Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja V. G., sekretoriaujant L. S., dalyvaujant ieškovei J. K., ieškovės atstovui advokatui V. R., atsakovui E. K., atsakovo atstovui advokatui A. S., institucijos teikiančios išvadą Marijampolės savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui V. Z., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui E. K., institucijai teikiančiai išvadą Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės turto dalybų, bendravimo su vaiku tvarko nustatymo ir atsakovo E. K. priešieškinį ieškovei J. K. , institucijai teikiančiai išvadą Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto dalybų ir kito ,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini dalinai.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalys susituokė 1997-08-23(b.l.12). Šalys pripažino, kad apie vieneri metai laiko, santuokinio gyvenimo negyvena, gyvena atskiruose kambariuose, nevyksta į renginius, laisvalaikį leidžia atskirai. Ieškovė J. K. ir atsakovas E. K. laiko, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Ieškovė nurodo, kad atsakovas neskiria jai ir vaikams laiko, kad didžiąją laisvalaikio dalį praleidžia su draugais ir žiūri tik savo interesų. Atsakovas girtauja, o išgėręs būda agresyvus jos atžvilgiu, vaikų akivaizdoje vartoja necenzūrinius žiodžius. Ji ir vaikai dėl to negali ramiai gyventi. Atsakovas E. K. nurodė, kad visi santykiai šeimoje pablogėjo nuo 2012m. rugsėjo mėnesio, kai jis sužinojo, jog ieškovė turi kitą vyriškį ir tapo jam neištikima. Jis matė nuolatiniai rašomas telefonu žinutes, matė su kitu vyriškiu važinėjant automobilyje. Šeimoje nuo tada prasidėjo nesutarimai, bet ieškovė keistis nemanė ir nemano.

Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.).

Ieškovė pateikė teismui 2012-11-02 pažymą iš policijos komisariato, dėl 2012-09-06 vyro E. K. triukšmavimo ir necenzūrinių žodžių vartojimo bute, tačiau nėra pateikta jokių įrodymų, kad triukšmavimo ir necenzūrinių žodžių vartojimo bute faktas pasitvirtino, nes E. K. nėra kokia nors tvarka dėl šio fakto nubaustas, o pažyma surašyta tik dėl ieškovės prašymo, kuriuo ji kreipėsi į policiją.(b.l.20). 2013-01-22 ieškovė vėl kreipėsi į Marijampolės policijos komisariatą dėl netinkamo vyro elgesio bute, kur jis 2013-03-18 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutarimu nubaustas pagal LR ATPK 181-3 str.1d. -50 litų bauda. Iš nutarime nustatytų faktų matyti, kad E. K. būdamas neblaivus, garsiai šūkavo, įžeidinėjo savo sutuoktinę, matant dukroms. (b.l.19,101). Taip pat ieškovė pateikė teismui pažymą iš Marijampolės policijos komisariato, kad 2013-09-29 Marijampolės policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje pagal LR BK 140 str.2d. dėl to, kad sutuoktinis E. K. konflikto metu, tyčia sugriebęs už rankų tąsė bei pastūmė J. K.. Iš pateikto rašto matyti, kad yra tik pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau jis dar nėra baigtas, atsakovo E. K. kaltė dėl skausmo sukėlimo ar smurto vartojimo nėra nustatyta. Ieškovė nurodo, kad vyras jau prieš tris metus nustojo rūpintis šeima, jo interesai buvo svarbiau, naktimis negrįždavo namo, o išgėręs triukšmaudavo. Tačiau iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad raštai policijai rašyti betarpiškai prieš kreipimąsi su ieškiniu į teismą, tikslu bent kaip nors pagrįsti atsakovo E. K. netinkamą elgesį šeimoje, juolab, kad policijos pareigūnai net nesigilino dėl šių konfliktų priežasčių ir iniciatyvos dėl jų. Ikiteisminis tyrimas pradėtas , jau nagrinėjant bylą dėl santuokos nutraukimo, kai tarp šalių įsivėlė ginčas dėl turto, o tiksliau, dėl vienintelio gyvenamo būsto, padalijimo būdo.

