Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam A. M. (nuotoliniu būdu), jo gynėjai advokatei Renatai Narbutienei (nuotoliniu būdu),

nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei N. M. (nuotoliniu būdu), jos atstovei advokatei Gitanai Gudaitei (nuotoliniu būdu),

viešame teisiamajame posėdyje naudojant vaizdo nuotolinio perdavimo priemonę – vaizdo konferencijų programą „MS Teams“ žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 167 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. neteisėtai rinko informaciją apie privatų asmens gyvenimą, o būtent: jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, tačiau ne vėliau kaip 2020 m. balandžio 16 d., 09:49:19, įsigijo GPS sekimo įrenginį „(duomenys neskelbtini)“, kurio ID (duomenys neskelbtini), bei tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, minėtą įrenginį pritvirtino prie N. M. vairuojamo automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei iki 2020 m. gegužės 29 d., apie 13.00 val. gavo kompiuterinės programos pagalba duomenis iš GPS sekimo įrenginio apie N. M. buvimo vietą, tokiu būdu rinko informaciją apie privatų N. M. gyvenimą.

Šiais savo veiksmais A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 167 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. M. pripažino savo kaltę ir parodė, kad įsigijo aparatūrą, jog įsitikintų, ar tikrai (duomenys neskelbtini) jam yra neištikima. Aparatūrą rado ir nusipirko internete. 2020 m. vasario mėnesį tą įrangą jai įmontavo. Labai gailisi, labai mylėjo savo (duomenys neskelbtini), tikėjosi, kad viskas susitvarkys. Atsiprašė N. M., su ja atsiskaitė, pervedė pinigus. Kai atvažiavo į servisą, ta sekimo programa nebeveikė. (duomenys neskelbtini) sekė apie 2 mėnesius. Sekimo įrenginio pritvirtinimo tikslas ant (duomenys neskelbtini) automobilio buvo tai, kad norėjo įrodyti jos neištikimybę teisme. Šiai dienai yra (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) pareikšto civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo yra atlyginęs 300 Eur. Patį civilinį ieškinį pripažįsta. Taip ar taip jai reikės sumokėti, tik dabar neturi galimybių pervesti didesnės sumos. Jo pajamos yra 460 Eur. Ikiteisminiame tyrime nedavė parodymų dėl to, kad jam buvo gėda prisipažinti jaunam tyrėjui, kad tokią nesąmonę padarė. Labai gailisi dėl to, ką padarė, kritiškai vertina. Prašo teismo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant sesers I. V. atsakomybei. Sesė yra jo artimiausias žmogus. Kai jam būna sunku, skambina jai, ji palaiko ir auklėja morališkai. (duomenys neskelbtini) gyvena vienas, sesuo gyvena (duomenys neskelbtini), dažnai susiskambina telefonu. Sesuo duoda jam patarimų, nuramina, jam sesuo yra didelis autoritetas. Paskutinį kartą su sese matėsi prieš karantiną, vasarą. Sesuo apie jo padarytą nusikaltimą sakė, kad blogai padarė, pasmerkė jo elgesį.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė N. M. paaiškino, kad prašo priteisti 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nes turėjo daug išgyvenimų ir sveikatos sutrikimų. Patyrė nugaros problemas, kamavo migrena, atsirado sveikatos problemos dėl šito įvykio ir pastovaus streso, tokio pažeminimo. Negalėjo dirbti ir susikaupti darbe. Jai buvo gėda, nes tai matė aplinkiniai. Ji kreipėsi į gydytojus, turėjo nedarbingumą, vartojo vaistus. Liko ta baimė, kad kažkas seka. Kai susinervina, kamuoja migrena ir nugaros skausmas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja N. M. parodė, kad 2020 m. gegužės 29 d., apie 9.30 val., ji automobiliu „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso I. M., tačiau naudojasi automobiliu ji darbo tikslais, atvažiavo į autoservisą adresu (duomenys neskelbtini). Su darbininkais buvo susitarus prieš dvi dienas. Atvariusi automobilį jį paliko autoserviso darbuotojams. Apie 10.30 val. paskambino autoserviso darbuotojas, kuris pasakė, kad po automobilio galiniu bamperiu rado juodos spalvos dėžutę, galimai su GPS sistema ir kur galimai jį seka. Apie 11.00 val. ji atėjo iki serviso bei apžiūrėjo rastą juodos spalvos dėžutę, apžiūrėjus pamatė, kad iš šono dega lemputės bei matosi, kad įdėta kažkokia