Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Oksanai Pavliukevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams J. K. ir N. K. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, tretieji asmenys: O. J., I. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu patikslino reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad A. K. šiuo metu jau yra pilnametė, todėl prašė reikalavimus, susijusius su A. K. palikti nenagrinėtus, tenkinti ieškinio reikalavimus, susijusius su nepilnametėmis E. K. ir V. K.. Atsakovų požiūris į vaikų auklėjimą ir savo gyvenimo būdą nesikeičia, jie negyvena kartu su savo nepilnamečiais vaikais, nesirūpina jais, neteikia išlaikymo, jau ilgą lauko tarpą nesprendžia alkoholio vartojimo problemos, nėra duomenų, kad jų elgesys artimiausiu metu galėtų keistis, todėl prašo neterminuotai apriboti tėvų valdžią, nustatyti vaikų gyvenamąją vietą, priteisti išlaikymą vaikams.

3. Atsakovai J. K. ir N. K. nepateikė atsiliepimo į ieškinį, taip pat nedalyvavo teismo posėdyje, nors buvo informuotas apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą (2 t., b. l. 43–44, 45–46).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

6. Byloje nustatyta, kad atsakovai J. K. ir N. K. yra A. K., gimusios (duomenys neskelbtini) E. K., gimusios (duomenys neskelbtini) V. K., gimusios (duomenys neskelbtini) tėvai (1 t., b. l. 47, 48, 49).

7. Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui proceso dalyviai gali laisvai disponuoti savo procesinėmis teisėmis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 13 straipsnis, 42 straipsnio 1 dalis). Viena iš dispozityvumo principo išraiškos formų yra ieškovo teisę bet kurioje proceso stadijoje atsisakyti nuo ieškinio (CPK 140 straipsnio 1 dalis), keisti ieškinio dalyką (CPK 141 straipsnis). Nagrinėjimo metu ieškovės atstovė teismo posėdžio metu patikslino ieškinio reikalavimus atsižvelgiant į tai, kad (duomenys neskelbtini) A. K. tapo pilnametė, todėl ieškovė atsisakė visų reikalavimų, susijusių su pilnamete tapusia A. K.. Įvertinus tai, kad toks atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms nuostatos, todėl atsisakymas nuo ieškinio šioje dalyje priimtinas ir byla šioje dalyje nutrauktina.

Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.

8. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tėvų pareiga dorai auklėti, prižiūrėti vaikus, rūpintis jų sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti juos, sudaryti palankias sąlygas jų visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali apriboti tėvų valdžią, kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-916/2021, 17 punktas). Jei tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas apriboti tėvų valdžią. Tėvų valdžiai apriboti pakanka nustatyti, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Tėvų pareigų nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms jau laikytina jų kaltais veiksmais, pagrindžiančiais netinkamą tėvų valdžios įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2008). Tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra ultima ratio (iš lot. kraštutinė priemonė), taikoma tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-916/2021, 17 punktas).

