Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2024-07-02 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-199-1135/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-07-02
Bylos Nr.
II-199-1135/2024
Teisminio proceso Nr.
4-36-3-00021-2024-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vaiva Bėčienė
Pažeidėjas
D. T.
Kategorijos
  • 16.9.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-199-1135/2024Teisminio proceso Nr. 4-36-3-00021-2024-7Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.8.2.; 21.10.4. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. liepos 2 d.Raseiniai
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Vaiva Bėčienė,sekretoriaujant Gabrielei Petrylei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam D. T.,

institucijos priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovei Kristinai Gudžiūnienei (dalyvavo prisijungusi per vaizdo konferencijų ir pokalbių platformą „Zoom“),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gegužės 10 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Šiaulių AVPK) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos J. K. 2024 m. gegužės 10 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) D. T. (toliau – ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, pareiškėjas) buvo nubaustas už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalyje – 300,00 Eur bauda ir paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams, už nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 1 dalyje – 30,00 Eur bauda, vadovaujantis ANK 38 straipsniu skirta galutinė 300,00 Eur bauda su administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams, už tai, kad jis 2024 m. balandžio 25 d. 14 val. 00 min. vairavo automobilį prie kurio prikabinta priekaba (bendra abiejų transporto priemonių didžiausia leidžiamoji masė 4965 kg), neturėdamas teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemonių. Taip pat vairavo automobilį, kai vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikas yra pasibaigęs (a. b. l. 3-4). Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14, 16 punktus.

2024 m. birželio 5 d. teisme gautas Šiaulių AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucijos) persiųstas D. T. skundas, kuriuo prašo pakeisti nutarimą ir juo paskirtą administracinio poveikio priemonę ir paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę arba administracinio poveikio priemonės išvis neskirti.

