Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos Respublikos, lietuvė, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini) deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), šeim. padėtis - našlė, išsilavinimas profesinis, dirba (duomenys neskelbtini), neteista, traukiama baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. J. padarė asmeniui nesunkų sveikatos sutrikdymą, o būtent: 2017-01-25 apie 17.00 val., be kvietimo įėjusi į nukentėjusiosios I. V. namus, adresu (duomenys neskelbtini) kurie priklausė G. V. ir užėjusi į I. V. miegamąjį kambarį, kur tuo metu buvo nuketėjusioji bei nukentėjusiosios buvęs sutuoktinis, dabartinis įtariamosios J. J. sugyventinis G. V., ir kilus konfliktui tarp nukentėjusiosios ir J. J., J. J. rankos kumščiu sudavė vieną kartą I. V. į veidą, rankomis apdraskė jai krūtinę, spyrė vieną kartą koja į dešinę blauzdą ir jai nukritus ant žemės, ne mažiau kaip 1 kartą koja spyrė jai į kairį šoną, tokiu būdu padarydama I. V. kraujosruvas kairės akies vokuose ir krūtinės ląstos kairėje pusėje, linijinį odos nubrozdinimą krūtinės kairėje pusėje, nubrozdinimą dešinėje alkūnėje, kairio IX-o šonkaulio lūžį, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl šonkaulio lūžio sveikata sutrinka ilgiau 10 dienų laikotarpiui, tai yra, padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 1 d.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji J. J. parodė, kad savo kaltės dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažįsta. Nurodė, kad jie su G. V. yra sugyventiniai, o nukentėjusioji yra jos kaimynė, ankščiau jos buvo draugės. Teigė, kad nutentėjusios I. V. dabar jau buvęs vyras G. V. pas ją atėjo kartu gyventi 2016 m. kovo 10 d., ir po to jos santykiai su nukentėjusiąja nebebuvo draugiški. Teigė, kad įvykio dieną ji nuėjo pas I. į namus, nes G. paskambino ir paprašė, kad ji parvarytų mašiną ir jį parvežtų, nes tą dieną buvo jų skyrybų teismas ir jis ją parvežė namo ir jie prisigėrė. Teigė, kad jai įėjus į namus virtuvėje nieko nebuvo tik girdėjosi balsai iš miegamojo. Ji patraukė už miegamojo durų rankenos ir durys atsidarė. Atidariusi duris ji pamatė stovintį G. V., o I. V. stovėjo apsikabinusi jo kaklą ir šaukė, kad niekur jo neleis, be to abu buvo stipriai išgėrę, neblaivūs. Ji paklausė „Kaip čia suprasti?“. Tada G. išsilaisvino ir pastūmė I., o ši nukrito ant lovos ir griūdama galva trenkėsi į sieną. Teigė, kad ji pati net nebuvo priėjusi prie Irinos ir jos nepalietė. Nurodė, kad kai G. I. nustūmė, ji į ją metė jo striukę nuo lovos, o atbėgusiam L. liepė paskambinti tėvui Sigitui, kad jis grįžtų. L. atbėgęs pasakė, kad tėvas liepė kviesti policiją arba ją išvaryti. Nurodė, kad jiems išeinant I. išbėgo paskui juos į virtuvę. Pažymėjo, kad ant I. veido buvo makiažas, todėl jokių sumušimų nesimatė. Mano, kad kaltinamoji I. V. ją kaltina iš keršto, nes ji gyvena su jos vyru. Teigė, kad ji sakydavo, kad jis vis vien su ja negyvens. Nurodė, kad kai I. nukrito, kad jai skauda jokių jos riksmų nebuvo, ji tik labai keikėsi. Mano, kad sužalojimai pas I. atsirado, gal dėl to, kad ji būdama neblaivi griuvinėjo. Teigė, kad ji kalbėjo ramiai, nes žinojo, kad name yra mažamečių vaikų. Kai ji išeidinėjo su G. matė, kad marti E. laikė rankose vaiką, tačiau jis neverkė. Teigė, kad su kitais šeimos nariais jokio kontakto nebuvo. Nurodė, kad I. V. atžvilgiu ji nevartojo necezūrinių žodžių.

