Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Dariaus Kantaravičiaus ir Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. V. ir jo gynėjos advokatės Valdos Grigonytės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 28 d. nuosprendžio, kuriuo L. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Nukentėjusiojo A. S. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai ir priteista iš L. V. nukentėjusiajam A. S. 127,54 eurai turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo A. S. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir priteista iš L. V. nukentėjusiajam A. S. 2 000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo A. S. turėtos atstovavimo išlaidos pripažintos proceso išlaidomis ir priteista iš L. V. nukentėjusiajam A. S. 1 699,72 eurai atstovavimo išlaidų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

3.5. Be to, atsiliepime nurodoma, kad Kauno apylinkės teismas, priešingai nei teigia nuteistasis, visas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai ir nuosprendyje išdėstė visus įrodymus, kuriais grindžiamos Kauno apylinkės teismo išvados, ir nurodė motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus byloje esančius įrodymus. Kauno apylinkės teismo, išanalizavęs visus ištirtus įrodymus, palyginę juos tarpusavyje ir įvertinę jų visumą, priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, jog L. V. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo L. V. ir jo gynėjos advokatės Valdos Grigonytės apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis L. V. ir jo gynėja apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teismo išvadomis dėl L. V. kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir mano, kad L. V. atžvilgiu baudžiamoji byla turi būti nutraukta.

6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo ir jo gynėjos apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą teismo nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, su skundo argumentais sutikti negali ir konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių. Visi byloje surinkti duomenys, nesuteikiant prioriteto nei vienam iš jų, pirmosios instancijos teismo buvo išanalizuoti ir įvertinti, juos palyginus tarpusavyje bei kitų byloje objektyviai nustatytų duomenų kontekste. Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, nenustatyta. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas įrodymus vertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytų taisyklių. Iš skundžiamo nuosprendžio argumentų ir motyvų matyti, kad teismas, darydamas teisines išvadas, rėmėsi ta dalimi įrodymų, kurie tarpusavyje sutapo, buvo patvirtinti kitais įrodymais.

7. Apeliaciniame skunde daug dėmesio skiriama tam, kad dėl to paties įvykio buvo pradėti du atskiri ikiteisminiai tyrimai ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 3 d. nuosprendžiu, baudžiamojoje byloje Nr. 1-17-667/2020, A. S. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, nukentėjusiuoju buvo pripažintas L. V.. Minėto nuosprendžio teisėtumas buvo patikrintas Kauno apygardos teismo, kuris 2020 m. spalio 15 d. nutartimi atmetė nuteistojo A. S. ir nukentėjusiojo L. V. apeliacinius skundus. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 3 d. nuosprendis yra įsiteisėjęs, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu pastaroji aplinkybė nepaneigia skundžiamu nuosprendžiu nustatytų aplinkybių. Teisėjų kolegija pažymi, jog kiekvieno asmens (nukentėjusiojo, liudytojo, kaltinamojo ir kt.) parodymai analizuotini konkrečioje byloje, jų patikimumas sprendžiamas įvertinus parodymų nuoseklumą, detalumą, išsamumą, logiškumą ir sulyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iš skirtingų šaltinių. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog baudžiamosiose bylose nėra galimybės naudoti prejudicinius faktus, nes teismas privalo betarpiškai ištirti visus įrodymus ir tik tuomet padaryti atitinkamas išvadas dėl asmens kaltumo ar nekaltumo, tam tikrų faktų buvimo ar nebuvimo.

8. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad L. V. savo kaltės dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu. Apklausiamas L. V. parodė, kad (duomenys neskelbtini) d. vakare šventė kavinėje „R.“ mamos gimtadienį. Apie 22 val. pašaudė fejerverkus ir visi svečiai grįžo atgal į kavinę. Po pusvalandžio L. V. išėjo parūkyti ir pamatė, kad prie fejerverkų dėžės stovi mašina ir A. S., kuris jį pradėjo plūsti necenzūriniais žodžiais. Jis priėjusi lenkėsi paimti dėžę, o A. S. jam trenkė, bet tiksliai nežino iš ko trenkė, galimai iš kumščio. Jie truputį apsistumdė, grumtynių nebuvo. Jis apsisukęs nuėjo atgal į barą ir darant baro duris išgirdo, kad A. S. jį necenzūriškai žodžiais šaukia, tada L. V. atsisukęs pamatė, kad A. S. kažką laiko rankose, buvo tamsu, negalėjo įmatyti, ką laiko. Jis paėjo gal 2 žingsnius link jo ir tada A. S. jam šovė į koją. Pirmojo šūvio atstumas buvo 5 metrai. Iš pradžių nesuprato kas vyksta, paėjo link A. S., kuris irgi paėjo link jo ir tada A. S. trenkė jam su ginklu į galvą. Jis A. S. galėjo suduoti smūgį jau po to, kai jam buvo suduota. Kai A. S. trenkė jam į galvą, jis pradėjo bėgti. Jo manymu, buvo 4 šūviai. Jam bėgant A. S. dar kokius 2 šūvius paleido.

12. Liudytoja E. M. parodė, kad (duomenys neskelbtini) val. būdama savo namuose žiūrėjo televizorių, išgirdo triukšmą, sklindantį iš gatvės, autoserviso aikštelės. Ji girdėjo vyriškus balsus, konfliktą. Priėjus prie lango pamatė, kad prie priešais esančios kavinės ,,R.“, aikštelėje, apie 30 metų vidutinio kūno sudėjimo, sportiškas vyriškis, kuris jai atrodė išgėręs, net padauginęs, keletą kartų įspyrė A. S., kurio servisas yra šalia minėtos kavinės. Matė, kad vyriškis keletą kartų įspyrė A. S., kuris nukrisdavo ant žemės, vėliau atsikeldavo. Matė, kad A. S. lyg gindamasis nuo minėto vyriškio, gal vieną kartą ir sudavė ranka į krūtinės sritį. Nepažįstamas vyriškis pradėjo A. S. plūsti necenzūriniais žodžiais. A. S. jam atsikirtinėjo. Prie minėto vyriškio priėjo dvi vyresnio amžiaus moterys, kurios nusivedė minėtą vyriškį, toliau nuo A. S.. Netrukus prie A. S. priėjo du vyresnio amžiaus vyriškiai, vienas iš jų kelis kartus pastūmė delnais į krūtinę A. S.. Jie plūdo necenzūriniais žodžiais. A. S. atsikirto jiems. Matė, kad vyriškis ištrūko iš minėtų moterų. Kas nutiko vėliau ji nematė. Po keleto minučių, bežiūrint televizorių, išgirdo du šūvio garsus. Kas nutiko už lango gatvėje ji nematė. Girdėjo tik nuo gatvės sklindantį žmonių triukšmą, sujudimą. Teisminio nagrinėjimo metu liudytoja parodė, kad ji galėjo sumaišyti įvykių eiliškumą, kas prie ko, kada priėjo, bet įvykyje tie vyriškiai buvo, po to moterys tuos vyriškius nusitempė. Vienas iš tų vyriškių buvo G. N.. Kitas buvo irgi panašaus amžiaus, po to buvo moteris. Tie žmonės pribėgo jau po šūvių, nes prieš šūvius aikštelėje nebuvo žmonių. Žmonės pradėjo rinktis po šūvių ir puolė A. S., vis trenkė jį į mašiną. Konfliktas prasidėjo gal (duomenys neskelbtini) val. jau buvo suvažiavusi policija. Visos grumtynės truko apie 15-20 min. Kažkokios grumtynių dalies nematė, nes puolė prie telefono skambinti dukrai, o telefonas buvo padėtas ant stalo.

13. Liudytoja Ž. B. patvirtino liudytojos E. M. parodymus, jog pastaroji jai paskambino ir pasakė, jog A. S. yra kojomis ir rankomis mušamas prie jo autoserviso. E. B. liepė skambino A. S. sutuoktinei G. S., kadangi jos pažįstamos ir gerai sutaria. Liudytoja po pokalbio su mama E. M. paskambino G. S..

