- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-24
- Bylos Nr.
- AN2-249-885/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00593-2024-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Arūnas Bartkus
- Pareiškėjas
- V. V.
- Kategorijos
- 1.4.3Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas (ANK 28 str.)
- 17.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 17.11.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 22.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 22.11.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Bartkus rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 7 d. nutarties, kuria iš dalies patenkintas pareiškėjo V. V. skundas ir pakeista Institucijos vyresniojo specialisto 2024 m. kovo 5 d. nutarimo Nr. 0239-ANR_N-31394-2024 dalis, kuria pareiškėjui paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) atėmimas 9 mėnesiams, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų (toliau – ir ANK) 34 straipsnio 6 dalį, nutarta neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) atėmimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. Institucijos vyresniojo specialisto 2024 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 0239-ANR_N-31394-2024 V. V. buvo pripažintas kaltu padarius ANK 416 straipsnio 3 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius nusižengimus dėl to, kad jis, (duomenys neskelbtini), 2023 m. kovo 9 d. 13.16 val. vairavo transporto priemonę – automobilį „Volvo FL240“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir nustatytą 50 km/h greitį viršijo 26 km/h, t. y., važiavo 76 km/h greičiu (įvertinus paklaidą); taip pat jis vairavo transporto priemonę neturint teisės vairuoti, kai pasibaigus teisės atėmimo vairuoti terminui, neįvykdė sąlygų ją susigrąžinti. Šiais savo veiksmais V. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 127 ir 14 punktų reikalavimus. V. V. administracinę atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, tačiau nustatyta sunkinanti aplinkybė – tame pačiame ANK straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas. Atsižvelgiant į tai, V. V. paskirta subendrinta nuobauda – 375 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – 9 mėnesių laikotarpiui specialios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 7 d. nutartimi V. V. skundas patenkintas iš dalies bei Institucijos vyresniojo specialisto 2024 m. kovo 5 d. nutarimas Nr. 0239-ANR_N-31394-2024 pakeistas iš dalies, pritaikant ANK 34 straipsnio 6 dalį ir nutariant neskirti pareiškėjui administracinio poveikio priemonės – specialios teisės atėmimo.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei prašymai
3. Apeliaciniame skunde prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 7 d. nutartį ir palikti galioti Institucijos 2024 m. kovo 5 d. nutarimą Nr. 0239-ANR_N-31394-2024.
3.1. Institucijos nuomone, skundžiamoje nutartyje išdėstytos aplinkybės nėra tokios išskirtinės, kad jomis remiantis būtų pagrindas paskirtą administracinio poveikio priemonę panaikinti. Nors teismas teigė, kad neturi pagrindo netikėti V. V. paaiškinimais, kad jis nežinojo, kokia tvarka yra taikoma dėl teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimo ir manė, jog sumokėjus baudą ir suėjus nustatyto termino pabaigai, šią teisę susigrąžins savaime, aktualioje teismų praktikoje yra ne kartą pasisakyta, jog preziumuojama, kad transporto priemonių vairuotojai žino KET ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) nuostatas bei juose nustatytus reikalavimus ir draudimus.
3.2. Pabrėžiama, kad priešingas aiškinimas sudarytų nepagrįstas prielaidas tik pagal asmens deklaruojamą subjektyvų teisės aktų suvokimą arba nesuvokimą netaikyti administracinio poveikio priemonės iš esmės kiekvienam panašioje situacijoje atsidūrusiam vairuotojui ir taip keltų sumaištį teisinėje sistemoje bei neatitiktų teisingumo principo reikalavimų. Be to, nors pirmosios instancijos teismas teigė, kad V. V. veika nesukėlė jokių pavojingų padarinių ir nesutrukdė kitų eismo dalyvių veiklos, pabrėžtina, kad šios aplinkybės nesudaro pagrindo neskirti administracinio poveikio priemonės, kadangi aptariamos administracinio poveikio priemonės paskyrimas užtikrintų kitų eismo dalyvių saugumą.