Atsakovas E. K. pateikė teismui ieškovės telefoninių pokalbių išklotinę nuo 2013-01-01 iki 2013-06 mėnesio, kurioje ieškovė susirašinėjo ir skambino į Nr. 8-617-55586(b.l.123). susipažinus su telefoninių pokalbių ir žinučių išklotine matyti, kad pokalbiai ir susirašinėjimai su šiuo numerių vykdavo kiekvieną dieną eilę kartų, pardedant ankstyvu rytu ir baigiant vėlyvu vakaru. Ieškovė nurodė, kad minėtas numeris jai nieko nesako ir jo priklausomybės ji nežino. Numerio savininkas nustatytas nebuvo, o atsakovas tam patvirtinančių įrodymų nepateikė. Pateiktos telefoninių pokalbių išklotinės ir žinučių išklotinės dar neįrodo ieškovės neištikimybės fakto, tačiau susipažinus su visu įrodymų visetu darytina išvada, kad toks didelis kiekis skambučių bei žinučių siuntimas ankstyvu rytu bei vėlyvu vakaru, suponavo atsakovui pagrindą įtarinėti ieškovę neištikimybe ir jai dėl to daryti priekaištus bei kilti barniams namuose, juolab, kad barniai kaip tik ir prasidėjo nepilnai prieš metus laiko. Pažymėtina, kad žinučių siuntimas tęsėsi ir bylos nagrinėjimo metu dar 2013 metų birželį, kai ieškovė nurodė teismui, jog abonento numeris jai nėra žinomas. Be to bylos nagrinėjimo metu V. K., V. R. parodė, kad dar 2012 metų vasarą abu Kemerzūnai su mergaitėmis atostogavo Šventojoje, Vištytyje, buvo pas E. K. tėvus. (b.l.147).

Teismas sprendžia, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi išryškėja akivaizdus charakterių ir požiūrio į gyvenimo vertybes skirtumas. Akivaizdu, kad šalys nesutaria dėl bendro gyvenimo principų, abu skirtingai vertina šeimyninius bendro gyvenimo kriterijus, nevienodai supranta sutuoktinių pareigas. Teismas traktuoja, kad sutuoktinių santykiai šalo ir iro palaipsniui, jiems atskirai rūpinantis darbu, mokesčiais, buitimi, vaikais, kad palaipsniui šalys ,tolo vienas nuo kito, nerasdami vienas kitame supratimo, dėmesio, pakantumo, o kiekvienas bet kokią susidariusią situaciją ar sunkumą traktuodamas perdėtai įtariai, ar išpūstai. Ieškovės nurodyti sutuoktinio netinkamo elgesio atvejai, gali būti pripažįstami esminiais santuokinių pareigų pažeidimais, jeigu nustatoma, kad būtent dėl jų iširo santuoka. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas vartojo necenzūrinius žodžius ar kėlė triukšmą bute, kai kaltino sutuoktinę neištikimybe, nors atsakovui , susipažinus su skambučiais ir išklotinėmis, susidarė pagrindas , reikšti priekaištus. Iš to seka, kad šalys, pačios žinodamos realią padėtį šeimoje, nebandė spręsti susidariusios situacijos taikiai, o tik gilino ginčus ir konfliktavo. Remiantis išdėstytu teismas sprendžia, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir nevertina, kuris iš sutuoktinių kaltas labiau, o kuris mažiau (CK 3.61 str.2d.). Dėl šios priežasties ieškinys ir priešieškinis šioje dalyje laikytini nepagrįstu ir atmestini ( CPK 178 str.).

Nutraukus santuoką šalims paliktinos pavardės K ir K .

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalys turi dvi nepilnametes dukras B. K. gim. 2001-10-21ir I. K. gim. 1999-12-20(b.l.17-18).

Ieškovė J. K. prašė nustatyti dukrų I. K. ir B. K. gyvenamąją vietą su ieškove. Atsakovas neprieštaravo, kad dukrų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Be to išklausius vaikų teisių apsaugos skyriaus išvadą ir išklausius I. K. ir B. K. nuomonės, dukrų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove J. K.. (CK3.169 str.).

