Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) sav., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, bedarbis, nevedęs, neteistas, kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

R. P. 2020 m. balandžio 25 d., apie 10.06 val., (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. 29, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Mazda 626, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

K. R. P. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje duodamas parodymus kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. balandžio 25 d., apie 10.00 val., jis iš (duomenys neskelbtini), važiavo į (duomenys neskelbtini) parduotuvę. Važiavo automobiliu Mazda 626, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Jis automobilį vairavo būdamas neblaivus, nes iš vakaro ir beveik per visą naktį jis gėrė degtinę. Jam atrodė, kad nėra girtas, todėl ir vairavo automobilį, nors žino ir supranta, jog girtam vairuoti yra draudžiama. Automobiliu jis naudojasi 8 metus, jam jš paliko sugyventinės dukros draugas. Transporto priemonė registruota jo vardu, o jis savo vardu jos neįsiregistravęs. Dėl savo poelgio labai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, patvirtina ir kiti baudžiamosios bylos faktiniai duomenys. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta L. R. parodė, kad R. P. yra jos sugyventinis. Ji su juo kartu gyvena apie 12 metų, adresu (duomenys neskelbtini). Jie kartu veda bendrą ūkį, sutaria gerai. 2020 m. balandžio 25 d., apie 10.00 val., ji kartu su R. važiavo į (duomenys neskelbtini) vienkiemio parduotuvę apsipirkti. V. M. 626 automobiliu, valstybinio numerio raidžių nepamena, bet skaičiai 867. Juos (duomenys neskelbtini), sustabdė policijos pareigūnai. P. R. paklausė ar jis yra blaivus, R. prisipažino, jog alkoholio vartojo iš vakaro. P. R. patikrino alkotesteriu girtumą. Kiek jam nustatė ji nematė ir nežino, tik vėliau R. pasakė, kad daug. 2020 m. balandžio 24 d. vakare ir naktį R. su kaimynu gėrė alkoholį. Ji ryte jam sakė, kad nevažiuotų, nes matė, kad dar jis nėra blaivus, bet R. pasakė, kad gerai jaučiasi ir gali važiuoti. Ji pati teisės vairuoti neturi, todėl vairuoti automobilio negali. Automobilis Mazda 626, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso R., nes jį padovanojo jiems jos dukra I. S. prieš išvažiuodama į užsienį gyventi ir dirbti, tai buvo kažkur prieš 8 metus. Dukra šį automobilį, kiek jai yra žinoma, įsigijo iš pažįstamo G. U., kuris taip pat gyvena ir dirba užsienyje. Dukra to automobilio savo vardu nepersirašė taip ir liko G. U. vardu. Jie juo taip ir visą laiką važinėjo. Techninei apžiūrai ir draudimui tai netrukdė (b. l. 19 – 22).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas Ž. Š. parodė, kad 2020 m. balandžio 25 d., apie 10.03 val., jam dirbant kartu su Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariato tyrėja N. Š. (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. 29, sustabdė patikrinti automobilį Mazda 626, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Priėjus prie automobilio vairuotojo, prisistačius ir paprašius pateikti vairuotojo pažymėjimą bei transporto priemonės dokumentus, jis juos pateikė. Nustatė, jog automobilį vairavo R. P.. Automobilyje su juo kartu važiavo moteris, kaip vėliau paaiškėjo, tai R. P. sugyventinė L. R.. Kalbant su R. P. pajuto nuo jo sklindantį alkoholio kvapą. Jis jo paklausė ar jis vartojo alkoholinių gėrimų, R. P. prisipažino, kad gėrė iš vakaro ir naktį. Jam buvo pasiūlyta alkotesteriu pasitikrinti blaivumą. R. P. sutiko, pirmo patikrinimo metu jam buvo nustatytas 2,01 promilių girtumas, antro patikrinimo metu nustatytas 1,95 promilių girtumas. Apie įvykį buvo informuotas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojas, automobilis nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, esančią Ūdrijos kel., Užubalių k., Alytaus r. (b. l. 25 – 27).

Neblaivumo nustatymo aktu užfiksuota, jog alkotesteriu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0230, R. P. pirmo tikrinimo metu 10.06 val. nustatytas 2,01 promilių girtumas, antro patikrinimo metu 10.27 val. nustatytas 1,95 promilių girtumas (b. l. 69).

