Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui G. Č., jos atstovei advokatei Jolantai Klimavičienei,

nedalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo G. Č. (toliau – ir Pareiškėja), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2024 m. lapkričio 21 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-30411-2024 (toliau – ir Nutarimas).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Skundą padavęs asmuo G. Č. teismo posėdžio metu nurodė, kad prieš sėdant vairuoti ji paskambino pažįstamam ir paklausė ar gali važiuoti. Jis pasakė, kad taip. Ji patikėjo ir dėl to atsisėdo. Būtų žinojus, nebūtų važiavus. Kai policija sustabdė, ji reagavo ramiai, neviršijo greičio, nebuvo jokio streso, padavė vairavimo pažymėjimą ir pasakė, kad apribojimas baigėsi, bet ji vairuoti negali. Ji prieš tai turėjo praeiti kursus, bet kažkas atsitiko su instruktoriumi. Jei būtų žinojus, kad negalima, būtų nevairavus. Turi mažą vaiką ir jai teisės labai reikalingos. Nesuprato tos situacijos ir taip gavosi. Baigėsi 22 ar 23 dieną. Teisės buvo atimtos už greičio viršijimą. Nebuvo informuota kaip turi elgtis. Per VMI sužinojo, kad atimtos teisės. Ji gyvena toli už miesto, dirba bare barmene, naktimis. Gyvena su mama po tėčio mirties. Mamą penktadienį guldys į ligoninę, po tėčio mirties būklė pablogėjusi. Turi mažametį vaiką, kol dirba naktimis, su juo būna mama. Nuo miestelio iki mokyklos važiuoti 15 km ir į būrelį vaiką reikia vežti. Į Vilnių autobusai važinėja ir jai neatitinka laikas, nes arba pusę 7 val. arba 15.15 val. Tik du autobusai važiuoja iki miesto, o jai į darbą reikia dešimtą, todėl nežino kaip grįžtų į namus. Vaiko tėtis nepadeda išlaikyti vaiką. Darbas Vilniuje, važinėja kiekvieną dieną.

Skundą padavusio asmens atstovė advokatė Jolanta Klimavičienė teismo posėdžio metu nurodė, kad skundą palaiko, prašys jį tenkinti. G. paaiškins aplinkybes, kaip tai atsitiko, kad ji vairavo neturėdama teisės vairuoti. Su tuo atveju buvo gyvenimiška situacija. Ji buvo užsirašiusi vairavimui, bet susirgus instruktoriui kursai buvo perkelti. Buvo sustabdyta policijos pareigūnų, o kitą dieną jau buvo išklausiusi kursus ir gavo pažymėjimą. Tai netyčinis pažeidimas. G. Č. prašo iš dalies pakeisti policijos priimtą nutarimą, ji sutiko nuobaudą mokėti, bet prašytų leisti jai baudą sumokėti dalimis, nes ji viena prižiūri vaiką, vaiko išlaikymo iš tėčio negauna. Rūpinasi mama, kuri šiuo metu serga. Prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, neatimti jai teisės vairuoti transporto priemonės arba skirti minimalų teisės vairuoti atėmimo laikotarpį. G. Č. paaiškino aplinkybes, kaip ji vairavo transporto priemonę neturint teisės vairuoti, už ankstesnį nusižengimą jai buvo paskirta 85 eurų bauda ir specialiosios teisė atėmimas 3 mėnesiams. Iki 2024 spalio 18 d. ji sąžiningai nevairavo transporto priemonės, laikėsi jai nustatyto draudimo. Kad už greičio viršijimą jai paskirta nuobauda, ji sužinojo per VMI, sumokėjo baudą. Ten nebuvo nurodyta, kad jai atimta teisė vairuoti autotransporto priemones, ji fiziškai į policiją nebuvo kviečiama. Bylos nagrinėjime nedalyvavo. Nežinojo, kad reikia išklausyti vairavimo kursus ir pateikti ,,Regitrai“, kad tokie kursai išklausyti. Ji buvo iš anksto susirašiusi į vairavimo kursus, tačiau susirgo instruktorius ir šie vairavimo mokymai buvo perkelti. Tada buvo sustabdyta policijos pareigūnų ir spalio 22 dieną policija surašė protokolą ir priėmė nutarimą, kad G. Č. neturi teisės vairuoti transporto priemonės, nes neišklausyti kursai. 2024 spalio 23 dieną ji išklausė vairuotojų kursus ir gavo vairuotojo baigimo pažymą. 24 dieną, po kursų nuvyko į ,,Regitrą“ ir sumokėjo 3.50 eurų už teisės vairuoti grąžinimą. Ten registravo, kad tie kursai baigti. Ši situacija susidarė dėl neatsargumo. Mirus tėčiui ji gyvena su mama (duomenys neskelbtini), kiekvieną dieną važiuoja į Vilnių, į darbą, dirba naktinėje pamainoje nuo 10 valandų vakaro iki ryto, be transporto priemonės susisiekti be galo sudėtinga. Transportas važiuoja tik 7 ryte ir 3 val. dienos yra du autobuso maršrutai. Todėl į darbą nuvykti be transporto priemonės neįmanoma. Vaikas lanko mokyklą, būrelį todėl ta situacija sudėtinga, prašo atsižvelgti į G. Č. situaciją ir tenkinti jos skundą ir neatimti teisės vairuoti transporto priemonę. Jeigu nuobauda nebūtų sumažinta, tai prašytų leisti ją sumokėti dalimis.