I. V. specialisto išvadoje Nr. 274/2017( 01) nustatytas odos nubrozdinimas dešinėje alkūnėje galėjo atsirasti griuvimo ar atsitrenkimo metu, kiti sužalojimai nebūdingi griuvimui (b.l. 133, 134).

2018-02-05 specialisto išvadoje Nr. G40/2018( 01) nustatyta, kad J. J. nėra nustatyta sveikatos kliūčių, dėl kurių ji 2017-01-25 negalėtų smūgiuoti rankomis ar kojomis kitam asmeniui (b.l. 133, 134).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Teismas, ištyręs ir įvertinęs visumą byloje surinktų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, pateikia šią jų analizę.

Nors kaltinamoji J. J. savo kaltės dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino visiškai, teismo vertinimu byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamoji padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką numatytą BK 138 str. 1 d.

Nukentėjusioji I. V. tiek apklausta ikiteisminio tyrimo metu, tiek duodama parodymus parodymų patikrinimo vietoje (I t., b. l. 32, 33), tiek teisme davė parodymus, kuriais patvirtino esmines kaltinimo faktines aplinkybes. Ji patvirtino, kad kaltinamoji J. J. 2017-01-25 apie 17.00 val., užėjusi į namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini)., kurie priklausė G. V., miegamąjį kambarį, kur tuo metu buvo nuketėjusioji bei nukentėjusiosios buvęs sutuoktinis, dabartinis įtariamosios J. J. sugyventinis G. V., ir kilus konfliktui tarp nukentėjusiosios ir J. J., J. J. rankos kumščiu sudavė vieną kartą I. V. į veidą, rankomis apdraskė jai krūtinę, spyrė vieną kartą koja į dešinę blauzdą ir jai nukritus ant žemės, ne mažiau kaip 1 kartą koja spyrė jai į kairį šoną.

Nukentėjusiosios parodymus dėl smurtinių veiksmų jos atžvilgiu, o taip pat ir kilusius padarinius patvirtino ir 2017-01-27 specialisto išvadoje Nr. G 274/2017(01) konstatuoti I. V. padaryti kūno sužalojimai. Išvadoje nurodyta, kad jog apžiūros metu nustatyta, kad I. V. padarytos kraujosruvos kairės akies vokuose ir krūtinės ląstos kairėje pusėje, linijinis odos nubrozdinimas krūtinės kairėje pusėje, nubrozdinimas dešinėje alkūnėje, kairio IX-o šonkaulio lūžis, galimai tiriamosios nurodytu laiku 2017-01-25 ir būdu. Pateiktame išraše pažymėta, kad galvos smegenų sukrėtimo diagnozė, nepagrįsta objektyvia neurologine patologine simptomatika, todėl sužalojimu nevertinama. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl šonkaulio lūžio sveikata sutrinka ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b.l. 7).

Kaltinamoji J. J. savo kaltės dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino visiškai ir duodama parodymus teisme neigdama savo kaltę rėmėsi tuo, jog tarp jos ir nukentėjusiosios nebuvo jokio fizinio kontakto, kadangi ji nebuvo priėjusi prie I. V. ir jos net nepalietė, o sužalojimai pas nukentėjusiąją atsirado dėl to, kad ji pati būdama neblaivi griuvinėjo ir susižalojo. Teismas tokią kaltinamosios įvykio versiją atmeta kaip nepagrįstą, kadangi ją paneigia ne tik nukentėjusiosios parodymai, tačiau ir byloje esanti Specialisto išvada Nr. 274/2017( 01), kurioje nurodyta, kad tik I. V. nustatytas odos nubrozdinimas dešinėje alkūnėje galėjo atsirasti griuvimo ar atsitrenkimo metu, tačiau kiti sužalojimai nebūdingi griuvimui (b.l. 133, 134). Minėtą išvadą teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir ją surašęs specialistas V. K., kuris papildomai paaiškino, kad griuvimui būdingas tik nubrozdinimas dešinėje alkūnėje, o visi nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai - kraujosruva kairės akies vokuose, kairiojo šonkaulio lūžis su kraujosruva lūžio vietoje, odos nubrozdinimas krūtinės kairėje pusėje - nebūdingi griuvimui.