3.3. Remdamasi formuojama teismų praktika aktualiose bylose Institucija akcentuoja tai, kad administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė) gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y., nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nurodytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) arba ją švelninant, tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą ir kitų prašymų negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš dalies tenkinti V. V. skundą ir pakeisti Institucijos 2024 m. kovo 5 d. nutarimą, nutariant neskirti pareiškėjui administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimą 9 mėnesiams, todėl apeliacinės instancijos teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
5. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde Institucija iš esmės neginčija V. V. kaltės dėl ANK 416 straipsnio 3 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymo. Apeliacinės instancijos teismas, nesant atskirų nesutikimo dėl šių klausimų argumentų, plačiau dėl to nepasisako, kadangi Institucija iš esmės nesutinka tik su administracinio poveikio priemonės paskyrimo panaikinimu pareiškėjui V. V..
6. Kaip yra matyti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 7 d. nutarties, pirmosios instancijos teismas nutarė panaikinti administracinio poveikio priemonės paskyrimą V. V., kadangi nėra pagrindo netikėti išsamiais pareiškėjo paaiškinimais, kad jis nežinojo, kokia tvarka yra taikoma dėl teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimo, todėl V. V. padarytas administracinis nusižengimas negali būti laikomas tokio paties pavojingumo kaip nusižengimas, kai asmuo sąmoningai vairuoja transporto priemonę, neturėdamas teisės jo vairuoti, suvokia, kad tokiu elgesiu daro teisės pažeidimą, tačiau vis tiek pasirenka tokį elgesio variantą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, daro išvadą, kad vien tik šios aplinkybės savaime nesudaro pagrindo naikinti Institucijos nutarimą dalyje.
7. ANK 424 straipsnio 7 dalyje yra numatyta, kad už ANK 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.
8. ANK 22 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, kuri ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Administracinių nuobaudų paskirtis, vadovaujantis ANK 22 straipsnio 2 dalimi, yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, o taip pat ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis tam, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti arba apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.
Žemesnės instancijos teismas
9. Administracinė nuobauda yra skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis ANK bendrosios dalies nuostatų bei vadovaujantis teisės viršenybės, operatyvumo ir protingumo bei proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1-2 dalys). ANK bendrojoje dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys yra parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Be to, ANK aiškiai ir konkrečiai nurodo specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymo kriterijus. ANK 34 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta tai, jog asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal ANK specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar ją sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien tik atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, yra nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į šių aplinkybių kiekį ir reikšmingumą.
10. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir ją sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje yra numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos arba administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas arba administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.
11. Visų pirma pažymėtina, kad dėl KET pažeidimų pareiškėjas yra baudžiamas ne pirmą kartą. Kaip matyti iš 2024 m. balandžio 8 d. Administracinių nusižengimų registro (b. l. 92–99), penkerių metų laikotarpyje V. V. administracine tvarka baustas devynis kartus už administracinius nusižengimus, susijusius su transportu ir kelių ūkiu, ne visos jam paskirtos baudos yra sumokėtos. Nepaisant to, kad jo padaryti pažeidimai nėra šiurkštūs, šios aplinkybės parodo, kad pareiškėjas iš esmės nėra pavyzdingas vairuotojas. Vien tik tai, kad didžioji dalis V. V. paskirtų baudų yra sumokėtos, o šis administracinis nusižengimas buvo labiau atsitiktinio pobūdžio, neleidžia nekreipti dėmesio į tai, kad KET nesilaikymas neigiamai charakterizuoja V. V..
12. Nors sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog Institucijos 2022 m. rugsėjo 15 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. 00-ANR_P-472940-2022 (b. l. 118–120) formaliai nurodyta, kad: „Specialioji teisė grąžinama nustatyta tvarka“, nenukreipiant į jokius konkrečius teisės aktus ir (ar) poįstatyminius teisės aktus, interneto tinklalapius, kuriuose būtų detaliai nurodyta ir (ar) išaiškinta minėta tvarka, tačiau tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negali būti esminė aplinkybė, sprendžiant dėl V. V. nubaudimo. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad V. V. 17 metų dirba vairuotoju UAB „(duomenys neskelbtini)“, taigi privalo žinoti tiek KET, tiek ir kitus kelių eismą bei kelių transporto priemonių vairavimą reglamentuojančius teisės aktus bei poįstatyminius teisės aktus, o jų nežinant (neprisimenant), turi dėti pastangas domėtis teisės aktų pakeitimais bei žinoti, kur galima pasitikrinti reglamentavimą vienu ar kitu klausimu.
