- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2024-03-07
- Bylos Nr.
- II-198-1078/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00054-2024-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ieva Narbutaitė
- Pareiškėjas
- K. R.
- Nukentėjusysis
- A. Č.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo K. R. (toliau – ir Pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos A. L. 2023 m. lapkričio 21 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-28379-2023.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyresniosios tyrėjos A. L. nutarimu Nr. 10-ANR_N-28379-2023 (toliau – ir skundžiamas nutarimas) K. R. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 3 dalį, jam paskirta administracinė nuobauda – 1200 Eur ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 36 mėnesiams, dėl to, kad jis 2023 m. lapkričio 5 d., apie 21.40 val., (duomenys neskelbtini), stovėjimo aikštelėje, vairavo transporto priemonę „Mercedez Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai buvo nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis (1,44 prom.) ir nesilaikė saugaus atstumo, kliudydamas kitą transporto priemonę – automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Nesutikdamas su skundžiamu nutarimu, įgaliotas pareiškėjo atstovas advokato padėjėjas R. K. teismui pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti 2023 m. lapkričio 21 d. Institucijos nutarimą Nr. 10-ANR_N-28379-2023 ir K. R. veiką perkvalifikuoti pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, paskiriant 800 Eur baudą bei taikyti ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytą alternatyvią administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams, skiriant draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 1 metams. Skundas motyvuojamas tuo, jog Pareiškėjas neginčija aplinkybės, jog jis, būdamas neblaivus, vairavo automobilį ir važiuodamas atbuline eiga kliudė kitą transporto priemonę, tačiau nesutinka, jog tuomet, kai jis kliudė kitą automobilį, šiam automobiliui buvo padaryta kokia nors žala. Pareiškėjo ir jo atstovo vertinimu, byloje nėra surinkta duomenų, kurie leistų vienareikšmiškai teigti, jog automobiliui „BMW“ susidūrimo metu buvo padaryti kokie nors apgadinimai. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog policijos pareigūnai įvykio vietoje surašė administracinio nusižengimo protokolą, kuriame K. R. veiksmai kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, 422 straipsnio 5 dalį, o skundžiamu nutarimu asmuo nubaustas pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį. Skunde pabrėžiama, jog K. R. negalėjo būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, kadangi nėra administracinio įvykio sudėties, įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę dėl padarytos žalos kitam asmeniui ar kitų asmenų turtui. Pagal suformuotą teismų praktiką, norint asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą, o šiuo atveju duomenų apie padarytą žalą kitų asmenų turtui byloje – nėra. Pareiškėjo atstovas pabrėžia, jog K. R. veika atitinka ANK 422 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto nusižengimo požymius, nes iš aplinkybių matyti, kad pareiškėjas transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, t. y. buvo nustatytas lengvas neblaivumas.
Atsiliepimas
Skundžiamą nutarimą priėmusi institucija pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašoma palikti Skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti. Institucijos atsiliepime nurodoma, jog aplinkybės, kad apgadinto automobilio savininkas ar valdytojas neketina tvarkyti padarytų apgadinimų, vertina apgadinimus kaip nežymius, nešalina asmens atsakomybės pagal ANK atitinkamas normas, o yra reikšmingos skiriant kaltam asmeniui nuobaudas, jei yra visi kiti būtini administracinei atsakomybei kilti elementai. Nagrinėjamu atveju byloje yra neginčytinai nustatyta, kad 2023 m. lapkričio 4 d. apie 21 val. 40 min., (duomenys neskelbtini), automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas K. R., atsitrenkė į stovintį automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko nežymiai buvo apgadintas minėto automobilio priekinis bamperis. Tai, kad smūgis buvo stiprus liudija ir byloje esantys liudytojų paaiškinimai. Nors liudytojai tiesiogiai nematė įvykio, tačiau automobilių susidūrimo garsą išgirdo būdami garažo viduje. Skundžiamas nutarimas priimtas, išnagrinėjus ir įvertinus surinktų įrodymų visumą, paskirta nuobauda adekvati tokio pobūdžio nusižengimui, todėl nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas K. R. nurodė, jog įvykio dieną, grįžęs po darbo, nusprendė pastatyti automobilį prie garažų. Kiek vėliau su draugais išgėrė alaus, bet jautėsi gerai ir nusprendė pastatyti mašiną į garažą. Statydamas mašiną į garažą, pajuto, jog atsirėmė į kitą automobilį – „BMW“. Apžiūrėjęs „BMW“ automobilį, į kurį atsirėmė, nepamatė jokių akivaizdžių padarytų apgadinimų. Tada išėjo jaunuolis, kuris nurodė, jog tai yra jo mamos automobilis. Atėjusi „BMW“ automobilio savininkė nurodė, jog jis turi sumokėti 900 Eur už bamperį ir dar papildomai 2000 Eur, jog ji nekviestų policijos. Jis nusprendė pats iškviesti policiją. Atvykus pareigūnams, jam buvo nustatytas 1,44 prom. neblaivumas, tačiau nesijautė labai apsvaigęs. Dėl to, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, nuoširdžiai gailisi.
