Kauno apygardos teismo sprendimas

2018-06-14 · Civilinė byla Nr. 2A-1037-945/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-06-14
Bylos Nr.
2A-1037-945/2018
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-04804-2015-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Marius Bartninkas, Mindaugas Šimonis, Dalė Burdulienė
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Ieškovas
R. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-1037-945/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04804-2015-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.5 (S)
Kauno apygardos teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Dalės Burdulienės, Mindaugo Šimonio,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl ikiteisminio tyrimo institucijų veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas ieškiniu (b. l. 3–6) prašė priteisti iš atsakovės 5 497,38 Eur žalos atlyginimo, 3,85 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovas nurodė, kad jis dirba Kauno teritorinės muitinės posto vyriausiuoju inspektoriumi. 2014 m. gegužės 23 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio l dalį dėl Kauno teritorinės muitinės pareigūnų veiksmų. 2014 m. gegužės 25 d. ieškovui buvo įteiktas įtarimas dėl veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje. Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas prokuroro prašymu 2014 m. gegužės 26 d. nutartimi nušalino ieškovą nuo pareigų 6 mėnesių laikotarpiui nuo 2014 m. gegužės 26 d. Kauno apygardos prokuratūros 2014 m. lapkričio 26 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę. Įtarimai ieškovui pareikšti argumentuojant tik tuo, kad jis dirbo muitinio tikrinimo vietos vyriausiuoju inspektoriumi ir, būdamas atsakingas už šios muitinio tikrinimo vietos darbo organizavimą, vadovaudamas D. M., galimai nurodė jam atlikti nusikalstamus veiksmus. Kitų duomenų, leidžiančių įtarti, kad ieškovas padarė nusikaltimą, nebuvo. Ikiteisminio tyrimo veiksmai ieškovo atžvilgiu visą nušalinimo nuo pareigų laikotarpį nebuvo atliekami, todėl 6 mėnesių nušalinimo terminas buvo nemotyvuotas ir per ilgas. Nušalinimo laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 26 d. iki 2014 m. lapkričio 26 d. ieškovas nedirbo, negavo darbo užmokesčio, kitų pajamų neturėjo, todėl patyrė 5 497,38 Eur turtinę žalą. Už laiku negautą darbo užmokestį ieškovui turi būti priteisti delspinigiai ir procesinės palūkanos. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepimu (b. l. 17–20) prašė ieškinį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tuo, kad ieškovo veiksmuose buvo nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje, požymių. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal faktą ir tai, jog ne tik D. M., bet ir ieškovas galimai atliko nusikalstamus veiksmus, rodė ikiteisminio tyrimo metu surinkti rašytiniai duomenys (pvz., įtariamojo D. M. parodymai). Nepagrįstas ieškovo teiginys, kad jo atžvilgiu jokie veiksmai nebuvo atlikti. Tik gavus papildomus rašytinius duomenis buvo galima objektyviai nuspręsti, ar yra pakankamai duomenų pateikti kaltinimus abiem įtariamiesiems. Visą ieškovo nušalinimo nuo tarnybos laiką nuosekliai buvo atliekami reikalingi ikiteisminio tyrimo veiksmai ir tik 2014 m. lapkričio mėnesį, gavęs rašytinius duomenis ir įvertinęs visą iki tol surinktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, prokuroras priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ieškovo atžvilgiu. Laikinas nušalinimas nuo pareigų ieškovui buvo paskirtas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, kurios ieškovas neskundė, todėl valstybės institucijų pareigūnų savavališkų veiksmų ar piktnaudžiavimo teise nėra. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimu (b. l. 23–25) prašė ieškinį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tuo, kad ieškovui tenka pareiga įrodyti, jog Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutartimi skirtas laikinas nušalinimas nuo pareigų buvo neteisėtas. Ieškovas šios nutarties neskundė. Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutartis patvirtina, kad egzistavo visi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 157 straipsnyje numatyti pagrindai ieškovui skirti nušalinimą nuo pareigų. Nušalinimas nuo pareigų buvo būtinas ir proporcingas. Vien ikiteisminio tyrimo nutraukimas neleidžia spręsti, kad paskirta procesinė prievartos priemonė buvo neteisėta ir užtraukia valstybės civilinę atsakomybę. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 34¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad delspinigiai nemokami, jeigu valstybės tarnautojui žala atlyginta kitų įstatymų nustatyta tvarka. Kadangi ieškovas į teismą kreipėsi ne minėto įstatymo pagrindu, o žalos instituto teisiniu pagrindu, reikalavimas priteisti delspinigius turėtų būti atmestas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. vasario 19 d. sprendimu (b. l. 97–105) ieškovo ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovės ieškovui 5 497,38 Eur negauto darbo užmokesčio, 3,85 Eur delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. kovo 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 500 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.Teismas nustatė, kad ikiteisminio tyrimo institucijos turėjo faktinį ir teisinį pagrindą pradėti ikiteisminį tyrimą. Baudžiamoji byla didelės apimties, o tyrimas buvo atliekamas ne tik dėl ieškovo veiksmų teisėtumo. Procesinė prievartos priemonė – nušalinimas nuo pareigų – ieškovui buvo paskirta tuo pagrindu, kad ieškovas įtariamas tyčinės nusikalstamos veikos, kuri tiesiogiai susijusi su jo einamomis pareigomis, padarymu. Įvertinęs šias aplinkybes teismas sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog procesinių prievartos priemonių taikymas visą ieškovo nurodomą laikotarpį buvo nepagrįstas ir neproporcingas.Teismas pažymėjo, kad ieškovas neskundė Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutarties dėl nušalinimo nuo pareigų, tačiau sutiko su ieškovo atstovo argumentais, jog apskųsti teismo nutartį buvo ieškovo teisė. Tai, kad nutartis nebuvo apskųsta, nereiškia, jog ieškovas su ja sutiko. Teismas pažymėjo, kad laikinas nušalinimas iš karto paskirtas 6 mėnesiams, neįvertinus faktinių aplinkybių dėl būtinumo tiek laiko tęsti procesinę prievartos priemonę. Teismas nustatė, kad ieškovo atžvilgiu 6 mėnesius jokie veiksmai nebuvo atliekami. Tokį procesinės prievartos priemonės taikymą teismas pripažino pernelyg suvaržančiu ieškovo teises. Teismas sprendė, kad teisėsaugos institucijų pareigūnai nepakankamai rūpestingai ir atsakingai organizavo baudžiamąjį procesą ir taip pažeidė ieškovo teisę į tai, jog jam pareikšto įtarimo klausimas būtų išspręstas per kiek įmanoma trumpiausią laiką.Teismas nurodė, kad dėl pernelyg ilgą laiką taikyto nušalinimo nuo pareigų ieškovas prarado darbo pajamas, kurios jam dirbant būtų išmokamos, todėl ieškovo patirta 5 497,38 Eur turtinė žala yra susijusi priežastiniu ryšiu su neteisėtais veiksmais ir turi būti atlyginta.

