- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-12
- Bylos Nr.
- e2S-1289-265/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Žerlauskas
- Atsakovas
- E. Š.
- Ieškovas
- M. Š.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės E. Š. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. Š. ieškinį atsakovei E. Š. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas pateikė ieškinį atsakovei dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, kuriuo prašo: 1) pakeisti 2020 m. kovo 26 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu byloje Nr. e2-544-1071/2020 nustatytą vaiko A. Š., gim. Duomenys neskelbtini, gyvenamąją vietą ir nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, vaiko tėvu M. Š.; 2) priteisti iš atsakovės nepilnamečio vaiko išlaikymui po 200,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio priėmimo dienos iki kol vaikas sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
2. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nuo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos nustatyti vaiko A. Š., gim. Duomenys neskelbtini., laikinąją gyvenamąją vietą drauge su ieškovu – tėvu M.Š., bei nuo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos iš atsakovės priteisti laikiną materialinį išlaikymą vaikui A. Š., gim. Duomenys neskelbtini, po 200,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų.
3. Atsakovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti M. Š. ne vėliau kaip per vieną dieną nuo teismo nutarties įteikimo dienos pristatyti šalių nepilnametį vaiką A. Š. į jo gyvenamąją vietą adresu Duomenys neskelbtini, bei iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais D. Š. bei A. Š. tvarką, pagal kurią atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 12.00 val. iki to paties šeštadienio 15.00 val. vaiko gyvenamosios vietos adresu, betarpiškai dalyvaujant vaikų motinai E. Š..
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies – nustatė iki teismo sprendimo priėmimo dienos nepilnamečio vaiko A. Š. laikinąją gyvenamąją vietą su ieškovu – tėvu M. Š.. Priteisė iš atsakovės E. Š. laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui – A. Š., gim. Duomenys neskelbtini., po 150,00 Eur kasmėnesinių periodinių išmokų nuo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavimo dienos 2020 m. rugpjūčio 27 d. iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo. Sustabdė vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0004/20/000335 dalyje dėl vaiko A. Š. gyvenamosios vietos nustatymo. Atsakovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.
5. Teismas nustatė, jog 2020 m. kovo 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-544-1071/2020 buvo nutraukta šalių santuoka, o nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove E. Š.. Nustatė, kad nepilnametis vaikas A. Š.nuo 2020 m. birželio 25 d. gyvena kartu su tėvu seneliams priklausančiame name. Nors teismo sprendimu A. Š. gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, ieškovas nepilnamečio vaiko negrąžino į teismo sprendimu nustatytą jo gyvenamąją vietą, kadangi pats nepilnametis vaikas ieškovui išreiškė norą gyventi su juo ir lankyti mokyklą Duomenys neskelbtini. Teismo vertinimu, ieškovas pagal galimybes sukūrė sūnui saugią aplinką, užtikrina tinkamas sąlygas vaikų fizinei, psichologinei bei socialinei raidai.
6. Iš 2020 m. rugpjūčio 14 d. vaiko nuomonės išklausymo akto Nr. 5TSD-1720 nustatė, kad pokalbio metu A. Š. pasakė, jog jis, po svečiavimosi pas tėvą, birželio 25 d., nebenorėjo grįžti pas mamą, nes mano, kad jam geriau gyventi pas tėtį ir senelius; tėtis ir močiutė juo rūpinasi ir padeda visais atvejais; teigė, kad ir toliau nori gyventi pas tėtį, bet norėtų bendrauti su mama ir su broliu, su jais susitikinėti.Iš 2020 m. rugsėjo 11 d. individualaus pokalbio su vaiku A. Š. rezultatų padarė išvadą, kad nepilnametis vaikas A.Š. nurodė tas pačias aplinkybes, kurios jau buvo nustatytos ir aptartos ankščiau. Nurodė, kad iš rašytinių bylos įrodymų ir šalių paaiškinimų matyti, kad nepilnametis A. Š. nelanko mokyklos, kadangi į Duomenys neskelbtini progimnaziją jis grįžti nebenori, o į Duomenys neskelbtini mokyklą jo nepriima, nes atsakovė nusiuntė mokyklos administracijai laišką, kuriuo išreiškė nesutikimą, kad jos sūnus lankytų minėtą mokyklą.
