Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgos Vasiliauskienės ir Aušros Vingilės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio, kuriuo M. B. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį ir jam paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo vieneriems metams septyniems mėnesiams bausme, jas iš dalies sudedant bei su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – 16 MGL dydžio (800 eurų) bauda, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams devyniems mėnesiams ir 16 MGL dydžio (800 eurų) bauda.

Į bausmės laiką įskaityta laisvės atėmimo bausmė visiškai atlikta pagal ankstesnį Alytaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. nuosprendį.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas jo laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. gegužės 22 d. iki 2019 m. gegužės 24 d. laiką (dvi dienos).

Šiuo nuosprendžiu pripažinta kalta ir I. A., tačiau ji nuosprendžio neskundžia.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. B. nuteistas už tai, kad jis 2019 m. gegužės 22 d. apie 11.17 val. Alytuje, (duomenys neskelbtini) sankryžoje I. A. pardavė miltelių, savo sudėtyje turinčių narkotinių medžiagų - 0,000034 g karfentanilio ir nenustatytą kiekį metadono.

2. Alytaus apylinkės teismas paskirdamas nuteistajam bausmę nurodė, kad bausmės tikslai – sulaikyti asmenį nuo naujų nusikaltimų padarymo, atimti galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas, neizoliavus M. B. nuo visuomenės, nebus pasiekti, todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmė. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad M. B. savo kaltę pripažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, jam skyrė laisvės atėmimo bausmę, nedaug didesnę nei sankcijoje numatyta minimali bausmė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. B. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Nuteistasis M. B. apeliaciniame skunde savo kaltės įrodytumo neginčija, tačiau nesutinka su paskirtos bausmės individualizavimu, prašydamas ją švelninti. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

6. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1-5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Tokius reikalavimus turi atitikti kiekviena konkrečiam nuteistajam skiriama bausmė. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė.

7. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

8. Skundžiamu nuosprendžiu M. B. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje padarymą, nuteistas dviejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi subendrinta su 2020 m. lapkričio 9 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2021 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis. Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę atsižvelgė į tai, kad M. B. savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo veika priskiriama prie sunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 5 dalis). Apylinkės teismas taip pat nustatė vieną nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, t. y., kad nusikalto būdamas recidyvistu.

9. Nuteistasis M. B. apeliaciniame skunde nurodė, jog nors yra padaręs daug klaidų, tačiau deda pastangas keisti gyvenimą, atsisakyti turimos priklausomybės narkotinėms medžiagoms, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, šios aplinkybės nesudaro pagrindo nuteistojo teisinės padėties švelninimui. Surinkta baudžiamosios bylos medžiaga, charakterizuojanti nuteistojo asmenybę, nėra teigiama bei paneigia galimybę mažinti paskirtą bausmę. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šis teistumas M. B. nėra pirmasis – praeityje už įvairaus pobūdžio ir sunkumo nusikalstamų veikų įvykdymą jis buvo teistas daugiau nei vienuolika kartų, tame tarpe ir už analogišką nusikaltimą. Nors nuteistasis M. B. apeliaciniame skunde nurodė, kad keičia savo gyvenimo būdą, tačiau tokie jo skundo argumentai prieštarauja bylos duomenims. Kaip matyti iš bylos medžiagos, M. B. nusikalstamą veiką, už kurios padarymą nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė praėjus vos keliems mėnesiams po to, kai buvo paleistas iš pataisos įstaigos atlikęs ankstesniu nuosprendžiu skirtą laisvės atėmimo bausmę. Be to, po jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo (2019 m. gegužės 22 d.), nuteistojo M. B. atžvilgiu buvo priimti dar keturi nuosprendžiai, kuris jam buvo skirtos įvairaus pobūdžio bausmės. Taip pat neigiamai nuteistojo asmenybę charakterizuoja ir tai, jog jis eilę kartų baustas administracinėmis nuobaudomis, skiriamų baudų nemoka (5 t., b. l. 39–50, 51). Nors nuteistasis yra jauno amžiaus, tačiau niekur nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje. Šie duomenys rodo, kad nuteistasis M. B. daro ne tik administracinius nusižengimus, tačiau ir naujus nusikaltimus, todėl nėra pagrindo spręsti, jog šiuo atveju bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, būtų pasiekti M. B., už jo padarytą sunkų nusikalstamą veiką, paskyrus dar švelnesnę laisvės atėmimo bausmę. Abejonių kelia ir nuteistojo M. B. skundo argumentai dėl priklausomybės narkotinėms medžiagoms mažinimo. Nors byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. B. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuo 2021 m. vasario 22 d. lankė (duomenys neskelbtini) grupę (5 t., b. l. 169), tačiau teigiamos įtakos tai nepadarė, nes praėjus keliems mėnesiams po to, kai buvo paleistas iš pataisos įstaigos, vėl padarė nusikalstamą veiką susijusią su psichotropinių ir narkotinių medžiagų disponavimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis nededa jokių pastangų koreguoti savo elgesį teigiama linkme. Aptartų duomenų visuma neabejotinai atskleidžia antivisuomenines M. B. nuostatas, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad vertinamu atveju apeliantas nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, o tai iš esmės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia pagrįstai spręsti, jog skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotos nusikalstamos veikos įvykdymas buvo logiška jo nusikalstamo elgesio išdava bei yra jam būdingo elgesio modelio dalis, kurio korekcijai jokių realių pastangų M. B. nededa. Net ir praeityje jo atžvilgiu ne kartą taikytas terminuotos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas didesnės įtakos tinkamai jo elgesio korekcijai neturėjo, todėl pagrindo išvadai, kad nuteistojo elgesys išimtinai teigiama linkme dar gali būti koreguojamas paskyrus jam švelnesnę bausmę, nėra.

10. Taip pat teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepažeidė ir bausmių bendrinimo taisyklių, tinkamai taikė BK 63 straipsnio nuostatas ir pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrino su 2020 m. lapkričio 9 d. Vilniaus apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2021 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis bei BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu įskaitė bausmę atliktą pagal 2020 m. lapkričio 9 d. Vilniaus apylinkės teismo nuosprendį. Teisėjų kolegija pažymi, kad apylinkės teismas bendrindamas bausmes taikė nuteistajam palankesnį bausmių bendrinimo būdą, tai yra dalinį bausmių sudėjimą, o ne visišką bausmių sudėjimo būdą. Teisėjų kolegija pažymi, kad skiriama bausmė visuomet sukelia tam tikras pasekmes, tačiau jų atsiradimas pats savaime negali būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą netaikyti bausmės ar ją ypatingai švelninti, nes neigiami padariniai yra natūralus baudžiamojo įstatymo pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taikant prevencines priemones ir nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio nusikalstamą veiką, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų. Kaip jau buvo minėta, kiekvienam nuteisiamam asmeniui bausmė turi būti individualizuota. Šiuo atveju M. B. pirmosios instancijos teismas bausmę paskyrė tiek įvertinęs jo padarytos veikos pavojingumą, tiek ir pačio nuteistojo asmenybę ir pagrįstai sprendė, jog bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus realią, šiek tiek didesnę nei sankcijoje numatyta minimali, laisvės atėmimo bausmę.

11. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti jį apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra. Alytaus apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o nuteistojo M. B. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. B. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.