Apeliacinio skundo, pareiškimo dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu (b. l. 112–116) atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pasisakęs, kad procesinės prievartos priemonės taikymas yra pagrįstas ir proporcingas, teismas turėjo ieškinį atmesti.Ieškovą nušalinti nuo einamų pareigų buvo būtina tam, kad jis neturėtų galimybių trukdyti ikiteisminiam tyrimui, daryti įtakos liudytojams. Be to, nusikalstama veika, kurios padarymu ieškovas buvo įtariamas, tiesiogiai susijusi su jo tarnybiniu statusu ir funkcijomis.Visą ieškovo nušalinimo nuo tarnybos laiką nuosekliai buvo atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai. Baudžiamojoje byloje surinkti duomenys leido įtarti, kad ieškovas galimai įvykdė nusikalstamą veiką, dėl ko ir buvo priimti kvestionuojami procesiniai sprendimai, o prokuroras ir ikiteisminio tyrimo pareigūnai buvo atidūs ir rūpestingi. Teismo argumentai, kad byla buvo didelės apimties, tyrimas buvo atliekamas ne tik dėl ieškovo veiksmų teisėtumo, paneigia išvadą, jog nušalinimas nuo pareigų truko per ilgai. Tyrime tik gavus papildomus rašytinius duomenis buvo galima objektyviai nuspręsti, ar yra pakankamai duomenų pateikti kaltinimus abiem įtariamiesiems. Tik įvertinus visus ikiteisminiame tyrime surinktus duomenis buvo galima nuspręsti, kad, nors ieškovo veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymių, jie nėra pakankami, t. y. nėra galimybės kategoriškai paneigti ieškovo parodymų. Valstybė jokios vykdytinos piniginės prievolės ieškovo atžvilgiu neturėjo, negalėjo praleisti termino piniginei prievolei įvykdyti, todėl reikalavimas priteisti palūkanas yra nepagrįstas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-1837-14).Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo (b. l. 120) nurodo, kad palaiko apeliacinį skundą, jame išdėstytus argumentus, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti.Ieškovas atsiliepimu (b. l. 121–123) į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tuo, kad teismas padarė pagrįstą išvadą, jog teisėsaugos institucijų pareigūnai nepakankamai rūpestingai ir atsakingai organizavo baudžiamąjį procesą, pažeidė ieškovo teisę į pareikšto įtarimo pagrįstumo patvirtinimą per kiek įmanomą trumpiausią laiką. Ieškovas nurodo, kad dėl per ilgai taikyto nušalinimo jis prarado darbo pajamas, o teismas pagrįstai pripažino, jog turtinė žala atsirado dėl neteisėtų veiksmų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.Ieškovas kreipėsi į teismą reikalaudamas atlyginti neteisėtu nušalinimu nuo pareigų padarytą žalą. Nušalinimo neteisėtumą ieškovas grindė dviem argumentais: pagrindo taikyti nušalinimą nebuvimu ir per ilga nušalinimo trukme. Pirmosios instancijos teismas ieškovo argumentą dėl pagrindo nušalinti nuo pareigų nebuvimo atmetė kaip nepagrįstą. Kartu teismas pripažino, kad nušalinimas buvo skirtas per ilgam terminui, jo trukmę lėmė nepakankamas ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų rūpestingumas. Teismas akcentavo, kad ieškovo atžvilgiu nušalinimo laikotarpiu nebuvo atliekami jokie veiksmai. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliantė pažymi, kad nebuvo nustatytas neteisėtų pareigūnų veiksmų faktas, veiksmai ieškovo atžvilgiu buvo atliekami, ikiteisminis tyrimas nebuvo vilkinamas. Įvertinusi apeliacinio skundo motyvus teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacijos ribas sudaro ikiteisminio tyrimo veiksmų skiriant ieškovui nušalinimą ir jį tęsiant 6 mėnesius pagrįstumo ir teisėtumo vertinimas civilinės atsakomybės taikymo sąlygų kontekste. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 1 dalimi, asmuo, kurio teisės buvo pažeistos ikiteisminio tyrimo metu, gali reikalauti, kad valstybė atlygintų su teisės pažeidimu susijusią žalą. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės, todėl civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio (CK 6.246–6.249 str.) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-670-378/2015, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013 ir kt.). Vadovaujantis CPK 178 straipsniu, pareiga įrodyti, kad egzistuoja šių civilinės atsakomybės taikymo sąlygų visuma, tenka ieškovui. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Aiškindamas šią normą bylose dėl civilinės atsakomybės pagal CK 6.272 straipsnį taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sprendė, kad siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Išteisinamojo nuosprendžio priėmimas (ar ikiteisminio tyrimo nutraukimas) savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti. Šių veiksmų teisėtumą teismas turi įvertinti kiekvienu atveju pagal individualias bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-670-378/2015, 2015 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-572-969/2015). Nagrinėjamu atveju ieškovas savo teisių pažeidimą sieja su laikinu nušalinimu nuo pareigų. Kaip matyti iš prijungtos Kauno apylinkės teismo baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos, 2014 m. gegužės 25 d. ieškovui įteiktas įtarimas padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje (piktnaudžiavimas) (Kauno apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); 2 t., b. l. 48). Ieškovas įtartas tuo, kad, būdamas muitinio tikrinimo vietos vyriausiuoju inspektoriumi, atsakingu už darbo organizavimą ir vadovavimą postui, 2014 m. gegužės 23 d. apie 17 val. organizuodamas transporto priemonės patikrinimą ignoravo jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas bei muitinės informacinių sistemų pranešimus, pavaldžiam pareigūnui, kuris neįsitikino ir nepatikrino, ar krovinys atitinka nurodytąjį deklaracijoje, nurodė NCTS sistemoje pažymėti, jog tranzito procedūra yra tinkamai užbaigta. Taip buvo sudarytos sąlygos prekes gabenantiems asmenims išvengti mokesčių, kurių suma viršija 250 MGL, sumokėjimo į valstybės biudžetą. Įtarime nurodoma, kad savo veiksmais ieškovas iškraipė muitinės funkcijas ir veiklos principus, sulaužė priesaiką, diskreditavo muitinės tarnautojo vardą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią pagrįstas įtarimas suprantamas kaip esantys (paaiškėję) faktai ar informacija, kurie pakankami objektyviam stebėtojui susidaryti nuomonę, kad įtariamasis gali būti padaręs nusikalstamą veiką. Faktai, kurie gali sukelti įtarimą šios nuostatos prasme, neturi būti tokio paties lygmens, kaip būtina apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti ar kaltinimui pareikšti (tai įvyksta vėlesnėje proceso stadijoje). Baudžiamojo proceso tikslas kaip tik ir yra patikrinti įtarimą. Tai, kad vėliau procese asmuo išteisinamas dėl nusikaltimo, nepaneigia pagrįsto įtarimo buvimo ankstesnėje proceso stadijoje (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015, 2017 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-8-219/2017). Nagrinėjamu atveju atliekant patikrinimą buvo nustatytas grubus ieškovo pavaldinio padarytas pažeidimas. Informacinė sistema krovinį įvertino kaip rizikingą, dėl ko jis turėjo būti išsamiai patikrintas. Krovinį tikrinti turėjęs D. M. šiuos nurodymus ignoravo ir prekių tinkamai nepatikrinęs sistemoje užfiksavo, kad krovinys atitinka dokumentus. Dėl šių veiksmų D. M. Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. nuosprendžiu (Kauno apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); 5 t., b. l. 5–27) pritaikyta baudžiamoji atsakomybė. Kadangi ieškovas buvo atsakingas už tikrinimo organizavimą, buvo iškeltas klausimas ir dėl jo galimo piktnaudžiavimo. Įtarimams pareikšti įtakos negalėjo neturėti ir tai, kad 2014 m. gegužės 24 d. vykusios apklausos metu D. M. nurodė informavęs ieškovą, kad nėra galimybės tiksliai identifikuoti deklaracijoje nurodytų prekių, kadangi tai užtruktų ilgai. Ieškovas atsakė, kad prekės bus rastos jas iškrovus LEZ terminale. Iš tokių žodžių D. M. nurodė supratęs, kad ieškovas neprieštarauja, jog procedūra būtų užbaigta prekių tinkamai nepatikrinus (Kauno apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); 2 t., b. l. 102–103). Įvertinęs šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas sprendė, kad įtarimai ieškovui buvo pareikšti pagrįstai. Abejoti tokia išvada teisėjų kolegija neturi pagrindo.Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2014 m. gegužės 26 d. nutartimi (b. l. 8) ieškovas nušalintas nuo pareigų 6 mėnesių laikotarpiui. Kaip matyti iš nutarties turinio, reikšminga buvo pripažinta aplinkybė, kad nusikaltimas, dėl kurio pareikšti įtarimai, yra tiesiogiai susijęs su ieškovo pareigomis, todėl nušalinimas yra būtinas siekiant užkirsti galimybę ieškovui daryti naujas nusikalstamas veikas, taip pat siekiant greičiau ir nešališkai ištirti bylos aplinkybes. Būtent tokios aplinkybės BPK 157 straipsnio 1 dalyje ir įvardintos kaip laikino nušalinimo pagrindas. Šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas, nenukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos, pripažino patvirtinančiomis nušalinimo nuo pareigų pagrįstumą bent pradiniu nusikaltimo tyrimo laikotarpiu – iki bus surinkti reikšmingi bylos aplinkybėms ištirti ir nustatyti duomenys (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015). Įvertinusi nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pradinėje ikiteisminio tyrimo stadijoje egzistavo pagrindas ieškovui pareikšti įtarimus ir taikyti jo atžvilgiu BPK 157 straipsnyje nurodytą priemonę – nušalinimą nuo pareigų. Ieškovas neteisėtais įvardijo pareigūnų veiksmus, susijusius su nušalinimo nuo pareigų trukme. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino būtent dėl to, kad nušalinimas be pagrindo iš karto paskirtas 6 mėn. laikotarpiui, jog pareigūnai elgėsi nepakankamai rūpestingai, ilgą laiką neatlikdami jokių procesinių veiksmų ieškovo atžvilgiu ir kartu neinicijuodami nušalinimo nutraukimo. Su tokiomis išvadomis teisėjų kolegija nesutinka.Pasisakydama dėl Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2014 m. gegužės 26 d. nutarties (b. l. 8), kuria ieškovas nušalintas nuo pareigų 6 mėnesių laikotarpiui, teisėjų kolegija pažymi kelias reikšmingas aplinkybes. Pirma, vadovaujantis BPK 157 straipsnio 2 dalimi, nušalinimas gali būti skiriamas ne ilgesniam kaip 6 mėn. terminui. Vėliau terminas gali būti pratęsiamas. Be to, BK 228 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikaltimas yra apysunkis (BK 11 str. 4 d.), tokiems nusikaltimams ištirti nustatytas maksimalus 6 mėn. ikiteisminio tyrimo terminas (BPK 176 str. 1 d. 2 p.). Dėl nurodytų priežasčių ikiteisminio tyrimo teisėjo nustatytas laikino nušalinimo terminas atitiko teisės aktų reikalavimus. Antra, vadovaujantis BPK 157 straipsnio 5 dalimi, ikiteisminio tyrimo metu prokuroras privalo panaikinti laikiną nušalinimą nuo pareigų, kai ši priemonė pasidaro nebereikalinga. Toks reglamentavimas reiškia, kad 6 mėn. nušalinimo termino nustatymas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi nereiškė, jog būtent tiek nušalinimas ir tęsis. Viso ikiteisminio tyrimo metu jį atliekantys pareigūnai, laikydamiesi BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo, privalėjo vertinti, ar neišnyko būtinybė tęsti įtariamojo nušalinimą nuo pareigų. Trečia, ieškovas nutarties dėl nušalinimo nuo pareigų neskundė įstatyme nustatyta tvarka, viso nušalinimo metu nereiškė jokių pretenzijų dėl nušalinimo teisėtumo ir jo trukmės. Nurodytos aplinkybės paneigia ginčijamo sprendimo išvadą, kad ieškovo teisės buvo pažeistos Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2014 m. gegužės 26 d. nutartimi nustačius 6 mėn. nušalinimo terminą.Vertindama ginčijamo sprendimo motyvus, kad nušalinimas nuo pareigų turėjo būti nutrauktas anksčiau, teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas, buvo ar ne pažeista asmens teisė į kuo trumpiausią procesą, vadovaujasi šiais kriterijais: konkrečios bylos sudėtingumas; asmens, dėl kurio vykdytas baudžiamasis persekiojimas, elgesys; valstybės institucijų elgesys, organizuojant bylos procesą; baudžiamajame procese sprendžiamų klausimų reikšmė pareiškėjui (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011, 2015 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-670-378/2015). Siekdama įvertinti ginčijamo sprendimo motyvą, kad pareigūnai elgėsi nepakankamai rūpestingai, neatliko ieškovo atžvilgiu jokių veiksmų, teisėjų kolegija išanalizavo ikiteisminio tyrimo medžiagą ir pažymi keletą reikšmingų aplinkybių. Ieškovas buvo nušalintas 6 mėn., t. y. tyrimas jo atžvilgiu atliktas per įstatyme nustatytą terminą, jo papildomai nepratęsiant. Be to, kaip teisingai nurodoma ginčijamame sprendime, tyrimas buvo didelės apimties, jis buvo atliekamas ne dėl vieno asmens neteisėtų veiksmų. Tyrimo metu buvo keliamas klausimas ne tik dėl piktnaudžiavimo tarnyba, bet ir dėl dokumentų klastojimo (BK 300 str. 1 d.). Įtarimai padarius šį nusikaltimą D. M. panaikinti tik 2015 m. sausio 12 d. (Kauno apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); 1 t., b. l. 8). Tik 2015 m. vasario 20 d. nutarimu atskirti ikiteisminiai tyrimai ir tyrimas dėl nenustatytų asmenų, kurie disponavo suklastotais dokumentais ir juos perdavė D. M., sustabdytas (Kauno apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); 1 t., b. l. 9). Nurodyti duomenys atskleidžia, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo siekiama išsiaiškinti tiek kaltinimų apimtį, tiek ir visus su neteisėtais veiksmais susijusius asmenis. Tyrimo metu buvo aiškinamasi, kas parengė ir pateikė galimai suklastotas krovinio deklaracijas. Šių aplinkybių nustatyti nepavyko. Jeigu šios aplinkybės būtų nustatytos, jas tirdami (nustatydami, kaip ir kieno iniciatyva buvo parengtos krovinio deklaracijos, kuriose užfiksuoti realios situacijos neatitinkantys duomenys apie krovinį, apklausdami deklaracijas parengusius ir pateikusius asmenis, atlikdami kitus tyrimo veiksmus) pareigūnai būtų galėję surinkti papildomų duomenų apie ieškovo elgesį, jo vaidmenį su kroviniu susijusių neteisėtų veiksmų schemoje. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ikiteisminis tyrimas buvo inicijuotas ir vykdomas be nereikalingo uždelsimo. Krovinio neatitikimas deklaracijos duomenims nustatytas, taip pat faktas, kad buvo pažeistos krovinio tikrinimo procedūros, konstatuotas 2014 m. gegužės 23 d. (Kauno apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); 1 t., b. l. 1; 2 t., b. l. 44). Nedelsiant atlikta vietos apžiūra, paimti su kroviniu susiję dokumentai, atlikta krata D. M. darbo vietoje, liudytojais apklausti susiję asmenys – automobilio vairuotojas E. K., muitinės tarpininkė D. O., įteiktas įtarimas D. M., jis apklaustas (Kauno apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) 1 t., b. l. 13–16, 19–21, 109, 116–119, 137–140; 2 t., b. l. 98–99, 102–103). Šiais pradiniais veiksmais buvo siekiama išsiaiškinti, koks yra ieškovo vaidmuo muitinio patikrinimo metu. 2014 m. gegužės 25 d. ieškovui įteiktas įtarimas, jis apklaustas, paskirta kardomoji priemonė (Kauno apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); 2 t., b. l. 48, 51, 58, 59). Ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi 2014 m. gegužės 26 d. nušalinus ieškovą nuo pareigų, be kitų ikiteisminiam tyrimui reikšmingų aplinkybių buvo siekiama išsiaiškinti ir tai, kokios yra ieškovo atsakomybės ribos, kokius nurodymus ieškovas davė pavaldiniams. 2014 m. gegužės 28 d. buvo apklausti kiti muitinės posto darbuotojai J. R. ir S. A. (Kauno apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); 1 t., b. l. 144–145, 148). Aplinkybėms, susijusioms su muitinės veiklos schema ir ieškovo funkcijų pobūdžiu, įvertinti 2014 m. gegužės 29 d. raštu kreiptasi į ieškovo darbdavį. Atsakymas kartu su įstaigos vidiniais dokumentais, reglamentuojančiais muitinio tikrinimo procedūras, gautas 2014 m. birželio 11 d. (Kauno apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); 1 t., b. l. 159–165). 