Į teismo posėdį neatvyko skundžiamą Nutarimą priėmusios Institucijos atstovas (apie posėdį pranešta el. paštu ir per EPP), todėl skundas išnagrinėtas atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Iš skundo turinio matyti, kad G. Č. administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje neginčija, tačiau nesutinka su jai paskirta nuobauda ir administracinio poveikio priemone.

Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

G. Č. Institucijos nutarimu yra nubausta už tai, kad vairavo transporto priemonę, neturėdama teisės ją vairuoti, kai šios teisės nėra susigrąžinusi.

ANK 424 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – Kelių eismo taisyklės) 5 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis. Pažymėtina, kad kiekvienas asmuo, norintis įgyti teisę vairuoti transporto priemones, privalo išlaikyti atitinkamą egzaminą – teorinių žinių patikrinimą, į kurį įeina ir žinios apie teisės aktų reikalavimus, keliamus eismo dalyviams. Remiantis tuo preziumuojama, kad transporto priemonės vairuotojas šias taisykles moka, žino jose nustatytus reikalavimus bei draudimus, t. y. ir Kelių eismo taisyklių 14 punkte nustatytą draudimą vairuoti transporto priemones asmenims, neturintiems šios teisės, ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, ši teisė grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą. Kartu tai reiškia, kad asmuo, praradęs teisę vairuoti, prieš vairuodamas transporto priemonę, visuomet turi pareigą įsitikinti, kad šią teisę tinkamai susigrąžino. (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-413-873/2024).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. IV-418 patvirtinto Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 9 punktu, asmenys, iš kurių teisė vairuoti buvo atimta, siekdami susigrąžinti teisę vairuoti, pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, VĮ „Regitra“ vairuotojo pažymėjimus išduodančiam padaliniui pateikia prašymą grąžinti teisę vairuoti (prašymo forma nustatyta Aprašo priede) ir Aprašo 9.1–9.3 papunkčiuose nurodytus dokumentus. Taigi, teisės vairuoti transporto priemonę grąžinimas siejamas ne tik su šios teisės atėmimo termino pasibaigimu, papildomo vairuotojų mokymo baigimu, bet ir su juridiniu faktu – įgalioto pareigūno sprendimu.

Skunde nurodyta, kad Pareiškėja nežinojo apie būtinybę išklausyti papildomus vairavimo kursus. Teismo posėdžio protokoluose bei priimtuose nutarimuose nėra pateiktos tiesioginės nuorodos, jog asmuo po padaryto pažeidimo privalo baigti minėtus kursus, tačiau tai neatleidžia pareiškėjos nuo pareigos laikytis KET reikalavimų. Pagal KET 5 punktą, visi eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas, mokėti Kelių eismo taisykles bei jų laikytis. Šiuo atveju, G. Č. veiksmai vertinami kaip nerūpestingumas, kadangi eismo dalyviai privalo ne tik išmanyti, bet ir laikytis visų kelių eismo saugumą reglamentuojančių teisės aktų. Teismas primena, kad teisės aktų nežinojimas nepašalina atsakomybės, todėl pareiškėjos pateikti argumentai atmetami kaip teisiškai nepagrįsti.

Pareiškėja skunde nurodo, kad jos nusižengimas buvo padarytas dėl neatsargumo ir nepakankamo rūpestingumo. Šie G. Č. argumentai atmetami kaip nepagrįsti, kadangi pagal ANK 9 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas gali būti padarytas ir dėl nepagrįsto pasitikėjimo arba nerūpestingumo, todėl tai nešalina ir nelengvina Pareiškėjos atsakomybės už padarytą administracinį nusižengimą.

Byloje yra duomenų, kad Pareiškėja augina mažametį vaiką, mokėsi ir baigė papildomą vairuotojų mokymą, sumokėjo 3,50 Eur už teisės vairuoti grąžinimą, yra paėmusi vartojimo kreditą 8 000 Eur sumai. Nurodytos aplinkybės turi reikšmės svarstant pareiškėjai paskirtos administracinės nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės švelninimo klausimą, tačiau nepanaikina jos atsakomybės už padarytą administracinį nusižengimą.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) arba ją švelninant, tačiau tai, kad nuobauda (administracinio poveikio priemonė) asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019).