7. Teismo nuomone, byloje rašytinių įrodymų pakanka įsitikinti, kad ieškovas rūpinasi sūnaus priežiūra. Byloje pateiktuose dokumentuose nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovas netinkamai įgyvendintų savo, kaip tėvo, valdžią, ar kitų duomenų, sudarančių pagrindą manyti, kad laikinos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas kartu su ieškovu darytų vaikui neigiamą įtaką. Įvertinęs tai, kad nepilnametis vaikas A. Š. nelanko mokyklos, nors mokslo metai jau yra prasidėję, nes nenori lankyti Klaipėdos Duomenys neskelbtini progimnazijos, tačiau sutiktų lankyti Duomenys neskelbtini mokyklą, atsižvelgęs į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą padarė išvadą, kad esamoje situacijoje laikinos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu geriausiai atitinka vaiko interesus ir jo teisę turėti saugią, stabilią aplinką.
8. Teismo nuomone, aplinkybė, jog nepilnametis vaikas A. Š. nurodė, kad nori gyventi su ieškovu ir toliau sudaro pagrindą teigti, kad laikinos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu atitinka vaiko norą.
9. Tenkinęs ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nepilnamečio vaiko A. Š. laikiną gyvenamąją vietą nustatęs su ieškovu, laikė, jog yra pagrindas priteisti iš atsakovės laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. Š. siekiant patenkinti jo būtinuosius poreikius. Atsižvelgęs į tai, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje teismas neturi tikslių duomenų, kokia konkreti suma reikalinga nepilnamečio vaiko išlaikymui, taip pat nežino atsakovės turtinės padėties, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais iš atsakovės priteisė 150 Eur laikiną materialinį išlaikymą.
10. Nurodęs, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-544-1071/2020 buvo nutraukta šalių santuoka, o nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove E. Š., bei atsižvelgęs į tai, kad yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir laikinoji A. Š. gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu, nurodė, kad 2020 m. kovo 26 d. sprendimas šioje dalyje nevykdytinas.
11. Prašymą dėl laikinosios bendravimo tvarkos nustatymo atmetė, nes nagrinėjimo metu nustatė, kad vaikų bendravimui su abiem tėvais kliūčių nėra.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
12. Atsakovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartį. Prašo pridėti naujus įrodymus – 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2VP-8354-639/2020. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
12.1. Nagrinėjamu atveju nėra įstatyme įtvirtintų būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinų sąlygų, t. y. atsakovės elgesys, gyvenimo būdas nekelia grėsmės esminiams vaiko interesams ir ji gali užtikrinti tinkamas sąlygas vaikui augti ir vystytis. Pastebėtina, kad ieškovas net neįrodinėjo, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių bus pažeisti nepilnamečio vaiko interesai.
12.2. Teismas neįvertino, jog prieš kiek daugiau nei pusmetį vaikas išreiškė aiškų apsisprendimą gyventi su mama. Todėl šiuo atveju turėtų būti vertintos priežastys, lėmusios kardinalų vaiko noro pasikeitimą.
12.3. Šiuo atveju reali grėsmė vaiko interesams kyla būtent iš ieškovo pusės, tačiau teismas ignoravo aplinkybes, jog ieškovas yra linkęs į smurto naudojimą tiek atsakovės, tiek ir vaikų atžvilgiu, taip pat nevertino, jog ieškovas yra linkęs į besaikį alkoholio vartojimą, manipuliuoja vaiku ir jį nuteikinėja prieš atsakovę, taip formuodamas klaidingus vaiko įsitikinimus, o tai daro rimtą žalą vaiko psichikai ir suvokimui. Taip pat visiškai nepagrįsta išvada, jog ieškovas pagal galimybes sukūrė sūnui saugią aplinką, užtikrina tinkamas sąlygas vaikų fizinei, psichologinei bei socialinei raidai.