Įvykio vietos apžiūros protokolu su nuotraukomis apžiūrėta ir užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Prie gyvenamojo namo Nr. 29, gatvėje stovi policijos pareigūnų tarnybinis automobilis su švyturėliais ir skiriamaisiais ženklais (duomenys neskelbtini) ir jų patikrinimui sustabdytas žalios spalvos automobilis Mazda 626, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas G. U. vardu, priklausantis R. P.. Įvykio vietos apžiūros metu paimti automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir R. P. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomi prie bylos (b. l. 9 – 16).

Byloje surinktų įrodymų visuma, t. y. paties kaltinamojo prisipažinimas, liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, neblaivumo nustatymo aktas, ir kiti byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti kelių transporto priemones neblaiviems asmenims, ir 2020 m. balandžio 25 d., apie 10.00 val., jis važiuodamas savo iš savo namų, adresu iš (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) vienkiemio parduotuvę, vairavo jam priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį Mazda 626, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą G. U. vardu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas R. P. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, pasitvirtino. K. R. P. būdamas neblaivus sąmoningai sėdo už vairo ir važiavo iš savo namų, esančių iš savo namų, adresu iš (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) parduotuvę, kol jį sustabdę policijos pareigūnai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“, pakeisto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 237 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ pakeitimo“ 4 punkto nustatyta tvarka, kaltinamajam nustatė 1,95 promilių girtumą. Tai kvalifikuojama kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimų pažeidimas (numato draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims). Kaltinamasis tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai, ar jų turto saugumui ir aplinkai. Tokiais veiksmais R. P. tyčia apsvaigęs nuo alkoholio vairavo transporto priemonę ir tokia veika kvalifikuojama kaip BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje yra numatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Prokurorė prašo skirti laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymą atidėti, vadovaujantis BK 68 ir 72 straipsniais, paskirti baudžiamojo poveikio priemones – dvejiems metams uždrausti naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones ir konfiskuoti automobilį.

Dėl bausmės

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, ir į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Kiekvienu atveju teismas privalo įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016).

Skirdamas R. P. bausmę teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. R. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). BK 60 straipsnyje numatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius R. P. – jis teisiamas pirmą kartą (b. l. 79), per pastaruosius 5 metus administracine tvarka baustas tik vieną kartą, paskirta nuobauda negalioja (b. l.78), nedirba (b. l. 75), registruojasi Užimtumo tarnyboje (b. l.74), narkologo – psichiatro įskaitoje neįrašytas (b. l. 73). Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą.

Kadangi kaltinamasis R. P. kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, todėl jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalys).

Dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise

BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise (ar ją įgyti) taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008, Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014). Įstatymas numato, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Baudžiamojo poveikio priemonės laiko nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės, o kartu kaltininkui skiriamos bausmės, individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę.

Teismas , spręsdamas dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo R. P. būtinumo, atsižvelgia į tai, kad jis yra neteistas, baustas administracine tvarka tik vieną kartą, automobilį vairavo būdamas neblaivus. Tai rodo, kad kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus dėl ko jo veiksmai buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas Administracinių nusižengimo kodekso, bet pagal BK nuostatas. N. R. P. veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, atsižvelgtina ir į kaltininko asmenybę, į tai, jog kaltinamasis yra bedarbis, todėl teisė vairuoti nėra būtina dėl darbo tiesiogiai susijusio su transporto priemonės vairavimu.

Įvertinus visus bylos duomenis, apibūdinančius R. P., jo veiksmus, asmenybę, tai, kad kaltininkas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nenukrypstant nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos, teismas sprendžia, kad kaltinamajam kartu su bausme tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-128/2008, Nr. 2K-103/2010, Nr. 2K-431/2013, Nr. 2K-401/2014, Nr. 2K-418-222/2016 ir kt.).

Kaip matyti iš bylos duomenų, 2020 m. balandžio 27 d. nutarimu skirti kardomąją priemonę, kaltinamajam buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento paėmimas ir paimtas jo vairuotojo pažymėjimas (b. l. 98 – 99). Nors dokumento – vairuotojo pažymėjimo – paėmimas šiuo atveju buvo tik kardomoji priemonė, vertinant faktiškai kaltinamojo patirtus suvaržymus, matyti, jog galimybės vairuoti transporto priemonę jis neteko iš karto po to, kai jam nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė, t. y. nuo 2020 m. balandžio 27 d., t. y. asmeniui buvo taikomi tokio paties pobūdžio ir griežtumo apribojimai (visiškas apribojimas naudotis teise vairuoti transporto priemones), kokie yra taikomi ir paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Todėl šiuo atveju teisinga baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę, t. y. nuo 2020 m. balandžio 27 d. (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis).

