinąsias apsaugos priemones – ieškovų M. V. ir I. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, įpareigojo atsakovą R. B. atkurti vandens tiekimą į namų valdą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), ir netrukdyti ieškovams M. V. ir I. V. naudotis arteziniu gręžiniu, esančiu atsakovui R. B. priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos. Nutartį nurodė vykdyti skubiai. Jos vykdymą pavedė vykdyti ieškovų pasirinktam antstoliui.
5. Teismas konstatavo, kad ieškovų ieškinys atsakovui yra tikėtinai pagrįstas, jame ieškovai aiškiai suformulavo ieškinio faktinį pagrindą, atskleidė teisinius reiškiamo reikalavimo atsakovui argumentus, pateikė rašytinius įrodymus. Teismas sprendė, kad ieškovų ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Ieškinio reikalavimai yra susiję su prašomomis pritaikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis, kurios turi tiesioginės įtakos būsimo galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
6. Ieškovai pateikė atsakovo atstovės raštą, kad atsakovas sudaro galimybę naudotis gręžinio vandeniu iki 2022 m. rugsėjo 25 d., tačiau ieškovai ieškinyje teigia, kad atsakovas gera valia ir net policijos raginamas vandens tiekimo neatkuria, todėl egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis. Ieškovų pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovams neišvengiamai reikalinga naudotis savo namų valda, o vanduo yra gyvybiškai svarbus. Atsakovui toliau atliekant ieškovų ginčijamus veiksmus iki ginčo išsprendimo ieškovai neturėtų galimybės tinkamai įgyvendinti būsto savininkų teisių, galėtų didėti žala ieškovams.
7. Teismas konstatavo, kad laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių galimo teismo sprendimo vykdymas gali būti apsunkintas. Netaikant laikinųjų apsaugos priemonių, eliminuojamas protingas, saugus, higienos reikalavimus atitinkantis naudojimasis ieškovų valda. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra vienintelis būdas laikinai stabilizuoti ir sureguliuoti teisinius santykius tarp šalių iki ginčo pabaigos, išvengti didesnių konfliktų ir kitų galimų neigiamų pasekmių.
8. Teismas sprendė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas užtikrins ieškovų ir nepažeis atsakovo teisėtų interesų. Įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys būtų atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovai atlygintų nuostolius, jeigu atsakovas jų patirs dėl ieškovų prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu atsakovas R. B. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šias argumentais:
6.1. ieškovai neįgyvendino jiems skirtos įrodinėjimo pareigos, neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinų sąlygų.
6.2. Teismas visiškai neįvertino, jog ieškovai pasirinko netinkamą savo pažeistų teisių gynybos būdą (pagal ieškinyje suformuotą ieškinio pagrindą bei dalyką), teismas negali įpareigoti priverstinai apelianto leisti ieškovams naudotis jam priklausančiu turtu, toks ieškinio reikalavimas negalėtų būti patenkintas. Ieškinio reikalavimas nėra tikėtinai pagrįstas. Apeliantas buvo suteikęs teisę ieškovams neatlygintinai naudotis savo turtu, esančiu savo žemės sklype – gręžiniu, tačiau dėl skubios būtinybės jam pačiam naudotis šiuo daiktu, kai nustatytas 1 kub. m. / mėn. limitas, jis nebegali leisti šiuo turtu naudotis ieškovams. Ieškovai turi mėnesį laiko susirasti alternatyvų vandens tiekimo būdą, tačiau jų tikslas ne turėti vandenį, o vandens tiekimą apriboti paties gręžinio savininkui.
6.3. Ieškovų prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės iš esmės sutampa su ieškovų pareikštais reikalavimais, pirmosios instancijos teismas a priori išsprendė šalių ginčą. Šiuo atveju iš esmės laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiama ieškinio reikalavimo dalinio patenkinimo.
6.4. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodo tik deklaratyvius argumentus, nepateikė jokių konkrečių argumentų bei motyvų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, jog yra reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ar žalos atsiradimui ateityje, neįvertino, jog ieškovai turi alternatyvių būdų vandens tiekimui į jų būstą.