12.4. Šiuo atveju nepagrįstai nevertinos atsakovės gyvenimo sąlygos ir aplinkybės, jog atsakovės gyvenamojoje vietoje esančios sąlygos visiškai užtikrina nepilnamečio vaiko poreikius, todėl nėra jokio pagrindo keisti vaiko gyvenamosios vietos.
Motyvuojamoji dalis
12.5. Šiuo atveju ieškinys negali būti laikomas tikėtinai pagrįstu, todėl tai sudaro pagrindą atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Žemesnės instancijos teismas
12.6. Teismas nepagrįstai suabsoliutino vaiko norą neįvertinęs, jog šis vaiko noras akivaizdžiai prieštarauja jo interesams. Nepagrįstai neatsižvelgta, jog vaiko nuolatinis socialinių bei kultūrinių interesų centras yra Klaipėdoje, kur gyvena ir dirba mama, su kuria nustatyta jo gyvenamoji vieta, kur gyvena ir mokosi jo jaunesnysis brolis.
12.7. Tenkinus ieškovo prašymą nepagrįstai nenustatyta atsakovės bendravimo su sūnumi tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
12.8. Teismas neatsižvelgė, jog Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir VTAT) atstovė teismo posėdžio metu išsakė poziciją, kad vaiko interesus labiau atitinka jo grąžinimas į jo gyvenamąją vietą, kurioje vaikas gyventų su savo broliu ir kurioje vaikas lankytų mokyklą, kurią lankė iki vasaros atostogų pradžios, nes tai jam įprasta socialinė aplinka, kuri jam neapdarys žalos ir bus įgyvendintas brolių neišskyrimo principas, kuris yra itin svarbus vaiko teisių aspektu, nes vertinamas ne per vieno, o per dviejų vaikų subjektinių teisių prizmę.
13. Ieškovas prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
13.1. Šalių vaikas nuo 2020 m. birželio 25 d. gyvena su ieškovu jo tėvams (vaiko seneliams) priklausančiame name. Šiuose namuose vaikas augo iki devynerių metų, iki vienuolikos metų lankė šalia esančią Duomenys neskelbtini mokyklą, šioje mokykloje vaikas mokosi ir dabartiniu metu. A. Š. yra galutinai apsispendęs ir išreiškęs norą nuolat gyventi su tėvu. Su motina bendrauja, tačiau grįžti gyventi su ja į Klaipėdą kategoriškai atsisako.
13.2. Vaiko nuomonė, išreikšta ir 2020 m. liepos 17 d., kai jis buvo išklausytas Klaipėdos apskrities vaiko teisių Klaipėdos rajono skyriuje, ir 2020 m. rugsėjo 11d. individualaus pokalbio su teismo psichologu metu, yra analogiška – jis nori ir toliau likti gyventi su savo tėvu senelių namuose, jis mano, jog čia yra jo tikrieji namai. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokie vaiko norai atitinka geriausius vaiko interesus, t. y. fundamentaliausių vaiko poreikių apsaugą, yra pagrįsta.
13.3. Atsakovės argumentai, kad vaiko apsisprendimas gyventi drauge su tėvu buvo įtakotas ieškovo ir jo artimųjų, yra nepagrįsti. Priešingai, A. Š. paaiškino, kad tai jo sprendimas, tėvas ir kiti giminaičiai jam nedarė įtakos, papasakojo, kad mama visada apie tėtį kalbėjo negerai, jį kaltindavo įvairiais dalykais, bet kai jis ilgiau liko su tėčiu, pamatė, kad mama buvo neteisi ir galbūt melavo.