Teismo vertinimu, toks baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra proporcingas ir adekvatus padarytos nusikalstamos veikos ir nuteistojo asmenybės pavojingumui ir, teismo manymu, atitinka bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnyje (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis). Toks terminas nustatomas siekiant apriboti kaltinamojo galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą.

Dėl transporto priemonės konfiskavimo

BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. K. T. yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Nagrinėjamoje byloje automobilis Mazda 626, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), buvo panaudotas kaltinamajam R. P. darant nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, taigi automobilis Mazda 626, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone. Automobilis Mazda 626, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas G. U. vardu (b. l. 57).

Ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis patvirtino, kad automobilį vairavo būdamas neblaivus. Nurodė, jog automobilis faktiškai priklauso jam. Jam automobilį prieš 8 metus padovanojo sugyventinės L. dukra I. S., kuri Lietuvoje jau daug metų negyvena. Dovanojimo sutarties jie nesudarė. Automobilio savo vardu nepersirašė, visus tuos 8 metus ir važinėdavo, naudojosi registracijos liudijimu išduotu G. U. vardu. Kaip matyti iš bylos duomenų automobilis Mazda 626, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apdraustas G. U. vardu, tačiau draudėjo adresas nurodytas (duomenys neskelbtini), t. y. nurodytas kaltinamojo adresas. Įvertinus kaltinamojo parodymus, kuriuos patvirtino liudytojos I. S. parodymai, taip pat kitus bylos duomenis, daroma išvada, jog automobilis, nors yra registruotas G. U. vardu, faktiškai priklauso kaltinamajam R. P.. Šių nustatytų aplinkybių pagrindu automobilis Mazda 626, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atiduotas saugoti R. P. (b. l. 28), yra konfiskuojamas, kaip BK uždraustos nusikalstamos veikos priemonė.

V. Kiti proceso klausimai

Bylos duomenimis nustatyta, jog 2020 m. balandžio 28 d. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros nutarimu iki 2020 m. birželio 28 d. laikinai apribota nuosavybės teisė į automobilį Mazda 626, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 93 – 94). Vadovaujantis BPK 151 straipsnio 8 dalimi, laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliekamas galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios (automobilio konfiskavimo), o jį pradėjus vykdyti, panaikinamas.

K. R. P., vadovaujantis BPK 119 straipsniu bei 139 straipsnio 3 dalimi, iki nuosprendžio vykdymo pradžios paliekamos galioti kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas, paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), o jį pradėjus vykdyti, panaikinamos (b. l. 98 -99, 103 – 104, 108 – 109).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vairuotojo pažymėjimas, Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas voke prie bylos, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, perduodamas VĮ Regitra (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 ir punktas).

Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 302-305, 307-308, 313 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir R. P. paskirti galutinę 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Skaičiuoti bausmės pradžią nuo R. P. faktinio sulaikymo dienos.

Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius 2019 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. V-271, išaiškinti R. P., kad jis privalo ne vėliau kaip per 7 dienas po šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, atvykti atlikti arešto bausmės į Alytaus pataisos namus adresu Ulonų g. 8, Alytaus m., įstaigos darbo metu ir darbo dienomis.

Išaiškinti papildomai, kad jeigu R. P. dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalės nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, tai jis privalo raštu ar elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turi atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti R. P. baudžiamojo poveikio priemonę – 2 (dvejus) metus uždrausti naudotis (įgyti) specialiąja(-ą) teise(-ę) – teise(-ę) vairuoti transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2019 m. balandžio 27 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti R. P. priklausantį automobilį Mazda 626, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), atiduotą saugoti R. P..

Palikti galioti R. P. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti, panaikinti.

Palikti galioti automobiliui Mazda 626, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą iki nuosprendžio įvykdymo (automobilio konfiskavimo), o jį pradėjus vykdyti, panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti R. P. vairuotojo pažymėjimą (Nr. (duomenys neskelbtini)) kartu su nuosprendžiu VĮ Regitra.

Informuoti kaltinamąjį R. P. apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.