Patikslintu ieškiniu ieškovė J. K. prašė priteisti išlaikymą dukroms iš atsakovo turtu ½ dalį buto su rūsius, buto unikalus Nr. 1897-8000-5012:0034, esančią Geležinkelio 144, Marijampolė , o nepakakus turto periodinėmis išmokomis.

CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas išlaikymo teisiniuose santykiuose taikytinas, atsižvelgiant į specialias išlaikymą reglamentuojančias teisės normas – materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Taigi išlaikymo teisiniuose santykiuose gali būti nukrypta nuo tėvų valdžios lygybės principo, atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį, tačiau išlaikymo prievolė, nepriklausomai nuo tėvų turtinės padėties, išlieka abiem tėvams.

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-620/2005; 2010 m. sausio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje T. C. v. N. C., bylos Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. L. v. D. L., bylos Nr. 3K-3-278/2010). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. A. v. R. A., bylos Nr. 3K-3-307/2006). Pusiausvyrą tarp nurodytų kriterijų padeda išlaikyti CK 3.3. straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaiku susijusius klausimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010). Parinkdamas išlaikymo formą, teismas turi vadovautis CK 3.196 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagal kurias išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis arba vienkartine pinigų suma, arba tam tikru turtu, taip pat atsižvelgti į tai, kad vaiko išlaikymui užtikrinti turi būti parinktas vaikui naudingiausias išlaikymo būdas. Išlaikymas dažniausiai priteisiamas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Jeigu skolininkas mokus, tokia išlaikymo forma garantuoja nustatyto dydžio sumas vaiko išlaikymui kas mėnesį. Ši išlaikymo forma paprastai taikoma tuo atveju, kai vaiko tėvas (motina) turi nuolatines pajamas (uždarbį, pensijas, pašalpas ir kt.). Kai teismas nustato, kad tėvo (motinos) gaunamos pajamos nepakankamos išlaikymo prievolės vykdymui užtikrinti, priteisia išlaikymą kitomis formomis: vienkartine pinigų suma, turtu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad išlaikymas priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrą tėvo (motinos) turtą galimas tada, kai jis (ji) turi turto, kurį naudojant ar realizuojant būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-401/2006). Pažymėtina, kad įstatyme nenustatyta draudimo teismui priteisti išlaikymą keliomis formomis. Esminis aspektas, kurį teismas turi įvertinti, minėta, yra tas, jog parinkta išlaikymo forma labiausiai turi atitikti vaiko interesus (CPK 376 straipsnio 3, 4 dalys).

Iš byloje pateiktų ieškovės J. K. įrodymų matyti, kad vienos dukros poreikių tenkinimui jai reikalinga 1163 litų suma.(b.l.114). Teismas iš dalies sutinka su ieškovės pateikta skaičiuote, tačiau mano, kad transporto išlaidos kas liečia vykimą į mokyklą ir gydytojus, yra perdėtos, nes kiekvieną mėnesį vaikas neserga ir pas gydytojus vežioti jo nereikia, mergaitės yra 12 ir 13 metų amžiaus, jos gyvena ir moksi Marijampolėje , todėl jų taip pat nėra reikalo vežioti į mokyklą, nes mokyklos yra mieste. Teismas taip pat nesutinka su išlaidų dalimi kas liečia maistą per mėnesį 450 litų ir maistpinigius 22dienoms, duodamus į mokyklą 110 litų. Teismas traktuoja, kad 110 litų maistpinigių suma yra pagrįsta, tačiau nepagrįsta 450 litų suma, nes bendroje sumoje susidaro, kad 12 ar 13 metų vaikui per mėnesį reikia 560 litų sumos maistui. Iš šios 450 litų sumos turėtų būti išminusuota 110 litų suma, nes mergaitės valgo mokykloje pietus, todėl jų nevalgo namuose. Teismas traktuoja, kad maistui reikalinga 300 litų suma mėnesiui namuose ir 110 litų suma maistpinigių , duodamų į mokyklą. Taip pat mažintinos ir išlaidos komunalinių patarnavimų daliai, kadangi 150 litų suma gali būti skiriama tik šildymo sezono metu, bet ne vasarą, todėl traktuotina, kad komunalinių patarnavimų išlaidų dalis tenkanti vaikui yra 100 litų mėnesiui, juolab, kad išlaidas skalbimui ieškovė jau yra priskaičiavusi prie sumos reikalingos rūbų pirkimui ir rūbų priežiūrai. Teismas traktuoja, kas 30 litų išlaidų dantų pastai, muiliui ir datų šepetėliui ieškovė per mėnesį vienai dukrai neišleidžia, nes dantų šepetėlio kaip ir pastos bei muilo kiekvieną mėnesį, atskirai, kiekvienai dukrai , neperka. Be to teismas atsižvelgia į tai, kad Iveta lanko muzikos mokyklą ir moka už jos lankymą 45 litus, o Brigita lanko dailės mokyklą ir už jos mokslą mokama 35 litai per mėnesį. Be to Brigita lanko šokių studiją „Pūkas“, kur per mėnesį mokama 50 litų, taip pat reikalinga pirkti šokių batelius, sukneles (b.l.21-23). Tačiau ieškovės pateiktoje išlaidų skaičiuotėje šios sumos atsispindi , nes nurodyta, kad reikalingos išlaidos aprangai, avalynei, poilsio poreikių tenkinimui. Iš aukščiau išdėstytų motyvų ir įrodymų traktuotina, kad vienos dukros poreikių tenkinimui ieškovė išleidžia per mėnesį apie 800 litų .