13.4. Priešingai, nei nurodo atsakovė, dabartinė vaiko gyvenamoji vieta jam yra tinkama, ieškovas sukūrė sūnui saugią aplinką, užtikrina tinkamas sąlygas vaiko fizinei, psichologinei bei socialinei raidai. Šias aplinkybes patvirtina nagrinėjamoje byloje esantis 2020 m. rugpjūčio 14 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas Nr. 5TSD-1721.
13.5. Kritiškai vertintinas skundo argumentas, jog broliai turi gyventi kartu. Šalių vaikai bendrauja kas antrą savaitgalį. Vaikai tarpusavyje sutaria gerai, tačiau tarp jų nėra labai artimo ryšio. Abu vaikai nurodė, kad savaitgaliais, kuriuos D. praleidžia su broliu ir tėvu, vienas su kitu bendra veikla užsiima mažai, dažniausiai kiekvienas užsiima sava veikla. Be to, sūnus A. yra nurodęs, kad gyvenant drauge su mama jam nuolat trūko jos dėmesio, kadangi didžiąją jo dalį ji skirdavo jaunesniajam broliui. Dėl šios priežasties, dabartiniu metu gyvendamas su tėvu ir nuolat bendraudamas su seneliais, emociškai jis jaučiasi daug geriau, kadangi šiuose namuose jis mylimas ir jam skiriama daug dėmesio. Be to, su broliu nereikia dalintis ne tik mamos dėmesiu, bet ir daiktais. Taigi šalių vaikų gyvenimas skyrium neprieštarauja jų interesams.
13.6. Atsakovės argumentai, jog ieškovas negali / negalės tinkamai pasirūpinti sūnumi, jo ugdymu, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti įrodymais.
13.7. Visiškai nepagrįsti atsakovės kaltinimai ieškovui dėl girtavimo ar smurto prieš ją ar vaikus. Atsakovė į bylą yra pateikusi keletą vaizdo ar garso įrašų, kurie, pasak jos, patvirtina nurodytus kaltinimus, tačiau pateikta medžiaga patvirtina tik įtemptus, konfliktiškus šalių tarpusavio santykius tiek iki nutraukiant santuoką, tiek po to.
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
15. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo
16. Atsakovė pateikė 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2VP-8354-639/2020, ir prašo ją pridėti prie bylos bei vertinti.
17. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus, tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatomas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis Nr. e3K-3-237-684/2019). Taigi, taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019).
18. Nagrinėjamu atveju remiantis CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį šeimos bylose teismas turi teisę įrodymus rinkti savo iniciatyva, remtis įrodymais, kuriais šalys nesiremia, tinkamam atskirojo skundo argumentų įvertinimui, atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), į tai, kad bylos procesas rašytinis, siekiant ją išnagrinėti visapusiškai ir išsamiai, priimtina ir vertinta atsakovės pateikta nutartis.
Dėl skundžiamos nutarties (ne) teisėtumo
19. Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta laikina nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta su ieškovu ir priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiam šalių sūnui.
20. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
21. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Taigi laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, prioritetiškai yra siekiama užtikrinti tinkamą nepilnamečių vaikų asmeninių neturtinių interesų apsaugą, taip pat nepažeisti vaiko tėvų ar vieno iš jų interesų, sprendžiant tokius svarbius klausimus kaip vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas, jo išlaikymas ir kt.
22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad teismas gali taikyti CK 3.65 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko ar vieno sutuoktinio teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011; kt.).