Pareiškėjas skundą grindžia, tuo, jog balandžio 25 dieną 14:00 nežinodamas, kad yra skaičiuojama bendra transporto priemonių junginio didžiausioji leidžiamoji masė, o ne faktinė transporto priemonių junginio bendra masė, vairavo transporto priemonių junginį. Priekaba buvo nepakrauta, skirta automobiliui transportuoti. Taip pat laukė paskirto vizito pas šeimos daktarę dėl vairuotojo medicininės pažymos, kad galėtų Regitroje atsinaujinti baigusį galioti vairuotojo pažymėjimą. Policijos pareigūnams sustabdžius ir paaiškinus, kad transporto priemonių junginio bendra didžiausioji leidžiamoji masė viršija 3500 kg ir yra 4965 kg ir pareiškėjo vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikas yra pasibaigęs, buvo išrašytas administracinio nusižengimo protokolas. Vairuojant transporto priemonių junginį buvo visiškai blaivus, nesukėlė eismo įvykio, nepadarė žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui. Transporto priemonių junginį vairavo nedideliu, leistinu greičiu. Važiuojant tokiu nedideliu greičiu galima tinkamai įvertinti eismo sąlygas ir pastebėti visus eismo dalyvius. Transporto priemonių junginį vairavo vienas, trumpą atstumą (10 kilometrų, nuo (duomenys neskelbtini) miestelio iki (duomenys neskelbtini) kaimo), šviesiu paros metu, žinomoje vietovėje. Prieš nusprendžiant vairuoti transporto priemonių junginį manė, kad skaičiuojama yra faktinė junginio bendra masė, o ne junginio bendra didžiausioji leidžiamoji masė, priešingu atveju nebūtų vairavęs. Turi virš 12 metų vairavimo stažą. Yra doras visuomenės narys, visuomenėje priimtiną gyvenimo būdą pasirinkęs pilietis, įgijęs aukštąjį išsilavinimą, dirbantis pilnu etatu, besirūpinantis šeima, artimaisiais, savo darbine, namų bendrijos aplinka, aplinkinių charakterizuojamas teigiamai. Pilnu etatu dirba (duomenys neskelbtini) pagal individualią veiklą. Darbo funkcijų atlikimui, yra būtina turėti galimybę vairuoti transporto priemonę. Vykdydamas šias funkcijas jis privalo vykti parvežti įvairių atsarginių dalių remontuojamoms transporto priemonėms, taip pat jas sutvarkęs privalo išbandyti, transportuoti transporto priemones ir joms atlikti techninę apžiūrą. Darbo reikalais per dieną nuvažiuoja virš 300 kilometrų. Taip pat ir nuvykimui į darbo vietą, yra ypatingai svarbu turėti galimybę vairuoti transporto priemonę. Gyvenamoji vieta nuo darbo nutolusi 90 kilometrų. Yra charakterizuojamas, kaip kruopštus, atsakingas, nekonfliktiškas, tvarkingas, atidus, sąžiningas, patikimas ir pareigingas asmuo. Jam teisė vairuoti būtina, atlikęs automobilių remonto darbus, automobilius testuoju ir tikrinu. Labai gailisi dėl padaryto nusižengimo, pergyvena dėl vykdomos veiklos praradimo, pajamų netekimo, negalėjimo pasirūpinti šeima ir artimaisiais. Netekęs teisės vairuoti netektų vykdomos veiklos, prarastų vienintelį pajamų šaltinį, tai apsunkintų jo turimų finansinių įsipareigojimų vykdymą ir sukeltų nepakeliamą finansinę naštą. Taip pat teisė vairuoti reikalinga pasirūpinti kenčiančiu nuo infarkto pasekmių tėvu D. T., kuris gyvena (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini) rajone. Jam reikalinga pagalba lankantis pas gydytojus. Teisės vairuoti turėjimas ypač reikšmingas besirūpinant tėvo sveikata ir privalomai vykstant į „VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę“, „UAB (duomenys neskelbtini) centrą“, „Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę (duomenys neskelbtini)“, „Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (duomenys neskelbtini)“, „VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę“ ir kitas medicinos įstaigas. Paskyrus trumpesnę administracinio poveikio priemonę arba administracinio poveikio priemonės neskiriant, jis būtų pakankamai paveiktas, būtų pasiekti administracinės atsakomybės tikslai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu D. T. palaikė skundą, pripažįsta nustatytus faktus, pažeidimų neginčija, nuoširdžiai gailisi ir prašo neatimti jam vairavimo teisių, skiriant maksimalią baudą. Jam vairavimo teisės yra darbo įrankis. Jis dirba (duomenys neskelbtini), yra baigęs (duomenys neskelbtini), važinėja į darbą iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Jis turi būsto paskolą, kurią turi mokėti, gyvena vienas, išlaikytinių neturi. Jo šeimos verslas yra parvaryti iš (duomenys neskelbtini) automobilius. Jis neįvertino, kad bus vertinama bendra faktinė masė, buvo tempiama tuščia dviašė priekaba. Jei būtų žinojęs, kad taip vertinama, taip nebūtų pasielgęs. Vairuotojo pažymėjimas jo buvo pasibaigęs, tiesiog pamiršo, nes negavo žinutės. Niekam grėsmės jokios jis nekėlė. Vyko iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Atėmus jam vairavimo teises, jis netektų pagrindinių pajamų. Anksčiau dirbo „A.“, dabar bendradarbiauja su MB „C.“. Jo tėvas D. T. yra po infarkto, gyvena (duomenys neskelbtini) miestelyje, jam reikia padėti vystyti verslą, nes pats ne viską jau gali pasidaryti.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo skundo netenkinti ir palikti Skundžiamą nutarimą nepakeistą. Nurodė, kad Institucijos nuomone, nėra faktinio pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies normos bei tenkinti pareiškėjo prašymą – pakeisti Skundžiamą nutarimą, neskiriant administracinio poveikio priemonės, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, arba šią administracinio poveikio priemonę skiriant trumpesniam nei ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatytas minimalus terminas laikotarpiui. Įvertinus pareiškėjo asmenybę bei pažeidimo padarymo aplinkybes ir remiantis teismų praktika, Institucijos nuomone, nėra pagrindo konstatuoti, jog sankcijoje numatytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatytam laikotarpiui skyrimas prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Atkreiptinas dėmesys, kad, atsižvelgus į visas padaryto pažeidimo aplinkybes, asmenybę, pareiškėjui buvo paskirta administracinio poveikio priemonė minimaliam 7 dalyje numatytam terminui.

Žemesnės instancijos teismas

Institucijos atstovė teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti. Nurodė, kad vairuotojai privalo išmanyti saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas ir jų laikytis. Nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo tenkinti skundo, nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu.

Skundžiamu nutarimu pareiškėjas D. T. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagal 424 straipsnio 3 dalį 300 Eur bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 6 mėnesiams bei pagal ANK 424 straipsnio 1 dalį 30 Eur dydžio bauda, vadovaujantis ANK 38 straipsniu skiriant galutinę administracinę nuobaudą – 300 Eur dydžio baudą ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 6 mėnesiams. Pareiškėjas nubaustas už tai, kad 2024 m. balandžio 25 d. 14 val. 00 min. vairavo automobilį prie kurio prikabinta priekaba (bendra abiejų transporto priemonių didžiausia leidžiamoji masė 4965 kg), neturėdamas teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemonių. Taip pat vairavo automobilį, kai vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikas yra pasibaigęs.