kortelė. Apžiūrėjusi dėžutę, paskambino į policiją. Įtaria, kad sekimo įrangą, galėjo įdėti jos (duomenys neskelbtini) A. M., nes dabar su juo vyksta (duomenys neskelbtini). Taip pat įtaria todėl, kad maždaug prieš 2 savaites, kaskart A. jos paklausia, ką veikė tai vienoje parduotuvėje, tai kitoje, nors jis jos ten nematydavo. Taip pat, kai dabar vyksta (duomenys neskelbtini), reikėjo kartu nuvažiuoti pas (duomenys neskelbtini), tačiau jis neatvažiuodavo, o po kurio laiko (duomenys neskelbtini) jos klausia, ką ji veikė valandą pas (duomenys neskelbtini), nors jo ten nebūdavo. Dar nori pasakyti, kad (duomenys neskelbtini) ją vieną kartą sekė su automobiliu Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas jai iš paskos be šviesų, laukdavo jos pasislėpęs namo laiptinėje. Nežino, kodėl ją sekdavo, jis pats jai bei kitiems sakydavo, kad saugoja savo (duomenys neskelbtini). Dėl visų A. veiksmų jaučiasi nesaugiai, negali laisvai judėti ir bendrauti su žmonėmis. Nežino, kurioje būtent vietoje jis galėjo prikabinti prie jos automobilio GPS siųstuvą. GPS siųstuvą jis jai galėjo prikabinti bet kur, ir prie namų, ir prie parduotuvės. 2020 m. gegužės 29 d., apie 14.00 val., A. savo Volvo automobiliu atvyko į tą patį servisą, kur nurodė, kad tariamai atvyko taisyti savo automobilio, tačiau autoserviso darbuotojas nurodė, kad A. nebuvo iš anksto susitaręs dėl jo automobilio remonto. Galimai A. suprato ir pamatė, kad ji autoservise taiso automobilį, todėl atvyko nuimti minėto GPS siųstuvo (1 t., b. l. 17-18). N. M. papildomos apklausos metu parodė, nori pasakyti, jog ji vyro telefonais ir planšetiniu kompiuteriu pastaruoju metu nesinaudojo, galimai galėjo naudotis prieš kokius 3 metus, galimai buvo ir jos elektroninis paštas prijungtas. Tačiau, kaip minėjo, tai buvo seniai, pastaruosius keletą metų tikrai nesinaudojo. Kartu negyvena apie metus, gal daugiau, todėl tikrai jo įrenginiais nesinaudojo. Nori pasakyti, kad dėl įvykio patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 2000 Eur suma. Esant galimybei, jei A. atlygintų jos patirtą neturtinę žalą, ji sutiktų su juo susitaikyti (1 t., b. l. 20).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. Č. parodė, kad 2020 m. gegužės 29 d., apie 9.00 val. atvyko į garažą, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame dirba autoserviso darbuotoju pagal individualios veiklos pažymą. Apie 9.30 val. atvyko jo pažįstama N. M., su kuria buvo susitaręs maždaug prieš dvi dienas sutvarkyti jos automobilį „Toyota Avensis“. Siekiant atlikti automobilio apžiūrą automobilis buvo pakeltas keltuvu. Apžiūrint automobilį jo gale, po bamperiu, ant kėbulo buvo pastebėta juodos spalvos dėžutė. Paėmęs už dėžutės ją nuėmė, apžiūrėjęs pamatė, kad tai galimai yra GPS sekimo siųstuvas, atidaręs dėžutėje esančią guminę apsaugą, jis pamatė degančias lemputes bei įstatytą kortelę. Apie tai nedelsiant pranešė N., kuri atvyko į autoservisą ir pranešė policijai. Forminant policijai įvykį į garažo masyvą atvyko A. M., automobiliu Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį iš matymo pažįsta, kelis kartus yra matęs, kadangi jis yra N. (duomenys neskelbtini). A. automobilio apžiūrai užsirašęs nebuvo, atvyko sunerimęs, nurodė, kad galimai sugedo jo automobilio Volvo variklis. Jo automobilio nepriėmė, nes jį sulaikė policijos pareigūnai (1 t., b. l. 36-37 ).

2020 m. rugsėjo 22 d. objektų apžiūros protokolu užfiksuota, kad apžiūrimi du vaizdo įrašai. Pirmas vaizdo įrašas pavadinimu „20200529_141210 (1)“. Filmuojama garažų teritorija, joje stovi policijos automobilis. 00:08 min. į teritoriją atvažiuoja Volvo automobilis, sustojo prie policijos automobilio. Išlipus vairuotojui, prie jo priėjo galimai automobilių meistras. Jie pabendrauja, nueina prie automobilio Volvo. Link vairuotojo pajuda vienas pareigūnas. Antras vaizdo įrašas pavadinimu „20200529_141307 (1)“. Filmuojama garažų teritorija, joje stovi policijos automobilis. Tai ankstesnio vaizdo įrašo pratęsimas. Vaizdo įrašo pradžioje matosi, kad „Volvo“ automobilio kapotą atidaro ir prie automobilio stovi vairuotojas, taip pat meistras ir priėję du policijos pareigūnai (1 t., b. l. 41-42).

