Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Simona Dementavičienė, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo T. M. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. liepos 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės S. L. ieškinį atsakovui T. M. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui pakeitimo, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Ieškovė atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų prijungimo

7. Atsakovas (apeliantas) kartu su atskiruoju skundu pateikė šiuos papildomus įrodymus: pažymą apie atsakovo (apelianto) darbo užmokestį, išrašus iš Nekilnojamojo turto ir kelių transporto priemonių registrų, savo sutuoktinės ištuokos liudijimą, santuokos sudarymo įrašą, banko sąskaitų išrašus, vartojimo kredito sutartį, susirašinėjimus su ieškove, atsakovo (apelianto) sutuoktinės nepilnamečių dukterų gimimo liudijimus, atsakovo (apelianto) dukters gimimo įrašą, pažymą – charakteristiką iš darbovietės ir kt.

8. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).

9. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas teikiamus papildomus įrodymus, atsižvelgdamas į tai, kad ginčas yra kilęs iš šeimos teisinių santykių, skundžiama nutartis buvo priimta nepranešus atsakovui (apeliantui), taip pat tai, kad šių papildomų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, nutaria juos priimti.

Dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu

10. Atsakovas (apeliantas), skųsdamas Šiaulių apylinkės teismo 2024 . liepos 3 d. nutartį, prašo apeliacinės instancijos teismą palikti ieškinį nenagrinėtą ieškovei tinkamai neįgyvendinus privalomos ikiteisminės mediacijos (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

11. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato, kad apeliacinis (atskirasis) skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jeigu minėtos aplinkybės paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis).

12. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad atskirojo skundo reikalavimas turi būti susijęs su skundžiama nutartimi spręstu klausimu. Nagrinėjamu atveju atsakovas (apeliantas) prašo apeliacinės instancijos teismo palikti ieškinį nenagrinėtą, nors šis klausimas skundžiama nutartimi apskritai nebuvo sprendžiamas. Pirmosios instancijos teismui nesprendus atitinkamo klausimo, jis negali būti sprendžiamas apeliacinės instancijos teismo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis procesas, pradėtas pagal atsakovo (apelianto) atskirojo skundo reikalavimą palikti ieškinį nenagrinėtą, nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).

Dėl ginčo esmės

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – laikino išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimas (padidinimas) – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako tik dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo argumentų pagrindu (CPK 320 straipsnis).

15. Iš byloje esančių ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko (toliau – Liteko) duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Joniškio rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1344-874/2017 (toliau – 2017 m. spalio 31 d. nutartis) patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, kuria, be kita ko, buvo sutarta, kad atsakovas (apeliantas) šalių nepilnamečiam vaikui teiks išlaikymą periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis po 105,00 Eur, sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

16. Ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo Šiaulių apylinkės teismo prašo pakeisti 2017 m. spalio 31 d. nutartimi priteistą išlaikymą iš atsakovo (apelianto) iki 350,00 Eur per mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės. Ieškovė taip pat prašė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – padidinti atsakovo (apelianto) teikiamą išlaikymą iki 300,00 Eur per mėnesį. Šiaulių apylinkės teismas 2024 m. liepos 3 d. nutartimi šį prašymą tenkino.

17. Atsakovas (apeliantas), nesutikdamas su skundžiama nutartimi, kuria priteistas (padidintas) laikinas išlaikymas sūnui po 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pateikė atskirąjį skundą. Atsakovas (apeliantas) nurodo, kad jo ir sutuoktinės turtinė padėtis neleidžia teikti priteisto išlaikymo, atsakovas (apeliantas) turi dar vieną vaiką, kurį turi išlaikyti, tuo tarpu ieškovė gauna darbo užmokestį, turi nekilnojamąjį turtą bei kas mėnesį gauna po 96,25 Eur išmokas ir šalių nepilnamečio vaiko interesai yra užtikrinami, be to, šiuo metu atsakovo (apelianto) teikiamas išlaikymas sudaro po 150,00 Eur per mėnesį ir yra didesnis, nei nustatyta 2017 m. spalio 31 d. nutartimi.

18. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą ateityje. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Šeimos teisinių santykių bylose teismas, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, CPK 144 straipsnio 1 dalies pagrindu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnyje. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio reikalavimų ar kitų procesinių dokumentų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, o tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju.

19. Apeliacinės instancijos teismas, ginčo byloje preliminariai įvertinęs ieškinio pagrįstumą, sprendžia, kad yra jo tenkinimo tikimybė, t. y. nenustatyta akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą jau šioje bylos nagrinėjimo stadijoje teigti, kad pareikštas ieškinys dėl išlaikymo padidinimo negalėtų būti tenkinamas.

20. Teismų procesiniai sprendimai dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo yra priskirtini tiems procesiniams sprendimams, kurie neįgyja res judicata galios. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis).

21. CK 3.201 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nepilnamečiam vaikui priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą, o tai ir yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

23. Atskirajame skunde nurodoma, kad atsakovas (apeliantas) neturi finansinių galimybių teikti nustatyto dydžio išlaikymą. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos tik bylą išnagrinėjus iš esmės. Dėl to kaip nepagrįstas atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimta neišsiaiškinus galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Pažymima, kad sprendžiant klausimą dėl laikino išlaikymo priteisimo (padidinimo) teisminio proceso pradžioje, teismas nevertina argumentų, susijusių su atsakovo (apelianto) galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaiko poreikiais ir jiems patenkinti reikalinga pinigų suma, nes visi šie klausimai bus išsamiai išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje, nes, priešingu atveju, tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės, neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad atsakovui (apeliantui) prisidedant prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo tik 150,00 Eur suma, ieškovei tenka ženkliai didesnė vaiko išlaikymo našta.

24. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Byloje nėra ginčo, kad šalių nepilnametis sūnus gyvena su ieškove, būtent ji rūpinasi vaiko poreikių tenkinimu, todėl bet kokiu atveju jai tenka didesnė sūnaus poreikių tenkinimo našta.

25. Pirmiau nurodytų aplinkybių ir argumentų kontekste pažymima, kad teismų praktikoje MMA dydžio išlaikymas, kuris skundžiamos nutarties priėmimo metu atskaičius mokesčius buvo 708,40 Eur, laikytinas orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

26. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš atsakovo priteisė 300,00 Eur dydžio kas mėnesį teikiamo išlaikymo dydį. Kaip jau paminėta nutarties 23 punkte, realūs būtini vaiko poreikiai bus nustatyti išnagrinėjus civilinę bylą iš esmės, todėl sprendžiant laikino išlaikymo padidinimo klausimą nėra pagrindo sumažinti skundžiama nutartimi priteisto išlaikymo vaikui valstybės mokama išmoka, kaip nurodo atsakovas (apeliantas), ypač atsižvelgiant į tai, kad priteistas dydis ir taip yra 54,20 Eur mažesnis nei pusė MMA.

27. Kiti atskirojo skundo argumentai vertinami kaip neturintys reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

28. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino civilinio proceso ir materialinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių (laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo (padidinimo) taikymą, todėl atsakovo (apelianto) atskirasis skundas atmetamas ir Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. liepos 3 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovo T. M. atskirojo skundo reikalavimą palikti ieškinį nenagrinėtą.

Šiaulių apylinkės teismo 2024 liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.