Teismo posėdžio metu K. R. įgaliotas atstovas advokato padėjėjas R. K. prašė tenkinti teismui pateiktą skundą jame nurodytais motyvais, papildomai nurodė, kad nukentėjusioji A. Č. į draudimo kompaniją dėl žalos atlyginimo kreipėsi praėjus 1 mėnesiui po įvykio. Per tokį laiko tarpą, naudojant transporto priemonę, nukentėjusiajai galėjo atsitikti ne vienas kitas autoįvykis. Iš nukentėjusios pateiktų draudimo kompanijai nuotraukų matyti, kad atsilupusi apatinė nukentėjusios automobilio bamperio dalis, tačiau akivaizdu, kad K. R. automobiliui įsirėmus į nukentėjusiosios automobilį, ta bamperio dalis būtų buvusi įspausta į vidų, o ne kaip pateikiama nuotraukose – atsilupusi. Tokie bamperio sugadinimai galėjo atsirasti nukentėjusiajai užvažiavus ant aukštesnio borto arba ant sustumto sušalusio sniego. Akivaizdu, kad visi šie nukentėjusiosios automobilio „BMW“ bamperio sugadinimai negalėjo būti padaryti dėl pareiškėjo veiksmų.
Nukentėjusioji A. Č. teismo posėdžio metu nurodė, jog „BMW“ automobilis yra jos. Įvykio metu įvykio vietoje jos nebuvo. Po įvykio kreipėsi į draudimą. Iš draudimo kompanijos (duomenys neskelbtini) gavo išmoką – 413,43 Eur. Nepildė jokių dokumentų, tik nusiuntė nuotraukas, kas yra apgadinta, paties automobilio nereikėjo atvaryti. Į draudimo kompaniją kreipėsi po įvykio praėjus mėnesiui, nes nežinojo, jog gali kreiptis. Kada turėjo laiko, tada ir kreipėsi. Pažymi, jog buvo žala padaryta automobilio „BMW“ bamperiui. Dokumentus, kurie buvo gauti iš draudimo kompanijos – ištrynė. Kaip pareiškėjas K. R. įvažiavo į jos automobilį „BMW“ – nežino, po šio įvykio pati neužfiksavo pažeidimų, o draudimo kompanijos nustatytų apgadinimų negali pakomentuoti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Pagal ANK 567 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ta pati nuostata numatyta ir ANK 617 straipsnyje, kai administracinio nusižengimo byla nagrinėjama ne teismo tvarka.
Skundžiamu nutarimu pareiškėjas nubaustas pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį. ANK 423 straipsnio 3 dalyje įtvirtina atsakomybė už neblaivių (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) <...> asmenų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą).
Taigi, siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį reikia nustatyti, jog buvo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kad tokį pažeidimą padarė asmuo, būdamas neblaivus ir kad toks pažeidimas lėmė svetimo turto sugadinimą ar kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą. Pažymėtina, jog suformuotoje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog atsakomybė už tokio pažeidimo padarymą gali kilti tik tuomet, kai yra nustatoma būtent kitam asmeniui, t. y. ne KET pažeidėjui, priklausančio turto sugadinimas.
