Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas E. B. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi su prašymu (b. l. 5–8), kurį patikslino (b. l. 16–19), į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas) 10 176,56 Eur darbo užmokestį už nepagrįstą nušalinimą nuo pareigų nuo 2013 m. gegužės 29 d. iki 2014 m. gegužės 10 d., 0,07 procentus delspinigių nuo priteistinos darbo užmokesčio sumos ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodė, kad 2013 m. gegužės 29 d. jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, įtariant padarius nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 167 straipsnio 1 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje. Tą pačią dieną Kauno apylinkės teismo nutartimi jam buvo taikyta kardomoji priemonė – nušalinimas nuo užimamų pareigų, kuri buvo tęsiama iki 2014 m. lapkričio 6 d. Kauno apylinkės teismas 2014 m. vasario 13 d. priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nutartimi nuosprendis buvo paliktas nepakeistas. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Vidaus reikalų ministerija) 2014 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. 11SP-2733 jam nuo 2014 m. gegužės 10 d. buvo paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija. 2014 m. gruodžio 8 d. jis pateikė prašymą atsakovui dėl darbo užmokesčio išmokėjimo už nušalinimo laikotarpį, tačiau 2014 m. gruodžio 12 d. raštu atsakovas atsisakė išmokėti darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2013 m. gegužės 29 d. iki 2014 m. gegužės 10 d. Pareiškėjas teigė, kad toks atsakovo sprendimas nepagrįstas. Nurodė, kad šiuo atveju ginčas kyla dėl darbo užmokesčio mokėjimo valstybės tarnautojui santykių, kuriuos reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo 341 straipsnio 2 dalis. Pabrėžė, kad vidaus tarnybos sistemoje tarnaujančių statutinių valstybės tarnautojų tarnybos teisinius santykius reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas (toliau – ir Statutas) (2013 m. gruodžio 30 d. įstatymo Nr. IX-1538 redakcija). Ginčui aktualiu laikotarpiu Statuto 28 straipsnyje, kuris reglamentuoja vidaus tarnybos pareigūno nušalinimą nuo pareigų, nėra atskirta vidaus tarnybos vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, savarankiška teisė nušalinti valstybės tarnautoją nuo pareigų ir nuo darbdavio valios nepriklausantys statutinio valstybės tarnautojo nušalinimo nuo pareigų atvejai. Paminėtoje teisės normoje nurodyta, kad pareigūnas nuo pareigų nušalinamas Valstybės tarnybos įstatymo ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnis reglamentuoja valstybės tarnautojo nušalinimo nuo pareigų pagrindus. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyta, kad valstybės tarnautojas nuo pareigų gali būti nušalintas, jeigu įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinį sunkų arba labai sunkų nusikaltimą arba įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, nurodytus BK XXXIII skyriuje. Pabrėžė, kad laikinas nušalinimas nuo pareigų (Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 157 str.) yra viena iš procesinės prievartos priemonių, kuri gali būti taikoma pradėjus ikiteisminį tyrimą arba perdavus baudžiamąją bylą į teismą. Ši procesinė prievartos priemonė yra skirta taikyti tiems įtariamiesiems, kurie turi valstybės tarnautojo statusą. Darbdavys, gavęs teismo nutartį dėl laikinojo nušalinimo, privalo ją vykdyti, todėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas, gavęs teismo nutartį dėl jo laikino nušalinimo nuo pareigų, ją įvykdė, priimdamas 2013 m. gegužės 29 d. įsakymą. Teismo nutartimi laikinai nušalintam nuo pareigų vidaus tarnybos sistemos pareigūnui kylančias teisines pasekmes reglamentuoja Statuto 28 straipsnis. Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnyje nurodyti atvejai, kuriais valstybės tarnautojas privalo būti nušalintas nuo pareigų, tarp jų atvejis – kitų įstatymų nustatytų subjektų sprendimu šių įstatymų nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Būtent į šį atvejį patenka ir laikinasis nušalinimas BPK 157 straipsnio nustatyta tvarka. Valstybės tarnybos įstatymo 341 straipsnyje, be kita ko, nurodyta, kad ,,valstybės tarnautojas, nuo tarnybos nušalintas nepagrįstai ar nepasitvirtinus aplinkybėms, lėmusioms nušalinimą, grąžinamas į eitas pareigas ir per 10 darbo dienų, kai valstybės tarnautojas pradėjo eiti pareigas, jam išmokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo tarnybos, taip pat 0,07 procento delspinigiai už šią sumą“. Aptartų Statuto normų, kurios aiškintinos sistemiškai su BPK 157 straipsnio nuostatomis, pagrindu pareiškėjas padarė išvadą, kad teismo nutartimi nuo pareigų nušalintam vidaus tarnybos pareigūnui tarnybos teisinių santykių prasme kyla tos pačios teisinės pasekmės, kaip ir pareigūnui, kurį nušalina vidaus tarnybos vadovas, turintis teisę skirti į pareigas, naudodamasis savarankiška nušalinimo nuo pareigų teise.