Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-3007-392/2013

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-10-29
Bylos Nr.: 2A-3007-392/2013
Teisminio proceso Nr.: 2-03-3-06284-2012-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vilija Mikuckienė, Danutė Kutrienė, Virginijus Kairevičius
Ieškovas: I. D.
Atsakovas: J. L.
Trečiasis asmuo: UAB „BALTIJOS TV“, UAB „LAISVAS IR NEPRIKLAUSOMAS KANALAS“

Kategorijos

26.6pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-3007-392/2013Proceso Nr. 2-03-3-06284-2012-3Procesinio sprendimo kategorija: 26.6. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLietuvos Respublikos vardu2013 m. spalio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų Danutės Kutrienės ir Vilijos Mikuckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-20 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3932-391/2013 pagal ieškovės I. D. ieškinį atsakovui J. L. dėl garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys UAB „BALTIJOS TV“ ir UAB „LAISVAS IR NEPRIKLAUSOMAS KANALAS“.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė I. D. pareikštu ieškiniu teismo prašė: 1) pripažinti, kad buvo pažeista jos garbė ir orumas, atsakovui J. L. paskleidus apie ieškovę tokius teiginius: „...pas ją kažkas kraujyje yra – kenkti žmonėms...“, „..mašinos stiklą išmušė ne akmeniu...“, „...dažai sugadinti, mašinų stiklai išmušti, apipiltos dažais, išmatom apmėto – tai jų darbas...“; 2) priteisti iš atsakovo 5.000 Lt neturtinės žalos atlyginimą; 3) priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2010-01-07 per LNK televizijos laidą „Kakadu“ buvo parodytas reportažas, susijęs su ieškove. Reportaže interviu davė atsakovas, kuris pasakė teiginius apie ieškovę: „...pas ją kažkas kraujyje yra – kenkti žmonėms...“, „...mašinos stiklą išmušė ne akmeniu...“. Taip pat atsakovas apie ieškovę ir jos šeimos narius pasisakė 2010-01-21 Baltijos televizijos laidoje „Lietuvos žinių tyrimas“. Šioje laidoje atsakovas ieškovės ir jos šeimos atžvilgiu sakė tokius teiginius: „...dažai sugadinti, mašinų stiklai išmušti, apipiltos dažais, išmatom apmėto – tai jų darbas...“. Atsakovo pasakyti teiginiai žemina ieškovės garbę ir orumą, laikytini viešai apie ieškovę paskelbtomis, tikrovės neatitinkančiomis žiniomis, kuriomis jai priskiriami teisei, moralei bei bendroms visuomeninio gyvenimo taisyklėms priešingi veiksmai. Tai pripažino ir Žurnalistų etikos inspektorius, vertindamas atsakovo teiginius „...dažai sugadinti, mašinų stiklai išmušti, apipiltos dažais, išmatom apmėto – tai jų darbas...“. Atsakovas duomenis apie ieškovę paskleidė per visuomenės informavimo priemones bei ieškovės garbę ir orumą pažemino tyčia, siekiant ieškovę sumenkinti, pažeminti, apšmeižti. Neteisėtais veiksmais atsakovas padarė ieškovei neturtinę žalą, kuri pasireiškia garbės ir orumo pažeminimu, bendravimo galimybių su trečiaisiais asmenimis sumenkinimu, santykių nutrūkimu bei kitais aspektais (b.l. 9-11, 84-85, 106).

Atsakovas J. L. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovės garbės ir orumo išsakytais teiginiais nepažeidė. Atsakovas pateikė savo nuomonę, susijusią su tikrais įvykiais, kuriai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai bei kuri neturi jokio ryšio su ieškovės garbės ir orumo pažeminimu. Atsakovo teiginiuose nėra ieškovę pažeminančių žodžių. Ieškovė nepagrįstai remiasi Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimu, kuris priimtas Baltijos televizijos, o ne atsakovo atžvilgiu. Žurnalistų etikos inspektorius negalėjo nustatyti, kad paminėti atsakovo teiginiai pažeidžia ieškovės garbę ir orumą. Ieškovė nepateikė įrodymų apie jos patirtą neturtinę žalą. Ieškovė yra netolerantiška daugumai namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojams ir neigiamai vertinama teisėsaugos institucijų atstovų. Nurodyto namo gyventojai, taip pat ir aplinkinių namų gyventojai prarado ramybę dėl konfliktinių situacijų su ieškovės šeima. Namo gyventojai kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisaro viršininką, Vidaus reikalų ministeriją, Policijos departamentą prie LR VRM, Lietuvos Respublikos Seimo narį dėl ieškovės netinkamo elgesio ir konfliktinių situacijų, kurias išprovokuoja ieškovės šeima (b.l. 30-33, 86-88).