6.5. Teismas nepagrįstai sprendė, jog dėl apelianto neteisėtų veiksmų, ieškovai ir jų vaikai negali naudotis savo turtu, užtikrinti sau ir vaikams saugaus gyvenimo. Ieškovų ginčijami apelianto veiksmai yra teisėti, jais ginamos apelianto konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą. Vandens gręžinys yra apelianto nuosavybė, įrengtas jam nuosavybės teisės priklausančiame žemės sklype, apeliantas mokėjo visas gręžinio įrengimo išlaidas. Vandens gręžinys ir jo valdymas yra visiškoje apelianto dispozicijoje. Aplinkybė, kad apeliantas geranoriškai leido naudotis gręžiniu ieškovams, pati savaime nuosavybės teisės į gręžinį jiems nesukuria, apeliantas nuosavybės dalies į gręžinį ir jo įrangą ieškovams neperleido. Ieškovai nurodo, jog jų gyvenamasis namas yra suprojektuotas jį aptarnaujant vandeniu iš žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovų naudojimasis gręžiniu yra neteisėtas, neatitinkantis jų gyvenamojo namo projektinių sprendinių. Apeliantas nėra geriamojo vandens tiekėjas, įstatymas jam, kaip fiziniam asmeniui, nenumato pareigos tiekti vandenį ieškovams. Ieškovai privalo patys pasirūpinti vandens tiekimu į jiems priklausantį būstą. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog per ieškovams priklausantį žemės sklypą yra pravesta miesto vandens ir nuotekų trasa, kuria ieškovai gali prisijungti prie miesto tinklų ir taip užsitikrinti nenutrūkstamą vandens tiekimą. Vandens tiekimui į įsigytą turtą užtikrinti pakanka sudaryti atitinkamą sutartį su vandenį tiekiančiu subjektu ir atlikti jo pajungimo darbus.
6.6. Ginčijama nutartimi prioritetas teikiamas ieškovų interesams prieš apelianto interesus. Pažymėtina, jog 2022 m. rugpjūčio mėnesį Kauno rajono savivaldybės administracija išdavė pritarimą, kad būtų naudojamas iki 1,0 kub. m. per mėnesį gėlo vandens gavybos gręžinys adresu (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, jog leidžiamas naudoti 1,0 kub. m. vandens kiekis per mėnesį yra labai mažas, todėl dviem didelėms šeimoms naudotis vienu vandens gręžiniu tikrai nėra įmanoma. Apelianto šeima yra didelė, jo namuose gyvena 5 asmenys, todėl pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis pačio atsakovo ir jo šeimos narių teisė naudotis gręžiniu yra apribota. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 262 straipsnyje yra numatyta atsakomybė už požeminio vandens naudojimą pažeidžiant leidime naudoti požeminio vandens išteklius nustatytas sąlygas, kuri gali būti taikoma apeliantui už nustatyto apribojimo nesilaikymą.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovai M. V. ir I. V. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo apelianto atskirąjį skundą atmesti, palikti 2022 m. rugsėjo 1 d. Kauno apylinkės teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
7.1. ieškovams asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,1021 ha žemės sklypas, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini)su gyvenamuoju namu, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), kuriuos jie įsigijo iš atsakovo R. B. sesers, trečiojo asmens K. B., su vietiniu vandentiekiu ir vietiniu nuotekų šalinimu. Vietinis vandentiekis į ieškovų žemės sklypą atvestas iš artezinio gręžinio, esančio, atsakovui R. B. priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini). Trečiasis asmuo K. B. ir atsakovas patvirtino, kad atsakovo R. B. žemės sklype esančiu arteziniu gręžiniu galime teisėtai naudotis. Šiai aplinkybei patvirtinti 2016 m. spalio 30 d., ieškovas M. V. ir atsakovas pasirašė susitarimą bendrai ir neterminuotai naudotis arteziniu gręžiniu, esančiu atsakovo žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini). Nuo 2016 m. spalio iki 2022 m. rugpjūčio 24 d. ieškovai ir apeliantas bendrai naudojosi arteziniu gręžiniu, esančiu R. B. priklausančiame žemės sklype. Susitarime nebuvo numatytos nei vandens sunaudojimo proporcijos (kiekis), nei vandens naudojimo paskirtis. Susitarime buvo aptarta gręžinio priežiūra, eksploatacijos išlaidų dengimas, atsiskaitymas už sunaudotą elektros energiją bei patvirtinimas, jog gręžinio valdymo įrenginiai yra ieškovams priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Iki 2022 m. rugpjūčio 24 d. sunaudojamo vandens kiekis nebuvo ribojamas, vandens pakako abiem gręžinio naudotojams.
