- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-10-01
- Bylos Nr.
- 2A-575-273/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-00640-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Izolda Nėnienė, Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- J. K.
- Atsakovas
- E. K.
- Išvadą teikia
- Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui
- Advokatai
- Algirdas Sakalauskas
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Virginijos Gudynienės, Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Reginai Mockevičienei, dalyvaujant ieškovei J. K., atsakovui E. K., jo atstovui advokatui Algirdui Sakalauskui teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui E. K., institucijai teikiančiai išvadą Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto dalybų, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir atsakovo E. K. priešieškinį ieškovei J. K., institucijai teikiančiai išvadą Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto dalybų ir kt.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
I. J. K. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydama: santuoką nutraukti dėl atsakovo E. K. kaltės. Po santuokos nutraukimo jai palikti K. pavardę. Nustatyti nepilnamečių vaikų I. K. ir B. K. gyvenamąją vietą su ieškove. Priteisti iš atsakovo E. K. materialinį išlaikymą vaikams I. K. ir B. K., turtu- priteisinat I. K. ir B. K. nuosavybės teise priklausančią 25000 Lt vertės ½ dalį buto su rūsiu, buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), likusią išlaikymo dalį priteisiant kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 376 Lt sumą I. K. išlaikymui ir B. K. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 410 Lt sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki kol kiekviena iš jų sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nustatyti, kad išlaikymui skirtas lėšas J. K. tvarkys uzufrukto teise. Priteisti iš atsakovo išlaikymo vaikams įsiskolinimą už 13 mėnesių nuo 2012-01-01 iki 2013-01-13, tai yra 10400 Lt, nustatant, kad išlaikymo įsiskolinimas yra padengiamas nepilnamečiams vaikams tenkančia atsakovui priklausančia ½ dalimi buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą padalinti taip: ieškovei J. K. priteisti- sekciją, 300 litų vertės, televizorių „Vido“ 300 litų vertės, sofą-lovą 300 litų vertės, virtuvės komplektą 400 litų vertės, dujinę viryklę 50 litų vertės, šaldytuvą „Beko“ 400 litų vertės, mikrobangų krosnelę „Daewoo“ 50 litų vertės, viso turto už 1800 litų sumą. Atsakovui E. K. priteisti nuosavybės teisę į du garažus, garažų bloke Nr.6, garažą Nr.1 ir garažą Nr. 2, esančius (duomenys neskelbtini), vieno garažo vertė 10000 litų, bendra vertė 20000 litų, taip pat priteisti televizorių „Samsung“ 300 litų vertės, minkštų baldų komplektą kampą “Eglė“ 600 litų vertės, skalbimo mašiną „Beko“ 400 litų vertės, viso turto už 21300 litų sumą. Priteisti iš atsakovo E. K. ieškovės J. K. naudai 9750 litų piniginę kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančią turto dalį. Priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad apie vieneri metai laiko ji su atsakovu nepalaiko jokių ryšių. Ji su dukromis laiką leidžia atskirai, o vyras atskirai. Mano, kad santuoka iširo dėl vyro girtavimo, kuris tęsiasi apie 5 metai laiko. Dėl nuolatinio vyro priekabiavimo dėl tariamos neištikimybės, triukšmavimo. Tarp jų buvo susitarimas, kad už butą moka per pusę, tai yra vyras moka šildymo išlaidas ir vandenį, o ji moka už visus vaikų būrelius, internetą, kabelinę televiziją, o šiuo metu apie 4 mėnesiai ji moka už elektrą. Vyras vaikų išlaikymui duodavo kas mėnesį po 100 litų. Valgė ji su vaikais atskirai nuo vyro. Ji prašo priteisti išlaikymą vaikams turtu, nes mano, kad su vyru negalima sugyventi po vienu stogu, nes nuolatos kyla barniai. Dukrų gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Nurodė, kad šiuo metu yra pasidalinę kambarius. Mergaitės lanko muzikos mokyklą, dailę, todėl reikia pinigų jų išlaikymui. Vyras turi nupirkęs du garažus, todėl juos prašo taip pat padalinti, bet palikti vyrui, nes jis vykdo savo darbinę veiklą. Realių vyro pajamų nežino, bet mano, kad apie 3000 Lt. Šaldytuvas yra pirktas už 800 litų, tačiau po 5 metų dėvėjimo negali kainuoti 1000 Lt. Mikrobangų krosnelė pirkta prieš 6 metus už 120 Lt. Sutinka, kad televizoriaus „Samsung“ vertė 50 litų.
Atsakovas pareiškė priešieškinį prašydamas: santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės. Nustatyti dukrų gyvenamąją vietą su ieškove. Priteisti iš jo išlaikymą I. K. ir B. K., mokamą po 300 litų iki kiekvienos iš jų pilnametystės. Santuokos metu įgytą turtą padalinti sekančiai: butą su rūsius Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo padalinti po ½ dalį buto, paliekant naudotis bendro naudojimo patalpomis – vonia, tualetu, koridoriumi bendrai, jam palikti naudotis kambariu 14,42 kv.m. byloje Nr.39-4, priteisti kilnojamąjį turtą- televizorių „Samsung“ 300 litų vertės, minkštą baldų kampą „Eglė“ 600 litų vertės, skalbimo mašiną „Beko“ 400 litų vertės. Ieškovei priteisti- sekciją, 300 litų vertės, televizorių „Vido“ 300 litų vertės, sofą-lovą „Milda“ 300 litų vertės, virtuvės baldų komplektą 400 litų vertės, dujinę viryklę 50 litų vertės, šaldytuvą „Beko“ 1000 litų vertės, mikrobangų krosnelę „Daewoo“ 150 litų vertės.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, kad visi nesutarimai prasidėjo nuo 2013-01-22 , kai jis sužinojo apie žmonos neištikimybę. Jis pradėjo žmona nepasitikėti, tikrinti jos skambučius, žinutes. Jau daugiau kaip metai laiko negyvena kaip vyras ir žmona. Atsakovas mokėjo visus komunalinius mokesčius, o žmona mokėjo už internetą bei už mergaičių būrelius. Maistą pirkdavo kiekvienas atskirai, bet niekada neskaičiuodavo kiek kuris nupirko. Atsakovas duodavo mergaitėms pinigų po 20 litų ar kiek paprašydavo, o žmonai duodavo per mėnesį apie 400-500 litų. Atsakovas prisidėdavo prie vaikų rūbų, avalynės pirkimo. Atsakovo gaunamos pajamos prie 800-1000 Lt per mėnesį. Šalims priklauso po ½ dalį buto, bet žmona nesutinka mokėti kompensacijos. Atsakovas sutinka, kad šaldytuvo vertė apie 500 litų, nes jau dėvėtas, mikrobangų krosnelės vertė 50 litų, televizoriaus „Samsung“ vertė 50 litų, nes pirktas prieš 15 metų. Atsakovas nurodo, kad pirmą garažą pirko apie 2002 metus už 2900 litų, o antrąjį garažą norėjo pirkti, davė 500 litų rankpinigių, bet pirkimo-pardavimo sudarytis nebuvo sudaryta, nes pardavėja persigalvojo. Jis neprieštarauja, kad mergaičių gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, o jis sutiktų mokėti išlaikymą po 300 litų kiekvienai dukrai, nes daugiau mokėti neišgalės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino dalinai.
