Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kategorija: 2.3.2.4.3.; 2.3.2.7.; 2.3.2.8.; 2.3.4.4.3.; 2.3.5.2.1.; ; 3.1.7.6.; 3.2.6.1.; 3.2.9.12.

2016 m. sausio 16 d.

institucijos, byloje teikiančio išvadą, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos sk. atstovei Z. E.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. P. ieškinį atsakovui D. P., tretiesiems asmenims AB DNB bankas, AB bankui Swedbank, Bigbank AS filialui, UAB „SB lizingas“, AB „Kauno energija“, UAB „Kauno vandenys“, UAB „Kauno butų ūkis“, UAB „Kauno švara“, UAB „Gelvora“, antstolei Audronei Adomaitienei, institucijai, byloje teikiančiai išvadą, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos sk., dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, santuokoje įgyto turto ir prievolių padalinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl santuokos nutrūkimo pagrindų

Pagal CK trečiosios knygos IV skyrių santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Vienam sutuoktiniui pareiškus ieškinį santuoką nutraukti dėl kito sutuoktinio kaltės, pastarasis tiek priešieškinyje, tiek nepateikdamas priešieškinio gali prašyti nutraukti santuoką dėl pirmojo sutuoktinio kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis). CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės, kai dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės: sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą; sutuoktinio neištikimybė; sutuoktinio žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais; sutuoktinio šeimos palikimas ir daugiau kaip vienerius metus visiškas nesirūpinimas ja. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (pavyzdžiui, santuokinę neištikimybę). Tačiau tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo, t. y. kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. v. P. D., bylos Nr. 3K-3-175/2006).

Ieškovo piktnaudžiavimą alkoholiu ieškovė įrodinėja savo paaiškinimais, kuriuos grindžia liudytojos paaiškinimais, Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu, nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, UAB „BMP“ raštu, vaikų nuomonės išreiškimo protokolais. Teismas, įvertindamas pateiktų įrodymų visumą, sprendžia, kad ieškovės pateiktų įrodymų pakanka konstatuoti, kad atsakovas D. P. piktnaudžiauja alkoholiu. Tokias aplinkybes patvirtina tiek nuosekliai išdėstyti ieškovės argumentai, tiek juos patvirtinantys rašytiniai įrodymai, iš kurių matyti, kad dar iki civilinės bylos iškėlimo teisme atsakovui D. P. buvo nustatytas neblaivumas, kai į namus buvo iškviesti medikai atsakovui praradus sąmonę. Dar tada ieškovė nurodė, kad atsakovas sąmonės neteko trečią kartą per dvi savaites. Be to, iš nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad D. P. jo ir sutuoktinės konflikto metu (kaip nurodė pats D. P. – konfliktas kilo jam neblaiviam grįžus namo), buvo neblaivus. Iš UAB „BMP“ klinikos rašto matyti, kad D. P. pas šeimos gydytoją du kartus atvyko neblaivus. Iš vaikų nuomonės išreiškimo protokolų matyti, kad vyresnioji šalių dukra A. nurodė, jog tėtis kartais būna neblaivus. Be to, šias aplinkybes netiesiogiai patvirtina ir M. P. medicininis išrašas, iš kurio matyti, kad ji lankė psichologo konsultacijas, buvo nustatyta psichotraumuojanti situacija šeimoje, todėl rekomenduota su vaikais pakeisti gyvenamąją vietą ir gyventi atskirai nuo sutuoktinio. Visi šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad atsakovas D. P. piktnaudžiauja alkoholiu ir tuo pasireiškė jo kaltė dėl santuokos nutrūkimo. Todėl atmestini atsakovo argumentai, kuriais jis neigia piktnaudžiavimą alkoholiu, t.y. kad jis neregistruotas priklausomybės ligų centre, kad jis nebaustas administracine tvarka, kad jis nėra įsivėlęs į konfliktus, niekas jo nematęs neblaivaus.