Be to, teismas pažymi, kad tai, jog nukentėjusiajai kairiojo šonkaulio lūžis buvo padarytas 2017-01-25, t.y. kaltinamajai inkriminuotos nusikalstamos veikos įvykdymo dieną, bei įtakotas smūgio, o ne nugriuvimo patvirtina nukentėjusiajai padaryta poodinė kraujosruva lūžio vietoje, kuri, kaip nurodė teisiamojo posėdžio metu apklaustas specialistas V. K., kaip antrinis požymis patvirtino nustatytą šonkaulio lūžio datą, kadangi pagal atspalvį atitiko būdingą 2 parų senumo kraujosruvos vaizdą. Kaip pažymėjo specialistas, smūgis nebūtinas šonkaulio lūžiui, bet nagrinėjamu atveju kraujosruva buvo lūžio vietoje, o tai rodo, kad buvo kontaktas būtent į tą vietą. Nors specialistas kategoriškai nepaneigė galimybės, kad nugriuvus ir atsitrenkus į kietą, buką daiktą galima susilaužyti šonkaulius, bet pažymėjo, kad paprastai žmonės ant šono negriūna, o esant tokiam sužalojimui reikėtų nugriūti būtent ant šono. Pažymėtina, kad nagrinėjamojoje byloje nenustatyta aplinkybė, kad nukentėjusioji konflikto metu ar po konflikto būtų nugriuvusi ant šono ir atsitrenkusi į kietą, buką daiktą, todėl ši specialisto nurodyta galima teorinė nukentėjusiosios susižalojimo versija atmetama kaip nepagrįsta.

Nors kaltinamosios gynėja teigė, kad pirmą kartą nukentėjusiajai krūtinės ląstos rengenografija buvo atlikta 2017-01-26 ir kad trauminės patologijos nebuvo pastebėta ir tik antrą kartą 2017-02-02 atlikus rengenografiją buvo pastebėtas šonkaulio lūžis, kas kelia abejonių dėl įvykusios traumos laiko, tačiau teismo vertinimu, minėtas abejones paneigia specialisto teisiamojo posėdžio metu duotas paaiškinimas, jog praktikoje dažnai pasitaiko atvejų, kai dėl įvairių priežasčių, pirminėje rentgenogramoje nesimato šonkaulio lūžio, o pakartotinėje jau matosi, kadangi paprastai šonkaulio lūžis pradžioje būna be poslinkio, todėl jo nesimato, o praėjus kelioms dienoms, dėl atliktų judesių atplaišos pasislenka ir lūžis jau matosi.

Tai, kad nukentėjusiajai šonkaulio lūžis buvo padarytas kaltinamosios veiksmais kilusio tarp jų 2017-01-25 konflikto metu, o ne vėliau, patvirtina ir ta aplinkybė, kad tiek pati nukentėjusioji duodama parodymus teisme nurodė, kad iš karto po konflikto su kaltinamąja jai skaudėjo šoną, todėl ji parūkė, nuėjo atgal į kambarį ir atsigulė, o kadangi ryte atsikėlus skausmas nepraėjo, o dar labiau sustiprėjo, ji kreipėsi į gydytojus, tiek teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai L. V. ir E. K. patvirtino, kad po įvykusio konflikto su kaltinamąja nukentėjusioji I. V. buvo apdraskyta, su mėlynėmis, skundėsi skausmu šonkaulių srityje. Šių liudytojų parodymai paneigia ir kaltinamosios teiginį, kad įvykio metu tarp jos ir nukentėjusiosios nebuvo jokio fizinio kontakto, kadangi minėti liudytojai patvirtino, jog jie matė, kaip įvykusio konflikto metu kaltinamoji J. J. mušė nukentėjusiąją I. V.. Ir nors minėti liudytojai teisiamojo posėdžio metu neatsiminė visų įvykio aplinkybių ir negalėjo nuosekliai papasakoti visos konflikto eigos, tačiau nurodė, kad įvykį jie geriau prisiminė duodami parodymus ikiteisminio tyrimo metu, todėl nurodė, kad teismas gali vadovautis minėtais jų duotais parodymais. Iš ikiteisminio tyrimo metu minėtų liudytojų duotų parodymų matyti, kad jų parodymai tiek apie įvykio eigą, tiek apie konkrečius kaltinamosios veiksmus, kad ji nukentėjusiąją mušė rankomis ir spardė kojomis yra nuoseklūs ir išsamūs, neprieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, todėl teismui nekyla abejonių dėl jų tikrumo ir patikimumo.

