Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-08-02 · Administracinė byla Nr. eI-3550-789/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-08-02Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-09-25Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-08-02
Bylos Nr.
eI-3550-789/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01731-2019-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Fausta Vitkienė, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Ernestas Spruogis
Pareiškėjas
Y. R.
Atsakovas
Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-3550-789/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01731-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernesto Spruogio ir Faustos Vitkienės,

dalyvaujant pareiškėjui Y. R. (Y. R.), jo atstovui G. P., atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui D. J. ir vertėjui G. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Y. R. (Y. R.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2019 m. gegužės 9 d. gautas pareiškėjo skundas, kuriame jis prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2019 m. balandžio 26 d. sprendimą Nr. (15/5-11)50U-815 (toliau – ir Sprendimas).

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Sprendimas motyvuojamas tuo, kad UAB „Septora“, kurios akcininkas ir direktorius yra pats pareiškėjas, 2019 m. kovo mėnesį įmonės darbuotojams Lietuvos piliečiams sumokėjo mažesnį kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžių darbo užmokestį, t. y. vietoje minimalaus 2 391,86 Eur darbo užmokesčio fondo išmokėjo tik 1 110 Eur, pavėluotai teikė pranešimus apie darbuotojams suteiktas nemokamas atostogas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – ir Fondo valdyba), 2019 m. balandžio 24 d. UAB „Septora“ buvo skolinga Fondo valdybai 455,72 Eur.

Pareiškėjas skunde paaiškino, kad UAB „Septora“ (toliau – ir Bendrovė) įregistruota VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registre ir veikia nuo 2012 m. liepos 11 d. Nurodė, kad Bendrovė plečia savo veiklą – 2018 m. balandžio mėn. papildomai išsinuomojo patalpas Aušros Vartų g. 13, Vilniuje (84 kv. m ploto). Už patalpų nuomą įmonės patalpų savininkui – Lietuvos piliečiui – moka 500 Eur per mėnesį. Už patalpų nuomą prekybos centre „Vilnius Outlet“ Bendrovė moka beveik 1 700 Eur nuomos mokestį bendrovei „Trečioji kregždė“. Nurodė, kad Bendrovėje nuolat dirba 5–8 Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių dalis dėl vienų ar kitų priežasčių pasinaudoja savo teise eiti nemokamų ar motinystės atostogų. Paaiškino, kad Bendrovė per beveik 7 veiklos metus nėra padariusi jokių mokestinių ar kito pobūdžio pažeidimų. Nurodė, kad 2019 m. kovo mėn. dėl įvairių nepalankių ir ne nuo įmonės priklausančių aplinkybių darbo užmokesčio fondas Lietuvos Respublikos piliečiams buvo mažesnis nei 2 šalies ūkio bruto darbo užmokesčiai, tačiau jau 2019 m. balandžio mėnesį padėtis buvo ištaisyta, ir darbuotojų – Lietuvos piliečių – darbo užmokesčio fondas sudarė 1 920 Eur. Paaiškino, kad 2019 m. kovo mėnesį susiklosčiusios aplinkybes iš esmės lėmė tai, kad įmonės darbuotoja A. K., kuri 2019 m. kovo 25 d. turėjo išeiti gimdymo ir motinystės atostogų, vasario mėnesį susirgo, ir greitu laiku ją pakeisti kitu darbuotoju nepavyko.

Pareiškėjas teigia, kad, panaikinus jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jo veikla Bendrovėje nebetektų prasmės, Bendrovę reikėtų likviduoti. Teigia, kad tai sukeltų žymias neigiamas pasekmes – atleidžiamiems darbuotojams tektų sumokėti ne mažesnes kaip 6 mėn. vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacijas, UAB „Trečioji kregždė“ už patalpų nuomos sutarties nutraukimą reikėtų sumokėti 22 572 Eur dydžio netesybas, patalpų Aušros Vartų g. 13, Vilniuje savininkui už nuomos sutarties nutraukimą reikėtų sumokėti 1 500 Eur dydžio netesybas.

Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Bendrovės patikrinimo metu gauta informacija ir teisės aktų normomis, yra motyvuotas. Nurodė, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba 2018 m. balandžio 6 d. pareiškėjui išdavė leidimą laikinai gyventi Lietuvoje Nr. LT7432499 iki 2020 m. balandžio 6 d.

Paaiškino, kad Migracijos departamentui vykdant užsieniečių kontrolę 2019 m. balandžio 26 d. Fondo valdybos informacinėje sistemoje buvo patikrinti duomenys apie pareiškėjo valdomą Bendrovę bei jos darbuotojus. Patikrinus duomenis apie Bendrovėje dirbančius asmenis, buvo nustatyta, kad Bendrovėje yra įdarbinti 5 darbuotojai: 3 Lietuvos Respublikos pilietės (S. B., gim. 1968 m., B. I., gim. 1984 m., A. K., gim. 1989 m.) ir 2 trečiųjų šalių piliečiai, turintys leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (V. K. ir jos sutuoktinis pareiškėjas). Pažymėjo, kad 2019 m. kovo mėn. bendrovėje dirbo ir Lietuvos Respublikos pilietė R. M., gim. 1987 m., kuri 2019 m. balandžio 2 d. buvo atleista iš bendrovės. Pažymėjo, kad S. B. už 2019 m. kovo mėn. iš viso nebuvo mokamas darbo užmokestis. Pastebėtina, kad šiai darbuotojai UAB „Septora“ nuo pat įdarbinimo 2018 m. liepos 9 d. mokamas darbo užmokestis niekada nėra siekęs bent Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos: už 2018 m. liepos mėn. jai išmokėtas 62,50 eurų darbo užmokestis, už 2018 m. rugpjūčio mėn. išmokėtas 300 eurų darbo užmokestis, už 2018 m. spalio mėn. išmokėtas 30 eurų darbo užmokestis, už 2018 m. rugsėjo, 2018 m. lapkričio – 2019 m. kovo mėnesius jai iš viso nebuvo mokamas darbo užmokestis. A. K. už 2019 m. kovo mėn. iš viso nebuvo mokamas darbo užmokestis. B. I. už 2019 m. kovo mėn. buvo išmokėtas 561 eurų darbo užmokestis. Pažymėjo, kad laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio mėn. iki 2019 m. vasario mėn. B. I. mokamas darbo užmokestis nesudarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos. R. M. už 2019 m. kovo mėn. buvo išmokėtas 561 eurų darbo užmokestis (iš darbo bendrovėje ji buvo atleista 2019 m. balandžio 2 d.). Siekiant patikslinti aplinkybes dėl minėtų bendrovės darbuotojų darbo sąlygų, Migracijos departamentas kreipėsi su paklausimu į Fondo valdybos Vilniaus skyrių. Gavęs informaciją, Migracijos departamentas nustatė, kad Bendrovės darbuotojams suteiktos nemokamos atostogos nebuvo laiku registruotos Fondo valdyboje. Nurodė, kad nuo 2019 m. kovo 8 d. A. K. nedirbo, nes jai buvo suteiktos nemokamos atostogos, o Fondo valdybos Vilniaus skyrius informavo, kad šiai Bendrovės darbuotojai šiuo metu yra paskirta motinystės išmoka, todėl A. K. nuo 2019 m. kovo 8 d. nebeatlieka darbinių funkcijų. Teigia, kad apie Bendrovės darbuotojų nemokamas atostogas 12-SD pranešimai Fondo valdybai yra sistemingai pateikiami pažeidžiant teisės aktais įtvirtintą tvarką bei terminus.

Atsiliepimas

Atsiliepime paaiškino, kad 2019 m. kovo mėn. Bendrovės darbuotojams bendrai mokamas darbo užmokestis už 2019 m. kovo mėn. sudaro 1 110 eurų, tuo tarpu pagal teisės aktų reikalavimus turėtų sudaryti ne mažiau kaip 2 391,86 eurų per mėnesį. Įvertinęs, kiek laiko nuo 2018 m. spalio mėn. pareiškėjui buvo suteiktos nemokamos atostogos, padarė išvadą, kad Bendrovės veiklos pobūdis ir mastai nereikalauja pareiškėjo nuolatinio buvimo Lietuvoje. Pažymėjo, kad pareiškėjas Fondo valdybos biudžetui 2019 m. balandžio 24 d. buvo skolingas 455,72 Eur. Paaiškino, kad teisės aktų reikalavimai yra imperatyvūs.