2014 m. gegužės 29 d. pareikalauta informacija apie prekių muitinę vertę, mokesčių dydį, mokestinę prievolę. Ši informacija gauta 2014 m. birželio 23 d. (Kauno apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); 1 t., b. l. 126–127). 2014 m. liepos 7 d. pareikalauta informacija, ar atliekamas tarnybinis patikrinimas ieškovo ir D. M. atžvilgiu. 2014 m. liepos 10 d. gautas atsakymas, kad patikrinimas sustabdytas (Kauno apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); 1 t., b. l. 135–136). Nurodyti duomenys leido tyrimą atlikusiems pareigūnams pagrįstai spręsti, kad ieškovas yra atsakingas už muitinio tikrinio organizavimą. Kartu trūko duomenų apie tiesioginius ieškovo veiksmus.Kaip minėta sprendimo 17 pastraipoje, įtariamasis D. M. patvirtino tikrinimo metu neįsitikinęs krovinio atitikimu deklaracijos dokumentams. Įtariamasis nurodė apie tai informavęs ieškovą ir iš šio reakcijos supratęs, kad ieškovas neprieštarauja, jog procedūra būtų užbaigta prekių tinkamai nepatikrinus. Be to, apklausų metu įtariamasis D. M. ir liudytoja J. R. patvirtinimo, kad atvykus kriminalistams ieškovas buvo pasišalinęs iš darbo vietos(Kauno apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); 1 t., b. l. 144–145; 2 t., b. l. 102–103). Šią aplinkybę patvirtina ir ieškovui už nebuvimą darbe 2014 m. liepos 17 d. įsakymu paskirta tarnybinė nuobauda (Kauno apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); 2 t., b. l. 46). Toks ieškovo elgesys nurodytoje proceso stadijoje ikiteisminio tyrimo pareigūnams pagrįstai kėlė įtarimus dėl ieškovo galimo dalyvavimo nusikalstamoje veikoje. Tikrinant šią informaciją buvo apžiūrėtas ieškovo telefonas, kuriame rasta pasišalinimo iš darbo vietos metu siųsta SMS žinutė kontaktui „(duomenys neskelbtini)“ su prašymu paskambinti (Kauno apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); 1 t., 123–125). 2014 m. birželio 9 d. buvo pateikta užklausa dėl to, kam priklauso telefono abonentas, į kurį ieškovas siuntė trumpąją žinutę (Kauno apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); 1 t., b. l. 151–152). Gavus atsakymą paaiškėjo, kad abonentas priklauso UAB „Lavisos koncernas“. Laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 5 d. iki 2014 m. rugsėjo 4 d. buvo aiškinamasi, kas naudojasi šiuo telefono abonentu (Kauno apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); 1 t., b. l. 153–160). Gauta informacija, kad juo naudojasi vienu iš bendrovės savininkų įvardintas V. Š.. Šis asmuo buvo apklaustas 2014 m. lapkričio 5 d. (Kauno apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); 1 t., b. l. 150). Jis neginčijo esąs pažįstamas su ieškovu, tačiau aplinkybių, susijusių su šioje byloje analizuojamais įvykiais, nepatikslino. Teisėjų kolegija įvertina, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai tuo pačiu metu siekė nustatyti muitinės deklaraciją pateikusius asmenis. Kaip nurodyta sprendimo 22 pastraipoje, šie duomenys buvo reikšmingi sprendžiant klausimą dėl kaltinimų padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, pareiškimo. Be to, buvo siekiama nustatyti neteisėtas muitinio tikrinimo procedūras iniciavusius asmenis. Šių asmenų apklausa ar kiti duomenys, susiję su jų elgesiu, būtų buvę reikšmingi kvalifikuojant ieškovo veiksmus. Šiuo tikslu buvo apklaustos UAB „Lavisos koncernas“ ir su ja susijusių įmonių muitinės tarpininkės – D. O. (apklausta pakartotinai) ir G. J. (Kauno apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); 1 t., b. l. 142–143, 146–147). Liudytoja G. J. tyrėjus informavo, kad dėl krovinio patikros teiravosi asmuo, prisistatęs „(duomenys neskelbtini)“. Ji nurodė, kad apie krovinį daugiau informacijos turi V. G., taip pat perdavė su krovinio deklaravimu susijusius dokumentus (Kauno apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); 1 t., b. l. 128–134). V. G. liudytoju apklaustas 2014 m. rugsėjo 4 d. (Kauno apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); 1 t., b. l. 149). Kaip minėta sprendimo 22 pastraipoje, tiek iš šių duomenų, tiek ir iš duomenų, užfiksuotų 2014 m. spalio 3 d. atlikus surinktų dokumentų apžiūrą (Kauno apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); 1 t., b. l. 108) nepavyko nustatyti suklastotą deklaraciją pateikusių asmenų, tačiau tokių veiksmų atlikimas buvo būtinas ir pagrįstas vykdant BPK 2 straipsnyje įtvirtintą pareigą atskleisti nusikalstamas veikas.Apibendrindama sprendimo 23–26 pastraipose nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad ikiteisminio tyrimo duomenys paneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadą, kad tyrimą atlikę pareigūnai nebuvo pakankamai rūpestingi, neatliko jokių veiksmų ieškovo atžvilgiu. Visą nušalinimo nuo pareigų laiką buvo atliekami tyrimo veiksmai, kuriais buvo aiškinamasi, kokie nusikalstami veiksmai padaryti, kas juos padarė, koks ieškovo vaidmuo atliekant šiuos veiksmus. Kaip matyti iš 2014 m. lapkričio 26 d. nutarimo (Kauno apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); 1 t., b. l. 4) turinio, ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu nutrauktas dėl to, kad nėra galimybės kategoriškai paneigti ieškovo parodymus, jog jis nesusijęs su D. M. ir trečiųjų asmenų padarytomis nusikalstamomis veikomis, surinkta nepakankamai duomenų, kuriais būtų galima remtis įrodinėjant jo kaltę. Kitaip tariant, tyrimą atlikę pareigūnai siekė surinkti įrodymus, kurie patvirtintų įtarimus dėl ieškovo galimai padarytų nusikalstamų veiksmų. Nors tam tikri duomenys buvo surinkti, juos tyrėjai įvertino kaip nepakankamus tolesniam baudžiamajam persekiojimui, dėl ko nedelsdami ikiteisminį tyrimą nutraukė. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad ieškovas neįrodė neteisėtų pareigūnų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygos (CK 6.246 str., CPK 178 str.). Konstatavus, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnai neatliko neteisėtų veiksmų skiriant ieškovui nušalinimą ir jį tęsiant 6 mėn. iki ikiteisminio tyrimo jo atžvilgiu nutraukimo, nėra pagrindo spręsti, jog atsakovės atžvilgiu gali būti taikoma civilinė atsakomybė. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo motyvu, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 34¹ nuostatos, susijusios su darbo užmokesčio mokėjimu nepagrįsto nušalinimo nuo darbo atveju, yra taikomos darbdaviui. Jeigu neteisėtu nušalinimu kaltinamos ikiteisminį tyrimą vykdžiusios institucijos ar pareigūnai, neteisėtai nušalintas asmuo savo teises gali ginti reikalaudamas ne darbo užmokesčio mokėjimo, bet žalos, susijusios su prarastu darbo užmokesčiu, atlyginimo (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A19-64/2009, 2016 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-951-143/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-469/2015). Kaip nurodyta sprendimo 14 pastraipoje, pareiga įrodyti, kad egzistuoja visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, teko ieškovui. Ieškovui šios pareigos neįvykdžius, jo reikalavimas dėl žalos atlyginimo priteisimo negalėjo būti tenkinamas. Esant nepagrįstam pagrindiniam materialiniam teisiniam reikalavimui, turėjo būti atmesti ir išvestiniai reikalavimai dėl delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, netinkamai įvertinęs į bylą surinktus įrodymus nepagrįstai sprendė, jog egzistuoja civilinės atsakomybės taikymo sąlygos. Nurodyta išvada pripažįstama pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti, naujam sprendimui priimti, ieškiniui atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

apeliacinį skundą patenkinti, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 19 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Marius BartninkasDalė BurdulienėMindaugas Šimonis