Atsakovas D. P. nurodo, kad santuoka nutrūko dėl ieškovės M. P. kaltės. Atsakovas nurodo, kad ieškovė jį paliko dėl jam nesuprantamų priežasčių. Paaiškino, kad ieškovė neturėjo pagrindo jo palikti, nes jis visuomet rūpinosi šeima ir jos interesais. Jis numano priežastis, dėl kurių ieškovė jį paliko, tačiau nenori jų atskleisti. Teismas pažymi, kad faktinių aplinkybių, jog ieškovė M. P. su vaikais 2015-11-02 išsikraustė iš buto, esančio (duomenys neskelbtini) neginčija nė viena šalis. Tačiau, kaip jau minėta, ieškovė iš būsto išsikraustė dėl atsakovo veiksmų, t.y. jo piktnaudžiavimo alkoholiu, patarus ją konsultuojančiam psichologui, kad išvengtų neigiamos aplinkos sau ir vaikams. Todėl teismas sprendžia, kad ta aplinkybė, jog ieškovė su vaikais išsikraustė iš šeimos būsto, šiuo atveju nėra pagrindas spręsti, kad dėl ieškovės kaltės ji paliko sutuoktinį.

Kadangi ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovo kaltė dėl santuokos nutrūkimo nustatyta, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas visiškai.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Tarp šalių ginčo dėl nepilnamečių vaikų A. P. ir I. P. gyvenamosios vietos nustatymo nekyla. Šalys sutaria, kad jų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove M. P.. Duomenų apie tai, kad toks šalių susitarimas pažeistų jų ar vaikų interesus nėra. Todėl A. P. ir I. P. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su motina.

Dėl bendravimo su vaikais nustatymo

Teismas pažymi, jog byloje yra nustatyta, kad atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu. Ieškovė su vaikais ir atsakovas šiuo metu gyvena netoliese esančiuose namuose. Atsakovas gyvena su mama jai priklausančiame bute, kuriame yra vienas kambarys. Iš vaikų paaiškinimų matyti, kad šalių dukros nori bendrauti su tėvu. Be to, iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad vaikai gerai sutaria ir su atsakovo mama, t.y. jų senele. Iš šių aplinkybių matyti, kad vienintelė grėsmė, dėl kurios gali būti sprendžiamas tėvo bendravimo su vaikais ribojimas yra jo piktnaudžiavimas alkoholiu. Todėl teismas sprendžia, kad nėra pagrindo riboti tėvo bendravimo su vaikais, jam esant blaiviam. Taip pat atsižvelgtina į šiuo metu esančias atsakovo gyvenamosios vietos aplinkos sąlygas, kad nėra galimybių pas atsakovą vaikams miegoti, o vaikai to ir nenori. Kadangi tarp šalių nėra sutarimo dėl atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos, teismas sprendžia, kad nustatytina tokia tvarka, kuri užtikrintų vaikų ir šalių interesus ir būtų tokia, kad šalys galėtų ją vykdyti:

1. D. P. bendrauja su vaikais A. P. ir I. P. kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį šeštadienį ir sekmadienį nuo 12 val. iki 18 val. šalių sutartoje vietoje, būdamas blaivus.

Dėl išlaikymo priteisimo

Spręsdamas dėl atsakovo galimybės teikti dukroms išlaikymą, teismas pažymi, kad iš byloje surinktų duomenų matyti, jog atsakovas yra darbingo amžiaus, darbingas asmuo. Jis turi aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą, daug metų yra dirbęs pagal specialybę. Atsakovas nekilnojamųjų daiktų ar registruotino kilnojamojo turto, kuris būtų registruotas jo vardu, neturi. Teismo sprendimo priėmimo metu atsakovas nedirba. Jis nuo 2016-05-18 registruotas Lietuvos darbo biržoje. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad darbo sutartis nutraukta šalių susitarimu, jis gavo išeitinę išmoką. Todėl atsakovas nurodo, kad gali teikti tik 50 Eur išlaikymą dukroms ir turi būti atsižvelgiama į jo turtinę padėtį. Spręsdamas dėl tėvų pareigų teikti išlaikymą, teismas pažymi, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams. Šiuo atveju nesprendžiamas klausimas ar šalių vaikai dėl labai geros tėvų turtinės padėties turi teisę į didesnė nei jų būtinuosius poreikius patenkinantį, išlaikymą. Teismas atmeta atsakovo argumentus, kad jis neturi galimybių, todėl ir pareigos teikti vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą. Todėl teismas sprendžia, kad ieškovas turi siekti gauti tokias pajamas, kurių pakaktų patenkinti minimaliems vaikų poreikiams. Tuo tarpu atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jam buvo siūlomi darbai ne pagal jo specialybę, tačiau jis jų atsisakė. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011).