2020 m. gegužės 29 d. objektų apžiūros protokolu užfiksuota, kad apžiūrimas automobilis „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), esančiame garaže matosi ant keltuvo pakeltas pilkos spalvos automobilis. Priėjus prie automobilio galinio bamperio matosi dugne, tarp atsarginiam ratui skirtos vietos ir bamperio (po automobiliu), juodos spalvos dėžutė, kuri yra prilipdyta (magnetu) prie kėbulo. Vizualiai apžiūrėjus juodos spalvos dėžutę, matosi iš šono 2 mirksinčios lemputės ir plastikinė kortelė bei laido jungtis, kuriuos dengia guminė apsauga (1 t., b. l. 43-47).

2020 m. gegužės 30 d. objektų apžiūros protokolu užfiksuota, kad apžiūrimas automobilis VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis stovi prie pastato, mėlynos spalvos, sedano kėbulo. Ant automobilio galinės sėdynės sukrauti įvairūs daiktai, priešais priekinę keleivio sėdynę raudonas plastikinis bakas su benzinu, automobilio bagažinėje yra įvairūs daiktai (1 t., b. l. 70).

2020 m. birželio 3 d. objektų apžiūros protokolu apžiūrėti juodos spalvos dėžutė bei A. M. priklausantys planšetinis kompiuteris bei mobilaus ryšio telefonas. Į popierinį paketą supakuotas planšetinis kompiuteris yra juodos spalvos, po ekranu užrašas (duomenys neskelbtini). Planšetinio kompiuterio dešiniame šone yra kamera, galinėje dalyje yra užrašas (duomenys neskelbtini). Matosi pilkos spalvos dangtelis, šalia jo lipdukas su dangtelio atidarymo instrukcija. Atidarius dangtelį matosi įrenginio IMEI numeris (duomenys neskelbtini). Po dangteliu yra mažesnis dangtelis, kurį nuėmus matosi įstatyta SIM kortelė, kurios numeris yra (duomenys neskelbtini). Toliau apžiūrimas MRT, jis yra juodos spalvos, stačiakampio formos su užapvalintais kampais, viršuje užrašyta (duomenys neskelbtini). Galinėje pusėje taip pat užrašas (duomenys neskelbtini). Šone yra į lizdą įstatyta SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini). Toliau apžiūrimas galimai sekimo įrenginys, kuris yra juodos spalvos, dėžutės formos. Šone yra guminis dangtelis su nupieštais jungties ir strėlytės ženkliukais. Atitraukus guminį dangtelį, po juo matosi viena jungtis, 3 lemputės bei įstatyta Tele2 „Pildyk“ SIM kortelė, kurios numeris yra (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 51-52).

2020 m. birželio 19 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrajame policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-20743-19 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 167 straipsnio 1 dalyje dėl to, kad 2020 m. gegužės 29 d., apie 10.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), automobilyje „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi N. M., po galiniu bamperiu buvo rasta juodos spalvos dėžutė, galimai su GPS sistema, sekimo įranga, kurios pagalba buvo sekama N. M. Atlikus apžiūrą nustatyta, kad į minėtą įrenginį yra įstatyta UAB „Tele2“ išankstinio mokėjimo paslaugos SIM kortelė, kurios telefono numeris yra (duomenys neskelbtini). Iš A. M. yra gauti mobiliojo ryšio telefonas, kuriame yra įstatyta jo vardu išduota AB „Telia Lietuva“ SIM kortelė, kurios telefono numeris yra (duomenys neskelbtini), taip pat planšetinis kompiuteris, kuriame yra įstatyta jo vardu išduota AB „Telia Lietuva“ SIM kortelė, kurios telefono numeris yra (duomenys neskelbtini). Gavus minėtų numerių telefoninių pokalbių išklotines nustatyta, kad tarp įtariamajam A. M. priklausančių telefono numerių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir galimame sekimo įrenginyje įstatytos SIM kortelės, kurios numeris yra (duomenys neskelbtini), sujungimų nebuvo. Analizuojant galimo sekimo įrenginio SIM kortelės telefoninių pokalbių išklotines nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 15 d. iki 2020 m. balandžio 16 d. buvo naudojama skambučiams (šiuo laikotarpiu yra tiek skambučiai, tiek SMS žinutės jungiantis su kitais telefono numeriais), tačiau nuo 2020 m. balandžio 16 d. skambučių ir SMS žinučių nebuvo, buvo naudojamas tik interneto ryšys. Iš to galima spręsti, kad prieš įstatant kortelę į galimą sekimo įrenginį, ji buvo naudojama ir mobiliojo ryšio telefono aparate. Atlikus visų 3 telefono numerių IMSI kontrolę nustatyta, į kokius aparatus (pagal IMEI numerius) buvo įstatytos minėtų numerių SIM kortelės. Analizuojant gautus IMSI duomenis nustatyta, kad į galimą sekimo įrenginį įstatyta SIM kortelė laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 15 d. 15:22:24 iki 2020 m. balandžio 16 d. 09:49:19 buvo naudojama aparate, kurio IMEI numeris yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tai yra tame pačiame aparate, kaip ir A. M. naudojama SIM kortelė, kurios numeris yra (duomenys neskelbtini). Vadinasi, galimame sekimo įrenginyje įstatyta SIM kortelė, laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 15 d. 15:22:24 iki 2020 m. balandžio 16 d. 09:49:19, buvo įstatyta į A. M. naudojamą mobiliojo ryšio telefoną (1 t., b. l. 81-82).