Atsiliepimas

Tretieji asmenys UAB „BALTIJOS TV“ ir UAB „LAISVAS IR NEPRIKLAUSOMAS KANALAS“ atsiliepimų į ieškinį nepateikė. Trečiojo asmens UAB „BALTIJOS TV“ atstovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko. Pažymėjo, kad Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimas priimtas ne atsakovo, o Baltijos televizijos atžvilgiu. Ieškovės garbės ir orumo pažeidimo faktas dėl atsakovo pasakytų teiginių neįrodytas. Ieškovė nepagrindė neturtinės žalos ir prašomo priteisti neturtinės žalos dydžio (b.l. 84, 88-90).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-06-20 sprendimu ieškinį atmetė (b.l. 108-113).

Teismas nustatė, kad laidoje „Kakadu“ parodytas atsakovo teiginys: „...pas ją kažkas kraujyje yra – kenkti žmonėms...“ yra išsakyta žinia apie asmens charakterio bruožą „...kenkti žmonėms“. Taip pat laidoje „Lietuvos žinių tyrimas“ parodytas atsakovo teiginys: „...dažai sugadinti, mašinų stiklai išmušti, apipiltos dažais, išmatom apmėto – tai jų darbas...“ laikytinas paskleista žinia. Tuo tarpu laidoje „Kakadu“ parodytu kitu teiginiu: „...mašinos stiklą išmušė ne akmeniu...“ atsakovas neskelbė jokių žinių, bet tik išreiškė savo subjektyvią nuomonę. Nuomonė išreikšta etiškai. Nenustatyta, kad išreikšdamas savo nuomonę, atsakovas būtų nesąžiningas ar būtų sąmoningai iškreipęs faktinius duomenis apie išmuštą mašinos stiklą. Teismui, įvertinus ieškovės ginčijamų teiginių paskleidimo priemones, nekilo abejonių dėl žinių paskleidimo fakto, nes atsakovo teiginiai, kuriuos teismas laikė žiniomis, paskleisti per visuomenės informavimo priemones. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovo išsakyti teiginiai visų laidų formate ir kitų asmenų pasisakymų kontekste gali leisti manyti, jog atsakovas teiginiu „...pas ją kažkas kraujyje yra – kenkti žmonėms...“ laidoje „Kakadu“ pasisakė apie ieškovę bei teiginiu „...dažai sugadinti, mašinų stiklai išmušti, apipiltos dažais, išmatom apmėto – tai jų darbas...“ laidoje „Lietuvos žinių tyrimas“ pasisakė apie ieškovės šeimos narius, t. y. ir apie ieškovę. Teismui pripažinus, kad teiginiu „...mašinos stiklą išmušė ne akmeniu...“, išsakytu laidoje „Kakadu“, išreikšta tik atsakovo nuomonė, teismas laikė pagrįstu taip pat pažymėti, kad atsakovas, išreikšdamas savo nuomonę, kalboje nenaudojo jokių žodžių ar jų junginių, kuriais jis būtų tiesiogiai ar netiesiogiai apkaltinęs kurį nors asmenį dėl mašinos stiklo išmušimo, dėl stiklo išmušimo „...ne akmeniu...“. Laidoje „Kakadu“ atsakovo išsakyta nuomonė „...mašinos stiklą išmušė ne akmeniu...“ neliečia ieškovės, atsakovo išreikšta nuomonė nėra apie ieškovę. Teismas taip pat nustatė, kad televizijų laidose atsakovo minimus faktus apie namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojų ir jų svečių mašinų, stovėjusių prie namo esančioje aikštelėje, sugadinimus, apie ieškovės konfliktišką būdą ir nepagarbų elgesį su kaimynais atsakovas patvirtino savo paaiškinimais teisme. Šiuos faktus patvirtino byloje apklaustų liudytojų M. K., A. B., A. B., A. S., S. I. parodymai. Šiuos faktus taip pat patvirtino teisme nagrinėtos administracinių teisės pažeidimų bylos. Teismas, įvertinęs tai, kad byloje yra surinkti įrodymai apie ieškovės apmėtytą kiaušiniais atsakovo automobilį, apie kitus automobilių sugadinimo atvejus, apie neleistiną ieškovės elgesį kaimynų atžvilgiu, sprendė, kad atsakovui nekyla atsakomybė už jo nurodytais teiginiais paskleistas žinias CK 2.24 straipsnio pagrindu, nes atsakovo paskleistos žinios negali būti pripažintos neatitinkančiomis tikrovės. Teismas taip pat pažymėjo, kad būtina vertinti ne tik skleidžiamų žinių turinį, bet ir žinių paskleidimo tikslą ir atsakovo sąžiningumą jam pasisakant televizijų laidose. Atsakovas laidose kalbėjo ramiai, elgėsi korektiškai. Savo kalbos maniera, balso intonacija, kitomis kalbos ir galimų emocijų išraiškų formomis neišreikė nepagarbos kuriam nors asmeniui ar asmenims. Atsakovo pasisakymus laidose vertinant kartu su liudytojų parodymais, kitais bylos įrodymais, teismas darė išvadą, jog atsakovas kalbėdamas televizijų laidose buvo sąžiningas, skelbė ne išgalvotus, bet tikrus faktus, siekdamas namo gyventojų konfliktų išsprendimo. Nėra jokio pagrindo teigti, kad pasisakydamas televizijų laidose, atsakovas siekė apšmeižti, įžeisti ar pažeminti ieškovę. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė ieškovės reikalavimą pripažinti atsakovo teiginius, išsakytus televizijų laidose „Kakadu“ ir „Lietuvos žinių tyrimas“, pažeidžiančiais ieškovės garbę ir orumą atmesti kaip nepagrįstą, nenustačius būtinų CK 2.24 straipsnio taikymui faktų visumos (žinių paskleidimo fakto, fakto, kad žinios yra apie ieškovą, fakto, kad žinios žemina ieškovo garbę ir orumą, ir fakto, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės). Atitinkamai kaip nepagrįstas atmestinas ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė I. D. teismo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-20 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti (b.l. 122-126). Ieškovės teigimu, teismas neteisingai vertino faktus, būtinus garbės ir orumo gynimui pagal CK 2.24 straipsnį. Teismas nustatė, kad nekyla jokių abejonių dėl žinių paskleidimo fakto, kadangi atsakovo teiginiai paskelbti per visuomenės informavimo priemones. Tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas nurodytus teiginius išsakė viešai per visuomenės informavimo priemones, tai yra televizijos laidose, kuriose buvo kalbama konkrečiai apie ieškovę. Kiekvienoje iš laidų buvo paminėti tik ieškovės asmeniniai duomenys bei parodyti būtent ieškovės atvaizdai, todėl ieškovė buvo lengvai identifikuojama kiekvieno minėtas televizijų laidas žiūrėjusio asmens. Todėl visiškai negalima sutikti su teismo argumentu, kad teiginiai tik gali būti susieti su ieškove, tačiau galima tariamai suprasti, kad atsakovas pasisakė apie laidoje neįvardytą žmonėms kenkiantį asmenį ar asmenų elgesį, ir tai neleidžia vienareikšmiškai suprasti, kad kalbama būtent apie ieškovę. Tuo labiau, kad atsakovas pats teismo posėdį pripažino, jog kalbėjo apie ieškovę. Atsakovas net teismo posėdžiuose nepagarbiai kalbėjo apie ieškovę, tuo parodydamas, kad yra priešiškai nusiteikęs jos atžvilgiu ir pasitelkdamas televizijų laidas bandė tyčia ją viešai pažeminti bei apšmeižti. Teismas turėjo atsižvelgti ir į tai, kad atsakovas teismo posėdyje paaiškino, jog iš jo pasakyto teiginio „<...> pas ją kažkas kraujyje yra – kenkti žmonėms <...>“ kitiems asmenims, kurie ieškovės nepažįsta, galima suprasti, kad ji kenkia žmonėms. Taip pat atsakovas teismo posėdyje aiškiai pabrėžė, kad ieškovė iš tikrųjų kenkia žmonėms. Taigi, atsakovas pats patvirtino, kad tokiu teiginiu siekė paskleisti žinią, jog ieškovė tariamai kenkia visiems žmonėms ir tai patvirtino teismo posėdyje. Toks atsakovo patvirtinimas parodo, kad jis siekė ieškovę apšmeižti, apibūdino ją kaip visuomenei pavojingą asmenį ir tai darė tyčia, pasitelkdamas viešosios informacijos rengėjus ir puikiai suprasdamas visas pasekmes. Pats patvirtino, kad kalbėjo būtent apie ieškovę ir ją taip apibūdino. Ir tai nebuvo išreikšta nuomonė, tačiau žmonėms buvo paskelbta žinia apie ieškovę, kas iš tikrųjų įžeidė jos garbę ir orumą, nors teismas į tai neatsižvelgė. Atsakovas kelis kartus teismo posėdžio metu pabrėžė, kad ieškovė neturi garbės ir orumo, todėl tariamai jų negali ginti teisme, taip pat nurodė, kad niekas daugiau tokių jo teiginiuose išsakytų veiksmų negalėjo atlikti, tik ieškovė. Tačiau nei atsakovas, nei jo