23. Ieškovas, teikdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodė, jog sūnus A.Š. išreiškė norą gyventi su tėvu ne tik ieškovui ir jo artimiesiems, bet ir mamai E.Š. bei Vaikų teisių apsaugos tarnybos specialistams, t. y. vaiko nuomonė dėl noro gyventi su tėvu yra aiški ir tvirta. Kadangi vaikas su tėvu gyvena jau ilgą laiką, gyventi Klaipėdoje su mama nebenori ir nebenori mokytis Klaipėdos Duomenys neskelbtini progimnazijoje, kurią lankė 2019/2020 mokslo metais. M. Š. vaiko prašymu kreipėsi į šalia namų esančią Duomenys neskelbtini mokyklą su prašymu priimti vaiką į jų mokyklą, t. y. mokyklą, kurią vaikas lankė iki 2019 m. (ši mokykla vaikui priskirtina ir pagal vaiko deklaruotą gyvenamąją vietą). Tačiau 2020 m. rugpjūčio 24 d. raštu Duomenys neskelbtini mokyklos direktorė nurodė, kad negali tenkinti M.Š. prašymo, kadangi atsakovė E. Š. nesutiko su vaiko registracija šioje mokykloje bei pateikė teismo sprendimą, kuriuo, be kita ko, nustatyta, kad vaiko A. Š.gyvenamoji vieta nustatyta su ja. Ieškovo teigimu tam, kad sūnus galėtų mokytis mokykloje, esančioje šalia namų, kuriuose šiuo metu gyvena vaikas, reikalingas vieno iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, sutikimas, tačiau atsakovė šio sutikimo neduoda. Taigi nagrinėjamu atveju prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones motyvuojamas nepilnamečio vaiko A. Š. išreikštu noru gyventi su ieškovu bei aplinkybėmis, jog šalių sūnus nuo rugsėjo 1 d. turi pradėti lankyti mokyklą, tačiau ieškovas negali sūnaus priregistruoti jam pagal gyvenamąją vietą priskirtoje lankyti mokykloje, kadangi vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, kuri nesutinka, jog sūnus lankytų Duomenys neskelbtini mokyklą.
24. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo prašymą, jame nurodytus argumentus vertino kaip pagrįstus ir įrodytus, todėl prašymą tenkino. Atsakovė savo nesutikimą grindžia tuo, kad laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos nesant įstatyme įtvirtinų būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui sąlygų – ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas bei nenustatyta grėsmė galimai palankaus ieškovui sprendimo vykdmui. Apeliantė taip akcentuoja, jog nagrinėjamu atveju buvo suabsoliutintas vaiko noras gyventi su tėvu ir nesiaiškintos tokio noro priežastys.
25. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas atsakovės argumentus, jog prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones negali būti tenkinamas, kadangi ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas, pažymi, jog preliminariai vertinant ieškinio pagrįstumą pats ieškinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iš esmės, teismas netiria ir nevertina ieškinio teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo. Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovas suformulavo ieškinio pagrindą, dalyką, pateikė jo reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus, todėl šioje proceso stadijoje negalima daryti išvados, jog ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas.
26. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės vertinimu, jog šiuo atveju buvo suabsoliutinta nepilnamečio vaiko nuomonė ir nevertintos kitos reikšmingos sprendžiamam klausimui aplinkybės.
27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kiekvienu atveju sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikinojo pobūdžio ir taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai, ir priimti pamatuotą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas. Esminis kriterijus sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą yra vaiko gyvenamosios vietos tinkamumo ir įprastos gyvenamosios aplinkos keitimo būtinumo aspektai, atsižvelgiant išimtinai į vaiko interesus ir jų apsaugą. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad teismas įvertino vaiko nuomonę, būtinybę lankyti ugdymo įstaigą, gyvenimo sąlygas dabartinėje vaiko gyvenamojoje vietoje, atsižvelgė į Tarnybos nuomonę.
28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje bylos stadijoje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti kategorišką išvadą, jog vaiko apsisprendimas gyventi kartu su tėvu buvo įtakotas ieškovo ir jo artimųjų. Iš 2020 m. rugpjūčio 14 d. vaiko nuomonės išklausymo akto Nr. 5TSD-1720 matyti, kad A. Š. paaiškino, jog tai jo sprendimas, tėvas ir kiti giminaičiai jam nedarė įtakos, papasakojo, kad mama visada apie tėtį kalbėjo negerai, jį kaltindavo įvairiais dalykais, bet kai jis ilgiau liko su tėčiu, pamatė, kad mama buvo neteisi ir galbūt melavo.