2020 m. rugsėjo 14 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje nurodyta, kad tyrimui pateiktas GPS sekimo įrenginys „(duomenys neskelbtini)“ ID: (duomenys neskelbtini) skirtas nustatyti ar sekti objekto buvimo vietą. GPS sekimo įrenginys, gaudamas GPS palydovų signalus, juos apdoroja ir siunčia apdorotą informaciją (koordinates, greitį, laiką ir pan.) į mobilųjį telefoną GSM mobiliojo ryšio tinklu, SMS pranešimų pavidalu (kaip atsakymas į gautą SMS pranešimą), arba į kompiuterį ar serverį GPRS mobiliuoju internetu. Pateiktas GPS sekimo įrenginys nekaupia informacijos apie maršrutus ar koordinates. Įrenginyje įdėtoje SIM kortelėje „Pildyk“ Nr. (duomenys neskelbtini) yra 7 adresatai ir operatoriaus duomenys. Tyrimui pateiktas GPS sekimo įrenginys „(duomenys neskelbtini)“ yra veikiantis. Atlikus eksperimentą, iš tyrimui pateikto GPS sekimo įrenginio, buvo gauti 2 SMS pranešimai su GPS sekimo įrenginio nustatymais. Gautuose įrenginio nustatymuose yra pateiktas įrenginio modelis – (duomenys neskelbtini), identifikatorius – (duomenys neskelbtini) ir kiti parametrai. Naudojant GPS sekimo įrenginio identifikatorių – (duomenys neskelbtini) ir slaptažodį – (duomenys neskelbtini), buvo bandoma nuskaityti informaciją iš vartotojo paskyros esančios elektroninės erdvės (debesijos) tinklalapyje (duomenys neskelbtini). Prisijungus prie aukščiau minėtos vartotojo paskyros, nustatyta, kad joje yra išlikusi informacija apie (duomenys neskelbtini) išlikusius kelionių maršrutų taškus laikotarpiu nuo 2020-05-09 iki 2020-06-03. Minėti kelionių maršrutų taškai (.kml ir .html formatu) yra įrašyti prie specialisto išvados pridėto DVD disko kataloge GPS Tracker\Kelionių maršrutai (html) ir GPS Tracker\Kelionių maršrutai (kml).