Taip pat atsižvelgtina, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. D. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010).

Teismas atsižvelgdamas į nustatytus vaikų poreikius bei šalių turtinę padėtį, sprendžia, kad vaikų poreikius patenkins 160 Eur išlaikymas kiekvienam iš vaikų, mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį, o tokio išlaikymo priteisimas nepažeis šalių teisių.

Dėl turto padalinimo

Nutraukiant santuoką, dalijamas turtas, sutuoktiniams priklausantis bendrosios jungtinės nuosavybės teise (CK 3.118 straipsnio 1 dalis), todėl pirmiausia nustatoma, koks sutuoktinių turtas priklauso jiems šia nuosavybės forma. Visų pirma teismas turi nustatyti dalytiną turtą, o paskui kiekvieno iš sutuoktinių bendro turto dalis. Įstatymas įtvirtina sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), pagal kurią bendras turtas sutuoktiniams padalijamas lygiomis dalimis (CK 3.118 straipsnio 4 dalis).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto nėra įregistruota.

Ieškovės M. P. vardu įregistruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Butas įsigytas 2006-10-09, šalių santuoka sudaryta 2009 m. Butas įsigytas iki santuokos sudarymo. Ieškovė nurodo, kad butas yra jos asmeninė nuosavybė. Atsakovas nurodo, kad butas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Tarp šalių nėra ginčo, kad šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį nuo 2004 m.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. L. L., bylos Nr. 3K-3-235/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. V. G., J. G., bylos Nr. 3K-3-336/2009; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. B. U., bylos Nr. 3K-3-553/2010; kt.). Šie išaiškinimai pateikti civilinėse bylose, kuriose nustatyta, kad turtą įgijo ar jis bendrai priklausė asmenims, kurie bendrai gyvena neįregistravę santuokos ir nesant tarp jų partnerystės santykių (sugyventiniams). Tokiais atvejais jų santykiams dėl turto taikomos civilinės teisės normos, reglamentuojančios jungtinę veiklą.

Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad nuo 2004 m. ieškovė ir atsakovas gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, tuo metu ieškovei sudarius kredito sutartį ir iš gautų kredito lėšų įsigijus butą, teismas sprendžia, kad yra pagrindas pripažinti, kad šalių santykiams 2004 m. – 2009 m. taikytinos civilinės teisės normos, reglamentuojančios jungtinę veiklą. Tačiau svarstytinas klausimas, ar sandoriai – būsto kredito sutartis ir buto pirkimo – pardavimo sutartis, nebuvo išskirtos iš bendrosios jungtinės veiklos šalių susitarimu. Ieškovė nurodo, kad ji norėjo stabilumo, norėjo įsigyti savo būstą, o atsakovas norėjo stoti į eilę socialiniam būstui gauti. Tarp jų nesant sutarimo, ji sudarė kredito sutartį ir įsigijo butą. Atsakovas nedalyvavo nei kredito sutarties sudaryme, nei būsto pirkime, nebuvo šių sandorių šalis. Atsakovas jai teigė, kad neturi pretenzijų į butą. Atsakovas šiems ieškovės paaiškinimams prieštarauja. Nurodė, kad pasitikėjo ieškove, todėl ir nesudarė bendrosios jungtinės veikos sutarties. Teismas, atsižvelgdamas į šiuos šalių paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, kad ieškovė, vesdama bendrą ūkį su atsakovu, ir kartu gyvendama, viena, vertinant tik jos galimybes grąžinti kreditą, sudarė kredito sutartį, viena sudarė buto pirkimo - pardavimo, daro išvadą, kad šių sandorių sudarymas šalių susitarimu neapėmė jų bendrosios jungtinės veiklos. Teismas pažymi ir tai, kad tokias teisines pasekmes atsakovas puikiai suprato, nes yra turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, daug metų dirbęs pagal specialybę. Jis, išreikšdamas savo valią tapti tiek bendraskoliu pagal kredito sutartį, tiek bendrasavininkiu įgyjant butą, turėjo teisę tapti šių sandorių šalimi, suprasdamas nedalyvavimo šiuose sandoriuose pasekmes.