14. Liudytoja G. S. patvirtino Ž. B. parodymus, jog jai pastaroji paskambino ir pranešė, kad jos sutuoktinis prie jo autoserviso yra mušamas. G. S. atėjus iki sutuoktinio autoserviso pamatė, kad jau yra atvykusi greitoji medicinos pagalba ir policija.

15. Liudytojai A. S. ir G. S. parodė, kad įvykio dieną jų sūnus A. S. su sutuoktine padėjo jiems tvarkytis lauke. Abu negalėjo atsakyti ar A. S. tą dieną vartojo alkoholinius gėrimus. Tos dienos vakare G. S. pranešė, kad A. S. buvo sumuštas. Apie tai, kad A. S. prie savo autoserviso šaudė sužinojo po kurio laiko iš paties A. S..

16. Liudytojai G. N. ir V. V. parodė, kad A. S. ir L. V. muštynių pradžios ir eigos nematė. Liudytojai patvirtino, jog liudytojai J. P. pasakius, kad V. V. sūnus lauke mušasi, išėjo į lauką ir pamatė L. V. su kruvina koja. Paklausus kas atsitiko L. V. pasakė, kad jį peršovė A. S.. V. V. A. S. klausė, kodėl jis peršovė jos sūnui koją.

17. Teisėjų kolegija įvertinus aukščiau aptartus duomenis pritaria Kauno apylinkės teismo skundžiamu nuosprendžiu padarytai išvadai, jog konfliktas kilo dėl A. S. neteisėtų veiksmų, tačiau pastarojo atžvilgiu aktyvius neteisėtus veiksmus atliko ir L. V., po ko kilo abipusės muštynės. Šių muštynių metu nukentėjo tiek A. S., tiek L. V.. Šiuo atveju nustatyta, kad L. V. po A. S. pirmojo šūvio aktyviais veiksmais A. S. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nors L. V. turėjo galimybę atsitraukti ir kviesti policiją. Šiuo atveju akivaizdu, jog nebuvo besiginančiojo, abi pusės buvo puolančiosios.

18. BK 28 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, jog asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje pripažįstama, kad būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, kuris yra realus, akivaizdus, besiginančio asmens veiksmais žala padaroma besikėsinančiam asmeniui ir nėra peržengiamos būtinosios ginties ribos. Kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tuomet, kai jis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdus, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, visuomenės ar valstybės interesams. Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-71-895/2018, 2K-492/2014, 2K-467/2013, 2K-7-313/2012). Taigi, būtinosios ginties situacija konstatuojama tada, kai nustatoma, jog asmens, vartojusio fizinį smurtą, atžvilgiu buvo kilęs realus, pavojingas ir akivaizdus kėsinimasis. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju byloje surinkti ir ištirti duomenys tokių aplinkybių nepatvirtina.

19. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartų faktinių aplinkybių visumą, įvertindama tai, kad konflikto metu tiek L. V., tiek A. S. buvo neblaivūs, buvo vienas kito atžvilgiu nusiteikę priešiškai dėl įvykusio žodinio konflikto ir vienas kito atžvilgiu pavartotų necenzūrinių žodžių, L. V. supykęs dėl A. S. šūvio jo link, priėjo prie nukentėjusiojo ir po to vienas prieš kitą panaudojo smurtinius veiksmus, taip vienas kitam padarė sužalojimus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju vyko abipusės grumtynės (muštynės), o ne buvo susidariusi būtinosios ginties situacija. Taigi nuteistasis L. V. tyčia padarė nesunkų sveikatos sužalojimą nukentėjusiajam A. S..

20. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad L. V. ir A. S. baudžiamosios atsakomybės klausimai dėl tomis pačiomis aplinkybėmis padarytų jiems inkriminuotų skirtingų nusikalstamų veikų buvo sprendžiami skirtingose baudžiamosiose bylose, todėl atskirai buvo nustatomos byloje įrodinėtinos aplinkybės, susijusios su būtent jų atliktais neteisėtais veiksmais. Vien tai, kad A. S. kitoje baudžiamojoje byloje yra nuteistas dėl sveikatos sutrikdymo padarymo L. V., savaime nereiškia, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje teismas privalėjo konstatuoti būtinosios ginties situaciją ir dėl to L. V. baudžiamąją bylą nutraukti. Galimi atvejai, kai, esant specifinei abipusių grumtynių (muštynių) situacijai, vienas prieš kitą smurtavę asmenys nuteisiami dėl padarytų neteisėtų veiksmų vienas prieš kitą (nenustačius būtinosios ginties situacijos (BK 28 straipsnio 1, 2 dalys)) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-3-648/2021). Taigi šiuo aspektu teisėjų kolegija esminių prieštaravimų tarp skirtingose baudžiamosiose bylose priimtų teismų sprendimų ir teismų padarytų išvadų nenustatė.

21. Nuteistasis L. V. ir jo gynėja apeliaciniame skunde nurodė, kad L. V. jokios tyčios sužaloti nukentėjusiojo neturėjo, tai buvo atsakas į paties nukentėjusiojo A. S. smurtą. Apeliantų įsitikinimu L. V. veikė būtinosios ginties sąlygomis. Priešingai L. V. rankomis ir kojomis suduodamas į įvairias A. S. kūno vietas suprato pavojingos veikos pobūdį, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų gali sužaloti nukentėjusįjį ir sąmoningai leido tokiems padariniams kilti. Be to, nors nuteistasis ir jo gynėja teigia, jog L. V. traukėsi nuo A. S. ir kad jam galėjo suduoti tik vieną kitą smūgį besigindamas, tačiau įvertinus ekspertizės akte padarytas išvadas, apklaustų liudytojų, nukentėjusiojo parodymus, akivaizdu, kad L. V. sudavė ne mažiau nei 20 smūgių rankomis ir kojomis, kas rodo, kad nuteistasis buvo itin aktyvus ir smurtiniai veiksmai buvo ne gynimasis, tačiau aktyvus puolimas.

22. Teisėjų kolegija įvertinus aukščiau aptartus duomenis konstatuoja, jog nagrinėjamojoje byloje nebuvo susiklosčiusi būtinosios ginties situacija, kuri sudarytų pagrindą L. V. panaudoti tokios apimties aktyvią gynybą, ir sprendžia, kad nuteistojo ir jo gynėjos apeliaciniame skunde pateikiamos įvykio aplinkybės yra tik gynybinė versija. Teisėjų kolegijos vertinimu, visi duomenys, kuriais apylinkės teismas grindė savo išvadas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, yra gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo kitaip vertinti įrodymų ir daryti kitokias išvadas nei padarė apylinkės teismas, su jomis visiškai sutinka ir teismo argumentų iš naujo nebekartoja, juolab, kad skundžiamo nuosprendžio turinys apeliantui yra žinomas. Tai, kad pirmosios instancijos teismas bylos faktines aplinkybes nustatė ir jas vertino kitaip, nei tikėjosi nuteistasis, tai yra jam nepalankiai, savaime nereiškia, jog byla išnagrinėta neišsamiai, o nuosprendyje padarytos išvados dėl L. V. kaltės yra nepagrįstos. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo motyvai, kuriais nuteistasis siekia būti išteisintas, konstatuojant, kad jis veikė būtinosios ginties sąlygomis, yra nepagrįsti ir atmetami.

23. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nukentėjusiojo A. S. itin įžūlūs veiksmai – šaudymas, privalėjo būti pripažinta L. V. atsakomybe lengvinančia aplinkybe, jog veika padaryta dėl didelio susijaudinimo (BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Norint konstatuoti šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą, būtina nustatyti du momentus: 1) neteisėtus nukentėjusiojo veiksmus prieš kaltininką; 2) kaltininko didelį susijaudinimą, kurį sukelia neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmai. Be to, ši aplinkybė pripažįstama atsakomybe lengvinančia tada, jeigu kaltininko nusikalstami veiksmai iš karto seka po nukentėjusiojo asmens neteisėto poelgio kaip greitas atsakas į tai. Neteisėtais nukentėjusiojo veiksmais pripažįstami bet kokie prieš kaltininką ar kitą asmenį nukreipti priešingi teisei veiksmai, kurie gali reikštis kėsinimusi į kaltininko ar kito asmens gyvybę ir sveikatą, turtą, smūgių sudavimu, kankinimu, laisvės atėmimu ir pan., taip pat psichiniu poveikiu – grasinimu panaudoti fizinį smurtą, tyčiojimusi, įžeidimu, šantažu ir pan. Šiuo atveju, tiek dėl L. V., tiek dėl A. S. aktyvių veiksmų įvyko grumtynės, kurių metu abu patyrė nesunkius sveikatos sutrikdymus. Kaip aukščiau minėta, nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad L. V. galėjo suduoti tik vieną kitą smūgį A. S. besigindamas, tačiau iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad L. V. sudavė net 20 smūgių kojomis ir rankomis, kas akivaizdu, kad nėra apeliaciniame skunde įvardijama kaip suduotas vienas kitas smūgis. Todėl šiuo atveju, nėra teisinio pagrindo pripažinti L. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybę, jog veika padaryta dėl didelio susijaudinimo (BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

24. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, nukentėjusiojo A. S. atstovas advokatas Gilbertas Kinderevičius prašė išieškoti iš nuteistojo nukentėjusiojo patirtas proceso išlaidas advokato paslaugoms apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Iš teismui pateiktos (duomenys neskelbtini) d. sąskaitos už paslaugas ir pinigų paėmimo kvito matyti, kad nukentėjusysis advokatui už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 1 051, 37 eurą (4 t. b. l. 20-23).

25. BPK 106 straipsnio 2 dalyje be kita ko nustatyta, jog, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015).

26. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas kaip nepagrįstas, pateikė tik nuteistasis ir jo gynėja. Viena iš nukentėjusiojo dalyvavimo savo teisių gynimo apeliaciniame procese formų yra atstovo advokato dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, taip pat procesinių dokumentų - apeliacinio skundo, atsiliepimų į apeliacinį skundą - surašymas. Dėl to, nukentėjusiosios turėtos išlaidos dėl advokato dalyvavimo rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą bei dalyvaujant apeliacinės instancijos teismo posėdyje, turi būti apmokėtos. Tačiau šiuo atveju teisėjų kolegija sprendžia, jog prašoma priteisti išlaidų suma neatitinka proporcingumo ir teisingumo kriterijų advokato atliktiems veiksmams ir jo darbo sąnaudoms. Nors advokatas parengė atsiliepimą į nuteistojo ir jo gynėjos apeliacinį skundą, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog jis nėra didelės apimties (6 lapai), baudžiamoji byla apeliacine tvarka išnagrinėta per vieną posėdį, kuris truko 30 minučių. Taip pat, pažymėtina ir tai, kad advokatas Gilbertas Kinderevičius atstovavo nukentėjusįjį bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl jam nereikėjo papildomo laiko susipažinti su bylos medžiaga, kurią ir taip sudaro 4 tomai. Taip pat pažymėtina, kad nukentėjusiojo atstovas advokatas Gilbertas Kinderevičius dalyvavo ir nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-17-667/2020 (1A-353-290/2020), kurioje A. S. buvo pripažintas kaltu, o L. V. - nukentėjusiuoju. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš nuteistojo L. V. priteistinos nukentėjusiojo A. S. turėtos išlaidos už advokato paslaugas yra mažintinos iki 700 eurų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo L. V. ir jo gynėjos advokatės Valdos Grigonytės apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš nuteistojo L. V. nukentėjusiajam A. S. 700 eurų (septynis šimtus eurų) išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.