29. Taip pat apeliacinės instancijos teismo nuomone, atskirajame skunde nurodyti nesutikimo su skundžiama nutartimi argumentai, t. y. jog teismas nesiaiškino, kodėl vaikas išreiškė norą gyventi su ieškovu, vertintini bylos nagrinėjimo metu, o ne vertinant prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą. Pastebėtina, jog iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad šalys šias aplinkybes ketina aiškintis pasitelkdami ekspertus, t. y. aplinkybės, susijusios su vaiko noro dėl gyvenamosios vietos pasikeitimu, bus nagrinėjamos bylos eigoje ir išvados bus padarytos vertinant ieškinio, o ne prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumą.
30. Kaip jau minėta, skundžiamos nutarties turinys paneigia atskirojo skundo argumentą, jog teismas nutartį priėmė vadovaudamasis tik vaiko nuomone. Iš pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, kad teismas nustatė, jog dabartinėje nepilnamečio vaiko gyvenamojoje vietoje lankėsi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojas, kuris ištyrė šeimos socialinę aplinką ir nustatė, kad nepilnametis vaikas gyvena ieškovo tėvams priklausančiame bute, kuriame yra visi patogumai, būstas tvarkingas, o sąlygos tinkamos gyventi. Taigi pirmosios instancijos teismo vertinimu, 2020 m. rugpjūčio 14 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas Nr. 5TSD-1721 patvirtina, kad ieškovas pagal galimybes sukūrė sūnui saugią aplinką, užtikrina tinkamas sąlygas vaiko fizinei, psichologinei bei socialinei raidai. Šioje bylos stadijoje apeliacinės instancijos neturi pagrindo nesutikti su tokiu teismo vertinimu.
31. Nesutiktina su skundo nuostata, jog atsakovas nesugebės tinkamai pasirūpinti vaiku laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo laikotarpiu. Iš 2020 m. lapkričio 5 d. apeliacinės instancijos teismui pateikto Duomenys neskelbtini mokyklos daugiafunkcio centro rašto nustatyta, kad A. Š. nuo 2020 m. rugsėjo 21 d. lanko šios mokyklos 6 klasę. Argumentai, jog ieškovas neužtikrins, kad vaikas lankytų mokyklą, ruoštų pamokas ir pan., laikyti deklaratyviais, todėl nesant konkrečių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų plačiau dėl jų nepasisakytina.
32. Taip pat šioje proceso stadijoje nėra pakankamai duomenų, jog ieškovas netinkamai įgyvendina tėvo valdžią. Byloje nėra patikimų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima patvirtinti atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, jog ieškovas yra linkęs į smurto naudojimą tiek atsakovės, tiek ir vaikų atžvilgiu ir / ar, kad ieškovas yra linkęs į besaikį alkoholio vartojimo, dėl ko jį ištinka isterijos ir pykčio priepuoliai.
33. Atsakovė pateikė 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2VP-8354-639/2020, kuria ieškovui skirta bauda už 2020 m. kovo 26 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu patvirtintos bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymą, ir teigia, jog teismas, priimdamas minėtą nutartį, įvertino ir šioje byloje atsakovės teiktus, tačiau teismo nevertintus įrodymus, kurie patvirtina, jog ieškovas manipuliuoja vaiku.