Pažymėtina, jog nors liudytojas S. V. nurodė, kad jo įvykio vietoje nebuvo, tačiau tiek duodamas parodymus teisme, tiek duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu jis patvirtino faktą, jog įvykio dieną telefonu jam buvo pranešta apie tai, kad jų namuose J. J. muša jo mamą, t.y. nukentėjusiąją I. V., ir kad jis liepė dėl šio įvykio kviesti policiją, o grįžęs namo pastebėjo buvusio konflikto pasekmes, t.y. buvo išmėtyti daiktai, išlaužta durų stakta, o tai patvirtina buvusio konflikto tarp kaltinamosios ir nukentėjusiosios faktą.

Taip pat pažymėtina, kad nors liudytojas G. V. duodamas parodymus patvirtino kaltinamosios iškeltą versiją, jog tarp kaltinamosios ir nukentėjusiosios jokio fizinio kontakto nebuvo, tačiau teismas atsižvelgęs į tai, kad minėtą įvykio versiją paneigia kiti byloje surinkti įrodymai ir įvertinęs tai, kad minėtas liudytojas yra kaltinamosios J. J. sugyventinis, jo parodymus vertina kritiškai, kaip siekį, kad jo sugyventinė J. J. išvengtų baudžiamosios atsakomybės.

Įvertinęs byloje esančią 2018-02-05 specialisto išvadą Nr. G40/2018( 01), kurioje nustatyta, kad J. J. nėra nustatyta sveikatos kliūčių, dėl kurių ji 2017-01-25 negalėtų smūgiuoti rankomis ar kojomis kitam asmeniui (b.l. 133, 134), teismas atmeta ir kaltinamosios J. J. ikiteisminio tyrimo metu iškeltą gynybinę versiją, jog ji yra ligota ir dėl savo menkų fizinių galimybių nebūtų galėjusi atlikti jai inkriminuotų veiksmų, kaip nepagrįstą.

Taigi, įvertinęs minėtus įrodymus, teismas kaltinamosios iškeltas įvykio versijas, kad ji įvykio dieną neturėjo fizinio kontakto su nukentėjusiąja, o ši susižalojo nugriuvusi, ar, kad ji dėl savo sveikatos būklės negalėtų atlikti jai inkriminuotų veiksmų, vertina kritiškai, kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, ir atmeta kaip prieštaraujančias faktinėms bylos aplinkybėms nustatytoms bylos nagrinėjimo teisme metu.

Pasisakydamas dėl nustatytų kaltinamosios padarytų veiksmų teisinės kvalifikacijos teismas pažymi, kad, kaltinamosios nustatytų veiksmų pasėkoje nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė savo veiksmų pavojingumą, jų padarinius ir to siekė. Tuo remiantis spręstina, kad nustatyti kaltinamosios veiksmai pagal BK 138 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai.

Dėl bausmės skyrimo

Individualizuodamas bausmę teismas yra saistomas bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis), bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), kitomis baudžiamajame įstatyme įtvirtintomis bausmių skyrimo nuostatomis. Šių imperatyvų taikymui taip pat turi įtakos konstituciniai teisingumo ir teisinės valstybės, teisės į teisingą teismą, proporcingumo bei kiti principai. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios bausmės rūšys: laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti, paskyrus kaltinamajai J. J. švelniausnią įstatymo numatytą už tokios nusikalstamos veikos padarymą bausmės rūšį - laisvės apribojimo bausmę. Skiriant tokią nuobaudą atsižvelgtina į tai, kad byloje nenustatyta kaltinamosios atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių, tai, kad ji padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, jai nustatytas 50 proc. darbingumas, ji dirbanti. Įvertinus išdėstytas aplinkybes ir įvertinus J. J. charakterizuojančius duomenis (b.l. 85), kaltinamajai skiriama mažesnė už BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytą vidurkį bausmė, t. y. 1 metų laisvės apribojimo bausmė.