Teismas įvertina tai, kad atsakovas, jau santuokos metu iš bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe gaunamų pajamų prisidėjo prie kredito grąžinimo ir per tą laiką (nuo 2009 m. iki 2015 m.) bendromis sutuoktinių lėšomis buvo sumokėta 8735,17 Eur kredito ir palūkanų, o paties grąžinto kredito dalis dar mažesnė (iki 2015-12-01 buvo grąžinta 6289,79 Eur kredito dalis). Tačiau, teismo vertinimu, tokia sumokėta kredito dalis, įvertinant, kad 2015-12-01 kredito likutis buvo 40049,41 Eur, nėra pagrindas pripažinti butą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Teismui nustačius, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra asmeninė ieškovės M. P. nuosavybė, byloje nesant reikalavimo dėl kompensacijos priteisimo už šio turto pagerinimą ar prisidėjimą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės lėšomis prie kredito dalies grąžinimo, šis klausimas nenagrinėtinas, o sprendimo priėmimas neužkerta kelio atsakovui tokį reikalavimą reikšti ateityje.

Dėl prievolių padalinimo

Ieškovė prašo prievolę AB DNB bankui pagal (duomenys neskelbtini) kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) t.y. prievolę, kuris kilo ieškovei sudarius būsto kredito sutartį, pripažinti jos asmenine prievole. Ieškovė nurodo, kad sutartį sudarė vienasmeniškai su banku, atsakovas sutarties nesudarė. Pagal sutartį ji gavo paskolą, kurią panaudojo buto įsigijimui, kuris yra jos asmeninė nuosavybė. Kreditorius AB DNB bankas su ieškiniu šioje dalyje sutinka. Atsakovas priešieškinio nepareiškė, tačiau argumentavo tuo, kad butas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl ir prievolė yra solidari. Teismui pripažinus, jog butas yra asmeninė ieškovės nuosavybė, kreditoriui neprieštaraujant dėl prievolės pripažinimo asmenine ieškovės, atsakovui nesudarius sutarties su kreditoriumi, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo prievolę modifikuoti, todėl prievolė pripažintina asmenine ieškovės M. P..

Tarp šalių ir AB DNB bankas nekilo ginčas dalyje, jog prievolės pagal (duomenys neskelbtini) kredito limito mokėjimo kortelėje sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal (duomenys neskelbtini) kredito limito mokėjimo kortelėje sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) būtų pripažintos asmeninėmis M. P.. Todėl šios prievolės paliktinos asmeninėmis M. P..

Tarp šalių ir kreditorių AB bankas Swedbank, Bigbank AS filialo, UAB „SB lizingas“ nekilo ginčas dalyje dėl prievolių likimo, todėl prievolės šiems kreditoriams pripažintinos asmeninėmis ieškovės M. P..

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad prievolės AB „Kauno energija“, UAB „Kauno butų ūkis“, UAB „Kauno švara“, UAB „Kauno vandenys“ yra atsiradusios dėl komunalinių paslaugų, vandens, šilumos energijos tiekimo į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovė ieškinį šioje dalyje motyvuoja tuo, kad skolos komunalinių paslaugų tiekėjams atsirado tuo metu, kai bute vienas gyveno atsakovas, todėl jam ir turi tekti našta sumokėti šiuos mokesčius. Trečiasis asmuo UAB „Kauno švara“ su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad prievolė mokėti komunalinių atliekų tvarkymo mokestį tenka Nekilnojamojo turto savininkui, t.y. šiuo atveju ieškovei (t. 2, b.l. 126). Trečiasis asmuo UAB „Kauno vandenys“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), gyventojų skola 2016-08-01 duomenimis sudaro 34,13 Eur. Šią skolą prašo pripažinti solidaria prievole. (t. 2, b.l. 131-132). Kiti kreditoriai savo pozicijos dėl prievolių neišreiškė. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad butas, į kurį buvo tiekiama energija, vanduo, ir kuriam buvo tiektos komunalinės paslaugos, yra asmeninė ieškovės nuosavybė, o paslaugomis faktiškai vienas naudojosi atsakovas, sprendžia, kad prievolės kyla abiems, nes tiek turto savininkas, tiek tame turte gyvenantis ir besinaudojantis paslaugomis asmuo turi pareigą mokėti už šias paslaugas. Todėl prievolės AB „Kauno energija“, UAB „Kauno butų ūkis“, UAB „Kauno švara“, UAB „Kauno vandenys“ pripažintinos solidariomis ieškovės ir atsakovo prievolėmis. Solidaria prievole pripažintinos tik skolos, susidariusios iki 2016-11-17, t.y. iki atsakovas gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (sprendimą vykdo antstolė Audronė Adomaitienė) iš D. P. kreditoriaus UAB „Gelvora“ naudai priteista skola. Skola susidarė D. P. per laikotarpį nuo 2006-02-30 iki 2007-02-28 nevykdant prievolės pirminiam kreditoriui UAB „Tele2“. Trečiasis asmuo nuomonės dėl prievolės pobūdžio neišreiškė, iš sprendimo turinio matyti, kad kreditorius kreipėsi dėl skolos priteisimo tik iš D. P.. Atsakovas neprieštarauja ieškovės reikalavimui prievolę pripažinti asmenine atsakovo. Todėl prievolė paliktina asmenine D. P. prievole.

Teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovė patikslintame ieškinyje į bylą įtraukė antstolę Audronę Adomaitienę trečiuoju asmeniu. Pažymėtina, kad antstolė Audronė Adomaitienė vykdo Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš D. P. kreditoriaus UAB „Gelvora“ naudai, ji nėra kreditorė, todėl nelaikytina trečiooju asmeniu ir dėl su ja susijusių teisių ir pareigų teismas sprendime nepasisako.

Dėl pavardžių

Tarp šalių ginčo dėl pavardžių nėra, todėl ieškovei paliktina santuokinė pavardė „P.“, o atsakovui prigimtinė pavardė „P.“.

Dėl tarpusavio išlaikymo

Šalys viena iš kitos išlaikymo nereikalauja.

Dėl atsakovo iškeldinimo

Ieškovė ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) su visa jo manta ne vėliau nei per 20 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, išsikraustyti iš M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) esančio adresu (duomenys neskelbtini). Baigiamojoje kalboje ieškovės atstovė nurodė, kad ieškovė prašo šį reikalavimą palikti nenagrinėtą, kadangi atsakovas jau yra išsikėlęs iš buto. Atsakovas su tokiu teiginiu nesutiko, nurodė, kad ieškovė savivaldžiaudama pakeitė buto spynas, todėl jis negali patekti į butą. Bute yra likę jo daiktai. Teismas pažymi, kad ieškovas šioje proceso stadijoje atsiimti ieškinį gali tik atsakovui sutikus (CPK 139 str. 1 d.). Kartu teismas pažymi, kad vadovaujantis LR CPK 385 str. teismas, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, privalo iš esmės išspręsti reikalavimų dėl vaikų išlaikymo ir jų gyvenamosios vietos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo, žalos atlyginimo, jeigu šis reikalavimas pareikštas, klausimą. Vadovaujantis LR CPK 383 str. bylose dėl santuokos nutraukimo draudžiama kelti kitus reikalavimus, išskyrus numatytus LR CPK 385 str. Todėl teismas sprendžia, kad šioje byloje reikalavimas dėl atsakovo iškeldinimo negali būti nagrinėjamas, todėl ieškinys šioje dalyje paliktinas nenagrinėtu (CPK 296 str. 1 d. 12 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).

Ieškovė, pateikdama ieškinį, sumokėjo 114 Eur žyminį mokestį (t. 1, b.l. 13), ieškovės išlaidos advokato pagalbai apmokėti 300 Eur (t. 2, b.l. 167).

Ieškinys apmokestintinas 114 Eur žyminiu mokesčiu, nes mokėtinas 82 Eur žyminis mokestis už neturtinius reikalavimus, ir 30 Eur žyminis mokestis už turtinį reikalavimą, kurio kaina yra 100 Eur. Ieškinys dalyse dėl santuokos nutraukimo, dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, dėl turto padalinimo patenkintas visiškai. Ieškinys dalyse dėl atsakovo bendravimo su vaikais nustatymo, dėl išlaikymo priteisimo, dėl prievolių padalinimo patenkintas iš dalies. Teismas sprendžia, kad ieškinys patenkintas 75 proc. dalimi, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 310,50 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 96 str.). Žyminis mokestis apskaičiuotinas pagal priteistų periodinių mokėjimų sumą per 12 mėnesių pridedant išlaikymo įsiskolinimo sumą. Todėl iš atsakovo priteistinas 115,20 Eur žyminis mokestis valstybei.