liudytojai negalėjo pateikti jokių oficialių įrodymų, kuriais ieškovė būtų pripažinta kalta dėl visų atsakovo teiginiuose nurodytų veiksmų atlikimo. Todėl, neturėdamas tokių oficialių įrodymų, atsakovas neturėjo teisės šmeižti ieškovę televizijų laidose ir skleisti tokias žeminančias jos garbę ir orumą žinias ir ją apibūdinti kaip visuomenei pavojingą asmenį, kuris kenkia žmonėms bei atlieka kitus jo teiginiuose nurodytus nusikalstamus veiksmus. Atitinkamai teismas savo sprendime neteisingai konstatavo, kad atsakovui nekyla atsakomybė už jo nurodytais teiginiais paskleistas žinias CK 2.24 straipsnio pagrindu, nes atsakovo paskleistos žinios negali būti pripažintos neatitinkančiomis tikrovės. Teismas negalėjo vadovautis tik gandais ar negatyviais kaimynų pamąstymais, kurie yra akivaizdžiai nusiteikę priešiškai ieškovės atžvilgiu ir negalėjo būti laikomi kaip objektyvūs parodymai. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad teismo posėdyje buvo paaiškinta, jog ir ieškovės šeima yra patyrusi begalę nusikalstamų veikų, tokių kaip automobilių stiprus apgadinimas, apmėtymas kiaušiniais ir kitokių. Teismas neteisėtai vadovavosi ir sprendime nurodytomis administracinėmis bylomis, kadangi jos visiškai nesusijusios su šia byla, o televizijos laidų parodymo metu jokių oficialių įrodymų, galinčių priskirti ieškovei laidose atsakovo minimų pažeidimų padarymą, nebuvo surinkta. Tokių įrodymų nebuvo pateikta ir teisme. Ieškovės teigimu, teismas nepagrįstai neatsižvelgė į prima facie įrodymu byloje esantį Žurnalistų etikos inspektoriaus 2011-03-14 sprendimą Nr. SPR-31, kuriame buvo nustatyta, kad atsakovo teiginys „<...> dažai sugadinti, mašinų stiklai išmušti, apipiltos dažais, išmatom apmėto – tai jų darbas <...>“ laikytina viešai apie ieškovę paskelbtomis žiniomis, kuriomis jai priskiriami teisei, moralei bei bendroms visuomeninio gyvenimo taisyklėms priešingi veiksmai ir tokie duomenys vertintini kaip pažeidžiantys jos garbę ir orumą. Žurnalistų etikos inspektorius detaliai tyrė visus faktus bei aplinkybes, priimdamas sprendimus vadovavosi rašytiniais dokumentais, atskyrinėjo nuomonę nuo žinios ir pan., todėl toks sprendimas turi įrodomąją reikšmę šioje byloje. Būtent atsakovas buvo tiesioginis informacijos šaltinis, paskleidęs šią informaciją apie ieškovę, todėl jam turi tekti atitinkama atsakomybė už tokios informacijos paskleidimą per visuomenės informavimo priemones. Ieškovė taip pat nurodė, kad šioje byloje turėjo būti nustatytos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos neturtinės žalos atlyginimui už ieškovės neturtinių teisių pažeidimus. Teismas turėjo įvertinti tai, kad atsakovas paskleidė apie ieškovę informaciją, kurioje teigiama, kad ji kenkiantis kitiems asmenims žmogus, taip pat teigė apie neva ieškovės padarytus teisės pažeidimus, bendroms visuomeninio gyvenimo taisyklėms priešingus veiksmus. Todėl teismas turėjo pripažinti, kad toks informacijos paskleidimas sukėlė ieškovei neigiamus išgyvenimus, stresą, reputacijos pablogėjimą, neigiamą asmens vertinimą, pasitikėjimo ja visuomenės narių tarpe sumažėjimą, nepatogumus, pablogėjusią sveikatą, pažemintą orumą ir suterštą garbę. Ieškovės sveikatos būklė pablogėjo, buvo diagnozuotos naujos ligos ir tam įtakos turėjo būtent patirtas stresas. Teismas tinkamai nevertino VšĮ Centro poliklinikos Senamiesčio filialo 2012-01-04 rašto Nr. 01-30S-03, iš kurio akivaizdžiai matoma, kaip pablogėjo ieškovės sveikata ir kokios buvo nustatytos naujos diagnozės, kurioms įtakos turėjo patirtas stresas ir neigiamos emocijos. Šiuo atveju tinkamam ieškovės pažeistų teisių apgynimui vien tik teisės pažeidimo fakto konstatavimo nepakanka, todėl reikalinga iš atsakovo priteisti prašomą neturtinės žalos atlyginimą.