Ieškovės J. K. gaunamos pajamos per mėnesį yra kintamos , tačiau vidutiniškai ieškovė gauna 1973 litus per mėnesį.(b.l.38). Atsakovas E. K. parodė, kad jis dirba pagal verslo liudijimą, todėl jo gaunamos pajamos per mėnesį yra kintamos ir sudaro 800-1000 litų. Atsakovas E. K. nėra senyvo amžiau asmuo, jis sveikas, daugiau išlaikytinių neturi, todėl jis turi visas galimybes susirasti geriau apmokamą darbą ar labiau plėtoti savo verslą. Be to iš aukščiau išdėstytų motyvų matyti, kad atsakovas turi realias kasmėnesines pajams. Taip pat ir ieškovė neneigė fakto, kad kai dar šalių santykiai buvo geresni, tai jie vykdavo atostogauti, pirkdavo rūbus vaikams, mokėjo mokesčiu, prie ko prisidėjo ir atsakovas. Be to byloje yra pateiktos tiek E. K. sąskaitos iš bankų, tiek J. K. sąskaitos iš bankų , kur matyti, kad ieškovė ir atsakovas turėjo piniginių lėšų. Iš to seka, kad atsakovas E. K. tiek anksčiau tiek ir šiuo metu dirba, turi realias pajams ir turi galimybę užsidirbti ateityje. Byloje taip pat nėra pateikta jokių duomenų, kad atsakovas turi kokių nors skolų ar kreditorinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims. Parenkant išlaikymo vaikams formą teismas atsižvelgia išskirtinai vaikų interesus. Pati ieškovė pripažino, kad jai yra sunku išlaikyti augančias dukras, kad jos lanko įvairius būrelius, dailės ir muzikos mokyklas, o tam taip pat reikia lėšų perkant maistą, mokant mokesčius. Teismas traktuoja, kad pati priimtiniausia išlaikymo forma būtų ne išlaikymas priteistinas ½ dalimi buto, esančios Geležinkelio 144-39,Marijampolė, o išlaikymas priteistas mokėti periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį. Teismas taip pat pažymi, kad atsakovas turi tik ½ dalį buto, Geležinkelio gatvėje 144 buto 39, Marijampolėje, kito registruoto ir galimo realizuoti nekilnojamojo turto , iš kurio ieškovė gautų realias pajams, dukrų išlaikymui, jis neturi. Be to šiame pačiame bute gyvena ir ieškovė su dukromis. Teismas nesutinka su ta ieškovės ir Vaikų teisių skyriaus pozicija, kad išlaikymą reikalinga priteisti ½ buto dalimi, nes ieškovas ir atsakovė konfliktuoja. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad konfliktai šeimoje buvo dėl to, kad atsakovas įtarinėjo ieškovę neištikimybe, o ieškovė pyko ant atsakovo dėl to, kad jis per mažai prisideda prie šeimos išlaikymo, kad gyvena nekreipia dėmesio į ją, į dukras. Tuo tarpu nutraukus santuoką, šalių pozicija pasikeis, nes kiekvienas savo asmeninį gyvenimą gyvens, nepriklausomai nuo kitos šalies požiūrio ir nekils dėl to ginčų. Iš to sektų, kad priteisus išlaikymą turtu, ieškovė kurį laiką neturėtų visai jokių pajamų kas liečia prisidėjimą prie vaikų išlaikymo. Remiantis išdėstytu ieškovės ieškinys šioje dalyje tenkintinas dalinai ir iš atsakovo E. K. priteistinas išlaikymas mokamas dukroms periodinėmis išmokomis po 400 litų kas mėnesį iki kiekvienos iš jų pilnametystės.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2000-04-19 nuosavybės teise po ½ dalį yra įsigiję butą , esantį Geležinkelio 144-39,Marijampolė. (b.l.36-37). Atsakovas E. K. priešieškiniu prašo nustatyti buto naudojimosi tvarką. Jis prašo jam palikti naudotis kambarį plane pažymėtą 39-4, 14,45 kv.m., o ieškovei su mergaitėmis palikti naudotis kambarį plane pažymėtą 39-5,17,86kv.m. (b.l.79). Kitas patalpas prašo palikti bendro naudojimosi patalpomis. J. K. ir E. K. parodė, kad jie yra pasidalinę kambarius ir šiuo metu atsakovas gyvena mažesniame kambaryje, o ieškovė su dukromis didesniame kambaryje. Tokia naudojimosi butu tvarka tarp šalių yra nusistovėjusi, ieškovė kitokios naudojimosi tvarkos nustatyti neprašė, todėl priešieškinis šioje dalyje tenkintinas , nustatant atsakovui naudotis patalpa 39-4, o ieškovei 39-5. Likusios patalpos paliktinos bendro naudojimo patalpomis.

