Kauno apygardos teismo nutartis

2014-02-24 · Civilinė byla Nr. 2S-667-254/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-02-24
Bylos Nr.
2S-667-254/2014
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-04091-2013-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalė Burdulienė
Pareiškėjas
V. J.
Skolininkas
Ž. V.
Civilinė byla Nr. 2S-667-254/2014;proceso Nr. 2-69-3-04091-2013-0;
procesinio dokumento kategorijos: 121.6; 122.1; 122.3.(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 24 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-22962-199/2013 pagal pareiškėjo V. J. skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), suinteresuoti asmenys antstolis S. U. bei skolininkė Ž. V., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 19 d. nutartimi pareiškėjo (išieškotojo) skundą dėl antstolio S. U. (toliau antstolis) veiksmų, atmetė, kurią pareiškėjas apskundė atskiruoju skundu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 31 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti, t. y. aiškiai nurodyti atskirojo skundo dalyką (reikalavimą) ir pagrindą (aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą – nutarties ar jos dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą). Be to, nurodyti dalyvaujančius byloje asmenis.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėjas (toliau apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti 2013 m. gruodžio 31 d. nutartį, teigdamas, jog atskirasis skundas atitinka visus Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) reikalavimus. Teismui turėjo būti žinomi byloje dalyvaujantys asmenys iš kitų teismo procesinių dokumentų, be to, jam jie tikrai tapo žinomi iš atskirojo skundo. Kita vertus, pats teismas skundžiamoje nutartyje visų dalyvaujančių byloje asmenų nenurodė. Apeliantas neprivalo paneigti visų 2013 m. gruodžio 19 d. nutarties argumentų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamu atveju analizuojamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria apeliantui nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, yra pagrįsta ir teisėta.

Asmens teisė kreiptis į apeliacinės instancijos teismą, ginčijant pirmosios instancijos teismo sprendimų (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą, realizuojama paduodant apeliacinį (atskirąjį) skundą, kuris kartu yra priemonė apeliaciniam procesui pradėti. Apeliacinio skundo turiniui ir formai taikytini bendrieji CPK 111 straipsnyje įtvirtinti dalyvaujančių byloje asmenų procesiniams dokumentams keliami reikalavimai, o taip pat CPK 306 straipsnyje įtvirtinti apeliacinio skundo turinio reikalavimai. CPK 338 straipsnyje įtvirtinta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. Taigi, atskirajam skundui taipogi taikomi CPK 306 straipsnyje įtvirtinti turinio reikalavimai.

Apeliacinis teismas pažymi, jog sprendžiant apeliacinių (atskirųjų) skundų priėmimo klausimus bei siekiant proceso koncentruotumo (CPK 7 straipsnio 1 dalis) negalima be pakankamai rimto pagrindo taikyti procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą. Bylos proceso dalyvių pateiktas procesinis dokumentas turi būti priimamas bei atliekami su tuo susiję teismo procesiniai veiksmai, jeigu tokio dokumento trūkumai yra tik formalūs ir nedarantys esminės įtakos procesinio dokumento galiojimui pagal turinį ir formą. Procesiniai dokumentai, įskaitant atskiruosius skundus, perduotini trūkumams pašalinti tik tais atvejais, kai tie trūkumai yra ne vien formalaus pobūdžio, bet ir esminiai, trukdantys tinkamai pradėti ir atlikti su šių dokumentų priėmimu susijusius įstatyme numatytus procesinius veiksmus, pvz., pradėti apeliacinį procesą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties. (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-402/2007). Kriterijus, kuriuo remiantis nustatoma, ar yra pagrindas taikyti trūkumų šalinimo institutą, nustatytas CPK 115 straipsnio 4 dalyje. Ši norma, kurioje nustatyta, kad trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti trūkumų šalinimo institutą, suformuoja procesinio dokumento „trūkumų esmingumo“ kriterijų.

Apeliacinio teismo nuomone, tai, jog apeliantas atskirajame skunde nenurodė visų dalyvaujančių byloje asmenų, tikrai neatitinka aukščiau paminėto „trūkumų esmingumo“ kriterijaus. Todėl jis traktuotinas tik kaip formalus trūkumas ir neturėtų būti kliūtis pradėti apeliacinį procesą, t. y. priimti atskirąjį skundą, konstatuojant jo trūkumus. Tuo labiau, jog byloje yra atskirojo skundo bei jo priedų kopijos (išskyrus vieną priedą) suinteresuotiems asmenims antstoliui ir skolininkei (b. l. 127–18, 134, bylos gale „įmautėje“) (CPK 113 straipsnio 1 dalis, CPK 311 straipsnis), ir galima įvykdyti su tuo susijusią esminę CPK 317 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sąlygą, įpareigojančią pirmosios instancijos teismą, priėmus apeliacinį (atskirąjį) skundą, per tris darbo dienas nuo apeliacinio (atskirojo) skundo priėmimo išsiųsti dalyvaujantiems byloje asmenims apeliacinio (atskirojo) skundo ir jo priedų kopijas, sudarant suinteresuotiems asmenims galimybę pateikti atsiliepimus ir įgyvendinti šalių procesinio lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) bei rungimosi (CPK 12 straipsnis) principus (CPK 335 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 317 straipsnio 2 dalį pasibaigus sprendimo (nutarties) apskundimo apeliacine tvarka ir atsiliepimų į apeliacinį (atskirąjį) skundą pateikimo terminams, pirmosios instancijos teismas per septynias dienas išsiunčia bylą apeliacinės instancijos teismui, o dalyvaujantiems byloje asmenims – pranešimus apie bylos išsiuntimą. Būtent dėl egzempliorių (kopijų) nepateikimo teismų praktikoje pripažįstamas apeliacinių (atskirųjų) skundų ydingumas, kuomet traktuojamas pagrįstas trūkumų šalinimo instituto taikymas (Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-187-253/2013; 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-619-524/2012; 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-896-622/2012; 2010 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-722-516/2010; 2010 m. rugpjūčio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1147-622/2010; Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-742-324/2013; Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1242-516/2010), kuris šiuo atveju nenustatytas.

Iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kada dėl netinkamo atskirojo skundo dalyko (CPK 306 straipsnio 1 dalies 5 punktas) ar pagrindo (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas) formulavimo apskritai iš pareikšto atskirojo skundo yra neaiškus apelianto reikalavimas, jo pagrindas ar ribos, ir dėl šių aplinkybių apeliacinis teismo procesas apskritai negali vykti. Pagal CPK 306 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos prasmę apelianto prašymu (atskirojo skundo dalyku) turi būti išreiškiamas procesinis teisinis reikalavimas, atitinkantis vieną iš CPK 337 straipsnyje nurodytų apeliacinės instancijos teismo teisių. Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka apeliacinės instancijos teismas turi teisę pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, nutartį pakeisti, ją panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės ar, ją panaikinęs, perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Šiuo konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad iš atskirojo skundo galima suprasti, jog apeliantas nesutinka su 2013 m. gruodžio 19 d. nutartimi ir prašo ją panaikinti. Todėl nėra teisinių prielaidų pripažinti, jog apeliacinis procesas dėl šioje dalyje teisiškai ydingai surašyto atskirojo skundo negalėjo būti pradėtas ir dėl to buvo būtina patikslinti atskirojo skundo dalyką, nustatant apeliantui terminą trūkumų pašalinimui.

Be to, pirmosios instancijos teismas taip pat visiškai nepagrįstai nustatė, jog atskirajame skunde nenurodytas atskirojo skundo pagrindas, kokios bylos aplinkybės patvirtina skundžiamos nutarties ar jos dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis vykdo Kauno miesto apylinkės teismo 2011-01-27 hipotekos skyriaus teisėjos nutartį Nr. 2-4090-285/2011, kuria nutarta pareiškėjo (apelianto) reikalavimo dėl 60 848,78 EUR ir 397,99 Lt bylinėjimosi išlaidų patenkinimui priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistą skolininkei priklausantį nekilnojamąjį turtą: 0,0278 ha ploto žemės sklypą, gyvenamąjį namą ir pastatus, esančius Kaune, Aukštaičių g. 62A (toliau - ginčo turtas). 2013-06-28 turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui M. A. (b. l. 115) parduotas šis turtas. Pareiškėjas (apeliantas) skundė antstolio 2013-02-20 patvarkymą, priimtą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ginčo turto saugotoju paskirtas skolininkės tėvas G. V., ir saugotojui grąžintas raktas nuo namo, esančio Kaune, Aukštaičių g. 62A. Pareiškėjas nesutiko su skolininkės tėvo paskyrimu ginčo turto saugotoju, nes jis padarė pareiškėjui žalos, prižiūrėdamas ginčo turtą, jo nešildė, nemokėjo mokesčių, name „sprogo“ vamzdžiai, buvo užlietas rūsys. Dėl to nukrito ginčo turto vertė. Pareiškėjas prašė panaikinti antstolio 2013-02-20 patvarkymą, kuriuo nekilnojamojo turto, kuris įkeistas pareiškėjui, saugotoju paskirtas skolininkės tėvas G. V., ir grąžintas jam raktas. Kauno apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 19 d. nutartimi pareiškėjo (apelianto) skundą dėl antstolio veiksmų atmetė, kurią apeliantas apskundė atskiruoju skundu, kuriam būtent nustatyti trūkumai, dėl kurių esmingumo sprendžiama šioje byloje. Iš atskirojo skundo aiškiai galima suprasti, jog teismas, apelianto nuomone, nepagrįstai nenustatė, kad antstolis veikė prieš apelianto interesus, o jų pažeidimas yra esminis pažeidimas, sudarantis CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkte įvirtintą pagrindą turto pardavimo be varžytynių aktui pripažinti negaliojančiu; nepagrįstai nenustatė, jog turto saugotojas niokojo turtą, taip pat neteisingai įvertino ikiteisminio tyrimo, pradėto pagal apelianto skundą turto saugotojo atžvilgiu, duomenis ir pan. Visi įrodymai, pagrindžiantys apelianto teiginius, jo nuomone, yra vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo labiau, jog pats teismas skundžiamoje nutartyje „skundu“ įvardintą atskirąjį skundą pagal išdėstytas aplinkybes laikė atskiruoju skundu dėl 2013 m. gruodžio 19 d. nutarties. Vadinasi, nėra teisinių prielaidų pripažinti, jog apeliacinis procesas ir dėl šioje dalyje teisiškai ydingai surašyto atskirojo skundo negalėjo būti pradėtas ir dėl to buvo būtina patikslinti atskirojo skundo pagrindą, nustatant apeliantui terminą trūkumų pašalinimui.

Atžvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, atskirasis skundas tenkinamas, naikinama 2013 m. gruodžio 31 d. pirmosios instancijos teismo nutartis ir klausimas išsprendžiamas iš – atskirasis skundas dėl 2013 m. gruodžio 19 d. nutarties priimamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei, vadovaujantis CPK 307 straipsnio 2 dalimi, atskirasis skundas su byla perduodamas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl 2013 m. gruodžio 19 d. nutarties priimti.

Pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą su byla perduoti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui.

Teisėja Dalė Burdulienė