Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 1 d. sprendimu ieškovės I. D. ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės 45,44 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Teismas nustatė, kad 2010 m. sausio 21 d. 21 val. Baltijos televizijos laidoje „Lietuvos žinių tyrimas" buvo parodytas reportažas, susijęs su ieškove. Minėtame reportaže interviu davė ir atsakovas, kuris ieškovės atžvilgiu išdėstė tokius teiginius: „<...> D. pasirodė, kad užkabino stulpą <...>", <...> jinai skambina į policiją - stulpas numuštas<...>", <...> yra parodymai, kad bus akmenimis išdaužytas stiklas, kas nors bus pridaryta <...>", <...> išmatos guli ant kapoto <...>" ( b.l. 27). Teismas, atsižvelgdamas į suformuotą teismų praktiką, atsakovo pasisakymus televizijos laidoje vertino kaip paskleistas žinias (faktus ir duomenis) apie ieškovę. Atsakovas paskleistas žinias apie ieškovės elgėsi sužinojo iš trečiųjų asmenų. Taip pat teismas nustatė, kad tarp (duomenys neskelbtini) namo gyventojų ir ieškovės ir jos šeimos narių yra labai konfliktiška situacija, kuri pasireiškia tuo, kad ieškovė arba jos šeimos nariai skundžia (duomenys neskelbtini), gyventojus, o (duomenys neskelbtini), gyventojai kreipiasi į teisėsaugos institucijas dėl netinkamo ieškovės ir jos šeimų narių elgesio. Nors atsakovas nėra minėto namo gyventojas, tačiau šiame name gyvena jo anūkė D. K., todėl iš anūkės sužinotą informaciją apie ieškovę jis išreiškė televizijos laidoje, tačiau neturėjo tikslo jos pažeminti. Teismas pripažino, kad atsakovo teiginiai „<...> D. pasirodė, kad užkabino stulpą <...>", <...> jinai skambina į policiją - stulpas numuštas<...>" nelaikytini žeminančiomis ieškovės asmens garbę ir orumą. Atsakovas teiginiais <...> yra parodymai, kad bus akmenimis išdaužytas stiklas, kas nors bus pridaryta <...>", <...> išmatos guli ant kapoto <...>" , nenurodo, kad būtent ieškovė akmenimis išdaužys stiklą bei kad ieškovė išmatas padėjo ant kapoto. Tačiau atsakovo į bylą pateiktas 2013-09-09 Vilniaus apskrities VPK raštas Nr. 10-13-S-25218 patvirtina, kad Naujininkų policijos nuovadoje išnagrinėtas pareiškimas pagal D. K. pareiškimą dėl konflikto su ieškove, kuri išmatomis apteršė pareiškėjos automobilį. 2010-05-07 ieškovei dėl aukščiau minėto įvykio buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Teismo nuomone, šis raštas patvirtina, kad atsakovo teiginiai apie išmatas nėra išgalvoti. Aplinkybė, kad yra daužomi automobilių stiklai, yra nurodyta (duomenys neskelbtini), namo gyventojų kolektyviniame rašte adresuotam Seimo nariui V. M., kuriame namo gyventojai nurodo, kad „ ieškovė pro savo langus, kurie yra priešais automobilių stovėjimo aikštelę, įžeidinėja gyventojus, reikalauja nestatyti automobilių į „jos vietą“ ir grasina apgadinti automobilį. Gyventojai, pastatę aikštelėje savo automobilius, ryte randa juos apmėtytus kiaušiniais, pradurtomis padangomis, išdaužytais stiklais.“ Teismas pripažino, kad atsakovas apie ieškovė paskleidė informaciją, kurią sužinojo iš trečiųjų asmenų, bei šią informaciją byloje pagrindė pateiktais rašytiniai įrodymais, iš kurių matyti, kad tarp ieškovės ir jos šeimos narių iš vienos pusė ir (duomenys neskelbtini) namų gyventojų iš kitos pusės yra susidariusi ypatingai konfliktinė situacija. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes teismas konstatavo, kad byloje nenustatyta, jog dėl atsakovo išsakytų žinių (faktų ir duomenų) apie ieškovę buvo pažeminta jos garbė ir orumas, todėl ieškovės reikalavimą pripažinti, kad buvo pažeista jos garbė ir orumas, netenkino. Atitinkamai netenkino ir ieškovės reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl ieškovės apeliacinio skundo argumentų.

Byloje nustatyta, kad 2010 m. sausio 21 d. 21 val. Baltijos televizijos laidoje „Lietuvos žinių tyrimas" buvo parodytas reportažas apie daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena ieškovė, gyventojų konfliktus, apie teisėsaugos ir kitose valdžios institucijose gaunamus ir nagrinėjamus konfliktuojančių namo gyventojų pareiškimus ir skundus. Minėto gyvenamojo namo gyventojų konfliktinę situacija atspindi byloje esantys įrodymai (b.l.48-56). Laidoje parodyta grupė namo gyventojų ir jų pasisakymai apie konfliktus su ieškove ir jos šeimos nariais. Minėtame reportaže pasisakė ir atsakovas, esantis minėto namo gyventojos artimas giminaitis, kuris ieškovės atžvilgiu išdėstė tokius teiginius: „<...> D. pasirodė, kad užkabino stulpą <...>", <...> jinai skambina į policiją - stulpas numuštas<...>", <...> yra parodymai, kad bus akmenimis išdaužytas stiklas, kas nors bus pridaryta <...>", <...> išmatos guli ant kapoto <...>" ( b.l. 27).