Tyrimui pateiktame mobiliojo ryšio telefone „CAT S41“ IMEI (duomenys neskelbtini) ir jame esančioje SIM kortelėje „Telia“ Nr. (duomenys neskelbtini) nėra įdiegtų kenkėjiškų ar sekimo programų. Taip pat juose nėra išlikusios informacijos apie N. M. sekimą. Mobiliojo ryšio telefone „CAT S41“ yra duomenų, kad 2020 m. balandžio 15 d. 15:17:34 (duomenys neskelbtini) telefone buvo naudojama SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), kuri tyrimui yra pateikta įdėta GPS sekimo įrenginyje „(duomenys neskelbtini)“. Mobiliojo ryšio telefono „CAT S41“ garso įrašymo programos SoundRecorder veikiančios foniniame režime, 253 garso įrašai ar jų fragmentai įrašyti prie specialisto išvados pridėto DVD disko kataloge CAT S41\Garso įrašai. Siekiant neprarasti tyrimui galimai reikšmingos informacijos, prie specialisto išvados pridėto DVD disko kataloge CAT S41\Ataskaita yra įrašytas informacijos išrašas Ataskaita.ufdr, kuriame yra pateikiama mobiliojo ryšio telefone „CAT S41“ esanti galimai reikšminga informacija (adresatų sąrašas, SMS pranešimai, pokalbių programų istorija, garso įrašai ir kt.). Mobiliojo ryšio telefono „CAT S41“ SIM kortelėje „Telia“ Nr. (duomenys neskelbtini) esanti informacija (adresatų sąrašas, SMS pranešimai ir operatoriaus duomenys) įrašyti prie specialisto išvados pridėto DVD disko faile CAT S41\SIM Ataskaita.pdf. Tyrimui pateiktame planšetiniame kompiuteryje „Lenovo Yoga Tab 3 (YT3-X50L)“ IMEI (duomenys neskelbtini) ir jame esančioje SIM kortelėje „Telia“ Nr. (duomenys neskelbtini) šiuo metu nėra įdiegtų kenkėjiškų ar sekimo programų. Taip pat juose nėra išlikusios informacijos apie N. M. sekimą, tačiau planšetiniame kompiuteryje rasta duomenų, kad 2020 m. sausio 8 d. 12:08:33 (duomenys neskelbtini) jame buvo įdiegta programa SinoTrack PRO, skirta GPS sekimo įrenginių „SinoTrack GPS Tracker“ informacijos peržiūrai. Planšetiniame kompiuteryje rasti 6 programos SinoTrack veikimo žurnalai yra įrašyti prie specialisto išvados pridėto DVD disko kataloge CAT S41\Lenovo Yoga Tab 3 (YT3-X50L)\sinotrack txt failai. Siekiant neprarasti tyrimui galimai reikšmingos informacijos, prie specialisto išvados pridėto DVD disko kataloge Lenovo Yoga Tab 3 (YT3-X50L)\Ataskaita yra įrašytas informacijos išrašas Ataskaita.ufdr, kuriame yra pateikiama planšetiniame kompiuteryje „Lenovo Yoga Tab 3 (YT3-X50L)“ esanti galimai reikšminga informacija (adresatų sąrašas, SMS pranešimai, atvaizdai ir kt.). Planšetinio kompiuterio „Lenovo Yoga Tab 3 (YT3-X50L)“ SIM kortelėje „Telia“ Nr. (duomenys neskelbtini) esanti informacija (adresatų sąrašas ir operatoriaus duomenys) įrašyti prie specialisto išvados pridėto DVD disko faile Lenovo Yoga Tab 3 (YT3-X50L)\SIM Ataskaita.pdf (1 t., b. l. 62-66).

2020 m. rugsėjo 22 d. objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimas prie Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados pridėtas DVD diskas su iš įrenginių gauta informacija. Atidarius DVD diską, jame matosi 3 aplankai. Pirma apžiūrimas aplankas „CAT S41“. Jame dar yra 2 aplankai. Pirma apžiūrimas aplankas „Ataskaita“. Jame yra programėlė „CellebriteReader“, atidarius šią programėlę, joje matosi telefono duomenys, kuriuos peržiūrėjus, tyrimui reikšmingų aplinkybių nėra, išskyrus tą, jog šiame mobiliojo ryšio telefone buvo įstatyta SIM kortelė, kurios numeris yra (duomenys neskelbtini), tai yra sekimo įrenginyje įstatyta SIM kortelė. Toliau apžiūrimas aplankas „Garso įrašai“, atidarius jį, jame matosi atskiri garso įrašų failai. Išklausius garso įrašus, aprašomi tik tyrimui reikšmės galintys turėti garso įrašai. Garso įraše „2019-12-17_11.19.223014932628494312253“ girdisi pokalbis tarp galimai įtariamojo A. M. ir moters, kurią vadina "I.". Garso įrašo pradžioje pasidalinama planais pasekti moterį jai kažkur išeinant. Garso įraše „2020-03-09_07.53.152919327959571112759“ girdisi pokalbis tarp galimai įtariamojo A. M. ir moters, pokalbio metu, garso įrašo 00:34 min. galimai A. M. pasako „...o paskui mes juos sekam iki dešimtos, iki dvylikos, kada jie ten gali pajudėt...“. Garso įraše „2020-03-11_12.36.585897596028902097390“ girdisi pokalbis tarp galimai įtariamojo A. M. ir moters, pokalbio metu galimai A. M. kalba apie kažkokio asmens sustojimą. Garso įraše „2020-03-24_18.39.463046502656314920015“ girdisi pokalbis tarp galimai įtariamojo A. M. ir moters, pokalbio metu galimai A. M. pasako „Dar reiks žiūrėt kur jis važiuos ar jau važiuos namo, kaip tu galvoji?“ Garso įraše „2020-05-13_09.51.316349661756264820434“ girdisi pokalbis tarp galimai įtariamojo A. M. ir moters, pokalbio metu 03:41 min galimai A. M. pasako „Mano (past. – necenzūrinis žodis) jau iš namų išvažiavo“. Toliau apžiūrimi failai „Garso įrašų informacija“ ir „SIM Ataskaita“, tyrimui reikšmingų duomenų juose nerasta (1 t., b. l. 67-68).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis A. M. parodymų nedavė (1 t., b. l. 101, 113, 117).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados, įrodymų vertinimas

Pagal BK 167 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai rinko informaciją apie privatų asmens gyvenimą. Šios nusikalstamos veikos objektas – asmens privataus gyvenimo neliečiamumas, dalykas – informacija, kurios turinį sudaro žinios apie privatų žmogaus gyvenimą. Šio nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškia neteisėtu informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimu, o nusikaltimas laikomas baigtu atlikus veiksmus, kuriais neteisėtai buvo renkama informacija apie privatų žmogaus gyvenimą.