Santuoką tarp E. K. ir J. K. sudarytą 1997m. rugpjūčio 23d. akto įrašas 162 Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos CMS nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Atsakovui paliko K. pavardę, ieškovei- K. pavardę.
Dukrų B. K. ir I. K. gyvenamąją vietą nustatė su motina J. K..
Priteisė iš atsakovo E. K. išlaikymą nepilnametėms dukroms B. K. ir I. K. mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 400 litų, iki kiekvienos iš jų pilnametystės, išlaikymą atsižvelgiant į infliaciją indeksuoti vyriausybės nustatyta tvarka.
Nustatė, kad priteistą iš atsakovo E. K. išlaikymą nepilnametėms dukroms B. K. ir I. K. uzufrukto teisėmis tvarko motina J. K..
I. J. K. pripažino nuosavybės teisę į sekciją 300 litų vertės, televizorių „Vido“ , 300 litų vertės, sofą-lovą “Milda“ 300 litų vertės, virtuvės baldų komplekt, 400 litų vertės , dujinę viryklę 50 litų vertės, šaldytuvą „Beko“ 400 litų vertės, mikrobangų krosnelę „Daewoo“ 50 litų vertės.
A. E. K. pripažino nuosavybės teisę į televizorių „Samsung“-300 litų vertės, minkštų baldų komplektą „Eglė“ 600 litų vertės, skalbimo mašiną „Beko“ 400 litų vertės.
Nustatė buto, esančio (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką - atsakovui E. K. naudotis patalpa 39-4, o ieškovei J. K. naudotis patalpa 39-5. Likusiomis patalpomis 39-1; 39-2; 39-3; 39-6 paliko naudotis bendrai.
Priteisė iš atsakovo E. K. ieškovės J. K. naudai 950 litų, už atsakovui tenkančią didesnę santuokoje įgytą turto dalį.
Pripažino atsakovui E. K. teisę į pajinius įnašus automobilių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijoje (duomenys neskelbtini) ( garažų bloke Nr.6, garažo Nr.1).
Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė.
Priteisė iš ieškovės J. K. atsakovo E. K. naudai advokato pagalbai apmokėti 500 litų.
Priteisti iš ieškovės J. K. ir atsakovo E. K. valstybės naudai po 26 litus pašto išlaidų valstybei.
Teismas nustatė, kad šalys susituokė 1997-08-23 (t.1, b.l.12). Šalys pripažino, kad apie vieneri metai laiko santuokinio gyvenimo negyvena, gyvena atskiruose kambariuose, nevyksta į renginius, laisvalaikį leidžia atskirai, ieškovė ir atsakovas laikė, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Ieškovė nurodė, kad atsakovas neskiria ieškovei ir vaikams laiko, kad didžiąją laisvalaikio dalį praleidžia su draugais ir žiūri tik savo interesų. Atsakovas girtauja, o išgėręs būna agresyvus jos atžvilgiu, vaikų akivaizdoje vartoja necenzūrinius žiodžius. Ji ir vaikai dėl to negali ramiai gyventi. Atsakovas nurodė, kad visi santykiai šeimoje pablogėjo nuo 2012 m. rugsėjo mėnesio, kai jis sužinojo, jog ieškovė turi kitą vyriškį ir tapo jam neištikima. Jis matė rašomas telefonu žinutes, matė su kitu vyriškiu važinėjant automobilyje. Šeimoje nuo tada prasidėjo nesutarimai. Teismas sprendė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi išryškėjo akivaizdus charakterių ir požiūrio į gyvenimo vertybes skirtumas. Šalys nesutarė dėl bendro gyvenimo principų, abu skirtingai vertino šeimyninius bendro gyvenimo kriterijus, nevienodai supranta sutuoktinių pareigas. Teismo nuomone, ieškovės nurodyti sutuoktinio netinkamo elgesio atvejai, gali būti pripažįstami esminiais santuokinių pareigų pažeidimais, jeigu nustatoma, kad būtent dėl jų iširo santuoka. Teismo nuomone šalys, žinodamos realią padėtį šeimoje, nebandė spręsti susidariusios situacijos taikiai, o tik gilino ginčus ir konfliktavo.
Šalies argumentai
Teismas nurodė, kad patikslintu ieškiniu ieškovė prašė priteisti išlaikymą dukroms iš atsakovo turtu, t.y. ½ dalį buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini) , o nepakakus turto, periodinėmis išmokomis. Teismas nustatė, kad ieškovės gaunamos pajamos per mėnesį yra kintamos, tačiau vidutiniškai ieškovė gauna 1973 litus per mėnesį (t.1, b.l.38). Atsakovas paaiškino, kad jis dirba pagal verslo liudijimą, todėl jo gaunamos pajamos per mėnesį yra kintamos ir sudaro 800-1000 litų. Teismas nurodė, kad atsakovas nėra senyvo amžiau asmuo, jis sveikas, daugiau išlaikytinių neturi, todėl jis turi visas galimybes susirasti geriau apmokamą darbą ar labiau plėtoti savo verslą. Be to, atsakovas turi realias kas mėnesines pajamas. Taip pat ir ieškovė neneigė fakto, kad kai dar šalių santykiai buvo geresni, tai jie vykdavo atostogauti, pirkdavo rūbus vaikams, mokėjo mokesčiu, prie ko prisidėjo ir atsakovas. Iš byloje pateiktų tiek atsakovo sąskaitų, tiek ieškovės sąskaitų iš bankų, teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas turėjo piniginių lėšų. Taip pat teismas nurodė, kad atsakovas tiek anksčiau tiek ir šiuo metu dirba, turi realias pajams ir turi galimybę užsidirbti ateityje. Teismas nurodė, kad byloje taip pat nėra pateikta jokių duomenų, kad atsakovas turi skolų ar kreditorinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims. Parenkant išlaikymo vaikams formą teismas nurodė, kad atsižvelgė išskirtinai į vaikų interesus. Pati ieškovė pripažino, kad jai yra sunku išlaikyti augančias dukras, kad jos lanko įvairius būrelius, dailės ir muzikos mokyklas, o tam taip pat reikia lėšų perkant maistą, mokant mokesčius. Teismo nuomone, pati priimtiniausia išlaikymo forma būtų ne išlaikymo priteisimas ½ dalimi buto, o išlaikymo priteisimas periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovas turi tik ½ dalį buto, kito registruoto ir galimo realizuoti nekilnojamojo turto, iš kurio ieškovė gautų realias pajamas, dukrų išlaikymui, atsakovas neturi. Be to, tame pačiame bute gyvena ir ieškovė su dukromis. Teismas nesutiko su ieškovės ir Vaikų teisių skyriaus pozicija, kad išlaikymą reikalinga priteisti ½ buto dalimi, nes ieškovas ir atsakovė konfliktuoja. Bylos nagrinėjimo metu teismas nustatė, kad konfliktai šeimoje buvo dėl to, kad atsakovas įtarinėjo ieškovę neištikimybe, o ieškovė pyko ant atsakovo dėl to, kad jis per mažai prisideda prie šeimos išlaikymo, kad nekreipia dėmesio į ją, į dukras. Teismas sprendė, kad priteisus išlaikymą turtu, ieškovė kurį laiką neturėtų visai jokių pajamų kas liečia prisidėjimą prie vaikų išlaikymo. Teismas atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, iš atsakovo priteisė išlaikymą mokamą dukroms periodinėmis išmokomis po 400 litų kas mėnesį iki kiekvienos iš jų pilnametystės.