Atsiliepimu atsakovas J. L. teismo prašo ieškovės I. D. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-20 sprendimą palikti nepakeistą (b.l. 179-185). Atsakovas pažymėjo, kad tai, jog teismas įrodymus įvertino ne taip, kaip norėjo ieškovė, nereiškia, kad teismas padarė netinkamas, nepagrįstas ar neteisingas išvadas. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai yra deklaratyvūs ir nemotyvuoti. Iš esmės ieškovė apsiribojo tik ieškinyje išdėstytų argumentų atkartojimu, dėl kurių atsakovas yra pasisakęs savo atsiliepime į ieškinį. Atsakovo teigimu, ieškovė neįrodė visų būtinų garbės ir orumo gynimui pagal LR CK 2.24 straipsnį faktų visumos. Teismas atsakovo išsakytus žodžius vertino sistemiškai, žiūrint į televizijos laidų „Kakadu“ ir „Lietuvos žinių tyrimas“ kontekstą, o ne imant atskirą teiginį. Teismas padarė teisingą išvadą, kad būtina vertinti ne tik skleidžiamų žinių turinį, bet taip pat ir žinių paskleidimo tikslą. Atsakovas nesutiko su ieškovės teiginiu, kad paskleistos žinios apie ją neturi faktinio pagrindo, yra nulemtos tik gandais ir kelių namo gyventojų pamąstymais. Teismas, nagrinėdamas bylą, apklausė liudytojus A. B., S. I., A. S., A. B., M. K. bei trečiuoju asmeniu patrauktos UAB „Baltijos TV“ advokatą D. B. Atsakovo duotus paaiškinimus teismas vertino visumoje su liudytojų parodymais, kitais byloje pateiktais įrodymais, kurie patvirtina aplinkybes apie ieškovės konfliktišką charakterį, apie jos nepagarbų elgesį su kaimynais, buvo įvertinti (duomenys neskelbtini) namo gyventojų kreipimaisi į Vilniaus aps. vyriausiojo policijos komisariato viršininką, LR Vidaus reikalų ministeriją, Policijos departamentą prie LR VRM, Lietuvos Respublikos Seimo narį V. M. dėl ieškovės netinkamo elgesio ir konfliktinių situacijų, kurias išprovokuoja ieškovės šeima. Taigi, darytina išvada, kad paskleistos žinios buvo paremtos ne, kaip teigia ieškovė, kelių namo gyventojų pamąstymais, o faktais apie situacijas, kurios vyksta namo kieme ir kurias išprovokuoja ieškovės šeima. Kalbėdamas televizijos laidose atsakovas buvo sąžiningas ir skelbė tikrus, o ne išgalvotus faktus. Atsakovas nesutiko su ieškovės pastaba, jog teismas neteisėtai savo sprendime vadovavosi administracinėmis bylomis, kadangi jos tiesiogiai susijusios su šia byla ir įrodo, kad paskleistos žinios ir atsakovo išsakyta nuomonė apie ieškovę atitinka tikrovę. Atsakovas taip pat nesutiko su ieškovės teiginiu, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimą 2011-03-14 Nr. SPR-31, kadangi jis neturi jokios įrodomosios reikšmės šiai bylai. Atsakovas pateikė apeliacinės instancijos teismui Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 2013-06-03 atsakymą Nr. S-555, kuriame aiškiai parašyta, kad inspektoriaus sprendimas teisines pasekmes sukelia tik viešosios informacijos rengėjams arba skleidėjams, bet ne konkretiems televizijos laidoje dalyvavusiems asmenims. Ieškovė neįrodė fakto, jog paskleistos žinios žemina jos asmens garbę ir orumą. Ieškovė neįrodė fakto, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Todėl ieškovės teisių gynimas LR CK 2.24 straipsnio pagrindu negalimas. Atsakovo išsakyti teiginiai atitinka tikrovę ir nėra žeminančio pobūdžio. Atsakovas nesiekė apšmeižti ieškovę, pasitelkdamas viešosios informacijos rengėjus. Ne jis kreipėsi į žiniasklaidos atstovus, o jie kreipėsi į (duomenys neskelbtini) namo gyventojus dėl galimybės sukurti reportažus apie susiklosčiusią padėtį kieme. Atsakovas neperžengė savo teisės ribų skleisti informaciją ir elgėsi sąžiningai. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad 2009-12-30 „Lietuvos žiniose“ Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paskelbtas straipsnis „Kaimynų kare teisėsauga bejėgė“. Interviu davė apie dešimt (duomenys neskelbtini) namo gyventojų ir du teisėsaugos pareigūnai. Gyventojų ir teisėsaugos institucijų atstovų pasisakymai aiškiai leidžia suprasti, kad ieškovė yra netolerantiška ir agresyvi asmenybė. Taigi, nuomonė apie ieškovę buvo suformuota daug anksčiau, nei eteryje pasirodė laidos „Kakadu“ bei „Lietuvos žinių tyrimas“. Atsakovas taip pat nurodė, kad ieškovė neįrodė, jog ji patyrė realią neturtinę žalą, nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių jos sveikatos sutrikimus, kuriuos priežastiniu ryšiu būtų galima susieti su televizijos laidose išsakytais atsakovo teiginiais, netgi jeigu tie teiginiai būtų pripažinti pažeidžiančiais ieškovės garbę ir orumą.