11.1. KET 5 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti SEAKĮ, mokėti KET bei jų laikytis. KET 6 punkte įtvirtinta, kad kiekvienas eismo dalyvis turi teisę naudotis keliais, laikydamasis SEAKĮ ir kitų įstatymų, KET ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, tvarkos ir apribojimų. Minėtos nuostatos įtvirtina pareigą bet kuriam eismo dalyviui žinoti ne tik KET nuostatas, tačiau ir SEAKĮ įtvirtintus reikalavimus, įpareigojimus bei draudimus. Be to, SEAKĮ 24 straipsnis numato teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir grąžinimą, taigi minėtų veiksmų tvarka yra aiškiai įtvirtinta teisės aktuose ir prieinama. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į ANK 686 straipsnio 4 dalį, kurioje yra numatyta, kad pasibaigus paskirtam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, specialioji teisė grąžinama ir įgyjama SEAKĮ nustatyta tvarka.
11.2. Nors V. V. teigia manęs, kad teisė vairuoti kelių transporto priemones, suėjus minėtos teisės atėmimo terminui, pareiškėjui bus grąžinta savaime, toks jo neatidumas negali būti pagrindas sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės neskyrimo. Nėra pagrindo daryti išvadą, kad Institucijos 2022 m. rugsėjo 15 d. administracinio nusižengimo protokole nurodyta frazė: „Specialioji teisė grąžinama nustatyta tvarka“ sudarė pagrindą manyti, kad specialioji teisė pareiškėjui bus sugrąžinta šiam nieko nedarant, net atsižvelgus į tai, kad Institucijos 2024 m. kovo 5 d. nutarime minėta tvarka yra aprašyta plačiau, šiuo atveju nurodant ką pareiškėjui reikia atlikti ir kur reikia kreiptis dėl šio klausimo. Taip pat bylos medžiagoje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjo teisė kreiptis į atitinkamas institucijas dėl teisės vairuoti susigrąžinimo buvo apribota ar kaip kitaip neužtikrinti, jis, net ir manydamas, kad ši teisė bus sugrąžinta automatiškai, galėjo kreiptis į VĮ „Regitra“ arba policiją dėl specialiosios teisės susigrąžinimo procedūros, tačiau to nepadarė. Toks V. V. pasyvus elgesys nesudaro pagrindo spręsti, kad administracinio poveikio priemonė jam buvo paskirta netinkamai įvertinus visas bylos aplinkybes.
13. Lietuvos Respublikos teisėje galioja bendras principas, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalis). Preziumuojama, kad visi asmenys žino įstatymuose numatytas jų pareigas ir privalo jas vykdyti. Byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų ir rodytų išimtines aplinkybes, kurios sudarytų pagrindą V. V. neskirti administracinio poveikio priemonės, pritaikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Aplinkybės, kad V. V. nežino specialiosios teisės susigrąžinimo tvarkos, savaip interpretavo galiojančius nacionalinius teisės aktus, yra sukūręs šeimą, ilgai dirba vairuotoju UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra charakterizuojamas išimtinai teigiamai kaip pasitikėjimo vertas žmogus, negali būti vertinamos kaip išimtinės, kadangi jos egzistavo ir anksčiau, neatsirado staiga ir iš niekur, tačiau nebuvo pakankamos sustabdyti pareiškėją nuo administracinio nusižengimo padarymo. Pareiškėjo patiriami nepatogumai bei suvaržymai yra laikytini adekvačia jo neteisėto elgesio pasekme bei negali būti vertinami kaip pernelyg griežti ar neadekvatūs jo padarytam nusižengimui.
14. Papildomai pažymėtina, kad ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymas asmenims, kurie tam tikrus administracinius nusižengimus padarė dėl nepakankamo teisės aktų suvokimo, nesidomėjimo tinkamu savo pareigų atlikimu bei pasyvaus elgesio, iš esmės reikštų nebaudžiamumo politikos pripažinimą bei formavimą. Tai taip pat neatitiktų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, kad ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymas galimas tik išskirtiniais atvejais, t. y., nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas galėtų būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytas administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant.
15. Įvertinus pirmiau išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 7 d. nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta tinkamai neįvertinus visų bylos bei pareiškėją V. V. charakterizuojančių aplinkybių, todėl nurodyta nutartis yra naikinama ir paliekamas galioti ne teismo tvarka priimtas Institucijos nutarimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 7 d. nutartį ir palikti galioti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus vyresniosios specialistės Akvilės Žaludienės 2024 m. kovo 5 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR_N-31394-2024.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.