Be to, kaltinamosios atžvilgiu taikytinos BK 48 str. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimas laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 22.00 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu.

Kaltinamajai J. J. kardomosios priemonės nepaskirtos.

Dėl civilinių ieškinių

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė byloje 63,62 Eur dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti. Civilinė ieškovė I. V. prašo priteisti 12000 Eur neturtinę žalą ir patirtas 750 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Kaltinamoji civilinių ieškovų Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir I. V. civilinių ieškinių nepripažino, kadangi teigė, kad I. V. atžvilgiu nesmurtavo ir jos nesužalojo.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį turtinė žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginės išlaidas) ir negautos pajamos. Deliktinės atsakomybės taikymo metu atlyginami yra tie nuostoliai, kurie priežastiniu ryšiu yra susiję su neteisėtais veiksmais (CK 6.247 straipsnis). Baudžiamieji įstatymai turtine žala laiko nusikalstama veika padarytą tiesioginę turtinę žalą, materialinius nuostolius, kuriuos nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos patyrė, ir išlaidas, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes, tad nukentėjusysis, patyręs dėl nusikalstamos veikos turtinę žalą, teisę į jos atlyginimą turi, tačiau, ją turėdamas, nusikalstama veika padarytos turtinės žalos dydį taip pat privalo įrodyti.

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė byloje 63,62 Eur dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti. Kadangi minėtos išlaidos buvo patirtos dėl nukentėjusiosios I. V. gydymo ir yra pagrįstos 2018-03-01 Gydymo paslaugų apskaitos išrašu (I t., b. l.147-148), todėl civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

Civilinė ieškovė I. V. prašo priteisti jai 12000 Eur neturtinę žalą ir patirtas 750 Eur bylinėjimosi išlaidas. Pagrįsdama neturtinę žalą I. V. nurodė, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos jis patyrė pažeminimą anūkų bei buvusio sutuoktinio akyse, stresą, dvasinius išgyvenimus, emocinį šoką, ilgą laiką turėjo kentėti fizinį skausmą, po įvykio 1,5 mėn. buvo nedarbinga. Nurodė, kad sumažėjo jos bendravimo galimybės, kadangi tapo apkalbų objektu. Dėl patirto streso kreipėsi į gydytojus, ilgą laiką lankėsi pas psichologę, kuri išrašė jai raminamųjų vaistų, kuriuos gėrė, kadangi negalėjo miegoti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kita. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y., nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.

Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų vertybių. Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šias pažeistas vertybes. Jeigu kaltė pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimą asmeniui, neturtinę žalą padariusio asmens tokiu būdu pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį. LAT ne kartą yra pažymėjęs, kad jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais brutaliais veiksmais, tai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir panašiai, yra padaroma kur kas didesnė žala nei neatsargios kaltės atveju.