Atsiliepimas

Tretieji asmenys UAB „BALTIJOS TV“ ir UAB „LAISVAS IR NEPRIKLAUSOMAS KANALAS“ atsiliepimų į ieškovės I. D. apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

Bylos medžiaga patvirtina, kad LNK televizijos 2010-01-07 laidoje „Kakadu“ ir Baltijos televizijos 2010-01-21 laidoje „Lietuvos žinių tyrimas“ (b.l. 16) buvo parodyti reportažai apie daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena ieškovė I. D. ir atsakovas J. L., gyventojų konfliktus, apie teisėsaugos ir kitose valdžios institucijose gaunamus ir nagrinėjamus konfliktuojančių namo gyventojų pareiškimus ir skundus. Laidose parodyta grupė namo gyventojų ir jų pasisakymai apie konfliktus su ieškove ir jos šeimos nariais. Laidose taip pat trumpai parodytas atsakovas, parodant jo pasisakymus, tame tarpe, teiginius „...pas ją kažkas kraujyje yra – kenkti žmonėms...“; „...mašinos stiklą išmušė ne akmeniu...“; „...dažai sugadinti, mašinų stiklai išmušti, apipiltos dažais, išmatom apmėto – tai jų darbas“. Ieškovė pareikštu ieškiniu pirmosios instancijos teismo prašė pripažinti, kad nurodyti atsakovo teiginiai žemina jos garbę ir orumą, bei priteisti iš atsakovo jai padarytos neturtinės žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė, su kuo ji nesutinka.

Asmens garbės ir orumo gynimas reglamentuojamas CK 2.24 straipsnyje – asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą (CK 2.24 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad asmens garbė ir orumas, taikant CK 2.24 straipsnį, ginami nustačius tokių faktų visetą: 1) žinių paskleidimo faktą; 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą; 3) faktą, kad žinios žemina ieškovo garbę ir orumą; 4) faktą, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-14 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008; 2011-12-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011; 2013-01-09 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2013, kt.).