7.2. Susidariusioje situacijoje laikinųjų apsaugos priemonių taikymas buvo būtinas, nes tai ne tik laikinai stabilizuoja susidariusią situaciją, bet ir užtikrina teismo sprendimo įgyvendinimą. Negalėdamas nutraukti vandens tiekimo apeliantas neturės galimybės savavališkai, slapta išmontuoti nuo gręžinio iki ieškovų namo einančio vamzdyno. Apeliantui atlikus šiuos veiksmus, galimai ieškovų naudai priimtas teismo sprendimo įgyvendinimas taptų iš karto neįmanomas, nes reikėtų iš naujo atlikti vamzdyno montavimo darbus, ieškovams sukeliant neproporcingai didelius nuostolius.
7.3. Ieškovų namas apšildomas dujų katilu. Šildymo sistema yra taip sureguliuota, jog tinkamam jos funkcionavimui būtinas nepertraukiamas vandens tiekimas. Vandens tiekimo nutraukimas gali sukelti šildymo įrangos gedimus. Tinkamo temperatūrinio režimo gyvenamosiose patalpose užtikrinimas yra būtinas namuose gyvenantiems nepilnamečiams vaikams.
7.4. Panaikinus nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir leidus apeliantui dar kartą nutraukti vandens tiekimą, teismas galimai pasisakytų apelianto naudai ir pažeistų ieškovų, kaip lygiateisės 2016 m. spalio 30 d. susitarimo šalies teises. Pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė palikti iki ginčo buvusią padėtį (status quo), nė vienai ginčo šaliai nesuteikiant pranašumo.
7.5. Atskirajame skunde teigiama, jog ieškovai be saiko eikvoja vandenį. Nuo ieškovų apsigyvenimo name, adresu (duomenys neskelbtini), atsakovo R. B. šeima kelis kartus per sezoną keisdavo vandenį karkasiniame baseine, kieme kas savaitę ar dvi plaudavo savo automobilius, jam ir jo seseriai K. B. priklausančiuose žemės sklypuose (duomenys neskelbtini), vykdant statybų darbus, iš bendro naudojimo gręžinio žarna leisdavo vandenį į 1 kub. m. talpas. Ieškovų sklype nėra jokio daržo, tiktai tokio pat dydžio šiltnamis, kokį turi ir pats apeliantas. Apelianto žemės sklypas yra didesnis nei ieškovų, todėl, laistydamas veją, jis taip pat sunaudodavo daugiau vandens. Nurodė, kad 2020 m., atlikdami gerbūvio tvarkymo darbus, vejos laistymui savo sklype įsirengė drenažo vandens talpą, tam panaudojant vieną iš nedemontuotų AB „Kauno energija“ priklausančių vandentiekio trasos šulinių. Nei žodžiu, nei raštu tarp ieškovų ir apelianto niekada nebuvo susitarimo, jog mes, ieškovai, gręžinio vandenį galėsime naudoti išimtinai tik higienos poreikiams tenkinti ar maisto gamybai.
7.6. Nors 2016 m. gegužės 3 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos ir 2016 m. gegužės 6 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą duomenimis į ieškovų namą vietinis vandentiekis yra atvestas iš gretimame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), esančio šulinio, tačiau 2017 m. darytoje topografinėje nuotraukoje aiškiai matyti, jog geriamojo vandens vamzdis iš ieškovų namo yra nuvestas link atsakovo sklype esančio gręžinio buvimo vietos. Ieškovų teisėtą naudojimąsi gręžiniu, o ne tik apelianto geranorišku leidimu juo naudotis, pagrindžia ir 2016 m. spalio 30 d. susitarimas.