ANK 424 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog transporto priemonių vairavimas nepasitikrinus sveikatos nustatytu periodiškumu, nesilaikant vairuotojo pažymėjime nurodytų vairuotojui taikomų apribojimų (išskyrus leidimo vairuoti tam tikros rūšies transporto priemones apribojimus) ar pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui užtraukia baudą nuo trisdešimt iki penkiasdešimt eurų.

ANK 424 straipsnio 3 dalis numato administracinę atsakomybę už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones. Pagal nurodyto straipsnio 7 dalį, už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.

KET 14 punktas nustato, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų.

KET 16 punktas nustato, kad tikrinančio pareigūno stabdomas transporto priemonės vairuotojas privalo ją sustabdyti. Motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį atitinkamai vairuotojo pažymėjimą ar dokumentą, kuriuo patvirtinama teisė vairuoti traktorius ir (ar) savaeiges mašinas <...>, transporto priemonės registravimo, privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros (toliau – privalomoji techninė apžiūra) dokumentus, <...>, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau – privalomasis draudimas) liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir Taisyklių nustatytus dokumentus (išskyrus Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nurodytus atvejus, kai motorinės transporto priemonės, jos junginio su priekaba vairuotojas neprivalo su savimi turėti atitinkamų dokumentų), taip pat leisti jiems patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis. Tikrinančiam pareigūnui vairuotojas privalo paduoti dokumentus neišlipdamas iš transporto priemonės. Vairuotojui leidžiama išlipti iš transporto priemonės tik tikrinančiam pareigūnui leidus.

Kadangi nagrinėjamoje byloje ginčo dėl administracinių nusižengimų padarymo ir skundą padavusio asmens D. T. kaltės nėra, tačiau skundu prašoma pakeisti Skundžiamą nutarimą dalyje dėl specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, todėl teismas, neišeidamas iš skundo ribų, byloje surinktą ir teisme gautą medžiagą analizuoja bei ją vertina ir dėl jos pasisako tik tiek, kiek ji susijusi su pareiškėjui D. T. paskirta ir skundžiama administracinio poveikio priemone.

Skunde iš esmės keliamas pareiškėjui D. T. skundžiamu nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, prašant paskirti švelnesnę ar netaikyti administracinio poveikio priemonės, pagrinde apeliuojant pareiškėjo teigiamą charakteristiką, kitas asmens padėtį gerinančias aplinkybes. Pažymėtina, kad nors pareiškėjas prašydamas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas nurodo ir tokio junginio vairavimo aplinkybes, jog nežinodamas, kad yra skaičiuojama bendra transporto priemonių junginio didžiausioji leidžiamoji masė, o ne faktinė transporto priemonių junginio bendra masė, vairavo transporto priemonių junginį, priešingu atveju nebūtų vairavęs.

Pagal ANK 34 straipsnio 3 dalį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal ANK specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Pareiškėjas prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, numatančią, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Pagal teismų praktiką administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą; kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių aplinkybių buvimas, tikimybė, kad paskirta nuobauda pasieks jai keliamus tikslus, asmeninio pobūdžio aplinkybės – darbo pobūdis bei mažamečių vaikų auginimas ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose: Nr. 2AT-11-303/2018, Nr. 2AT-13-693/2018, Nr. e2AT-33-303/2016, Nr. 2AT-38-303/2016, Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-13-2013; Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis Nr. AN2-402-417/2021, 2021 m. gruodžio 21 d. nutartis Nr. AN2-405-795/2021; Vilniaus apygardos teismo nutartis, priimta byloje Nr. ATP-58-195/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 7 d. nutartis byloje Nr. N-62-509/2008; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-116-1020/2017 ir kt.).

Administracinės nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad skiriant administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurias paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos.