Teismui pateiktame skunde nėra ginčijamos aplinkybės, jog pareiškėjas būdamas neblaivus (1,44 prom.) vairavo automobilį „Mercedez Benz,“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir kliudė nukentėjusiajai A. Č. priklausantį automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju keliamas klausimas, ar minėto įvykio metu, pareiškėjo vairuotam automobiliui atsitrenkus į nukentėjusiosios autmobilį, pastarajm automobiliui buvo padaryta kokia nors reali žala.
Susipažinus su teismui pateikta bylos medžiaga, nustatyta, kad pareiškėjo kaltė dėl minėto administracinio nusižengimo padarymo yra grindžiama policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu (b. l. 22) ir liudytojų paaiškinimais (b. l. 27, 28, 29). Iš 2023 m. lapkričio 5 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, jog K. R. užkliudė nukentėjusiosios automobilį „BMW“ taip pat, tai, jog K. R. įvykio metu buvo nustatytas neblaivumas (1,44 prom.). Iš liudytojų parodymų yra matyti tik tai, kad jie visi girdėjo susidūrimo garsą.
Nagrinėjant skundą teisme, buvo apklausta nukentėjusioji, kuri nurodė, jog praėjus mėnesiui po eismo įvykio kreipėsi į draudimo kompaniją dėl automobilio „BMW“ sugadinimo, jai buvo išmokėta draudimo išmoka. Nukentėjusioji negalėjo paaiškinti, kodėl į draudimo bendrovę kreipėsi tik po mėnesio, teigdama, jog kada norėjo, tada ir kreipėsi. Bylos nagrinėjimo metu iš draudimo bendrovės, išmokėjusios nukentėjusiajai draudimo išmoką, buvo gautos ir nuotraukos, kurias pateikė nukentėjusioji, pagrįsdama reikalavimą dėl žalos atlyginimo.
Susipažinus su nukentėjusiosios draudimo kompanijai pateiktomis nuotraukomis, taip pat automobilio „BMW“ nuotraukomis, darytomis iškart po eismo įvykio, teismo vertinimu, negalima daryti kategoriškos išvados, jog draudimo kompanijai pateiktose nuotraukose užfiksuoti „BMW“ sugadinimai buvo padaryti būtent nagrinėjamo įvykio metu. Pirmiausia pažymėtina tai, jog iškart po automobilio susidūrimo darytos nuotraukos nėra itin informatyvios – darytos prietemoje, nesinaudojant liniuote, dėl ko negalima įvertinti apgadinimų lokalizacijos, neatliktas automobilių sugretinimas. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog draudimo bendrovei pateiktose nuotraukose yra užfiksuotas bamperio apgadinimas – vienos iš dalies atsiskyrimas nuo visumos, t. y. bamperio dalis yra „atsiknojusi“, tačiau įvykio vietoje darytose automobilio „BMW“ nuotraukose toks akivaizdus bamperio sugadinimo nėra fiksuotas. Be to, pateiktose draudimo bendrovei nuotraukose yra fiksuojamas ir automobilio statymo asistento daviklio gedimas, tačiau įvykio vietoje tai fiksuota nebuvo, nors manytina, jog apie tokį gedimą automobilio sistema informuoja įjungus variklio degimą.
Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka daryti išvadoms apie asmens kaltumą ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių nusižengimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimą protokolą surašiusi institucija, todėl ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent kaltinimą pateikusiai institucijai, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-208-166/2014). Teismo manymu, šioje byloje, atsižvelgiant į tai, kad iškart po įvykio automobilių apgadinimai buvo užfiksuoti nekokybiškai – netinkamai apšviesti, nebuvo naudojamos liniuotės, neatliktas ant automobilių buvusių apgadinimų sugretinimas, taip pat tai, jog nukentėjusioji į draudimo bendrovę dėl draudimo išmokos kreipėsi tik po mėnesio, nėra aišku, kada darytos nuotraukos, kurios buvo pateiktos draudimo bendrovei, taip pat tai, kad automobilis „BMW“ po įvykio visgi buvo eksploatuojamas ir dalyvavo eisme, negalima daryti kategoriškos išvados, jog dėl K. R. veiksmų buvo padaryta žala nukentėjusiosios automobiliui „BMW“, o visos kilusios abejonės, kurių nėra galimybės pašalinti, vertintinos būtent pareiškėjo naudai.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, šioje byloje neginčijamai nustatyta, jog K. R. nagrinėjamo įvykio metu vairavo automobilių būdamas neblaivus, nesilaikė KET reikalavimų ir, važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į kitą transporto priemonę, tačiau aplinkybė, jog automobilių kontakto metu automobiliui „BMW“ buvo padaryti sugadinimai, nėra įrodyta, todėl ši aplinkybė šalintina, ir darytina išvada, jog K. R. veiksmai skundžiamu nutarimo buvo nepagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį ir padaryti administraciniai nusižengimai turi būti perkvalifikuojami pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį ir 417 straipsnio 7 dalį.