Ieškovė J. K. prašė patikslintu ieškiniu priteisti iš atsakovo įsiskolinimą už 13 mėnesių nuo 2012-01-01 iki 2013-01-31, tai yra visos 10400 litų, skaičiuojant po 400 litų kiekvienai dukrai kas mėnesį.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovė ir atsakovas pripažino, kad tarp jų buvo susitarimas mokėti visus mokesčius per pusę. Iš byloje esančių įrodymų mokėjimus už elektros energiją(b.l.26,81)., vandenį(b.l.28), dujas (b.l.80), šildymą , kad šiuos mokesčiu už visą butą ir visus šeimos narius mokėjo atsakovas . Mokesčius už internetą (b.l.27)., atliekų tvarkymą (b.l.25), po to dar keli mokėjimai už dujas (b.l.30), mokėjo ieškovė. Pažymėtina, kad mokesčiai už šildymą, vandenį, elektrą, dujas sudaro didžiausią ir pagrindinę šeimos mokesčių dalį, dėl kurių įsipareigojimus prisiėmė atsakovas . Šalys pripažino, kad jie abu maistą pirkosi ir maitinos atskirai. Ieškovė nurodė, kad atsakovas dukrų išlaikymui duodavo du šimtus litų per mėnesį, o atsakovas nurodė, kad duodavo 400 litų. Abi dukros taip pat pripažino, kad atsakovas duodavo joms kišenpinigių , nupirkdavo rūbų, paklausdavo ar reikia pinigų ir duodavo, bet nedidelėmis sumomis. Jos nurodė, kad pasakyti kiek tėtis duodavo pinigų mamai ar aplamai duodavo negali. (b.l.161).Be to pažymėtina, kad ieškovė dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovo, jeigu jis metus laiko neteikė išlaikymo dukroms, į teismą nesikreipė. Remiantis išdėstytu teismas traktuoja, kad atsakovas mokėdamas mokesčius už šeimą, duodamas pinigų ieškovei ir dukroms, teikė materialinį išlaikymą savo dukroms, tuo tarpu ieškovė nepateikė teismui neginčytinų įrodymų, kad atsakovas neprisidėjo prie visos šeimos , kartu ir dukrų, išlaikymo, todėl ieškinys šioje dalyje atmestinas.