7.7. Nors per ieškovams priklausantį žemės sklypą yra pravesta vandentiekio ir nuotekų trasa, tačiau nuo 2016 m. bendrai su apeliantu naudojamas gręžinys šiuo metu yra vienintelis vandens šaltinis ieškovų namui. Joks funkcinis ryšys nesieja vandentiekio ir nuotekų trasos su ieškovų namu. Apeliantas žino, jog prisijungimas prie trasos yra sąlyginai komplikuotas, trasa nėra iki galo įteisinta, o jos savininkai neduoda sutikimų prisijungti naujiems vartotojams.
7.8. Ieškovai neginčija atsakovo nuosavybės teisės į artezinį vandens gręžinį ir nesiekia įgyti šio gręžinio bendrosios dalinės nuosavybės teise, tik nori apginti savo naudojimosi gręžiniu teisę, kurią įgijo iš atsakovo sesers, trečiojo asmens K. B., įgydami žemės sklypą su namu ir pasirašiusios 2016 m. spalio 30 d. susitarime tarp ieškovo M. V. ir atsakovo R. B..
7.9. Remiantis viešai skelbiamais duomenimis apie vandens suvartojimo vienam asmeniui rekomendacijas, galima daryti išvadą, jog apeliantas visais įmanomais būdais stengiasi įgyvendinti savo ketinimus nutraukti vandens tiekimą ieškovų namui, todėl Kauno rajono savivaldybės administracijai pats pateikė paraišką tokiam mažam kiekiui vandens išgauti, galimai netgi pateikdamas melagingus duomenis apie gręžinio našumą ir kitus techninius parametrus. Akivaizdu, jog 1 kub. m. vandens per mėnesį išgavimo limitas netenkina net vieno asmens poreikių, nors paties atsakovo šeimą sudaro 5 asmenys. 2022 m. rugpjūčio 2 d. vykusio pokalbio metu apeliantas ieškovui teigė, jog prie savo gręžinio prijungs dar du dvibučius namus, statomus adresu (duomenys neskelbtini). Tai įrodo ir atlikti dvibučių geriamojo vandens vamzdyno prijungimo prie gręžinio darbai. Dvibučių namų statytojas šią informaciją patvirtino. 2022 m. rugpjūčio 2 d. apeliantas, pareikalavęs 2000 Eur ir sulaukęs neigiamo ieškovo atsakymo, tiesiogiai ir be užuolankų leido suprasti, jog, nesumokėjus nurodytos sumos, nutrauks vandens tiekimą ieškovų šeimai, nors 2016 m. spalio 30 d. susitarime nėra nurodyta jokių papildomų mokesčių apeliantu dėl ieškovų galimybės bendrai naudotis gręžiniu. Akivaizdu, jog Kauno rajono savivaldybės administracijai pateiktas prašymas dėl 1 kub. m. vandens kiekio išgavimo per mėnesį yra tik pretekstas nutraukti vandens tiekimą ieškovų namui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą bei analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
12. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų pateikimo
13. Nustatyta, jog prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pirmosios instancijos teisme išnagrinėtas apie tai nepranešus apeliantui. Kartu su atskiruoju skundu apeliantas pateikė šeimos sudėties pažymą, Kauno rajono savivaldybės administracijos sutikimą dėl gėlo vandens naudojimo, nuotrauką, kurioje matyti valdymo įrenginys. Ieškovai atsiliepimu į atskirąjį skundą teismui pateikė papildomus rašytinius įrodymus: vandentiekio trasos schemą, topografinę nuotrauką, nuotraukas, kuriose matyti drenažo šulinys, transportuojamas kubilas, pastato viduje sumontuota įranga, viešai prieinami duomenys apie vandens suvartojimą.
14. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 338 straipsnis). Atsižvelgiant į aplinkybę, jog prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo išnagrinėtas apie prašymo nagrinėjimą nepranešus apeliantui, pripažintina, kad apeliantas neturėjo galimybės pirmosios instancijos teismui pateikti prašymo nagrinėjimui reikšmingų rašytinių įrodymų, todėl apelianto kartu su atskiruoju skundu pateiktus rašytinius įrodymus apeliacinės instancijos teismas priima į bylą. Ieškovai teikdami atsiliepimą į atskirąjį skundą pateikė papildomus įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimą į apelianto atskirąjį skundą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, egzistuoja pagrindas priimti ieškovų pateiktus papildomus rašytinius įrodymus, kadangi jų pateikimo būtinybė iškilo po to, kai byloje buvo pateiktas atskirasis skundas.