Kaip matyti iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus, D. T. yra baustas už nešiurkščius, smulkius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, visos paskirtos administracinės nuobaudos yra sumokėtos (a. b. l. 17-19). Šios aplinkybės rodo, kad pareiškėjas D. T. nelaikytinas sistemingu, piktybišku teisės pažeidėju, negali būti laikoma, jog jis turi antivisuomenines nuostatas, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Pareiškėjas visiškai pripažįsta padarytus administracinius nusižengimus, teigdamas, jog nežinodamas, kad yra skaičiuojama bendra transporto priemonių junginio didžiausioji leidžiamoji masė, o ne faktinė transporto priemonių junginio bendra masė, vairavo transporto priemonių junginį, priešingu atveju nebūtų vairavęs. Netikėti šiais pareiškėjo argumentais teismas neturi jokio pagrindo, kadangi akivaizdu, jog administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, jis padarė ne piktybiškai ar kitaip įžūliai siekdamas pažeisti Kelių eismo taisykles. Pareiškėjas D. T. nevengė administracinės atsakomybės, policijos pareigūnams paaiškino įvykio aplinkybes, pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, be to, svarbu ir tai, kad jo atsakomybė sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Pareiškėjas sutinka su paskirtąja bauda, tačiau nesutinka tik už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarymą jam taikyta administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės (teisėse vairuoti transporto priemones) atėmimu 6 mėnesiams ir šioje dalyje skundo argumentus grindžia objektyviais duomenimis. Neabejotina, kad minėtas nusižengimas negali būti vertinamas tokiu pačiu rūšiniu pavojingumu, kaip ir kiti šio administracinio nusižengimo straipsnio dalyje numatyti nusižengimai. Pažymėtina, jog pareiškėjas D. T. turėjo teisę vairuoti transporto priemones, įvertintą be kitų kategorijų ir B kategorija, ir nors jo vairuotojo pažymėjimo galiojimas buvo pasibaigęs, tačiau vairavimo teisės jis nebuvo praradęs, todėl jo vairavimo žinios, įvertintos įstatyme numatytu lygmeniu, šiuo atveju negali būti vertinamos kaip prarastos. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog jokių kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, vairuojant šį transporto junginį nebuvo nustatyta, t. y., D. T. nevairavo transporto priemonės neblaivus, neviršijo greičio, nesukėlė eismo įvykio, be to, nepadaryta žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui. Šių aplinkybių visuma leidžia vertinti pareiškėjo padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, kaip mažesnio rūšinio pavojingumo.

Teismas tuo pačiu pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutartis Nr. 2AT-13-2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartis Nr. 2AT-68-507/2015). Teismo vertinimu, nors vairuotojai privalo išmanyti ir žinoti teisės aktus, susijusius su teise vairuoti, tačiau kasdieniniame gyvenime pasitaiko aplinkybių, dėl kurių bet kuris asmuo gali sąžiningai suklysti bei turi teisę šią klaidą pripažinti, ją ištaisyti ir būti baudžiamas švelniau, nei tokią pačią klaidą padaręs asmuo jos tyčia nepripažintų ar siektų išvengti bet kokių neigiamų pasekmių.

Pagal ANK 9 straipsnį administracinis nusižengimas yra padarytas dėl neatsargumo, jeigu jis padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo arba nerūpestingumo. Administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Pagal teismų praktiką kaltės, jos formos, rūšies, subjektyviųjų administracinio nusižengimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik išaiškinimu, kaip traukiamas atsakomybėn asmuo suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-44-976/2016, 2AT-8-895/2020).

Įvertinus administracinio nusižengimo bylos medžiagą, pareiškėjo D. T. paaiškinimus viso proceso metu, konstatuotina, kad institucija nepagrįstai priėmė sprendimą netaikyti pareiškėjo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų, tačiau, teismo vertinimu, atsižvelgiant į pareiškėjo įvykdyto administracinio nusižengimo pavojingumą, administracinės nuobaudos neskyrimas ir privalomo skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo netaikymas, nagrinėjamu atveju pažeistų teisingumo principą, neatgrasytų jo nuo administracinių nusižengimų darymo ir gali sudaryti nebaudžiamumo iliuziją, taigi pareiškėjas liktų tinkamai nenubaustas (ANK 22 straipsnio 1, 2 dalys). Teismo vertinimu, pareiškėjui D. T. nebuvo tinkamai individualizuota skundžiamu nutarimu paskirta administracinio poveikio priemonė, kuri laikytina per griežta ir neproporcinga. ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatytos minimalios administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 6 mėnesiams skyrimas D. T. prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir švelninant paskirtą administracinio poveikio priemonę.

Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo D. T. padarytas administracinis nusižengimas, už kurį jam buvo paskirta administracinio poveikio priemonė, nesukėlė jokių pavojingų padarinių, nesutrikdė kitų eismo dalyvių. Šios aplinkybės, pareiškėjo paaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad D. T. neturėjo tiesioginės tyčios vairuoti transporto priemonę neturint teisės vairuoti ir padaryti administracinį nusižengimą, o nusižengė dėl nerūpestingumo, sąžiningai klystant. Be to, pareiškėjas vykdo individualią veiklą – (duomenys neskelbtini) (b. l. 8-10), pats vairuoja transporto priemones, ir kaip nurodė, darbo funkcijų atlikimui, yra būtina turėti galimybę vairuoti transporto priemonę. Šios teisės turėjimas ypač reikšmingas jam vykdant darbines funkcijas, vykdydamas šias funkcijas jis privalo vykti parvežti įvairių atsarginių dalių remontuojamoms transporto priemonėms, taip pat jas sutvarkęs privalo išbandyti, transportuoti transporto priemones ir joms atlikti techninę apžiūrą. Darbo reikalais per dieną nuvažiuoja virš 300 kilometrų. Kaip posėdžio metu nurodė, pareiškėjas anksčiau dirbo „A.“, byloje pateikta buvusios darbovietės UAB „A.“ charakteristika, kurioje nurodyta, kad D. T. per šiek tiek daugiau nei dvejus darbo metus parodė, kad yra kruopštus ir atsakingas asmuo: darbus atlikdavo kokybiškai ir laiku, nekonfliktavo su kitais darbuotojais, rodė iniciatyvą įmonės augimo procesuose ir kt. (b. l. 14). Pareiškėjas dabar bendradarbiauja su MB „C.“, kuri charakteristikoje atsiliepė tik teigiamai apie pareiškėją (b. l. 15). Pareiškėjas turi finansinių įsipareigojimų, moka paskolą už būstą (b. l. 16-17). Taip pat pareiškėjui D. T. tenka pareiga rūpintis savo tėvu po infarkto patyrimo (b. l. 22-23), t. y. tėvą veža pas gydytojus, į „VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę“, „UAB (duomenys neskelbtini) centrą“, „Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę (duomenys neskelbtini)“, „Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (duomenys neskelbtini)“, „VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę“ ir kitas medicinos įstaigas, todėl jam netekus teisės vairuoti 6 mėnesiams, pareiškėjas prarastų pajamų šaltinį, patirtų finansinių sunkumų mokant būsto paskolą. Todėl, šiuo atveju administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo skyrimas 6 mėnesiams nepagrįstai apsunkintų pareiškėjo padėtį.

Skiriama nuobauda ar administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime negali lemti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės švelninimo ar jų neskyrimo. Tačiau tai nereiškia, kad visiems tą patį nusižengimą padariusiems asmenims turi būti paskirtos vienodos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, o administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad pareiškėjas D. T. vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti tokį transporto priemonių junginį, ne dėl tyčinių, sąmoningų veiksmų, o dėl nepakankamo apdairumo, sąžiningumo klydimo ir nežinojimo, teismas sprendžia, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesių laikotarpiui būtų akivaizdžiai neproporcinga poveikio priemonė. D. T. padarytas administracinis nusižengimas, už kurį jam ir paskirta administracinio poveikio priemonė, vertintinas kaip mažesnio pavojingumo. Jis savo kaltę pripažino, neginčijo pažeidimo fakto, žala tretiesiems asmenims nebuvo padaryta, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pareiškėjas dirba, turi finansinių įsipareigojimų. Dėl šių aplinkybių visumos, teismas daro išvadą, jog administracinės nuobaudos tikslams pasiekti pakanka trumpesnio administracinio poveikio priemonės termino taikymo, todėl nutarimas keistinas, paskiriant švelnesnę administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą sutrumpinant iki 3 mėnesių. Teismo vertinimu, tokia poveikio priemonė bus pakankama, kad asmuo patirtų neigiamas savo neteisėto, pavojingo elgesio pasekmes, būtų sulaikytas nuo naujų panašaus pobūdžio vaikų darymo. Teismas laiko, kad pritaikytas trumpesnis teisės atėmimo vairuoti transporto priemones, negu numatytas įstatymo sankcijoje minimalus terminas, bus pakankamas tam, kad pareiškėjas suvoktų pažeidimų darymo pasekmes, bei bus pakankamas administracinės nuobaudos tikslams, numatytiems ANK 22 straipsnyje, pasiekti. Tai atitinka teismų formuojamą praktiką šio pobūdžio bylose (žr., pvz., Šiaulių apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-38-744/2023 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

pareiškėjo D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos J. K. 2024 m. gegužės 10 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ROIK: (duomenys neskelbtini) dalyje dėl administracinio poveikio priemonės taikymo, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, D. T. paskirtos administracinio poveikio transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti iki 3 (trijų) mėnesių.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėja Vaiva Bėčienė