34. Iš pateiktos 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2VP-8354-639/2020, nustatyta, jog teismas nurodė, kad jam „pateikti vaizdo ir garso įrašai rodo, kad tėvų tarpusavio bendravimas komplikuotas, santykiai konfliktiški. Matyti, kad vaiko bendravimas, kategoriškumas ir norai priklauso nuo to, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena ir leidžia laiką“. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės pateiktos nutarties turinys nepatvirtina atskirajame skunde nurodytų argumentų, t. y. jog ieškovas manipuoliuoja vaiku. Ir kaip pagrįstai pastebėjo ieškovas, byloje pateikti garso ir vaizdo įrašai patvirtina aplinkybes dėl įtemptų ir konfliktiškų ieškovo ir atsakovės santykių, tačiau šie įrodymai neleidžia daryti neabejotinos išvados, ypač šioje proceso stadijoje, jog ieškovas netinkamai vykdo tėvo valdžią ar manipuliuoja vaiku.
35. Taigi šioje byloje nėra jokių duomenų, kad nustačius laikiną šalių sūnaus gyvenamąją vietą su ieškovu, jis šiai dienai negalėtų užtikrinti nepilnamečio vaiko interesų į stabilią, saugią bei vaiko interesus atitinkančią aplinką ar būtų pažeisti nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai, kad atsakovas netinkamai rūpintųsi sūnaus sveikata, jo auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, darytų sūnui žalingą įtaką savo elgesiu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pakankamai motyvuota, įvertinti šalių sūnaus interesai, o atskirojo skundo nuostatos paneigtos anksčiau šioje nutartyje nurodytais argumentais. Taip pat pažymėtina ir tai, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu yra laikino pobūdžio ir ne tik nesaisto teismo priimant galutinį sprendimą, bet ir neužkerta kelio pasikeitus aplinkybėms teikti prašymą dėl šių priemonių panaikinimo CPK 149 straipsnyje nustatyta tvarka.
36. Taigi, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nurodytų ir aptartų aplinkybių visuma neleidžia daryti išvados, jog šiuo atveju laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos nepagrįstai. Tačiau sutiktina su atskirojo skundo nuostata, jog nenustatęs laikinos ieškovės bendravimo su vaiku tvarkos teismas pažeidė atsakovės interesus.
37. Pažymėtina, kad vaiko gyvenamosios vietos ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas bei jos tinkamas įgyvendinimas yra tiesiogiai susiję, todėl teismas, spręsdamas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi išspręsti ir klausimą dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.
38. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-544-1071/2020, kuriuo nutraukta šalių santuoka bei nustatyta vaikų gyvenamoji vieta su ieškove, nustatyta vaikų bendravimo su tėvu tvarka. Taigi šia teismo sprendimu nustatyta bendravimo su vaikais tvarka negalima vadovautis nustačius šalių sūnaus A. Š. laikiną gyvenamąją vietą su tėvu. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje atmetė prašymą dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo konstatavęs, jog vaikų bendravimui su abiem tėvais kliūčių nėra, tačiau nėra aišku, kokiais duomenimis rėmėsi teismas, padarydamas tokią išvadą. Iš bylos duomenų akivaizdu, kad šalių santykiai itin konfliktiški ir įtempti, teisme buvo nagrinėjama byla dėl baudos ieškovui skyrimo už Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-544-1071/2020 dalies dėl bendravimo tvarkos pažeidimus. Iš atsakovės pateiktų paaiškinimų, jog po skundžiamos nutarties priėmimo ieškovas sudaro kliūtis atsakovei susitikti su sūnumi akivaizdu, jog yra pagrindas spręsti klausimą dėl laikinos ieškovės bendravimo su sūnumi tvarkos nustatymo. Todėl skundžiamos nutarties dalis, kuria teismas atmetė prašymą dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo, naikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
39. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylos procesinės baigties
40. Apibendrindant išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nustatė laikiną šalių sūnaus gyvenamąją vietą su tėvu, tačiau nepagrįstai nesprendė klausimo dėl laikinos ieškovės bendravimo su vaiku nustatymo tvarkos, todėl nutarties dalis, kuria atmestas šis prašymas, naikintina ir klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo; kita nutarties dalis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutarties dalį, kuria atmestas reikalavimas dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo panaikinti ir šį klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitą Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.