Tarp šalių nekyla ginčo dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto - sekcijos, televizoriaus „Vido“ , sofos-lovos , virtuvės komplekto , dujinės viryklės , šaldytuvo, mikrobangų krosnelės, televizoriaus „Samsung“ , mankštų baldų komplekto kampas “Eglė“, skalbimo mašinos „Beko“ padalijimo būdo . Tarp šalių kilo ginčas dėl šaldytuvo „Beko“ ir mikrobangų krosnelės vertės, nes ieškovė įvertino šaldytuvą 400 litų, o atsakovas 1000 litų, ieškovės mikrobangų krosnelę įvertino 50 litų, o atsakovas 150 litų. Bylos nagrinėjimo metu šalys sutiko su tuo, kad šaldytuvas ir mikrobangų krosnelė įsigyti prieš 5 ar 6 metus. Už šaldytuvą naują mokėta 1000 litų, o už naują mikrobangų krosnelę mokėta 150 litų. Teismas įvertinęs prekių įsigijimo metus, jų eksploataciją, traktuoja, kad šaldytuvo ir mikrobangų krosnelės priimtiniausią vertę nurodė ieškovė atitinkamai 400 litų ir 50 litų. Remiantis išdėstytu ieškinys ir priešieškinis šioje dalyje tenkintini pilnai ir ieškovei pripažįstant nuosavybės teisę į sekciją, 300 litų vertės, televizorių „Vido“ , 300 litų vertės, sofą-lovą “Milda“ 300 litų vertės, virtuvės komplektą, 400 litų vertės , dujinę viryklę, 50 litų vertės, šaldytuvą „Beko“ -400 litų vertės, mikrobangų krosnelę „Daewoo“ 50 litų vertės, viso ieškovei pripažįstant nekilnojamojo turto už 1800 litų sumą. Atsakovui pripažįstant nuosavybės teisę į televizorių „Samsung“-300 litų vertės, minkštų baldų komplektą „Eglė“ 600 litų vertės, skalbimo mašiną „Beko“ 400 litų vertės, viso atsakovui pripažįstant kilnojamojo turto už 1300 litų.

Ieškiniu ieškovė J. K. prašė priteisti E. K. nuosavybės teisę į du garažus, garažų bloke Nr.6,garažą Nr.1 ir garažą nr.2, esančius Vasaros gt.44A,Marijampolė, vieno garažo vertė 10000 litų.