Teismas nurodė, kad ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo įsiskolinimą už 13 mėnesių nuo 2012-01-01 iki 2013-01-31, tai yra visos 10400 litų, skaičiuojant po 400 litų kiekvienai dukrai kas mėnesį. Teismas sprendė, kad atsakovas mokėdamas komunalinius mokesčius, duodamas pinigų ieškovei ir dukroms, teikė materialinį išlaikymą savo dukroms, tuo tarpu ieškovė nepateikė teismui neginčytinų įrodymų, kad atsakovas neprisidėjo prie visos šeimos, kartu ir dukrų, išlaikymo, todėl ieškinį šioje dalyje teismas atmetė.
Ieškiniu ieškovė taip pat prašė priteisti atsakovui nuosavybės teisę į du garažus, garažų bloke Nr.6, garažą Nr.1 ir garažą Nr.2, esančius (duomenys neskelbtini). Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad garažai, kuriuos prašo ieškovė įtraukti į bendrą santuokoje įgytą turtą, negali būti įtrauktas į dalintiną turtą, kadangi jie nėra tinkamai įregistruoti, turtas nėra apskaitytas, todėl negali būti laikomas atskiru dalintinu nekilnojamuoju turtu ir atskiru dalintinu objektu. Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas pripažino, kad apie 2002 ar 2003 metus jis, iš nepažįstamo asmens, už 2900 litų nupirko garažą bokse Nr. 6. Nr.1. Šiame garaže atsakovas vykdė savo individualią veiklą. Ieškovė taip pat pripažino, kad atsakovas apie 2002-2003 metus pirko garažą, tačiau iš ko ir kiek mokėjo ji nežino. Ji atliko garažo turto vertinimą ir ieškovės nuomone, garažo vertė yra 10000 litų, nors garažas įvertintas 9500 litų. (b.l.154). Teismas nurodė, kad nesivadovauja ieškovės pateikta konsultacinio pobūdžio informacija, kadangi, kaip nurodė teismas, ji neatitiko turto vertinimo atskaitos, pažymoje yra įvertinti garažai, kurie negali būti vertinimo objektu, nes nėra atlikta jų teisinė registracija ir jie nėra apskaityti ir suformuoti kaip atskiri objektai. Byloje nekilo ginčo, kad atsakovas yra garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ narys ir kad jis už garažą sumokėjo 2900 litų. Garažų statybos ir eksploatavimų bendrijos buvo kuriamos įnešus bendrijų narių pajus ir taip buvo tampama bendrijų nariai. Teismas konstatavo, kad atsakovas bendrijos nariu tapo perpirkdamas iš kito nario ne nuosavybę, o tik bendrijos pajus. 2900 litų yra pajiniai įnašai, tai yra santuokoje įgytas turtas, o atsakovas šios bendrijos narys, todėl jam teismas pripažino teisę į įnašus bendrijoje „Suvalkietis“, o ieškovei teisė į ½ dalį jų dydžio. Atsakovas paaiškino, kad antrojo garažo nėra pirkęs, o jį yra tik išsinuomavęs ir kartu padaręs praėjimą iš vieno garažo į kitą. Atsakovas sutarė su J. P., kad pirks jos garažą ir davė 500 litų sumą rankpinigių, bet sutartis pasirašyta nebuvo. Dėl to abu buvo nuėję pas bendrijos primininką ir parašė raštus, kad vienas garažą pardavė, o kitas pirko ir tik tokiu būdu galima tapti bendrijos nariu. Liudytoja J. P. paaiškino, kad ji išnuomavo garažą bokse Nr.6 atsakovui, kuris mokėdavo mokesčius už žemę, mokesčius bendrijai, pjaudavo žolę . Esant finansiniams sunkumams ji sutarė su atsakovu, kad jam ateityje parduos garažą, todėl atsakovas jai davė 500 litų rankpinigių, o jie kartu nuėjo ir parašė pas bendrijos pirmininką raštą, kad atsakovas nusipirko garažą. Tačiau praėjus finansiniams sunkumams ji nusprendė garažo neparduoti ir grąžino atsakovui jau ne 500 litų, o 700 litų ir nutraukė bet kokį susitarimą dėl garažo pirkimo (t.1, b.l.15,16, 152). Teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kad buvo sudaryta pirkimo -pardavimo sutartis, tai yra ji nepateikė pačios sutarties, nenurodė pirkimo-pardavimo kainos. Teismas sprendė, kad tarp šalių nebuvo susiklostę pirkimo-pardavimo santykiai, kadangi jokių rašytinių pirkimo-pardavimo sutarčių nėra, o be to, sutartys ir negalėjo būti sudarytos, nes J. P. nuosavybės teise registruoto garažo (duomenys neskelbtini) neturi, ji yra tik bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ narė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė J. K. prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimą pakeisti, ieškovės ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodo, kad teismas nustatydamas, kad santuoka iširo dėl abipusės kaltės, jokios ieškovės kaltės nenustatė, atsakovas tokių įrodymų teismui nepateikė. Atsakovas ieškovės kaltę grindė tariama neištikimybe, tačiau ši jo tariama aplinkybė nebuvo įrodyta. Nepakanka vien tiktai tariamai išgalvoti vieną ar kitą aplinkybę ir ja grįsti savo poziciją. Visas aplinkybes teigianti šalis privalo pagrįsti ir įrodyti. Teismas nepagrįstai savo sprendime nurodė, kad toks didelis kiekis skambučių bei žinučių siuntimas anksti ryte bei vėlyvų vakarą, sudarė atsakovui pagrindą įtarinėti ieškovę neištikimybe ir jai daryti priekaištus bei kilti neramumams namuose. Kyla pagrįstas klausimas kaip tai galėjo paveikti atsakovą, kai šalys jau kartu negyveno, o atsakovo namuose nebūdavo, namuose nenakvodavo, šalys jokių santykių nepalaikė ir gyveno visiškai atskirai. Atsakovui nebūnant namuose, nenakvojant jam negali susidaryti jokia nuomonė apie tai ko jis nemato ir antra ieškovės skambinimas ar žinučių rašymas neturi nieko bendro su atsakovo nepagrįstai teiginiais. Teismas nepagrįstai teigia, kad atsakovui susipažinus su skambučių išklotinėmis, susidarė pagrindas reikšti priekaištus. Tokia teismo išvada niekuo nepagrįsta, nes minėta išklotinė buvo išreikalauta tik 2013 m. birželio mėn., todėl akivaizdu, kad atsakovas su ja nebuvo ir negalėjo būti susipažinęs iki to laiko ir negalėjo dėl to reikšti priekaištų. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų dėl ieškovės kaltės dėl santuokos nutraukimo, dėl ko teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas netinkamai vertino ieškovės pateiktus įrodymus dėl atsakovo kaltės. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013-03-18 nutartimi, atsakovas nubaustas bauda pagal LR ATPK 181³ str. 1 d. 2013-09-29 atsakovo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d. Teismas neįvertino ir kitų ieškovės parodymų, kad jau apie trys metai, kai atsakovas netinkamai elgiasi, girtauja bei negrįždavo naktimis po kelias paras į namus, kad atsivesdavo tariamus draugus ir pažįstamus į namus, kur girtaudavo, kad ieškovė jo naktimis eidavo ieškoti po landynes, tikslu parsivesti į namus. Ieškovė ilgai kentėjo ir stengėsi santuoką išsaugoti, tačiau atsakovas nedėjo jokių pastangų savo elgesiui pataisyti dėl ko ir buvo kreiptasi į teismą dėl santuokos nutraukimo. Teismas taip pat nevertino ir šalių dukrų paaiškinimų. Todėl ieškovės nuomone, byloje esančių įrodymų pagrindu, nesant jokių duomenų (įrodymų) apie ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo, teismas turėjo nuspręsti, kad dėl santuokos iširimo kaltas atsakovas.