Pirmosios instancijos teismas nustatė dvi pirmąsias garbės ir orumo gynimo sąlygas. Teismas pripažino, kad atsakovo teiginiai „...pas ją kažkas kraujyje yra – kenkti žmonėms...“; „...dažai sugadinti, mašinų stiklai išmušti, apipiltos dažais, išmatom apmėto – tai jų darbas“ laikytini paskleistomis žiniomis, tuo tarpu atsakovo teiginys „...mašinos stiklą išmušė ne akmeniu...“ laikytinas atsakovo paskleista nuomone, kuri išreikšta etiškai ir neįžeidžiančiai bei nėra susijusi su ieškove. Šių teismo išvadų ieškovė neginčija, todėl teisėjų kolegija dėl nurodyto teismo vertinimo plačiau nepasisako, nors pastebi, kad atsakovo teiginys „...pas ją kažkas kraujyje yra – kenkti žmonėms...“ turėtų būti laikomas ne žinia, o atsakovo nuomone. Teisėjų kolegija taip pat daro išvadą, kad teismas nustatė ir antrąją garbės ir orumo gynimo sąlygą – tai, kad atsakovo paskleistos žinios yra apie ieškovę ir jos šeimą, nors pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstyta argumentacija dėl šios sąlygos yra prieštaringa ir tai galėjo suklaidinti ieškovę. Atitinkamai nevertinti ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kuriuose ji teigia, kad teismas nepagrįstai pripažino, jog žinios nėra apie ieškovę.

Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas ieškovės ieškinį atmetė, nustatęs, kad atsakovo paskleistos žinios (nuomonė) apie ieškovę ir jos šeimą – „...pas ją kažkas kraujyje yra – kenkti žmonėms...“; „...dažai sugadinti, mašinų stiklai išmušti, apipiltos dažais, išmatom apmėto – tai jų darbas“ – atitinka tikrovę. Su tuo sutinka ir teisėjų kolegija.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovas bei teismo posėdžio metu apklausti liudytojai M. K., A. B., A. B., A. S., S. I. (b.l. 86-88, 90-95) vieningai patvirtino aplinkybes apie ieškovės ir jos šeimos konfliktišką būdą, apie jų nepagarbų ir neleistiną elgesį su tame pačiame name gyvenančiais kaimynais, t. y. nuolatinius jų įžeidinėjimus, automobilių apmėtymą kiaušiniais, išmatomis ir apipylimą dažais, automobilių stiklų išdaužymą ir padangų pradūrimą, pačių kaimynų apipylimą purvinu vandeniu. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo abejoti ir nesiremti atsakovo bei liudytojų paaiškinimais, kadangi juos patvirtino ir kita bylos medžiaga. Byloje esančiame Policijos departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos 2010-04-09 rašte Nr. 5-S-1987 (b.l. 34) nurodyta, kad ieškovė ir jos šeimos nariai jau apie dešimt metų yra gerai žinomi Policijos departamento ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnams; jie nuolat rašo skundus dėl (duomenys neskelbtini) namo gyventojų ir policijos pareigūnų veiksmų į įvairias institucijas, tačiau rašomi skundai dažniausiai neatitinka tikrovės, pateikiami teiginiai yra melagingi; pastaraisiais metais gauta nemažai (duomenys neskelbtini) namo gyventojų skundų dėl ieškovės šeimos netinkamo elgesio (apipila kaimynus vandeniu, įžeidinėja juos necenzūriniais žodžiais); ieškovė neleidžia kaimynams parkuoti savo automobilių kieme esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, o kai jie pastato automobilius šioje aikštelėje, praduria automobilių padangas, braižo kėbulą arba apipila neaiškios kilmės skysčiais arba apmėto vištų kiaušiniais; gyventojai piktinasi, kad ieškovė ir jos sūnus nuolat sukelia konfliktus, šmeižia namo gyventojus, įžeidinėja ir žemina; Policijos departamentas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatas imasi visų įmanomų teisinių priemonių šiems konfliktams spręsti, tačiau ieškovės šeima nelinkusi taikiai spręsti problemų, konstruktyviai bendrauti tiek su kaimynais, tiek su policijos pareigūnais, nagrinėjančiais skundus, piktybiškai vengia atsakomybės už jų pačių padarytus teisės pažeidimus. Aplinkybę, kad ir pats atsakovas ne kartą kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą dėl netinkamo ieškovės elgesio jo atžvilgiu, patvirtina taip pat ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai (b.l. 36-41, 50-51). 2010-07-07 net buvo organizuotas (duomenys neskelbtini) namo gyventojų ir policijos pareigūnų susitikimas dėl susidariusios konfliktinės situacijos (b.l. 42-43). Be to, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, teismuose buvo pradėta nagrinėti ne viena administracinė byla ieškovės atžvilgiu dėl jos netinkamo elgesio su kaimynais (b.l. 112).