Pareiškėjas viso bylos nagrinėjimo metu neneigė savo kaltės dėl automobilio vairavimo būnant neblaiviu, prisipažino ir gailėjosi dėl tokio savo elgesio, todėl laikytina, jog yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta. K. R. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą skirtina nuobauda 900 Eur bauda, atsižvelgiant į tai, kad jis viso proceso metu kaltės neneigė, į įvykio vietą pats iškvietė policijos pareigūnus, tačiau praeityje ne sykį buvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, kas jį charakterizuoja neigiamai, o jam įvykio metu nustatytas neblaivumas visgi yra artimesnis ribai, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, o ne administracinė. Nors pareiškėjas skunde prašo jo atžvilgiu taikyta 422 straipsnio 6 dalyje ir 31¹ straipsnyje įtvirtintą administracinio poveikio priemonę teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių, tačiau toks prašymas, teismo vertinimu, negali būti patenkintas.
Pažymėtina, jog ANK 31¹ straipsnio nuostatų taikymas, kai kaltininkas su tuo sutinka, nėra privalomas - teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija turi diskreciją nuspręsti, kokią administracinio poveikio priemonę skirti asmeniui, padariusiam ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kada administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui turėtų būti skiriama ši papildoma administracinio poveikio priemonė, kai tokia galimybė numatyta ANK specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).
Visgi nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, nėra teisinio pagrindo pareiškėjui paskirti specialiosios teisės atėmimą trumpesniam laikotarpiui, numatant draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Tokią išvadą suponuoja padaryto nusižengimo pavojingumas. Pareiškėjui nustatytas girtumo laipsnis (1.44 promilių) daugiau nei tris kartus viršijo ribą, nuo kurios asmeniui yra draudžiama vairuoti transporto priemones (0,40 promilių). Pažeidėjui nustatytas neblaivumo laipsnis yra artimesnis ne ribai, nuo kurios kyla administracinė atsakomybė už transporto vairavimą esant apsvaigus nuo alkoholio, o ribai, nuo kurios tokiu atveju jau taikoma baudžiamoji atsakomybė, kas rodo didesnį nusižengimo pavojingumą, o kartu ir asmens, kuris tokios būsenos vairavo transporto priemonę, neatsakingą ir lengvabūdišką požiūrį. Pažymėtina, jog, teismų praktikoje formuojama pozicija, jog ANK 31¹ straipsnio nuostatų taikymą sąlygoja būtent asmeniui nustatytas neblaivumo laipsnis, vairuojant transporto priemonę (pvz. Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutartis byloje Nr. AN2-232-290/2020, Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-240-317/2020, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 24 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-103-651/2020).
K. R. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje padarymą, skirtina bauda šio straipsnio sankcijos ribose, atsižvelgiant į šiame nutarime jau aptartas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes.
Šiuo nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos bendrinamos ANK 38 straipsnio tvarka.
Teismo vertinimu, šiuo atveju nenustatyta aplinkybių taikyti K. R. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti už ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą mažesnį specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą nei nustatytas minimalus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 dalimi,
nutaria:
K. R. įgalioto atstovo advokato padėjėjo R. K. skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. lapkričio 21 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-28379-2023. kuriuo K. R. nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje ir jam paskirta administracinė nuobauda – 1200 Eur bauda – ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) – 36 mėnesiams;
K. R. padarytus veiksmus kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį paskiriant administracinę nuobaudą – 900 Eur baudą – ir administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 1 metams 2 dviems mėnesiams, bei pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalį paskiriant administracinę nuobaudą – 11 Eur baudą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, K. R. skirti galutinę administracinę nuobaudą – 900 Eur baudą – ir administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 1 metams 2 mėnesiams.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.