Ieškovė pateikė teismui 2013-02-04 pažymą, kurioje nurodyta, kad automobilių garažų statybos ir eksploatavimo bendrija “Suvalkietis“, esanti Vasaros gt.44A, Marijampolė pažymi, kad bendrijos narys E. K. turi du autogaražus, garažų blokeNr.6, garažą Nr.1 ir garažą Nr.2, kiekvieno garažo bendras plotas su rūsiu apie 39 kv.m. Taip pat pateikia duomenis iš archyvo, kad tokia bendrija yra registruota (b.l.13,14). Kaip paaiškino liudytojas V. J. ,kuris yra bendrijos pirmininkas, kad garažų, dėl įvairių finansinių ir kitų priežasčių, bendrijos vardu teisinė registracija nėra atlikta. Jis kaip bendrijos pirmininkas tvarko ,bendrijos narių įstojimo ir išstojimo iš bendrijos narių, dokumentus. Jam yra žinoma, kad E. K. bendrijoje turi du garažus, tačiau pirkimo-pardavimo sutarčių jis neturi, tik kai asmuo įsigyja garažą, tai ateina pas jį , rašo prašymą priimti į bendrijos narius, nes pirko garažą. Apie pinigų sumokėjimą, atsiskaitymą ar patį pirkimo pardavimo faktą jis nieko nežino. Iš aukščiau išdėstytų įrodymų seka, kad garažai, kuriuos prašo ieškovė įtraukti į bendrą santuokoje įgytą turtą, negali būti įtrauktas į dalintiną turtą, kadangi jie nėra tinkamai įregistruoti, turtas nėra apskaitytas, todėl negali būti laikomas atskiru dalintinu nekilnojamuoju turtu ir atskiru dalintinu objektu. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas E. K. pripažino, kad apie 2002 ar 2003 metus jis , iš nepažįstamo asmens, už 2900 litų nupirko garažą bokse Nr. 6. Nr.1. Šiame garaže atsakovas vykdė savo individualią veiklą, šia veiklą vykdo ir bylos nagrinėjimo metu. Ieškovė J. K. taip pat pripažino, kad atsakovas apie 2002-2003 metus pirko garažą, tačiau iš ko ir kiek mokėjo ji nežino. Ji atliko garažo kaip turto vertinimą ir mano, kad garažo vertė yra 10000 litų, nors vertinime 9500 litų. (b.l.154). Teismas nesivadovauja ieškovės pateikta konsultacinio pobūdžio informacija, kadangi ji neatitinka turto vertinimo atskaitos, kadangi nežinia iš kur K. K. kildina E. K. nuosavybę į garažus, be to pažymoje yra įvertinti garažai, kurie negali būti vertinimo objektu, nes nėra atlikta jų teisinė registracija ir jie nėra apskaityti ir suformuoti kaip atskiri objektai. Byloje nekilo ginčo, kad atsakovas yra garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Suvalkietis“ narys ir kad jis už garažą sumokėjo 2900 litų, atsakovė įrodymų, kad už garažą 2002-2003 m. buvo sumokėta kita kaina nepateikė. Garažų statybos ir eksploatavimų bendrijos buvo kuriamos įnešus bendrijų narių pajus ir taip buvo tampama bendrijų nariai. Iš aukščiau išdėstytų įrodymų seka, kad atsakovas bendrijos nariu tapo perpirkdamas iš kito nario ne nuosavybę, o tik bendrijos pajus. 2900 litų yra pajiniai įnašai , tai yra santuokoje įgytas turtas, o atsakovas šios bendrijos narys, todėl jam pripažintina teisė į įnašus bendrijoje „Suvalkietis“, o ieškovei teisė į ½ dalį jų dydžio.

Atsakovas E. K. parodė, kad antrojo garažo nėra pirkęs, o jį yra tik išsinuomavęs ir kartu padaręs praėjimą iš vieno garažo į kitą. E. K. paaiškino, kad jis sutarė su J. P., kad pirks jos garažą ir tam davė 500 litų sumą rankpinigių, bet sutartis pasirašyta nebuvo. Dėl to abu buvo nuėję pas bendrijos primininką ir parašė raštus, kad vienas garažą pardavė, o kitas pirko ir tik tokiu būdu galima tapti bendrijos nariu. Liudytoja J. P. paaiškino, kad ji išnuomavo garažą bose Nr.6 E. K., kuris mokėdavo mokesčius už žemę, mokesčius bendrijai, apipjaudavo žolę . Esant finansiniams sunkumams ji sutarė su E. K., kad jam ateityje parduos garažą , todėl atsakovas jai davė 500 litų rankpinigių, o jie kartu nuėjo ir parašė pas bendrijos primininką raštą, kad E. K. nusipirko garažą. Tačiau praėjus finansiniams sunkumams ji nusprendė garažo neparduoti garažo ir grąžino E. K. jau ne 500 litų, o 700 litų ir nutraukė bet kokį susitarimą dėl garažo pirkimo. (b.l.15,16, 152). Ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kad buvo sudaryta pirkimo -pardavimo sutartis, tai yra ji nepateikė pačios sutarties, nenurodė pirkimo-pardavimo kainos. Iš išdėstytų įrodymų seka, kad tarp šalių nebuvo susiklostę pirkimo-pardavimo santykiai, kadangi jokių rašytinių pirkimo-pardavimo sutarčių nėra, o be to sutartys ir negalėjo būti sudarytos, nes J. P. nuosavybės teise registruoto garažo Vasaros gt.44A., Marijampolė neturi, ji yra tik bendrijos „Suvalkietis“ narė.

Iš aukščiau išdėstytų įrodymų seka, kad ieškinys šioje dalyje tenkintinas dalinai ir atsakovui pripažintina teisė į pajus , o ieškovei teisė į ½ dalį jų dydžio, tai yra 1450 litų.