Teismui nekyla abejonių, kad dėl aktualios nusikalstamos veikos – nesunkaus sveikatos sutrikdymo – civilinė ieškovė I. V. patyrė atitinkamas neigiamas pasekmes, fizinį skausmą, nepatogumus, stresą ir pan. Pripažintina, jog nukentėjusiajai neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o kaltinamosios kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais veiksmais. Kad nukentėjusioji po patirtų sužalojimų jautė skausmą patvirtina tai, kad ji kitą dieną po įvykio kreipėsi į medikus (I t., b.l. 5), po įvykio apie 1,5 mėn. buvo nedarbinga, gydėsi (I t., b. l. 156-157). Tai, kad civilinė ieškovė įvykio pasėkoje patyrė stresą, dvasinius išgyvenimus patvirtina į bylą pateikta Elektrėnų sav. VšĮ Elektrėnų psichikos sveikatos priežiūros centro 2018-06-12 pažyma, kurioje nurodyta, kad nukentėjusioji VšĮ Elektrėnų psichikos sveikatos centre gydėsi nuo 2017-03-06 iki 2017-11-20, jai nustatyta diagnozė F 43.2. Nors kaltinamosios gynėjai nurodė, kad kadangi tuo metu vyko nukentėjusiosios santuokos nutraukimo procesas, pas psichologę ji lankėsi galimai dėl nutrūkusios santuokos, o ne dėl kaltinamosios veiksmų, tačiau teismas pažymi, kad pati nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu pažymėjo, kad pas psichologę ji kreipėsi būtent dėl patirto streso ir išgyvenimų po to, kai ją sužalojo kaltinamoji J. J., o ne dėl santuokos nutraukimo, tuo labiau, kad pati kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu pati patvirtino, jog I. V. buvęs vyras G. V. iš namų išsikraustė ir su kaltinamąja J. J. pradėjo gyventi jau nuo 2016 m. kovo 10 d., t.y. dar gerokai anksčiau prieš prasidedant jų skyrybų procesui, todėl teismo vertinimu pats skyrybų procesas nukentėjusiajai negalėjo būti stiprus stresą įtakojantis veiksnys. Be to, pažymėtina, kad vadovaujantis psichologine literatūra, atsakomoji reakcija į stresą jį patyrusiam žmogui gali pasireikšti per tris mėnesius nuo stresinio įvykio, todėl atmetamas kaip nepagrįstas ir kaltinamosios gynėjų argumentas, jog pagal pateiktą pažymą nukentėjusioji pas psichologą pradėjo gydytis praėjus nepagrįstai ilgam laiko tarpui, t.y. praėjus 2 mėn. po įvykio, todėl ji į gydytoją galimai kreipėsi ne dėl šio įvykio. Nepaisant to, kiti kaltinamosios argumentai dėl neturtinės žalos, tokie kaip pažeminimas buvusio sutuoktinio akyse, bendravimo galimybių sumažėjimas dėl apkalbų - teismo vertinimu yra tik deklaratyvūs – jie teismo posėdžio metu nebuvo išplėtoti ir pagrįsti.

Taip pat teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio atsižvelgia į tai, kad nukentėjusioji turi problemų su sveikata, ji yra iš dalies darbinga, jai yra nustatytas 50 proc. darbingumas (I t., b. l. 118-120).

Pažymėtina, kad teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7240,50 Eur, (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-581-593/2017, Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-115-458/2017, Panevėžio apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-36-366/2017). Pažymėtina, kad teismų praktikoje nukrypimas nuo jau susiformavusios teismų praktikos yra pateisinamas, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste, kad nors teismų praktika nėra vienoda, tačiau į jos tendencijas būtina atsižvelgti vertinant konkrečią situaciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-551/2013). Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios galėtų lemti pateisinamą nukrypimą nuo suformuotos teismų praktikos. Todėl, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdamas į teismų praktiką baudžiamosiose bylose, esant tokiai pat nuteistųjų kaltės rūšiai (tiesioginė tyčia), panašaus pavojingumo veikai (sveikatos sutrikdymas), tokiam pat sveikatos sutrikdymo mastui (nesunkus sveikatos sutrikdymas), atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra duomenų, jog nukentėjusiosios patirti sužalojimai gali ateityje turėti neigiamą įtaką bendrai jos sveikatos būklei, bei įvertinęs tai, kad nukentėjusioji yra tik iš dalies darbinga, teismas konstatuoja, kad nukentėjusiajai priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, prašomas neturtinės žalos dydis mažinamas iki 2000 Eur. Teismo vertinimu, toks civilinei ieškovei priteistos neturtinės žalos dydis yra proporcingas jos patirtiems išgyvenimams bei nepatogumams.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. V. patirtos 750 Eur išlaidos advokatės darbui apmokėti yra patvirtintos į bylą pateiktu 2017-02-17 Pinigų priėmimo kvitu, jos yra įprasto dydžio ir proporcingos įdėto darbo bei laiko sąnaudoms, todėl priteistinos iš kaltinamosios J. J., nes baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

J. J. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant ją laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 22.00 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu.

Civilinės ieškovės I. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jos naudai iš J. J. 2000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai iš J. J. 63,62 Eur (šešiasdešimt tris eurus, 62 cnt) turtinės žalos atlyginimo.

Priteisti I. V. iš J. J. 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) atstovavimo išlaidų.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajai – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.