Bylos nagrinėjimo metu susidarė 53,02 Eur pašto išlaidos, kurios proporcingai patenkintai ieškinio daliai priteistinos iš šalių, todėl iš ieškovės priteistina 13,26 Eur, o iš atsakovo 39,76 Eur pašto išlaidų valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 268-270 str., 296 str. 1 d. 12 p. teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti M. P. pavardę „P.“, D. P. – „P.“.

Nepilnamečių vaikų A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir I. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti kartu su jos motina ieškove M. P., a.k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su vaikais A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir I. P., a.k. (duomenys neskelbtini) tvarką:

1. D. P. bendrauja su vaikais A. P. ir I. P. kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį šeštadienį ir sekmadienį nuo 12 val. iki 18 val. šalių sutartoje vietoje, būdamas blaivus.

2. D. P. bendrauja su vaikais A. P. ir I. P. kiekvienos savaitės trečiadieniais, nuo 18 val. iki 20 val., šalių sutartoje vietoje, būdamas blaivus.

3. D. P. bendrauja su vaikais A. P. ir I. P. jų ugdymo įstaigų rengiamų renginių metu, būdamas blaivus.

4. D. P. bendrauja su vaikais A. P. ir I. P. ryšių priemonėmis be apribojimų.

Priteisti iš D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukters A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 160 Eurų (vieną šimtą šešiasdešimt eurų) kasmėnesinėmis išmokomis mokamomis nuo ieškinio padavimo iki nepilnametės dukters pilnametystės. Priteistą išlaikymo sumą indeksuoti LR Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukters I. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusios 2011 m. rugpjūčio 9 d., išlaikymui po 160 Eurų (vieną šimtą šešiasdešimt eurų) kasmėnesinėmis išmokomis mokamomis nuo ieškinio padavimo iki nepilnametės dukters pilnametystės. Priteistą išlaikymo sumą indeksuoti LR Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteistą išlaikymą nepilnametėms dukroms įpareigoti D. P. mokėti į M. P. atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini). esančią AB bankas SWEDBANK, iki einamojo mėnesio 20 dienos. Priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskirti M. P., a.k. (duomenys neskelbtini)

Butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), pripažinti asmenine M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybe.

Padalinti santuokos metu įsigytą turtą - M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti transporto priemonę Toyota Corolla Verso, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini).

Po santuokos nutraukimo M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) prievolę AB DNB bankui pagal (duomenys neskelbtini) kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), palikti M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) kaip asmeninę M. P. prievolę.

Po santuokos nutraukimo M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) Kredito limito mokėjimo kortelės sąskaitoje sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įgytas teises bei pareigas kreditoriui AB DNB bankui, palikti M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) kaip asmenines M. P. prievoles.

Po santuokos nutraukimo M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) Lanksčių įmokų kredito kortelės sutartį įgytas teises bei pareigas kreditoriui AB bankui SWEDBANK, palikti M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) kaip asmenines M. P. prievoles.

Po santuokos nutraukimo M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įgytas teises bei pareigas kreditoriui Bigbank AS, palikti M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) kaip asmenines M. P. prievoles.

Po santuokos nutraukimo M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įgytas teises bei pareigos kreditoriui UAB „SB lizingas", palikti M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) kaip asmenines M. P. prievoles.

Po santuokos nutraukimo prievoles – skolas už laikotarpį iki 2016-11-17, kylančias iš komunalinių paslaugų tiekimo butui (duomenys neskelbtini) kreditoriams AB „Kauno energija“, UAB „Kauno butų ūkis“, UAB „Kauno švara“, UAB „Kauno vandenys“ pripažinti solidariomis M. P. ir D. P. prievolėmis.

Po santuokos nutraukimo D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) prievolę pagal Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) kreditoriui UAB „Gelvora“ palikti asmenine D. P. prievole.

Priteisti M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) iš D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 310,50 Eur (tris šimtus dešimt eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Ieškinio reikalavimą dėl D. P. iškeldinimo palikti nenagrinėtą.

Priteisti iš M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 13,26 Eur (trylika eurų 26 ct) pašto išlaidas valstybei.

Priteisti iš D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 154,96 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt keturis eurus 96 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.