Žemesnės instancijos teismas

Asmens garbės ir orumo gynimą reglamentuoja CK 2.24 str., kurio 1 dalis nustato asmens teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad asmens garbė ir orumas, taikant CK 2.24 straipsnį, ginami nustačius tokių faktų visetą: 1) žinių paskleidimo faktą; 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą; 3) faktą, kad žinios žemina ieškovo garbę ir orumą; 4) faktą, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011; kt.).

Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovo teiginiai „<...> D. pasirodė, kad užkabino stulpą <...>", <...> jinai skambina į policiją - stulpas numuštas<...>", <...> yra parodymai, kad bus akmenimis išdaužytas stiklas, kas nors bus pridaryta <...>", <...> išmatos guli ant kapoto <...>" yra žinios ir žinios apie ieškovę. Šių teismo nustatytų aplinkybių bylos šalys neginčija. Tačiau apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šios žinios atitinka tikrovę bei kad nelaikytinos žeminančiomis ieškovės garbę ir orumą. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, apeliacinio ir atsiliepimo į jį argumentus, taip pat atsižvelgdama į teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis apie ieškovės atžvilgiu bei pagal jos pareiškimus nagrinėtas bylas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo tokia išvada yra pagrįsta.

Byloje esanti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio 2013-09-09 pažyma (b.l.98) patvirtina, kad ieškovei 2010-05-07 buvo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai už tai, kad ji išmatomis apteršė kaimynų automobilius. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.2A-3007-392/2013, kuri buvo iškelta pagal ieškovės ieškinį kitam gyvenamojo namo kaimynui dėl jo teiginių toje pačioje televizijos laidoje, kaip ir nagrinėjamoje byloje, pripažino, kad teiginiai apie tai, kad ieškovė įžeidinėja kaimynus necenzūriniais žodžiais, praduria automobilių padangas, apmėto automobilius kiaušiniais, grąsina kaimynams, atitinka tikrovę. Kad ginčo publikacijoje nurodytus veiksmus ieškovė iš tiesų buvo atlikusi, tvirtina Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys. Antai Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.9.-5744-170/2011 ieškovė pripažinta kalta padariusi administracinį teisės pažeidimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 straipsnyje ir jai paskirta bauda už tai, kad ji 2009 m. gruodžio 29 d., apie 11.40 val., viešoje vietoje – namo kieme (duomenys neskelbtini), necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo A. B.. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs pažeidėjos skundą, 2012 m. vasario 20 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-255-648/2012 sumažino pažeidėjai teiso paskirtą baudą. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2009 m. liepos 13 d. nutartimi nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą Nr.A2.9.-1093-119/09 pasibaigus patraukimo administracinėn atsakomybėn terminui. Šioje byloje administracinio teisės pažeidimo protokolas ieškovei 2009-02-11 surašytas už tai, kad ji 2009 m. sausio 11 d. adresu (duomenys neskelbtini), apmėtė kiaušiniais J. L. automobilį ir viešojoje vietoje, kieme, iškeikė jį necenzūriniais žodžiais, tokiais savo veiksmais pažeisdama viešąją tvarką ir žmonių rimtį, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 128 straipsnio 1 dalyje. Nutraukus administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dėl to, kad pasibaigė administracinės nuobaudos paskyrimo terminas (ATPK 250 str. 7 d.), nebuvo paneigtas 2009 m. sausio 11 d. administracinio teisės pažeidimo įvykis ir sudėtis. Kad šie duomenys atitinka tikrovę patvirtina ir kiti atsakovo pateikti į bylą dokumentai: ieškovės kaimynų skundai, Policijos departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos 2010-04-09 raštas Nr.5-S-1987 (b.l.52-53), kuriame nurodyta, kad ieškovė ir jos šeimos nariai jau apie dešimt metų yra gerai žinomi Policijos departamento ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnams; jie nuolat rašo skundus dėl (duomenys neskelbtini) namo gyventojų ir policijos pareigūnų veiksmų į įvairias institucijas, tačiau rašomi skundai dažniausiai neatitinka tikrovės, pateikiami teiginiai yra melagingi; pastaraisiais metais gauta nemažai (duomenys neskelbtini) namo gyventojų skundų dėl ieškovės šeimos netinkamo elgesio (apipila kaimynus vandeniu, įžeidinėja juos necenzūriniais žodžiais), kad ieškovė neleidžia kaimynams parkuoti savo automobilių kieme esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, o kai jie pastato automobilius šioje aikštelėje, praduria automobilių padangas, braižo kėbulą arba apipila neaiškios kilmės skysčiais arba apmėto vištų kiaušiniais. Teisėjų kolegijos nuomone, minėti duomenys patvirtina, kad atsakovo teiginiai apie ieškovę <...> yra parodymai, kad bus akmenimis išdaužytas stiklas, kas nors bus pridaryta <...>", <...> išmatos guli ant kapoto <...>" atitinka tikrovę. Ieškovė apeliaciniame skunde šių aplinkybių nepaneigė, įrodymų apie tai į bylą nepateikė. Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, vertinant jų kontekste, teisėjų kolegija pripažįsta, kad labiau tikėtina, kad atsakovo teiginiai „<...> D. pasirodė, kad užkabino stulpą <...>", <...> jinai skambina į policiją - stulpas numuštas<...>" atitinka tikrovę. Kita vertus pranešimas teisėsaugos institucijoms apie galimą teisės pažeidimą, net jeigu jis ir nepasitvirtina, nėra neatitinkantis moralei ar bendroms visuomeninio gyvenimo taisyklėms, tai asmens pilietinė teisė. Todėl atsakovo teiginiai apie ieškovę „<...> D. pasirodė, kad užkabino stulpą <...>", <...> jinai skambina į policiją - stulpas numuštas<...>" negali būti laikomi žeminančiais ieškovės garbę ir orumą. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad tikrovę atitinkančių duomenų pateikimas, kokiais pripažinti atsakovo teiginiai <...> yra parodymai, kad bus akmenimis išdaužytas stiklas, kas nors bus pridaryta <...>", <...> išmatos guli ant kapoto <...>", negali būti laikomi ieškovės garbės ir orumo žeminimu, jeigu toks ieškovės elgesys yra netinkamas, neatitinkantis geros moralės ir visuomeninio gyvenimo taisyklių, yra priešingas teisei, todėl tokio elgesio paviešinimas negali būti laikomas žeminančių garbę ir orumą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad šie duomenys negali būti laikomi žeminančiais ieškovės garbę ir orumą. Taigi, ieškovė neįrodė visų būtinų CK 2.24 str. 1 d. nurodytų sąlygų buvimo jo garbei ir orumui ginti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai ieškinį atmetė. Pažymėtina, kad teisėjų kolegija taip pat nenustatė, kad savo teiginius atsakovas būtų išsakęs turėdamas tikslą įžeisti ieškovę, ją pažeminti ar sumenkinti.