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovų šeima nuo 2013 m. balandžio 22 d. iki 2018 m. birželio 30 d. buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaita, nuo 2018 m. rugpjūčio 21 d. šeimai taikoma atvejo vadyba ir teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos namuose. Atsakovai daugiau nei keturi metus gyvena skyrium, nors santuoka nenutraukta, vaikai mokykloje patiria mokymosi sunkumus, praleidžia pamokas. Atsakovė piktnaudžiauja alkoholiu, vienoje darbovietėje geba išdirbti savaitę ar dvi, t. y. iki pirmo darbo užmokesčio mokėjimo, kas mėnesį dviem ar trims savaitėms išeina iš namų ir nesiima jokių priemonių problemoms, kylančioms dėl piktnaudžiavimo alkoholio vartojimu, spręsti, atsisako gydytis priklausomybę alkoholiui. Atsakovas yra atsiribojęs nuo vaikų priežiūros, turi menkus socialinius įgūdžius ir savarankiškai negeba spręsti šeimoje kylančių sunkumų, dirba neoficialiai, turi daug įsiskolinimų, gyvena atskirai, atsisakė priimti siūlomą mobiliosios komandos pagalbą. Šeima neturi nuosavo gyvenamojo būsto, vaikų tėvams trūksta tėvystės įgūdžių, jų nepilnamečiai vaikai neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, nuolat paliekami vieni arba vyresnių suaugusių savo seserų N. B. ir O. J. priežiūrai, tėvai nededa jokių pastangų, kad situacija šeimoje pasikeistų. Atlikus vaikų situacijos vertinimą buvo nustatytas vaiko teisių pažeidimus – tėvai nevykdo savo pareigų, vaikas buvo paliktas kitų asmenų priežiūrai, todėl A. K. 2022 m. liepos 2 d. vaiko laikino apgyvenimo akto pagrindu laikinai apgyvendinta pas vaikų seserį O. J., o V. K. ir E. K. – pas seserį N. B.. 2022 m. rugpjūčio 5 d. vaiko laikino apgyvendinimo aktų pagrindu, 2022 m. rugpjūčio 5 d. nutraukus vaikų laikiną priežiūrą pas N. B., visi trys vaikai laikinai apgyvendintos pas seserį O. J. jos gyvenamojoje vietoje. Įsiteisėjusia Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-9254-617/2022 leista paimti nepilnamečius vaikus A. K., E. K. ir V. K. iš jų tėvų J. K. ir N. K., nes vaikai faktiškai liko be atstovų pagal įstatymą, N. K. yra visiškai nusišalinęs nuo vaikų auklėjimo, gyvena atskirai nuo šeimos, dirba atsitiktinius darbus (neoficialiai), vaikų poreikiams lėšų neteikia, J. K. nedirba, Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nesiregistruoja, piktnaudžiauja alkoholiu, atsisako gydytis priklausomybę alkoholiui, periodiškai pasišalina iš namų. Civilinėje byloje Nr. eS2-9254-617/2022 buvo išklausyta nepilnametė A. K., ji patvirtino, kad tėvai ja ir jos jaunesnėmis seserimis nesirūpina, nuo 2022 m. birželio mėn. nematė motinos ir su ja nebendravo, tėvas gyvena atskirai ir jų poreikiais nesidomi, tėvai piktnaudžiauja alkoholiu (1 t., b. l. 115–118).

10. Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais Nr. A-556 ir A-558 nuo 2022 m. rugpjūčio 31 d. vaikams E. K. ir V. K. nustatyta laikinoji globa, laikinaisiais globėjais paskirti O. J. ir I. J., vaikų gyvenamoji vieta nustatyta globėjų šeimoje (1 t., b. l. 120–121, 125–126). Iš 2022 m. rugsėjo 28 d. Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktų (1 t., b. l. 127–133, 141–147) matyti, kad apsilankymų metu E. K. ir V. K. nurodė, kad nei mama, nei tėvas joms nepaskambina, nesidomi, E. K. papildomai paaiškino, kad paskutinį kartą tėvą matė rugpjūčio mėnesį, motina buvo atėjusi į namus, bet net nepaklausė kaip jai sekasi (1 t., b. l. 148–172).

11. Atvejo vadybininkui ir socialiniam darbuotojui bendraujant su N. K., jis pasižada imtis tam tikrų veiksmų, bet realių veiksmų neatlieka. J. K. sustabdytos socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos namuose, nes nuo 2022 m. birželio 14 d. neįmanoma su ja susisiekti, neatsako į socialinės darbuotojos darbui su šeimomis nuolatinius skambučius, pati neperskambina, atsisako nurodyti savo buvimo vietą, iš N. K., pilnametės dukters O. J. paaiškinimų žinoma, kad J. K. neturi pastovios gyvenamosios vietos, apsistoja pas pažįstamus asmenis ar savo tėvą, su artimaisiais nepalaiko nuolatinio ryšio. Pasak O. J., su nepilnamečiais vaikais motina vos kelis kartus bendravo telefonu. 2022 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje pilnametės J. K. ir N. K. dukros R. K., O. J. ir A. K. lankėsi pas senelį (duomenys neskelbtini) kaime, kur, jų teigimu, sutiko neblaivią motiną, J. K. nesidomėjo, kaip sekasi vaikams, paprašė pinigų. 2022 m. spalio 19 d. E. K. pati paskambino motinai, norėjo pabendrauti su vaizdu, tačiau motina atsisakė, teigdama, jog prastai atrodo. N. K. šiuo metu gyvena su drauge, draugės motinai nuosavybės teise priklausančiame bute, neturi pastovios gyvenamosios vietos dažnai ją keičia Nuo 2022 m. rugpjūčio mėnesio N. K. nesiregistravo papildomoms priklausomybių ligų konsultanto konsultacijoms, psichologo konsultacijai, nesikreipė į antstolio kontorą dėl turimų skolų grąžinimo, sutarties sudarymo, atsisakė lankyti pozityvios tėvystės mokymus, oficialiai neįsidarbino. Jis teigia, kad bendrauja su nepilnamečiais vaikais, tačiau O. J. nurodė, kad tėvas nesidomėjo dukrų gyvenimu. Rugsėjo mėnesį vaikų prašymu, N. K. kartu su dukromis nuvyko į (duomenys neskelbtini) miestą apsipirkti, nes tėvo vardu išduota socialinė „Maxima“ kortelė. 2022 m. spalio 19 d. bendraudamas su O. J. atsakovas N. K. žadėjo aplankyti dukras, tačiau jų neaplankė.