Remiantis aukščiau išdėstytais įrodymais ieškovei tenka 1800 litų vertės kilnojamojo turto bei 1450 litų kompensacijos iš atsakovo. Atsakovui tenka 1300 litų vertės kilnojamojo turto. Iš to sektų, kad ieškovei tenka 500 litų daugiau, todėl iš ieškovei priteistinos kompensacijos iš atsakovo priteistina 950 litų. (1450 litų-500 litų).

Ieškinį ir priešieškinį tenkinus dalinai šalims sumokėtas žyminis mokestis vienai iš kitos nepriteistinas, nes atsitinka patenkintų reikalavimų daliai. Atsakovas E. K. už advokato pagalbą yra sumokėjęs 1500 litų, kadangi atsakovo ieškinys tenkintinas didesne apimtini, tai iš ieškovės turėtų būti priteistina tam tikra dalis išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas atsižvelgia į ieškovės finansinę padėtį, į tai kad su ja auga du nepilnamečiai vaikai, todėl iš ieškovės priteistina 500 litų advokato pagalbai apmokėti atsakovo naudai ( CPK 88 str.1d.6p., 93 str.2d. ) Iš ieškovės ir atsakovo priteistina po 26 litus teismo pašto išlaidų valstybės naudai (CPK 93, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Nusprendė:

Ieškinį ir priešieškinį tenkinti dalinai.

Santuoką tarp E. K. a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. K. a.k. (duomenys neskelbtini) sudarytą 1997m. rugpjūčio 23d. akto įrašas 162 Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos CMS nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Vyrui palikti K pavardę, moteriai- K pavardę.

Dukrų B. K. a.k. (duomenys neskelbtini) ir I. K. a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su motina J. K. a.k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo E. K. a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametėms dukroms B. K. a.k. (duomenys neskelbtini) ir I. K. a.k. (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 400 litų, iki kiekvienos iš jų pilnametystės, išlaikymą atsižvelgiant į infliaciją indeksuoti vyriausybės nustatyta tvarka.

Nustatyti, kad priteistą iš atsakovo E. K. išlaikymą nepilnametėms dukroms B. K. a.k. (duomenys neskelbtini) ir I. K. a.k. (duomenys neskelbtini) uzufrukto teisėmis tvarko motina J. K. a.k. (duomenys neskelbtini).

Ieškovei J. K. a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teisę į sekciją, 300 litų vertės, televizorių „Vido“ , 300 litų vertės, sofą-lovą “Milda“ 300 litų vertės, virtuvės komplektą, 400 litų vertės , dujinę viryklę, 50 litų vertės, šaldytuvą „Beko“ -400 litų vertės, mikrobangų krosnelę „Daewoo“ 50 litų vertės.

Atsakovui E. K. a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teisę į televizorių „Samsung“-300 litų vertės, minkštų baldų komplektą „Eglė“ 600 litų vertės, skalbimo mašiną „Beko“ 400 litų vertės.

Nustatyti buto, esančio Geležinkelio 144-39, Marijampolė, unikalus Nr. 1897-8000-5012:0034 naudojimosi tvarką - atsakovui E. K. naudotis patalpa 39-4, o ieškovei J. K. naudotis patalpa 39-5. Likusiomis patalpomis 39-1; 39-2; 39-3; 39-6 palikti naudotis bendrai.

Priteisti iš atsakovo E. K. gim. 1964-06-12 ieškovės J. K. gim. 1976-02-14 naudai 950 litų, už atsakovui tenkančią didesnę santuokoje įgytą turto dalį.

Pripažinti atsakovui E. K. gim. 1964-06-12 , a.k. (duomenys neskelbtini) teisę į pajinius įnašus automobilių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijoje „Suvalkietis“ , esančios Vasaros gt.44A., Marijampolė( garažų bloke Nr.6, garažo Nr.1).

Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės J. K. a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovo E. K. naudai advokato pagalbai apmokėti 500 litų.

Priteisti iš ieškovės J. K. a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo E. K. a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai po 26 litus pašto išlaidų valstybei ( sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbankas“, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per šį Marijampolės rajono apylinkės teismą.