Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Punys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyriaus specialisto apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal LR ATPK 127 str. 3 d. G. R. atžvilgiu nutraukta nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. R. 2012 m. lapkričio 28 d. Vilniaus apskr. VPK Šalčininkų r. PK surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal LR ATPK 127 str. 3 d. dėl to, kad jis 2012 m. lapkričio 6 d. apie 10.05 val. kelio Didieji Baušai - Akmenynė - Turgeliai 3,32 km Šalčininkų r., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 14, 133 punktuose nustatytus reikalavimus, vairavo transporto priemonę – automobilį „Audi 100 Avant“, v.n. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, nustatytas vidutinis 2,06 prom. girtumo laipsnis, nepasirinko saugaus greičio, nuvažiavo nuo kelio į pakelės griovį bei apvirto, eismo įvykio metu apgadinta transporto priemonė ir pakelės šlaitas.

Atsikirtimo į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pažymėtina, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltę patvirtinančių įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka daryti išvadoms apie asmens kaltumą ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, todėl ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent kaltinimą pateikusiai institucijai, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, neturi pagrindo nesutikti su pirmos instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei išvadomis. Pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino nepažeisdamas ATPK 257 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, byloje esančius įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl nutarimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas G. R. administracinio teisės pažeidimo bylą, teismo posėdžiuose betarpiškai ištyrė rašytinius įrodymus, apklausė administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, liudytojus, motyvuotai pasisakė, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal LR ATPK 127 str. 3 d. G. R. atžvilgiu nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties, nutraukta pagrįstai.

Kaip matyti iš administracinės teisės pažeidimo bylos G. R. nuosekliai laikėsi pozicijos, kad jis nepadarė teisės pažeidimo, nurodė, kad jo vairuojamas automobilis nuvažiavo į griovį, automobilį jis vairavo blaivus. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog apie G. R. neblaivumą byloje yra surinkti prieštaringi duomenys. Matyti, kad pagal specialisto išvadą Nr. T-A-10828/12(01) pas G. R. kraujyje rasta 2,06 promilės etilo alkoholio, tačiau abejones dėl jo galimo neblaivumo išreiškė iš esmės visi teisme apklausti liudytojai. Policijos pareigūnai J. M., V. Ž. nurodė, jog bendraujant su G. R. akivaizdžių jo girtumo požymių nepastebėjo, o kraują nusprendė paimti, dėl to, kad pastarasis dėl sulaužytų šonkaulių negalėjo pūsti į alkotesterį. Liudytojas J. J. patvirtino, kad bendraujant su G. R. po įvykio jokių girtumo požymių nepastebėjo. Liudytoja K. R. parodė, kad vyras G. R. išgėręs nebuvo. Gydytojai I. V. ir V. J., medicininiuose dokumentuose jokių G. R. girtumo požymių nekonstatavo. Atkreiptinas dėmesys, kad nors administracinių teisės pažeidimų teisenoje visos abejonės vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, tačiau šio principo taikymas galimas tik po to, kai išnaudojamos visos galimybės minėtas abejones pašalinti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N62-156/2009, N575-2181/2009). Nagrinėjamu atveju, siekiant pašalinti bet kokius prieštaravimus šioje byloje buvo paskirta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė, pavedant ekspertams atsakyti į klausimą ar G. R. 2012-11-06 8-10.05 val. laikotarpiu girtumo laipsnis buvo didesnis nei 0,4 promilės. Iš gauto ekspertizės akto matyti, kad iš G. R. kraujas buvo apimtas bei laikomas padarant eilę pažeidimų, dėl ko ekspertai suabejojo atlikta kraujo tyrimo išvada, o neturėdami papildomų dokumentų – gydytojų įvertinimo dėl G. R. būklės, negalėjo atsakyti į klausimą ar G. R. 2012-11-06 8-10.05 val. laikotarpiu girtumo laipsnis buvo didesnis nei 0,4 promilės. Pastebėtina, kad G. R. kraujyje buvo rasta 2,6 promilės etilo alkoholio, kas atitinka vidutį girtumo laipsnį, dėl ko teismo manymu, asmenys po įvykio bendravę su G. R. galimai galėjo atkreipti dėmesį į jo elgesį, išvaizdą, koordinaciją, kalbą, kvapą, tačiau apklausti asmenys, aplinkybės, jog G. R. buvo neblaivus, patvirtinti negalėjo. Be to, aukštesnės instancijos teismo nuomone, viena esminių aplinkybių, įrodinėjant G. R. kaltę, yra skundžiamame nutarime padaryti pažeidimai paimant, saugojant, pristatant kraujo mėginį. Vis tik padaryti pažeidimai bei aplaidumas neturėtų būti vertinami, kaip vienareikšmis kaltės įrodymas, o šiuo atveju jie kelia pagrįstas abejones dėl tyrimo metu gautos išvados teisingumo. Nors apeliaciniame skunde, norima G. R. padarytą teisės pažeidimas perkvalifikuoti į ATPK 126 str. 4 d., nurodant, kad G. R. pirminiuose teismo posėdžiuose pripažino, kad alkoholį vartojo po įvykio, tačiau pastebėtina, jog priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, tokių duomenų byloje užfiksuota nėra. Iš esmės galima daryti prielaidą, kad G. R. padarė eismo įvykį būdamas neblaivus, tačiau kaip ne kartą pasakytą teismų praktikoje visi neaiškumai ir abejonės, kurie negali būti pašalinami, traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju kilus pagrįstoms abejonėms dėl G. R. neblaivumo ir nesant protingos galimybės jų pašalinti, negalima daryti išvados, kad G. R. įvykio metu automobilį vairavo būdamas neblaivus. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina ir tai, kad įvykio metu nukentėjo tik pats G. R. bei buvo apgadintas paties automobilis, kitas turtas apgadintas nebuvo. Pastarojo sutuoktinė dėl automobilio pretenzijų neturi. Taip pat byloje yra raštas iš VĮ „Vilniaus regiono keliai“, kuriame nurodoma, kad kelių tarnyba dėl autoįvykio pretenzijų neturi. Viso šios aplinkybės taip pat leidžia daryti, išvadą, kad G. R. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 3 d. sudėties.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad skundžiamas teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, administracinio teisės pažeidimo byla G. R. atžvilgiu nutraukta pagrįstai, Šalčininkų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyriaus specialisto apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nedaro skundžiamo nutarimo niekiniu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutarė:

Šalčininkų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyriaus specialisto apeliacinio skundo netenkinti ir Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.