Dėl atskirojo skundo argumentų
15. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą. Jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys: pirma, tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, antra, yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar prašyme dėl tokių priemonių taikymo nurodytų aplinkybių pakanka jų taikymui (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-381-236/2018). Abi paminėtos sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).
16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovai suformulavo reiškiamą reikalavimą, nurodė jo faktinį pagrindą, taip pat įrodymus, kuriais, tikėtina, galima pagrįsti reiškiamą reikalavimą, konstatavo, kad ieškinio reikalavimas yra preliminariai pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas su šia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka ir nepagrįstu pripažįsta atskirojo skundo argumentą, jog ieškovų ieškinys nėra preliminariai pagrįstas.
17. Ieškovai apeliantui pareikštu ieškiniu prašo įpareigoti atsakovą R. B. atkurti vandens tiekimą į namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), ir netrukdyti ieškovams naudotis arteziniu gręžiniu, esančiu atsakovui priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini). Savo reikalavimą ieškovai grindžia konkrečiais juridinę reikšmę turinčiais faktais: 1) 2016 m. spalio 30 d. ieškovo M. V. ir apelianto pasirašytu susitarimu bendrai ir neterminuotai naudotis arteziniu gręžiniu, esančiu atsakovo žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini).; 2) nuo 2016 m. spalio iki 2022 m. rugpjūčio 24 d. ieškovai ir apeliantas bendrai naudojosi arteziniu gręžiniu, esančiu R. B. priklausančiame žemės sklype. Teigia, kad susitarime buvo aptarta gręžinio priežiūra, eksploatacijos išlaidų dengimas, atsiskaitymas už sunaudotą elektros energiją bei patvirtinimas, jog gręžinio valdymo įrenginiai yra ieškovams priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini).
18. Ieškovai atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad nesiekia įgyti nuosavybės teisių į apelianto turtą, tačiau siekia apginti savo subjektinę teisę, kurią, įsigydami nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą, įgijo šalių pasirašytu susitarimu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog civilinės teisės normos numato teisėtą galimybę naudotis svetimu turtu, neįgijus jo nuosavybės teise (pavyzdžiui, šalių susitarimas, servituto ar uzufrukto teisė). Ieškinyje nurodytos aplinkybės patvirtina, o ir apeliantas jas pripažįsta, jog iki 2022 m. rugpjūčio 2 d. šalys bendrai naudojosi vandens gręžiniu, apeliantas tokio ieškovų elgesio neginčija. Ar yra pakankamas pagrindas tenkinti ieškovų ieškinį, bus nustatyta bylą išnagrinėjus iš esmės, tačiau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste ieškinyje nurodytos aplinkybės yra pakankamos spręsti apie ieškinio preliminarų pagrįstumą. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimą.
19. Apeliantas teigia, kad skundžiamoje nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas nurodo tik deklaratyvius argumentus, nepateikė jokių konkrečių argumentų bei motyvų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, jog yra reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ar žalos atsiradimui ateityje. Apeliacinės instancijos teismas šį atskirojo skundo argumentą pripažįsta nepagrįstu.
20. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Jeigu teismas padaro išvadą, kad yra teisinės prielaidos pripažinti, jog teismo sprendimo vykdymas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti apsunkintas, jis turi teisinį pagrindą taikyti tokio pobūdžio priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-838/2008).
21. Teismui pakanka įsitikinti, jog egzistuoja pakankama grėsmė galimai ieškovams palankaus teismo sprendimui įvykdyti. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas nustatė aplinkybes, kurias įvertino, kaip realią grėsmę galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymui – poreikį tiekti geriamąjį vandenį į gyvenamą būstą. Tai, kad pirmosios instancijos teismas išsamiau neanalizavo šių aplinkybių ir to neargumentavo, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados apie nustatytą grėsmę teismo sprendimo įvykdymui. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje taip pat ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., van de Hurk v. Netherlands, judgment of 19 April 1994, no. 16034/90, § 61).