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, pareiškėjos G. Č. paaiškinimus, yra pagrindo manyti, kad ji padarė atitinkamas išvadas dėl savo veiksmų. Jos elgesio, įvertinus administracinių nusižengimų registro duomenis, negalima traktuoti nepriekaištingo elgesio, susijusio su transportu ir kelių ūkiu, nes vien per paskutinius metus ji bausta net du kartus. Apskritai Pareiškėja penkerių metų laikotarpyje administracine tvarka bausta už nesunkius nusižengimus transportui ir kelių ūkui, tačiau paskirtas baudas sumokėjusi, o padarytas tokio pobūdžio administracinis nusižengimas yra vienkartinis.

Vienok, atsižvelgtina ir į tai, kad Pareiškėja augina mažametį vaiką, yra paėmusi vartojimo kreditą 8 000 Eur sumai, taip pat į tai, kad administracinis nusižengimas padarytas dėl asmens nerūpestingumo, Pareiškėja su nusižengimu sutiko ir nuoširdžiai gailėjosi, be to, neigiami padariniai dėl to nekilo. Svarbu pažymėti, jog Pareiškėja pateikė med. dokumentus, įrodančius, jog jos motinai, kuri prižiūri Pareiškėjos vaiką šiai dirbant, buvo atlikta operacija. Pareiškėjos teigimu, teisė vairuoti automobilį Pareiškėjai, gyvenančiai ir dirbančiai skirtinguose vietovėse, būtinai reikalinga, nes viešasis transportas nevažiuoja po jos darbo valandų, todėl ji tiesiog negalėtų po darbo valandų grįžti namo viešuoju transportu; artimųjų, kurie galėtų ją parvežti nėra – su vaiko tėvu ji seniai negyvena kartu, tėvas yra miręs (pateiktas medicininis mirties liudijimas).

Atkreiptinas Pareiškėjos dėmesys, kad teismų praktika šio pobūdžio bylose visgi formuojama ta linkme, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymas asmenims, kurie tam tikrus administracinius nusižengimus padarė dėl nepakankamo teisės aktų suvokimo, nesidomėjimo tinkamu savo pareigų atlikimu bei pasyvaus elgesio, iš esmės reikštų nebaudžiamumo politikos pripažinimą bei formavimą. Tai taip pat neatitiktų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, kad ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymas galimas tik išskirtiniais atvejais (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-249-885/2024).

Šiuo konkrečiu atveju, įvertinus tiek padaryto nusižengimo pobūdį, pavojingumą bei padarymo aplinkybes, tiek ir Pareiškėją charakterizuojančius duomenis, darytina išvada, jog administracinio poveikio priemonė nėra naikintina, nes administracinis nusižengimas yra padarytas dėl pačios pareiškėjos nerūpestingumo, esant anksčiau baustai administracine tvarka, kita vertus, paskyrus trumpesnį administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo terminą, bus užtikrinama teisės pažeidimų prevencija, kuri, atsižvelgus į Pareiškėjos asmenybę bei susiklosčiusią jos šeimos situaciją, bus pasiekta švelnesnėmis priemonėmis ir, tikėtina, G. Č. pateisins teismo parodytą pasitikėjimą ja. Todėl skundžiamas nutarimas keistinas dalyje, kurioje G. Č. paskirta administracinė poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas 6 mėnesiams, ir už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą G. Č. skirtina administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas 2 mėnesiams (ANK 34 straipsnio 6 dalis).

Paskirta nuobauda nėra mažintina, kaip to prašo Pareiškėja ir jos gynėja advokatė, atsižvelgiant aukščiau minėtas aplinkybes: administracinis nusižengimas yra padarytas dėl pačios pareiškėjos nerūpestingumo, paskutinių penkerių metų laikotarpyje Pareiškėja bausta administracine tvarka už transporto ir kelių ūkio pažeidimus. Kita vertus, G. Č. prašė leisti paskirtą nuobaudą sumokėti per ilgesnį laikotarpį. Teismas atsižvelgdamas į Pareiškėjos turtinę padėtį (dirbanti, auginanti mažametį vaiką, vaiko tėvas prie išlaikymo neprisideda (iš žodžių)), nuobaudos dydį bei kitas šiam klausimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį paskirtos nuobaudos savanoriško mokėjimo laikotarpį, t. y. nustatyti 6 mėnesių laikotarpį.

Kitoje dalyje nutarimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 6 dalimis,

nutaria:

pareiškėjos G. Č. skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. lapkričio 21 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-30411-2024 administracinio nusižengimo byloje pakeisti. Taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir už administracinio nusižengimo, numatyto 424 straipsnio 3 dalyje padarymą G. Č. paskirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 (dviem) mėnesiams.

Nustatyti G. Č. 6 (šešių) mėnesių terminą paskirtai administracinei nuobaudai sumokėti.

Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.