Ieškovė nurodo, kad atsižvelgdama į nepilnamečių vaikų interesus prašė teismo išlaikymą priteisti dviem formomis, t.y. išlaikymą turtu ir likusią išlaikymo dalį priteisti pinigais. Atsakovas pats nurodė, kad jis dėl savo turtinės padėties neišgali mokėti reikalingo dydžio išlaikymą ir kad vaikams galėtų mokėti tik po 300 Lt sumą kas mėnesį. Teismas visų pirma turėjo vertinti byloje esančius rašytinius įrodymus. Atsakovo pajamos nėra pastovios ir jos nėra pakankamos. Pažymėtina ir tai, kad tokia padėtis tęsiasi jau eilę metų, todėl manyti, kad staiga atsakovas po santuokos nutraukimo pradės daugiau uždirbti nepagrįsta, nes jis tokių duomenų teismui nepateikė. Atsakovas be prievolės teikti išlaikymą, likus jo nuosavybei į 1/2 dalį buto privalės padengti pusę visų buto išlaikymo išlaidų. Todėl akivaizdu, kad esant tokiai situacijai jis arba netinkamai vykdys vaikų išlaikymo pareigą arba netinkamai vykdys pareigą susijusią su buto išlaikymu, dėl ko visus mokesčius vis tiek privalės mokėti ieškovė iš savo lėšų, ir dar vėliau kreiptis į teismą dėl minėtų išlaidų išieškojimo iš atsakovo. Teismas nevertino ir to, kad pačios dukros nori gyventi atskirai nuo tėvo, kad joms reikalingas atskiras kambarys, kad pareiga suteikti gyvenamąją vietą tenka ir atsakovui, kad atsakovas turi bei turės prievolę padengti pusę su buto išlaikymu susijusių išlaidų, kad dukroms reikalinga ir saugi gyvenamoji aplinka, be to atsakovas bute negyvena. Teismas nepagrįstai nustatė, kad vaikų poreikiai yra 800 Lt per mėnesį, taip pat teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad atsakovas dukras nuo 2012-01-01 iki 2013-01-31 pilnai išlaikė. Nors atsakovas teigė, kad jis duodavo kas mėnesį po 400 Lt sumą kiekvienai, tačiau teismas nevertino to, kad atsakovo pajamos pagal metinę pajamų deklaraciją už 2012 metus, sudarė 5690 Lt arba 474 Lt per mėnesį, todėl akivaizdu, kad iš šios sumos atsakovas negalėjo teikti dukroms išlaikymo, nes jų nepakako. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad būtų davęs kokią nors sumą konkrečiai ieškovei ar, kad būtų nupirkęs kokį nors konkretų daiktą ar rūbą vaikams. Teismas priteisdamas iš atsakovo išlaikymą dukroms nenurodė, nuo kurio momento priteisiamas išlaikymas.
Ieškovė nurodo, kad jokio ginčo dėl kilnojamųjų daiktų padalijimo nėra, tačiau ginčas yra dėl turėtų teisių į garažus bloke Nr. 6, garažas Nr. 1 ir garažas Nr. 2, esančius (duomenys neskelbtini). Tai kad garažai nėra registruoti VĮ Registrų centre, nepakeičia ir negali pakeisti jų teisinio statuso. Abu garažai įsigyti santuokos metu ir yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė dėl ko teismo turėjo būti padalinti, o vieną iš garažų bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovui pardavus, turėjo būti sprendžiamas kompensacijos priteisimo klausimas. Teismas taip pat nepagrįstai laikė kad pajus yra 2900 Lt, t.y. ta suma, kuri buvo sumokėta 2002-2003 m. įsigyjant garažą. Ieškovė pateikė pažyma apie garažų, esančių (duomenys neskelbtini) vertę, kur nurodyta, kad vieno garažo vertė yra 9500 Lt. Todėl tai, kad nuosavybės teisės nėra įregistruotos nėra kliūtis nustatyti minėtų garažų pardavimo kainą, nes gali būti parduodamas tiek daiktas, tiek ir turtinė teisė į konkretų daiktą. Teismas dalindamas pajų minėtoje garažų bendrijoje, tai padarė neturėdamas jokių duomenų apie atsakovo turimą pajų, jo dydį automobilių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini). Atsakovui teisminio bylinėjimosi metu pardavus vienais garažų, jis privalėjo kompensuoti ieškovei minėto turto vertę pinigais. Bendro dalintino turto balansas sudarytų 22 100 Lt, kiekvienam iš sutuoktinių turėtų atitekti turto už 11 050 Lt sumą. Teismui priteisus ieškovės naudai, kilnojamojo turto už 1800 Lt taip pat priteisus 950 Lt kompensaciją, likusi kompensuotina suma ieškovei iš atsakovo sudarytų 8300 Lt sumą ( 11 050 Lt - 1800 Lt - 950 Lt = 8300 Lt).