Šalies argumentai

Pareiškėjas ir jo atstovas teismo posėdyje prašė teismo pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjo atstovas teismo posėdžiu metu pateikė teismui prašymą dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino aplinkybes dėl Bendrovės veiklos. Nurodė, kad Bendrovė veikia nuo 2013 metų pradžios, užsiima didmenine drabužių prekyba. Paaiškino, kad 2019 m. kovo mėn. bendrovė turėjo dvi veikiančias parduotuves, šiuo metu veikia viena parduotuvė. Dėl darbuotojų nemokamų atostogų paaiškino, kad už tai atsakinga Bendrovės buhalterė, pareiškėjas neturi informacijos dėl darbuotojų nemokamų atostogų.

Atsakovo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas 2018 m. kovo 8 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nurodydamas, kad užsiima ir toliau ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvoje (t. 2, b. l. 8–17, 90–91). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba 2018 m. balandžio 6 d. išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Nr. LT7432499, galiojantį iki 2020 m. balandžio 6 d. Migracijos departamente vykdant užsieniečių kontrolę Sodros informacinėje sistemoje buvo patikrinti duomenys apie pareiškėjos valdomą bendrovę UAB „Septora“ ir jos darbuotojus. Migracijos departamento Kontrolės skyrius 2019 m. balandžio 26 d. priėmė sprendimą Nr. (15/5-11)50U-815 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto Baltarusijos piliečiui Y. R., panaikinimo“, kuriuo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu, nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (t. 2, b. l. 183–188). Migracijos departamentas Sprendime konstatavo, kad pareiškėjas bei jo valdoma UAB „Septora“ neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų turėti leidimą laikinai gyventi teisėtos veiklos vykdymo pagrindu, nes darbuotojams bendrai mokama 1 110 Eur mėnesinis darbo užmokestis nesudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžių. Sprendime taip pat nurodyta, kad vertinant, kiek laiko sudarė pareiškėjui suteiktos nemokamos atostogos, darytina išvada, kad bendrovės veiklos pobūdis ir mastai nereikalauja pareiškėjo nuolatinio buvimo joje, todėl pareiškėjo nuolatinis buvimas Lietuvos Respublikoje nėra būtinas. Sprendime pažymėta, kad 2019 m. balandžio 24 d. Sodros informacinės sistemos duomenimis UAB „Septora“ skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sudaro 455,72 Eur.

Byloje ginčas kildo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktą, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, kad priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeltas įmonės viduje, arba įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, yra fiktyvi, kad įmonė ar užsienietis neatitinka šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1, 2¹ ar 2² punkte nustatytų reikalavimų arba kad užsienietis nebėra įmonės vadovas arba jam nuosavybės teise nebepriklauso akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijos, kurių nominalioji vertė sudaro 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjui leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, pagal kurį leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio įstatymo 45 straipsnio nuostatas, pagrindu.

Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte (redakcija, galiojusi iki 2017 m. gruodžio 31 d.) nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, jei jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

Taigi viena iš sąlygų, keliamų bendrovei, kurios akcininkas ar vadovas yra užsienietis, yra reikalavimas, jog tokioje įmonėje visą darbo laiką dirbtų Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudarytų ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius.

Iš bylos duomenų matyti, kad Bendrovėje dirba trys Lietuvos Respublikos pilietės: S. B., B. I. ir A. K. (t. 2, b. l. 166). Iki 2019 m. balandžio 2 d. UAB „Septora“ taip pat dirbo R. M. (t. 2, b. l. 164–165). Iš minėtų darbuotojų 2019 m. kovo mėnesį darbo užmokestį gavo B. I. – 561 Eur, ir R. M. – 561 Eur (t. 2, b. l. 169–170), iš viso 1 122 Eur. Migracijos departamentas UAB „Septora“ darbuotojams mokamą darbo užmokestį lygino su 2018 m. III ketvirčio Lietuvos statistikos departamento paskelbtu šalies ūkio darbuotojų vidutiniu mėnesiniu bruto darbo užmokesčio dydžiu, t. y. 935,7 Eur. Esant šioms aplinkybėms, vadovaujantis Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos piliečiams Bendrovėje per mėnesį turėjo būti mokama ne mažiau kaip 1 871,4 Eur, tačiau faktiškai buvo išmokėtas 1 122 Eur dydžio darbo užmokestis.