Fizinių ir juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės įtvirtinimas BK 167 straipsnyje padeda siekti Konstitucijoje, Konvencijoje ir kituose teisės aktuose numatytų tikslų, t. y. saugoti privatų asmenų gyvenimą nuo pavojingos, neteisėtos kitų asmenų veiklos – neteisėto informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimo, ir užtikrinti, kad būtų veiksmingai (realiai) gerbiamas privatus asmenų gyvenimas. Taigi šio nusikaltimo objektas – prigimtinė, konvencinė ir konstitucinė vertybė – žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumas. Ši teisė apima asmeninio, šeimos ir namų gyvenimo, garbės ir reputacijos neliečiamumą, asmens fizinę ir psichinę neliečiamybę, asmeninių faktų slaptumą, draudimą skelbti gautą ar surinktą konfidencialią informaciją ir kt. (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d., 200 m. gegužės 8 d., 2002 m. rugsėjo 19 d., 2002 m. spalio 23 d., 2003 m. kovo 24 d. nutarimai). Europos Sąjungos pagrindinių laisvių chartijos (toliau – ir Chartija) 7 straipsnyje yra nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, būsto neliečiamybė ir komunikacijos slaptumas. Privatus gyvenimas gali apimti profesinę ar verslo veiklą; taip pat teisę gyventi privačiai, nesant nepageidaujamo dėmesio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-84-489/2018).

Objektyviai šis nesunkus nusikaltimas pasireiškia neteisėtu informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimu. Tokią informaciją rinkti draudžiama, išskyrus atvejus, kai tai leidžia įstatymas ar teismas. Rinkimo neteisėtumas nesietinas su tais atvejais, kai ji renkama iš viešai prieinamų šaltinių, pavyzdžiui, naudojantis interneto vieša paieška, ar asmuo pats informaciją apie privatų gyvenimą atskleidžia ją teikdamas į viešus registrus ar duodamas sutikimą ją skelbti.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. M. savo kaltę pripažino ir parodė, kad įsigijo aparatūrą, jog įsitikintų, ar tikrai (duomenys neskelbtini) jam yra neištikima. Aparatūrą rado ir nusipirko internete. 2020 m. vasario mėnesį tą įrangą jai įmontavo. (duomenys neskelbtini) sekė apie 2 mėnesius. Sekimo įrenginio pritvirtinimo tikslas ant (duomenys neskelbtini) automobilio buvo tai, kad norėjo įrodyti jos neištikimybę teisme. Ikiteisminiame tyrime nedavė parodymų dėl to, kad jam buvo gėda prisipažinti jaunam tyrėjui, kad tokią nesąmonę padarė. Labai gailisi dėl to, ką padarė, kritiškai vertina.

Išdėstyti įrodymai šiuo atveju vienareikšmiškai patvirtina, kad A. M.įvykdė jam inkriminuojamą veiką, numatytą BK 167 straipsnio 1 dalyje. Tokias išvadas leidžia daryti tiek kaltinamojo A. M.duoti išsamūs paaiškinimai teisiamojo posėdžio metu, taip pat kita bylos medžiaga: nukentėjusiosios N. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, liudytojo A. Č. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, objektų apžiūros protokolai, specialisto išvada, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai.

Akivaizdu, kad tai buvo nevienkartinio pobūdžio, iš anksto suplanuoti A. M. tyčiniai veiksmai N. M. atžvilgiu, panaudojant technines priemones (GPS įrenginį) ir tokiu būdu kontroliuojant asmens judėjimo laisvę – neteisėtai renkant informaciją apie N. M.privatų gyvenimą.

A. M. veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 167 straipsnio 1 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis)

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl A. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. A. M. padarė BK 167 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 11 straipsnio 3 dalį laikytinas nesunkiu, teisminio bylos nagrinėjimo metu A. M. prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jo sesers I. V. atsakomybei pagal laidavimą be užstato (BK 40 straipsnio 1 dalis). A. M. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas), teisiamajame posėdyje pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), iš dalies atlygino padarytą žalą (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas), anksčiau nėra teistas, administracine tvarka baustas ne už šiurkščius nusižengimus, taigi yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Atkreiptinas dėmesys, kad vien minėtų formalių sąlygų egzistavimas dar nesudaro pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

A. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės prašo jo sesuo I. V. Teisiamajame posėdyje I. V. paaiškino, jog prašo atleisti jos brolį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jos atsakomybei be užstato. Prašo dėl to, kad palaikė ryšį su broliu, kartu užaugę, panašaus amžiaus. Labai susirūpino dėl brolio sveikatos, skambindavo broliui, bandė jį palaikyti. Jos asmeninis požiūris į padarytą nusikalstamą veiką yra labai blogas, jai labai gėda, iš karto labai išbarė A. M. Kiek bendrauja su broliu, šis labai gailisi. Su broliu gyvena atskirai, iki karantino nuvažiuodavo pas jį ir jis atvažiuodavo pas ją. Paskutiniu metu per metus matėsi du kartus. Dažnai susiskambina, kartu sutinka šventes. Ji nėra teista ir bausta administracine tvarka, dirba (duomenys neskelbtini). Turi planą, kaip padėti broliui laikytis įstatymų – daug bendrauti su juo. Kai atsilaisvins karantinas, pas jį atvažiuoti, tarpusavio ryšys dar stiprės, tik bendravimu jam padės.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, I. V. yra dirbanti, anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta. Teismas taip pat pažymi, kad formuojamoje teismų praktikoje, taikydami BK 40 straipsnio nuostatas teismai įpareigoti apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimo giminaičio, tėvų) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Teismo vertinimu, aptartos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad laiduotoja I. V. gali daryti A. M. teigiamą įtaką, nes jie nuolat kartu negyvena, kaltinamasis yra brandaus amžiaus, susiformavusi asmenybė, tarp kaltinamojo ir I. V. gyvenamųjų vietų yra nemažas atstumas (apie 160 km), bendrauja jie daugiausia telefonu, be to, svarbu ir tai, jog tarp jų nėra ženklaus amžiaus skirtumo (A. M. keleriais metais vyresnis už I. V.). Taigi, I. V. galimybė daryti nuolatinę teigiamą įtaką A. M. yra abejotina.

Nagrinėjamu atveju nenustačius visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse numatytų sąlygų, nėra pagrindo A. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Dėl BK 39 straipsnio taikymo

Kaltinamojo A. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, iš dalies atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 punktas). Kaltinamasis A. M. yra vidurinio išsilavinimo, dirbantis, anksčiau neteistas, charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 4), administracine tvarka baustas ne už šiurkščius nusižengimus (1 t., b. l. 131-132), valstybinis kaltintojas duomenų apie priklausomybių ligas ar gydymąsi psichikos įstaigose nepateikė.

BK 39 straipsnyje numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų tyčinį nusikaltimą, teismo motyvuotu sprendimu, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) yra ne mažiau kaip dvi BK 59 straipsnio 1 dalyje numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, ir 3) nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Be to, teismas, net ir nustatęs BK 39 straipsnyje nustatytų sąlygų visumą, svarstydamas kaltininko atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, privalo išsamiai motyvuoti savo sprendimą, nes atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga. Tai reiškia, kad tokiam sprendimui vien tik formalių aptariamoje normoje išvardytų sąlygų nepakanka – teismas turi išsamiai įvertinti bylos aplinkybes, apibūdinančias kaltininko asmenybę ir jo padarytą nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24-895/2017).

Kaltinamojo A. M. padaryta veika priskiriama prie nesunkių tyčinių nusikaltimų, jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, yra dvi įstatyme numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kaip aptarta aukščiau, kaltinamasis anksčiau nėra teistas, dirbantis, administracine tvarka baustas, tačiau ne už šiurkščius nusižengimus. Be to, kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu savikritiškai ir neigiamai vertino savo buvusį elgesį, atsiprašė nukentėjusiosios, iš dalies atlygino padarytą neturtinę žalą. Visuma šių aplinkybių leidžia pagrįstai spręsti, kad kaltinamojo padaryta veika yra labiau atsitiktinio pobūdžio, o ne pasirinkto jo gyvenimo būdo pasekmė, nenustatyta, kad kaltinamojo vertybinė orientacija būtų neigiama, todėl yra pagrindas kaltinamojo atžvilgiu taikyti BK 39 straipsnį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Be to, teismas, siekdamas, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39 straipsnį atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams bei atsižvelgdamas į tai, kad atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui jokia bausmė neskiriama, teistumas ir su tuo susijusios teisinės pasekmės nekyla, vadovaudamasis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, sprendžia, jog tikslinga skirti A. M. baudžiamojo poveikio priemonę – 15 MGL (750 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Toks A. M. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra ir proporcingas, ir būtinas siekiant atgrasyti nuo panašių veikų darymo ateityje bei neleidžiant formuotis nebaudžiamumo jausmui.

Ikiteisminio tyrimo metu A. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Dėl civilinio ieškinio

Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Teismas pažymi, kad šios žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, t. y. teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pati neturtinė žala apibūdinama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nustatant patirtos neturtinės žalos dydį yra būtina atsižvelgti į sumas, paprastai kitų teismų priteisiamas tos kategorijos bylose, tačiau taip pat yra labai svarbu kiekvieną atvejį individualizuoti, nes skirtingi asmenys net analogiškose situacijose reaguoja ir išgyvena skirtingai.