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas E. K. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantės teiginiai, jog santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir vertino įrodymus. Santykiai šeimoje pašlijo būtent nuo to laiko, kai apeliantė pradėjo palaikyti santykius su kitu vyriškiu. Nuo tada atsakovas apeliantei pasidarė blogas ir faktiškai šeimyniniai santykiai nutrūko, nors prieš tai gyveno, kaip normali šeima. Nustačius, kad santuoką iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismas teisingai nevertino, kuris iš sutuoktinių prisidėjo prie santuokos iširimo daugiau, o kuris mažiau. Teismas pagrįstai nusprendė, kad santuoka turi būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismo sprendimu priteistas 400 Lt kas mėnesį išlaikymas nepilnamečiams vaikams yra pagrįstas ir teisėtas, nustatytas laikantis Lietuvos A. T. suformuotų išlaikymo nustatymo taisyklių, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį. Apeliantė skunde nurodo, kad pirmos instancijos teismas neteisingai išsprendė ginčą dėl turėtų teisių į garažus bloke Nr.6,garažas Nr.1 ir garažas Nr.2,esančius (duomenys neskelbtini). Atsakovo nuomone, šioje dalyje teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Atsakovas niekada nebuvo minėtų garažų savininkas, šie garažai niekada nebuvo ir nėra įregistruoti VĮ Registrų centre. Taip pat, apeliantė savo skunde nurodo, jog atsakovas 2013-08-29 garažą Nr.1 pardavė, tačiau tai visiškai neatitinka tikrovės. Šį garažą atsakovas ketino įsigyti ateityje, savo verslo reikalams, tuo tikslu šio garažo turėtojai J. P. atsakovas buvo davęs 500 Lt rankpinigių, tačiau jokios garažo pirkimo-pardavimo sutarties sudaręs nebuvo, o tik juo naudojosi. Pasikeitus ekonominei situacijai šis garažas atsakovui tapo nereikalingas, o ir pati garažo turėtoja išreiškė pageidavimą toliau šiuo garažu naudotis. Taigi jokios šio garažo pirkimo-pardavimo sutarties sudaryta nebuvo ir šis garažas nebuvo parduotas. Garažu Nr.2 atsakovas naudojosi savo darbo reikmėms nuo 2002 m. Šio garažo savininku atsakovas taip pat niekada nebuvo. Atsakovas tik įsigijo garažų bendrijos pajus už 2900 Lt, kuriuos teismas pagrįstai ir padalijo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl santuokos nutraukimo
Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.92, 3.10 straipsniuose, ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Sutuoktinio pareiga apima lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitas įstatyme įtvirtintas pareigas. Aiškinant CK 3.60 straipsnio 3 dalį, konstatuotina, jog pakanka įrodyti bent vieną iš šioje teisės normoje nurodytų aplinkybių tam, kad būtų laikoma, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu pastarasis nepaneigia kaltės prezumpcijos.
Ieškovė atsakovo kaltę grindė tuo, kad atsakovas jos ir vaikų atžvilgiu elgėsi netinkamai. Ieškovė pateikė teismui 2012-11-02 pažymą iš policijos komisariato, dėl 2012-09-06 vyro E. K. triukšmavimo ir necenzūrinių žodžių vartojimo bute, tačiau nėra pateikta jokių įrodymų, kad triukšmavimo ir necenzūrinių žodžių vartojimo bute faktas pasitvirtino, nes E. K. nėra kokia nors tvarka dėl šio fakto nubaustas, o pažyma surašyta tik dėl ieškovės prašymo, kuriuo ji kreipėsi į policiją. Šioje pažymoje taip pat nurodyta, kad su pil E. K. vadovaujantis Lietuvos Respublikos Policijos veiklos įstatymo 19 str. 1 p. profilaktiškai pasikalbėta, dėl netinkamo elgesio įspėtas žodžiu(t.1, b.l. 20). 2013-01-22 ieškovė vėl kreipėsi į Marijampolės policijos komisariatą dėl netinkamo vyro elgesio bute, kur jis 2013-03-18 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutarimu nubaustas pagal LR (duomenys neskelbtini)3 str.1d. - 50 litų bauda. Iš nutarime nustatytų faktų matyti, kad E. K. būdamas neblaivus, garsiai šūkavo, įžeidinėjo savo sutuoktinę, matant dukroms. (t.1, b.l. 19,101). Taip pat ieškovė pateikė teismui pažymą iš Marijampolės policijos komisariato, kad 2013-09-29 Marijampolės policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje pagal LR BK 140 str.2d. dėl to, kad sutuoktinis E. K. konflikto metu, tyčia sugriebęs už rankų tąsė bei pastūmė J. K.. Iš pateikto rašto matyti, kad yra tik pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau jis dar nėra baigtas, atsakovo E. K. kaltė dėl skausmo sukėlimo ar smurto vartojimo nėra nustatyta. Ieškovė nurodo, kad vyras jau prieš tris metus nustojo rūpintis šeima, jo interesai buvo svarbiau, naktimis negrįždavo namo, o išgėręs triukšmaudavo. Tačiau šiems teiginiams pagrįsti ieškovė į bylą įrodymų nepateikė. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad šalys apie vieneri metai laiko santuokinio gyvenimo negyvena, gyvena atskiruose kambariuose, nevyksta į renginius, laisvalaikį leidžia atskirai. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad raštai policijai rašyti betarpiškai prieš kreipimąsi su ieškiniu į teismą, tikslu pagrįsti atsakovo E. K. netinkamą elgesį šeimoje. Ikiteisminis tyrimas pradėtas , jau nagrinėjant bylą dėl santuokos nutraukimo, kai tarp šalių įsivėlė ginčas dėl turto, o tiksliau, dėl vienintelio gyvenamo būsto, padalijimo būdo.
Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nevertino jos pačios parodymų ir šalių dukrų I. K. ir B. K. paaiškinimų apie atsakovo netinkamą elgesį šeimoje. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės ir nepilnamečių dukrų parodymų ((t.1, b.l. 159-161) nepakanka pripažinti, kad santuoka iširo tik dėl atsakovo kaltės.
A. E. K. paaiškino, kad visi nesutarimai prasidėjo nuo 2013-01-22, kai jis sužinojo apie žmonos neištikimybę. Jis tada pradėjo žmona nepasitikėti, tikrinti jos skambučius, žinutes. Nuo tada šeimoje prasididėjo nesutarimai, kalbinimai. Jau daugiau kaip metai laiko negyvena kaip vyras ir žmona.
Atsakovas E. K. pateikė teismui ieškovės telefoninių pokalbių išklotinę nuo 2013-01-01 iki 2013-06 mėnesio, kurioje ieškovė susirašinėjo ir skambino į Nr. (duomenys neskelbtini)(b.l. 123). Pirmosios instancijos teismas susipažinęs su telefoninių pokalbių ir žinučių išklotine padarė išvadą, kad pokalbiai ir susirašinėjimai su šiuo numerių vykdavo kiekvieną dieną eilę kartų, pradedant ankstyvu rytu ir baigiant vėlyvu vakaru. Ieškovė nurodė, kad minėtas numeris jai nieko nesako ir jo priklausomybės ji nežino. Numerio savininkas nustatytas nebuvo, o atsakovas tam patvirtinančių įrodymų nepateikė. Pateiktos telefoninių pokalbių išklotinės ir žinučių išklotinės dar neįrodo ieškovės neištikimybės fakto, tačiau toks didelis kiekis skambučių bei žinučių siuntimas ankstyvu rytu bei vėlyvu vakaru, suponavo atsakovui pagrindą įtarinėti ieškovę neištikimybe ir jai dėl to daryti priekaištus bei kilti barniams namuose. Be to, bylos nagrinėjimo metu V. K., V. R. parodė, kad dar 2012 metų vasarą abu K. su mergaitėmis atostogavo Šventojoje, Vištytyje, buvo pas E. K. tėvus. (b.l.147).