Visi aukščiau aptarti įrodymai vienareikšmiškai patvirtina televizijos laidose „Kakadu“ ir „Lietuvos žinių tyrimas“ atsakovo išsakytas žinias apie ieškovės ir jos šeimos konfliktišką būdą, apie jų nepagarbų ir neleistiną elgesį su tame pačiame name gyvenančiais kaimynais. Tuo tarpu ieškovė bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų aukščiau nustatytas faktines aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, pati teismo posėdžiuose nedalyvavo ir savo paaiškinimų neteikė, bylą vedė per atstovę.

Taigi, atsakovui bylos nagrinėjimo metu įrodžius, kad televizijos laidose jo paskleistos žinios (nuomonė) apie ieškovę ir jos šeimą – „...pas ją kažkas kraujyje yra – kenkti žmonėms...“; „...dažai sugadinti, mašinų stiklai išmušti, apipiltos dažais, išmatom apmėto – tai jų darbas“ – atitinka tikrovę, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo ginti ieškovės garbės ir orumo, taikant CK 2.24 straipsnį, kadangi nebuvo tam būtinų sąlygų visumos. Be to, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovas, skleisdamas nurodytas žinias televizijos laidose, kalbėjo ramiai, elgėsi korektiškai, savo kalbos maniera, balso intonacija, kitomis kalbos ir galimų emocijų išraiškų formomis neišreikė nepagarbos ieškovei ar jos šeimai. Bylos nagrinėjimo metu teisėjų kolegija taip pat nenustatė, kad savo teiginius atsakovas būtų išsakęs turėdamas tikslą įžeisti ieškovę, ją pažeminti ar sumenkinti. Teisėjų kolegija laiko, kad atsakovas tinkamai išsakė savo vertinimą apie susidariusią konfliktinę situaciją dėl ieškovės ir jos šeimos netinkamo elgesio.

Ieškovės į bylą pateiktas Žurnalistų etikos inspektoriaus 2011-03-14 sprendimas Nr. SPR-31 „Dėl televizijos laidoje „Lietuvos žinių tyrimas“ (BTV, 2010-01-21) paskelbtos informacijos“ (b.l. 17-26) buvo priimtas neturint visų šioje byloje surinktų duomenų, vertinant tik viešosios informacijos skleidėjo veiksmų atitikimą Visuomenės informavimo įstatymo reikalavimams, bet ne atsakovo veiksmus. Svarbu tai, kad nurodytas Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimas nepaneigia aukščiau aptartų byloje esančių įrodymų, kurie patvirtina, kad atsakovo paskleistos žinios apie ieškovę atitiko tikrovę. Be to, kaip nurodė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba 2013-06-03 rašte Nr. S-555 (b.l. 133-134), priimant Žurnalistų etikos inspektoriaus 2011-03-14 sprendimą Nr. SPR-31, būtent viešosios informacijos skleidėjo (ne atsakovo) buvo prašoma pateikti įrodymus, pagrindžiančius jo paskleistos informacijos atitikti tikrovei, tačiau tokia informacija nebuvo pateikta, todėl buvo padaryta išvada, kad viešosios informacijos skleidėjo paviešinta informacija rėmėsi gandais, nors šios bylos nagrinėjimo metu surinkti įrodymai leidžia daryti priešingą išvadą. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 2013-06-03 rašte Nr. S-555 taip pat nurodyta, kad Žurnalistų etikos inspektoriaus 2011-03-14 sprendimas Nr. SPR-31 teisines pasekmes sukelia tik viešosios informacijos skleidėjams, bet ne konkretiems televizijos laidoje dalyvavusiems asmenims, šiuo atveju atsakovui. Taigi, nebuvo jokio pagrindo, remiantis vien tik Žurnalistų etikos inspektoriaus 2011-03-14 sprendimu Nr. SPR-31, tenkinti ieškovės ieškinio.

Apibendrinus visą tai, kas aukščiau išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, kurį pakeisti ar naikinti ieškovės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų ieškovės apeliacinio skundo argumentų kaip teisiškai nereikšmingų ir nesudarančių pagrindo pakeisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-20 sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Virginijus KairevičiusTeisėjai Danutė KutrienėVilija Mikuckienė