22. Apeliantas teigia, kad ieškovų prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės iš esmės sutampa su ieškovų pareikštais reikalavimais, pirmosios instancijos teismas a priori išsprendė šalių ginčą. Šis atskirojo skundo argumentas taip pat pripažintinas nepagrįstu.
23. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, turi būti nustatytas tiesioginis ryšys tarp ieškinio dalyko ir konkrečios laikinosios apsaugos priemonės, kuri turi užtikrinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių skyrimo yra tarpinis procesinis dokumentas, ja neišsprendžiamas ginčas iš esmės, laikinosios apsaugos priemonės galioja tam tikrą apibrėžtą laiką. Tai, nepaneigiant CPK 152 straipsnio 6 dalies, nustatančios, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių antstoliai vykdo teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka, esmės, lemia tam tikrus tokių nutarčių vykdymo ypatumus lyginant su galutinių teismo sprendimų vykdymu. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu atveju bylos laimėtojas ir būsimi bylos išnagrinėjimo rezultatai dar nežinomi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017).
24. Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje pripažįstama, kad laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, jeigu ieškinys būtų patenkintas, bet ne sutapti su pareikštais reikalavimais. Pagal bendrą taisyklę, taikant laikinąsias apsaugos priemones, byla negali būti išnagrinėta iš esmės, nes tai prieštarautų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslui ir neproporcingai apsunkintų vienos iš ginčo šalių padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1172-943/2019). Tačiau tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, prevencinio ieškinio padavimo atveju (CK 6.255 straipsnis) teismas gali taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios sutampa su ieškinyje pareikštais reikalavimais. Tačiau tokie atvejai yra išimtiniai, nes susiję su negalimumu jokiu kitu būdu užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-781/2009).
25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovų atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytos aplinkybės yra pakankamos konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju susidarė būtent tokia išskirtinė situacija taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ginčo artezinis gręžinys yra apelianto nuosavybė, pastatyta jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Tarp šalių dėl to ginčas nekyla. Ieškovai teigia, kad dėl šių aplinkybių apeliantas turi galimybę išmontuoti vandens teikimo į ieškovų gyvenamą namą sistemą. Ši aplinkybė pripažintina pakankama konstatuoti grėsmę galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Nurodytos aplinkybės, jog apeliantas ieškovams vandens tiekimą atnaujino tik po to, kai jam buvo paaiškina, jog už teismo nutarties nevykdymą gali būti skiriama bauda, tokios grėsmės tikimybę tik padidina.
26. Prašymą teikusiems ieškovams teko pareiga įrodyti apelianto nesąžiningumą kaip sąlygą jų prašomiems ribojimams taikyti. Tuo tarpu apeliantui tenka pareiga įrodyti, jog nėra pagrindo konstatuoti nesąžiningų jo veiksmų, dėl kurių gali būti apsunkintas teismo sprendimo įvykdymas.
27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, vertintini apelianto veiksmai, reikšmingi šios civilinės bylos kontekste, t. y. vertintina visų ieškinyje ir prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodytų faktinių aplinkybių visuma atsakovo sąžiningumo aspektu. Šalių į bylą pateikti įrodymai vertintini patikimais, konkrečiais duomenimis apie apelianto elgesį jo sąžiningumo aspektu, vertintini pakankamais paneigti atsakovo sąžiningumo prezumpciją.
28. Įvertinus nustatytas aplinkybes ir apeliacinės instancijos teismo išsakytus motyvus, darytina išvada, kad ieškovai pateikė pakankamai duomenų paneigti atsakovo sąžiningumo prezumpciją. Tuo tarpu apeliantas nepaneigė ieškovų prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodytų aplinkybių, pagrįstų pateiktais rašytiniais įrodymais, jog egzistuoja reali grėsmė galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
29. Kiti apeliacinio skundo argumentai pripažinti teisiškai nereikšmingais, kadangi neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
30. Apibendrinant darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.