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalys nesutaria dėl bendro gyvenimo principų, abu skirtingai vertina šeimyninius bendro gyvenimo kriterijus, nevienodai supranta sutuoktinių pareigas. Sutuoktinių santykiai šalo ir iro palaipsniui, jiems atskirai rūpinantis darbu, mokesčiais, buitimi, vaikais, kad palaipsniui šalys ,tolo vienas nuo kito, nerasdami vienas kitame supratimo, dėmesio, pakantumo, o kiekvienas bet kokią susidariusią situaciją ar sunkumą traktuodamas perdėtai įtariai, ar išpūstai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas vartojo necenzūrinius žodžius ar kėlė triukšmą bute, kai kaltino sutuoktinę neištikimybe, nors atsakovui , susipažinus su skambučiais ir išklotinėmis, susidarė pagrindas reikšti priekaištus. Šalys nebandė spręsti susidariusios situacijos taikiai, o tik gilino ginčus ir konfliktavo. Remiantis išdėstytu pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str.2d.).
Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo
Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Kasacinio teismo praktikoje suformuota, kad teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-620/2005; 2010 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. C. v. N. C., bylos Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. D. L., bylos Nr. 3K-3-278/2010 ir kt.). Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos A. T. 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. M. S., byla Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009).
Iš byloje pateiktų ieškovės J. K. įrodymų matyti, kad vienos dukros poreikių tenkinimui jai reikalinga 1163 litų suma.(b.l.114). Teismas iš dalies sutiko su ieškovės pateikta skaičiuote, tačiau mano, kad transporto išlaidos (50 Lt kiekvienam vaikui) nuvykti į mokyklą ir gydytojus, yra perdėtos, nes kiekvieną mėnesį vaikas neserga ir pas gydytojus vežioti jo nereikia, mergaitės yra 12 ir 13 metų amžiaus, jos gyvena ir mokosi Marijampolėje , todėl jų taip pat nėra reikalo vežioti į mokyklą, nes mokyklos yra mieste. Teismas taip pat nesutinka su išlaidų dalimi kas liečia maistą per mėnesį 450 litų ir maistpinigius 22dienoms, duodamus į mokyklą 110 litų. Teismas traktuoja, kad 110 litų maistpinigių suma yra pagrįsta, tačiau nepagrįsta 450 litų suma nes mergaitės valgo mokykloje pietus, todėl jų nevalgo namuose. Teismas traktuoja, kad maistui reikalinga 300 litų suma mėnesiui namuose ir 110 litų suma maistpinigių , duodamų į mokyklą. Taip pat mažintinos ir išlaidos komunalinių patarnavimų daliai, kadangi ieškovės nurodyta 150 litų suma kiekvienam vaikui gali būti skiriama tik šildymo sezono metu, bet ne vasarą, todėl traktuotina, kad komunalinių patarnavimų išlaidų dalis tenkanti vaikui yra 100 litų mėnesiui, juolab, kad išlaidas skalbimui ieškovė jau yra priskaičiavusi prie sumos reikalingos rūbų pirkimui ir rūbų priežiūrai. Teismas sprendė, kas 30 litų išlaidų dantų pastai, muilui ir datų šepetėliui ieškovė per mėnesį vienai dukrai neišleidžia, nes dantų šepetėlio kaip ir pastos bei muilo kiekvieną mėnesį, atskirai, kiekvienai dukrai , neperka. Be to teismas atsižvelgia į tai, kad I. lanko muzikos mokyklą ir moka už jos lankymą 45 litus, o B. lanko dailės mokyklą ir už jos mokslą mokama 35 litai per mėnesį. Be to B. lanko šokių studiją „Pūkas“, kur per mėnesį mokama 50 litų, taip pat reikalinga pirkti šokių batelius, sukneles (b.l.21-23). Tačiau ieškovės pateiktoje išlaidų skaičiuotėje šios sumos atsispindi , nes nurodyta, kad reikalingos išlaidos aprangai, avalynei, poilsio poreikių tenkinimui. Iš aukščiau išdėstytų motyvų ir įrodymų traktuotina, kad vienos dukros poreikių tenkinimui ieškovė išleidžia per mėnesį apie 800 litų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad 800 litų išlaikymo dydis vaikui yra objektyvi ir protinga suma, reikalinga nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas savo iniciatyva gali parinkti tokią išlaikymo formą, kuri labiausiai atitinka vaiko interesus (CPK 376 str. 3 d.). Kriterijai, galintys nulemti vieną ar kitą išlaikymo formą, yra įvairūs. Pirmiausia teismas turi atsižvelgti į vaiko interesus, formuojamus jo amžiaus, sveikatos būklės, galimų pomėgių ir kita. Išlaikymo forma taip pat priklauso nuo vaiko tėvo ar motinos turtinės padėties, gaunamų pajamų dydžio, periodiškumo, tėvo (motinos) gebėjimo tinkamai tvarkyti turtą ir kita. Priteisus išlaikymą kas mėnesį periodinėmis išmokomis, išlaikymas priklauso nuo skolininko mokumo, jeigu skolininkas nemokus, vaikas išlaikymo negaus. Tačiau jeigu skolininkas mokus, ši išlaikymo forma garantuoja nustatyto dydžio sumas vaiko išlaikymui kas mėnesį. Ši išlaikymo forma paprastai taikoma tuo atveju, kai vaiko tėvas (motina) turi nuolatinių pajamų (uždarbį, pensiją, pašalpas ir kt.). Išlaikymas priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrą tėvo (motinos) turtą galimas tada, kai tėvas (motina) turi turto, kurį naudojant ar realizuojant būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai. Teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo priteisimo šia forma, turi atsižvelgti į galimo priteisti turto rūšį, tėvo (motinos) gebėjimus tvarkyti priteistiną turtą, būsimas turto išlaikymo išlaidas, turto likvidumą ir kita (Lietuvos A. T. 2006-06-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2006, 2011-10-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2011).
Pirmosios instancijos teismas įvertino į bylą pateiktus įrodymus apie šalių gaunamas pajamas. Ieškovė J. K. vidutiniškai per mėnesį gauna 1973 litus (b.l. 38). Atsakovas E. K. parodė, kad jis dirba pagal verslo liudijimą, todėl jo gaunamos pajamos yra kintamos ir sudaro 800-1000 litų. Teismas taip pat sprendė, kad atsakovas sveikas, darbingas, daugiau išlaikytinių neturi, todėl turi visas galimybes susirasti geriau apmokamą darbą ar labiau plėtoti savo verslą. Taip pat teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas E. K. tiek anksčiau tiek ir šiuo metu dirba, turi realias pajamas ir turi galimybę užsidirbti ateityje. Parenkant išlaikymo formą teismas atsižvelgė išskirtinai į nepilnamečių vaikų interesus ir pagrįstai iš atsakovo priteisė išlaikymą mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 litų kas mėnesį kiekvienam vaikui.
Ieškovė apeliaciniu skundu prašė išlaikymą priteisti dviem formomis, t.y. išlaikymą turtu (atsakovui priklausančia ½ dalimi buto) ir likusią išlaikymo dalį priteisti pinigais. Byloje nustatyta, kad šalims nuosavybės teise priklauso po ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) įgyto 2000-04-03 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu.