Ieškovės į bylą pateiktas Žurnalistų etikos inspektoriaus 2011-03-14 sprendimas Nr. SPR-31 „Dėl televizijos laidoje „Lietuvos žinių tyrimas“ (BTV, 2010-01-21) paskelbtos informacijos“ (b.l. 9-18) buvo priimtas neturint visų šioje byloje surinktų duomenų, vertinant tik viešosios informacijos skleidėjo veiksmų atitikimą Visuomenės informavimo įstatymo reikalavimams, bet ne atsakovo veiksmus. Kita vertus, minėtas Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimas nepaneigia aukščiau aptartų byloje esančių įrodymų, kurie patvirtina, kad atsakovo paskleistos žinios apie ieškovę atitiko tikrovę bei nėra žeminančios jos garbę ir orumą. Be to, kaip nurodė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba 2013-06-03 rašte Nr.S-555 (b.l.134-135), priimant Žurnalistų etikos inspektoriaus 2011-03-14 sprendimą Nr.SPR-31, būtent viešosios informacijos skleidėjo (ne atsakovo) buvo prašoma pateikti įrodymus, pagrindžiančius jo paskleistos informacijos atitikti tikrovei, o tokios nepateikus buvo padaryta išvada, kad viešosios informacijos skleidėjo paviešinta informacija rėmėsi gandais. Tačiau nagrinėjamos bylos duomenys dėl aukščiau nurodytų motyvų leidžia daryti priešingą išvadą. Kita vertus, Žurnalistų etikos inspektoriaus 2011-03-14 sprendimas Nr.SPR-31 teisines pasekmes sukelia tik viešosios informacijos skleidėjams, bet ne konkretiems televizijos laidoje dalyvavusiems asmenims, o nagrinėjamu atveju atsakovui, tai patvirtina irŽurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 2013-06-03 rašto Nr.S-555 turinys. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai Žurnalistų etikos inspektoriaus 2011-03-14 sprendimo Nr. SPR-31 nelaikė prima facie įrodymu, šis sprendimas nepaneigia bylos duomenų, todėl nesudaro pagrindo tenkinti ieškovės ieškinį.

Atitinkamai kiti ieškovės apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudaro pagrindo pakeisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, teisingai nustatė nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė CK 2.24 str. normą, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį pakeisti arba panaikinti (CPK 320 str.). Todėl ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus ieškovės apelaicinį skundą, jos patirtos byinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93str.). Be to, ieškovei Vilniaus miesto 2013 m. spalio 22 d. nutartimi buvo atidėtas žyminio moeksčio mokėjimas už apeliacinį skundą. Atmetus skundą, iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistina 294 Lt žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 ir 5 p., 4 d., 96 str.).