Esant šioms aplinkybėms, teismas vertina, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai nustatė, kad Bendrovės darbuotojams, atitinkantiems Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, 2019 m. kovo mėnesį bendrai mokamas darbo užmokestis yra mažesnis už 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius, todėl pareiškėjas ir Bendrovė nebeatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto imperatyvių reikalavimų. Vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, kad priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeltas įmonės viduje, arba įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, yra fiktyvi, kad įmonė ar užsienietis neatitinka šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų.

Teismas pažymi, kad pareiškėjas skunde neginčija Migracijos departamento nustatytų aplinkybių dėl Bendrovėje mokėto darbo užmokesčio Lietuvos Respublikos piliečiams dydžio.

Pareiškėjas skunde iš esmės teigia, kad nustatytas pažeidimas yra mažareikšmis, atsitiktinis, nepiktybinis, o priimtas Sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi yra neproporcinga poveikio priemonė. Teismas pažymi, kad Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimai yra imperatyvūs, Įstatyme nėra nustatyta išimčių dėl šių reikalavimų netaikymo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje laikosi nuoseklios pozicijos, kad Migracijos departamentas, nustatęs, kad įmonė, teisėtos veiklos vykdymo kurioje pagrindu užsienietis prašė išduoti leidimą laikinai gyventi, nebeatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų reikalavimų, pagrįstai panaikina užsieniečiams išduotus leidimus laikinai gyventi (LVAT 2018 m. sausio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2860-1062/2018, 2018 m. sausio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5317-415/2017, 2018 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2909-492/2018, 2018 m. vasario 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2946-575/2018). LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata yra imperatyvi, todėl Migracijos departamentas, nustatęs minėtas aplinkybes, turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (LVAT 2018 m. sausio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2860-1062/2018). LVAT taip pat yra pasisakęs, kad priežastys, dėl kurių užsieniečio įmonė nebeatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto, neturi jokios teisinės reikšmės, kadangi vien neatitikimas Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimams yra pakankamas pagrindas panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi (LVAT 2017 m. spalio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4565-858/2017, 2018 m. sausio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3048-438/2018).

Pareiškėjas skunde teismo taip pat prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 50 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta leidimo laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamo tvarka ir sąlygos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio nuostatai „įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs“ (t. 3, b. l. 18–20).

LVAT yra pažymėjęs, kad pagal ABTĮ 113 straipsnio prasmę norminio akto tyrimas atliekamas išimtiniais atvejais, kai kitokiu būdu negalima pasiekti teisinio rezultato, t. y. tuo atveju, kai teisingas bylos išsprendimas bei galbūt pažeistos teisės gynimas įmanomas tik ištyrus norminio administracinio akto teisėtumą. Teismas nėra saistomas asmens prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ir gali jį atmesti tais atvejais, kai jam nekyla abejonių dėl ginčijamo akto (LVAT 2013 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-529/2013, 2018 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-948-520/2018, 2018 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1336-520/2018).

Teismas, įvertinęs pareiškėjo prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 50 straipsnio 1 dalies 7 punkto teisėtumo, konstatuoja, kad pareiškėjo išdėstyti teiginiai nesudaro pagrindo abejoti Įstatymo atitiktimi aukštesnės galios teisės aktams ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijai. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo prašymas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą netenkinamas.

Teismas vertina, kad Migracijos departamento Sprendimo motyvai yra iš esmės aiškūs, skundžiamas Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo panaikinti skundžiamą Migracijos departamento Sprendimą. Pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo Y. R. (Y. R.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-MarkovienėErnestas SpruogisFausta Vitkienė