Nagrinėjamojoje byloje priteisus išlaikymą turtu (atsakovui priklausančia ½ dalimi buto), ieškovė viena taptų buto savininke. Nekilnojamasis turtas nebūtų realizuojamas, vaikai negautų jokių lėšų iš turto pardavimo, dėl ko teismo manymu būtų pažeisti nepilnamečių vaikų interesai. Ieškovė šį reikalavimą pareiškė teismui ne siekiant apginti nepilnamečių vaikų interesus, kad užtikrinti jiems tinkamą išlaikymą iš tėvo pusės, o siekiant išspręsti turtinį klausimą, t. y., kad santuokoje įgytą butą valdytų viena ieškovė.
Kita vertus, priteisus išlaikymą turtu atsakovas šio turto netektų ir tai turi būti įvertinta, ar jo teisės nėra pernelyg pažeidžiamos. Atsakovui priklausanti ½ dalis buto yra vienintelis atsakovo būstas, daugiau jokio nekilnojamojo turto atsakovas neturi. Todėl priteisus išlaikymą vaikams turtu atsakovas netektų gyvenamosios vietos, o tai prieštarautų protingumo ir sąžiningumo principais. Byloje nustatyta, kad iki santuokai nutrūkstant ieškovas mokėjo mokesčius už šildymą, vandenį, elektrą, dujas, kas sudarė didžiausią ir pagrindinę šeimos mokesčių dalį. Atsakovas nurodė, kad toliau padengs visas buto eksploatavimo išlaidas už priklausančią jam buto dalį. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovas ateityje netinkamai vykdys vaikų išlaikymo pareigą arba netinkamai vykdys pareigą susijusią su buto išlaikymu nesudaro pagrindo priteisti išlaikymą turtu (atsakovui priklausančia ½ dalimi buto).
Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas priteisdamas išlaikymą dukroms nenurodė, nuo kurio momento priteisiamas išlaikymas. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda tada, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Teismas negali priteisti įsiskolinimo daugiau negu už paskutinius trejus metus, skaičiuojant nuo dienos, kai pareikštas reikalavimas priteisti išlaikymą (CK 3.200 str.). Kadangi ieškovė su ieškiniu kreipėsi į teismą 2013 m. vasario 26 d., todėl yra pagrindas papildyti teismo sprendimo rezoliucinę dalį nurodant, kad išlaikymas priteisiamas nuo ieškinio pareiškimo dienos t.y. nuo 2013 m. vasario 26 d.
Pirmosios instancijos teismas 2013 m. kovo 15 d. nutartimi pritaikė laikinąją apsaugos priemonę ir iš atsakovo E. K. priteisė laikiną materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai B. K. ir I. K. po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos 2013-02-26 iki įsiteisės sprendimas dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.
Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismui sprendimu priteisus išlaikymą po 400 litų kiekvienam vaikui turėjo būti priteistas išlaikymo įsiskolinimas po 100 Lt kiekvienai dukrai, skaičiuojant už kiekvieną mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas, nes nutartis, kuria iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas, nesudaro pagrindo keisti priteisto išlaikymo nepilnamečiams dydžio, kadangi vykdymo proceso metu pagal laikinųjų apsaugos priemonių nutartį suteiktas išlaikymas turi būti išskaičiuotas iš teismo sprendimu priteisto išlaikymo sumos, t. y., išieškant išlaikymą už laikotarpį nuo 2013 m. vasario 26 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, vaikui priteisto išlaikymo suma turi būti sumažintina šiuo laikotarpiu atsakovo sumokėto išlaikymo suma. Kadangi nepilnametėms dukroms po 400 litų kiekvienai išlaikymas priteisiamas nuo 2013 m. vasario 26 d., todėl nėra pagrindo priteisti po 100 litų kaip išlaikymo įsiskolinimą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo priėmimo dienos.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo
Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad atsakovas dukras nuo 2012-01-01 iki 2013-01-31 pilnai išlaikė ir nepriteisė išlaikymo įsiskolinimą už trylika mėnesių skaičiuojant po 400 litų kiekvienai dukrai kas mėnesį, iš viso 10400 litų.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas mokėjo komunalinius mokesčius už butą. Iš byloje pateiktų įrodymų matosi, kad atsakovas 2012 metais už elektros energiją į mėnesį vidutiniškai sumokėdavo po 50 litų mokesčio (t.1, b.l. 26,81), už vandenį į mėnesį vidutiniškai sumokėdavo 33 litus (t.1, b.l. 28), už šilumą – vidutiniškai kas mėnesį 256 Lt ( t.1, b.l.32, 80). Ieškovė mokėjo mokesčius už internetą kas mėnesį vidutiniškai po 70 litų (t.1, b.l. 27) ir už atliekų tvarkymą per 2012 metus yra sumokėjusi 152,40 Lt. Aplinkybės, kad atsakovas mokėjo mokesčius už butą ieškovė neginčija. Ieškovė nurodė, kad dukrų išlaikymui atsakovas duodavo 200 litų per mėnesį, o atsakovas nurodė, kad duodavo 400 litų, tačiau dėl šio dydžio išlaikymo mokėjimo įrodymų į bylą nepateikė. Pirmosios instancijos teisme abi dukros pripažino, kad atsakovas duodavo joms kišenpinigių, nupirkdavo rūbų, paklausdavo ar reikia pinigų ir duodavo nedidelėmis sumomis (t.1, b.l. 161). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas mokėdamas mokesčius už šeimą, duodamas pinigų ieškovei ir dukroms, teikė materialinį išlaikymą savo dukroms, tuo tarpu ieškovė nepateikė teismui neginčytinų įrodymų, kad atsakovas neprisidėjo prie visos šeimos, kartu ir dukrų išlaikymo. Šių argumentų pagrindu ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo netenkino.
Teisėjų kolegijos nuomone, tokia išvada nepagrįsta dėl sekančių argumentų. Ieškovas nepateikė į bylą neginčijamų įrodymų, kad nurodytu laikotarpiu jis teikė išlaikymą dukroms po 400 litų kas mėnesį. Ieškovė pripažino, kad atsakovas dukrų išlaikymui duodavo 200 litų kas mėnesį. Iš į bylą pateiktų įrodymų matosi, kad ieškovas vidutiniškai kas mėnesį sumokėdavo mokesčių apie 340 litus, kas kiekvienam šeimos nariui tektų po 85 litus (340:4). Darytina išvada, kad atsakovas sumokėdamas mokesčių dalį kas mėnesį prie dukrų išlaikymo prisidėdavo po 85 litus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas duodavo dukroms pinigų smulkioms išlaidoms yra pagrindas pripažinti, kad atsakovas teikė išlaikymą po 200 litų kiekvienai dukrai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas teikė išlaikymą iš dalies, iš jo priteistas išlaikymas nuo ieškinio pareiškimo dienos po 400 litų kas mėnesį kiekvienai dukrai, todėl yra pagrindas iš atsakovo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2013-01-31 (trylika mėnesių) po 200 litų kas mėnesį kiekvienam vaikui, iš viso 5200 litų (CK 3.200 str.).