12. Atsižvelgiant į tai, kad atvejo vadyba atsakovų šeimai taikoma nuo 2018 m. rugpjūčio 21 d., dirbant su šeima nuolat buvo nuolat atkreipiamas dėmesys į alkoholio vartojimo problemų sprendimą, tačiau atsakovai nevykdo pagalbos plane numatytų įsipareigojimų, situacija šeimoje nesikeičia, atsakovai nededa pastangų ir nekeičia savo elgesio, neišreiškė noro susigrąžinti savo vaikų į šeimą (1 t., b. l. 148–172, 173–176, 181–184). Švenčionių rajono socialinių paslaugų centro 2022 m. spalio 24 d. motyvuotame siūlyme nurodoma, kad vykdant šeimos stebėseną, nustatyta, kad pagalbos planas nėra įgyvendinamas, visos įmanomos pagalbos šeimai priemonės buvo išnaudotos ir buvo neveiksmingos, o vaikų atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau išlieka realus pavojus vaikų fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ir (ar) gyvybei arba pavojus, galintis sukelti žalą vaikų sveikatai, pokyčiai šeimoje yra minimalūs, šeima tik iš dalies priima pagalbą (1 t., b. l. 185–192). N. K. ir J. K. ne kartą bausti administracinėmis nuobaudomis pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 72 straipsnį, 73 straipsnį dėl to, kad neužtikrino savo vaikams tinkamos priežiūros bei panaudojo tėvų valdžią priešingą vaikų interesams (1 t., b. l. 193–195, 196–202).

13. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad atsakovai J. K. ir N. K. vengia atlikti savo kaip tėvo ir motinos pareigas, nesirūpina vaikais, jų neišlaiko, nesistengia, kad vaikai augtų ir vystytųsi pilnavertėje, saugioje aplinkoje, atsakovai nesirūpina kasdieniais vaikų poreikiais, sveikata, ugdymu, jų neauklėja, nekeičia gyvenimo būdo, ignoruoja socialinių darbuotojų pastangas, visa tai rodo jų abejingumą savo tėviškoms/motiniškoms pareigoms. Nėra duomenų, kad atsakovai galėtų pakeisti savo gyvenimo būdą ir labiau įsitraukti į dukrų auklėjimą, rūpinimąsi, todėl vadovaujantis CK 3.180 straipsniu atsakovams taikytinas tėvų valdžios apribojimas vaikų E. K. ir V. K. atžvilgiu.

14. Pažymėtina, kad neterminuotai apribojus atsakovų kaip tėvo ir motinos valdžią vaikų atžvilgiu, sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaikais, jei tai neprieštarauja vaikų interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis), taip pat išlieka pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.195 straipsnis).

15. Išaiškintina atsakovams, kad tėvų – motinos ir tėvo neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad motina ar/ir tėvas pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu (CK 3.181 straipsnio 3 dalis).

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo iki globos nustatymo

16. CK 3.183 straipsnio 4 dalis įpareigoja sprendimą apriboti tėvų valdžią priėmusį teismą tuo pačiu sprendimu nustatyti vaikų gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo. Atsižvelgiant į tai, kad pakankamai ilgą laiko tarpą mažamečiais vaikais E. K. ir V. K. rūpinasi jų vyresnioji sesuo su sutuoktini, t. y. tretieji asmenys O. J. ir I. J., nes Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus jie paskirti laikinaisiais E. K. ir V. K. globėjas, byloje nėra duomenų, kad O. J. ir I. J. netinkamai vykdytų savo pareigas, todėl teismas nutaria iki teismo sprendimo dėl vaikų nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo abiejų nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su O. J. ir I. J..

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams

17. Teismas pažymi, kad tėvai turi pareigą vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Įstatyme nėra reglamentuota, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-916/2021, 54, 58, 59 punktai).

18. Nagrinėjamu atveju kreipdamasi į teismą ieškovė prašė iš atsakovų priteisti periodinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 250 Eur kiekvienam vaikui. Teismo posėdžio metu suinteresuoti asmenys nurodė, kad vaikų poreikiams tenkinti užtektų, kad atsakovai mokėtų po tokią sumą.

19. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, tačiau tėvų pareigos teikti vaikui išlaikymą nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-916/2021, 60 punktas ir jame nurodytą kasacinio teismo praktika). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 29 punktas; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018, 21 punktas; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 22 punktas).

20. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovai yra darbingi, darbingo amžiaus, tačiau oficialiai niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nesiregistruoja (1 t., b. l. 203, 205, 206, 209, 211, 212), neturi nekilnojamojo ar kito turto, proceso dalyvių teigimu, atsakovas lėšų gauna dirbdamas neoficialiai. Išanalizavęs byloje pateiktus duomenis apie atsakovų turtinę padėtį, teismas daro išvadą, kad nepilnamečių E. K. ir V. K. poreikiams ir atsakovų turtinei padėčiai proporcingas išlaikymo dydis yra po 250 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, todėl šis ieškinio reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovų priteistinas išlaikymas jų nepilnamečiams vaikams (išlaikymo sumą indeksuojant), jį teikiant nuo bylos iškėlimo teisme (t. y. 2022 m. lapkričio 10 d.) iki vaikų pilnametystės (CK 3.200 straipsnis).

21. Nepilnamečiams vaikams priteistų piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teisėmis skirtini globėjai (rūpintojai), su kuriais nustatoma vaikų gyvenamoji vieta (CK 3.190 straipsnio 1 dalis), todėl globėjams (rūpintojams) išaiškinama, kad vaikams skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas išimtinai tik vaikų interesams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

22. Šalims taip pat išaiškintina, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo vaikams priteisimo periodinėmis išmokomis neužkerta kelio ateityje, atsiradus naujų aplinkybių, pavyzdžiui, pasikeitus vaikų poreikiams ar šalių turtinei padėčiai, pakeisti tiek išlaikymo formą, tiek dydį (jį sumažinti arba padidinti) (CK 3.169 straipsnio 3 dalis, 3.201 straipsnio 1 dalis).

23. Vadovaujantis CPK 282 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

24. Nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis, 85 straipsnio 1 dalies 3, 10 punktai), nes vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktu šalys yra atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimą už reikalavimus dėl tėvų valdžios apribojimo. Nors ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tenkinus reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo ir priteisus iš atsakovų po 250 Eur dydžio periodinį išlaikymą kiekvienam vaikui, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi iš atsakovų priteistina po 135 Eur žyminio mokesčio.

25. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 59,76 Eur sumą (9 laiškai × 6,64 Eur), tai viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis, t. y. po 29,88 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 ir 6 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 6 dalimi, CPK 140 straipsnio 1 dalimi, 259–260 straipsniais, 263–265 straipsniais, 268–271 straipsniais, 402 straipsniu, 406 straipsniu, 407 straipsniu,

nusprendžia:

Nutraukti civilinę bylą dėl reikalavimų, susijusių su pilnametystės sulaukusia A. K..

Ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovės J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnamečių vaikų E. K., gimusios (duomenys neskelbtini) ir V. K., gimusios (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti atsakovo N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią nepilnamečių vaikų E. K., gimusios (duomenys neskelbtini) ir V. K., gimusios (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo nepilnamečių E. K., gimusios (duomenys neskelbtini) ir V. K., gimusios (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti O. J. ir I. J. šeimoje.

Priteisti iš atsakovės J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. K., gimusiai (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. K., gimusiai (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį kiekvienam vaikui, nuo bylos iškėlime teisme (2022 m. lapkričio 10 d.), mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. K., gimusiai (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. K., gimusiai (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį kiekvienam vaikui, nuo bylos iškėlime teisme (2022 m. lapkričio 10 d.), mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Vaikų išlaikymui priteistomis lėšomis, disponuoja globėjai (rūpintojai) uzufrukto teisėmis.

Sprendimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti valstybei iš atsakovės J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 135 Eur (vieną šimtą trisdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio. Išaiškintina, kad žyminis mokestis mokas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą 5660.

Priteisti valstybei iš atsakovės J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 29,88 Eur (dvidešimt devynis eurus 88 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Išaiškintina, kad bylinėjimosi išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, valstybei mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą 5662.

Priteisti valstybei iš atsakovo N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 135 Eur (vieną šimtą trisdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio. Išaiškintina, kad žyminis mokestis mokas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą 5660.

Priteisti valstybei iš atsakovo N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 29,88 Eur (dvidešimt devynis eurus 88 ct)išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Išaiškintina, kad bylinėjimosi išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, valstybei mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą 5662.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.

Sprendimo patvirtintas kopijas per 3 (tris) darbo dienas nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos išsiųsti dalyvaujantiems byloje asmenims, jų atstovams.