Akivaizdu, jog paaiškėjus informacijos apie privatų gyvenimą rinkimo faktui N. M. patyrė neigiamų dvasinių išgyvenimų, nesaugumo jausmą. Iš medicininių duomenų matyti, kad nukentėjusioji N. M. kreipėsi į medikus, turėjo nedarbingumą, jos teigimu, jai liko baimė, kad kažkas seka, o kai susinervina, kamuoja migrena ir nugaros skausmas. Visgi, teismas pažymi, jog byloje nėra patikimų duomenų, kad dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusiajai yra kokių nors sunkių liekamųjų padarinių. Be to, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis atlygino dalį neturtinės žalos, taip pat įvertintina tai, kad kaltinamasis yra darbingas, dirba, nėra jokių priežasčių manyti, kad jo turtinė padėtis gali iš esmės pablogėti, kad teismo nustatytas kaltinamajam tenkantis atlyginti žalos nukentėjusiajai dydis jam bus nebepakeliama našta. Taip pat įvertintina į tai, kad turtinė žala nepadaryta. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, remiasi ir teisingumo bei protingumo kriterijais, nes kiekvienoje konkrečioje situacijoje teismas turi pareigą užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą. Atsižvelgtina į tai, kad slaptas sekimas truko apie 2 mėnesius, veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, nustato, jog nukentėjusiajai N. M. atlygintinas neturtinės žalos dydis yra 1000 Eur, toks dydis yra teisingas. Atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis savo noru atlygino 300 Eur neturtinės žalos, nukentėjusiajai priteistina likusi neatlyginta 700 Eur neturtinės žalos suma (1000 Eur – 300 Eur = 700 Eur). Teismo vertinimu, toks priteistinas neturtinės žalos dydis bus adekvatus tiek padarytai nusikalstamai veikai, tiek kilusioms pasekmėms, be to, nenukrypsta nuo formuojamos teismų praktikos (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–556/2013).

Dėl atstovavimo išlaidų

Nukentėjusioji N. M. prašo priteisti patirtas atstovavimo išlaidas 500 Eur sumai, pateikė tai patvirtinančius dokumentus (1 t., b. l. 170-171).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas pripažinęs kaltinamąjį kaltu turi teisę iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Taip pat teismui suteikta prerogatyva šių išlaidų nepriteisti arba jų dydį sumažinti, atsižvelgiant į nuteistojo turtinę padėtį. Sprendžiamu klausimu konstatuotina, kad kaltinamasis yra darbingo amžiaus, dirba, todėl teismas konstatuoja, kad kaltinamojo padėtis negali būti kriterijumi, kuris leistų teismui visiškai nepriteisti išlaidų susijusių su nukentėjusiosios atstovo dalyvavimu procese. Pažymėtina, kad priteistinos yra realiai patirtos atstovavimo išlaidos, kurios yra 500 Eur, kitos sumos priteisti nėra pagrindo. Teismo vertinimu, šioje byloje 500 Eur dydžio suma, atsižvelgus į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, nukentėjusioji dalyvavo bylą nagrinėjant teisme, pareiškė civilinį ieškinį, davė paaiškinimus dėl pareikšto civilinio ieškinio, yra proporcinga bylos apimčiai, sudėtingumui, advokato dalyvavimo procese laikui ir kitoms aplinkybėms.

Dėl nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti reikšmingų daiktų

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – juodos spalvos dėžutė (sekimo įrenginys „(duomenys neskelbtini)“ su jame įstatyta SIM kortele, juodos spalvos mobilaus ryšio telefonas CATS41 su SIM kortele, juodos spalvos planšetinis kompiuteris Lenovo YOGA TAB3 su SIM kortele, perduoti saugoti į daiktinių įrodymų saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotini kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

A. M., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 167 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 39 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kai yra lengvinančių aplinkybių, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti A. M. baudžiamojo poveikio priemonę – 15 MGL (750 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, šią įmoką sumokant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (gavėjo kodas 188604955) banko sąskaitą Nr. LT88 4010 0510 0467 0332, esančią banke Luminor Bank AS (mokėjimo paskirtyje būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą, pavardę, asmens kodą).

Priteisti iš A. M. nukentėjusiajai N. M. 700 Eur (septynis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti, 500 Eur (penkis šimtus eurų) advokato išlaidoms atlyginti.

A. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – juodos spalvos dėžutę (sekimo įrenginį „(duomenys neskelbtini)“ su jame įstatyta SIM kortele, juodos spalvos mobilaus ryšio telefoną CATS41 su SIM kortele, juodos spalvos planšetinį kompiuterį Lenovo YOGA TAB3 su SIM kortele, perduotus saugoti į daiktinių įrodymų saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.