Dėl santuokinio turto padalijimo
Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas spręsdamas klausimą dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo neteisingai nustatė turto balansą, nes teismas neįvertino tos aplinkybės, kad atsakovas yra dviejų garažų savininkas. Garažai yra (duomenys neskelbtini), bloke Nr. 6, garažas Nr. 1 ir garažas Nr. 2. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai pripažino atsakovui E. K. teisę į 2900 Lt pajinius įnašus automobilių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini) (garažų bloke Nr. 6, garažo Nr.1). Apeliantės vertinimu, atsakovui priklauso du garažai, kurių kiekvieno vertė po 9500 litų ir jie turėjo būti įtraukti į dalintino turto balansą. Tokiu būdu dalintino turto balansas sudarytų 22 100 Lt, ginčo dėl kilnojamųjų daiktų padalinimo nėra. Kiekvienam iš sutuoktinių turėtų atitekti turto už 11 050 Lt sumą. Teismui priteisus ieškovės naudai kilnojamojo turto už 1800 Lt, taip pat priteisus 950 Lt kompensaciją, likusi kompensuotina suma, kuri turi būti priteista iš atsakovo sudarytų 8300 Lt.
Byloje pateikta pažymą, kurioje nurodyta, kad automobilių garažų statybos ir eksploatavimo bendrija “(duomenys neskelbtini)“, esanti (duomenys neskelbtini) pažymi, kad bendrijos narys E. K. turi du autogaražus, garažų bloke Nr.6, garažą Nr.1 ir garažą Nr.2, kiekvieno garažo bendras plotas su rūsiu apie 39 kv.m. (b.l. 13,14). Garažų bendrijos vardu teisinė registracija nėra atlikta. Pirkimo pardavimo sutarčių dėl garažų nėra sudaryta ir bylą nepateikta Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad garažai, kuriuos prašo ieškovė įtraukti į bendrą santuokoje įgytą turtą, negali būti įtrauktas į dalintiną turtą, kadangi jie nėra tinkamai įregistruoti, turtas nėra apskaitytas, todėl negali būti laikomas atskiru dalintinu nekilnojamuoju turtu ir atskiru dalintinu objektu. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas E. K. pripažino, kad apie 2002 ar 2003 metus jis , iš nepažįstamo asmens, už 2900 litų nupirko garažą bokse Nr. 6. Nr.1. Šiame garaže atsakovas vykdė savo individualią veiklą, šia veiklą vykdo ir bylos nagrinėjimo metu. Ieškovė J. K. taip pat pripažino, kad atsakovas apie 2002-2003 metus pirko garažą, tačiau iš ko ir kiek mokėjo ji nežino. Ji atliko garažo turto vertinimą ir mano, kad garažo vertė yra 9500 litų. (t.1, b.l.154). Teismas pagrįstai nesivadovavo ieškovės pateikta konsultacinio pobūdžio informacija, kadangi pažymą pasirašęs K. K. įmonės „Turto verslo vertinimo ir audito biuro“ vadovas K. K. nurodęs, kad jo konsultacija yra informacinio pobūdžio, neturinti juridinės galios, konsultacija neatitinka turto vertinimo dokumentų turinio ir nėra turto vertinimo dokumentas, kaip tai numato įstatymas. Ginčo garažų teisinė registracija nėra atlikta ir jie nėra apskaityti ir suformuoti kaip atskiri objektai. Byloje nekilo ginčo, kad atsakovas yra garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ narys ir kad jis už garažą sumokėjo 2900 litų, atsakovė įrodymų, kad už garažą 2002-2003 m. buvo sumokėta kita kaina nepateikė. Garažų statybos ir eksploatavimų bendrijos buvo kuriamos įnešus bendrijų narių pajus ir taip buvo tampama bendrijų nariais. Iš aukščiau išdėstytų įrodymų teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas bendrijos nariu tapo perpirkdamas iš kito nario ne nuosavybę, o tik bendrijos pajus. 2900 litų yra pajiniai įnašai , tai yra santuokoje įgytas turtas, o atsakovas šios bendrijos narys, todėl jam pripažintina teisė į įnašus bendrijoje „Suvalkietis“, o ieškovei teisė į ½ dalį jų dydžio.
Byloje nustatyta, kad atsakovas E. K. antrojo garažo nėra pirkęs, o jį yra tik išsinuomavęs. E. K. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad jis sutarė su J. P., kad pirks jos garažą ir jai davė 500 litų sumą rankpinigių, bet sutartis pasirašyta nebuvo. Dėl to abu buvo nuėję pas bendrijos primininką ir parašė raštus, kad vienas garažą pardavė, o kitas pirko ir tik tokiu būdu galima tapti bendrijos nariu. Liudytoja J. P. paaiškino, kad ji išnuomavo garažą bose Nr.6 E. K., kuris mokėdavo mokesčius už žemę, mokesčius bendrijai, apipjaudavo žolę . Esant finansiniams sunkumams ji sutarė su E. K., kad jam ateityje parduos garažą , todėl atsakovas jai davė 500 litų rankpinigių, o jie kartu nuėjo ir parašė pas bendrijos primininką raštą, kad E. K. nusipirko garažą. Tačiau praėjus finansiniams sunkumams ji nusprendė garažo neparduoti ir grąžino E. K. jau ne 500 litų, o 700 litų ir nutraukė bet kokį susitarimą dėl garažo pirkimo. (b.l.15,16, 152). Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kad buvo sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis. Iš išdėstytų įrodymų seka, kad tarp šalių nebuvo susiklostę pirkimo-pardavimo santykiai, kadangi jokių rašytinių pirkimo-pardavimo sutarčių nėra, be to, sutartys ir negalėjo būti sudarytos, nes J. P. nuosavybės teise registruoto garažo (duomenys neskelbtini) neturi, ji yra tik bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ narė.
Aptartų įrodymų pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog garažų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ atsakovui nuosavybės teise priklauso du garažai, įgyti santuokoje, kurių kiekvieno vertė po 9500 litų. Dėl to šie garažai pagrįstai nebuvo įtraukti į dalintino turto balansą ir dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais ieškovei priteisti 8300 litų piniginę kompensaciją.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismo sprendimas keistinas, nustatant priteisto išlaikymo momentą, o taip pat naikintina sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovės ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, priimtinas naujas sprendimas, šis ieškinio reikalavimas tenkintinas iš dalies (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 3 p).
Kadangi apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, dėl išlaikymo įsiskolinimo dalies priteisimo, todėl yra pagrindas priteisti iš atsakovo ieškovei sumokėto žyminio mokesčio dalį – 156 litus (CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3 punktu,
nusprendė:
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimą pakeisti.
Nustatyti, kad iš atsakovo E. K. a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymas nepilnametėms dukroms B. K. a.k. (duomenys neskelbtini) ir I. K. a.k. (duomenys neskelbtini) mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 400 litų iki kiekvienos iš jų pilnametystės, išlaikymą atsižvelgiant į infliaciją indeksuoti vyriausybės nustatyta tvarka, priteistas nuo 2013 m. vasario 26 d.
P. M. rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės J. K. ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Priimti naują sprendimą, šį ieškinio reikalavimą tenkinti iš dalies. Priteisti iš E. K. a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo nepilnamečiams vaikams B. K. a.k. (duomenys neskelbtini) ir I. K. a.k. (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą už trylika mėnesių, nuo 2012-01-01 iki 2013-01-31 iš viso 5200 (penkis tūkstančius du šimtus) litų.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš E. K. a.k. (duomenys neskelbtini) J. K. a.k. (duomenys neskelbtini) 156 litus turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.