Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. V., gimęs (duomenys neskelbtini)d., Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini)teistas 2013 m. kovo 27 d. Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį - 5 MGL dydžio bauda;

kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. V. 2018 m. balandžio 14 d. apie 22.50 val., kavinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini) kieme, tarpusavio konflikto metu, tyčia ne mažiau kaip 20 kartų rankomis ir kojomis sudavė A. S. į įvairias kūno vietas, padarydamas kairės plaštakos IV-o piršto raiščių patempimą bei III-o piršto metakarpofalanginio sąnario radialinio kolateralinio raiščio plyšimą, poodines kraujosruvas kaktoje, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, odos nubrozdinimą kairėje plaštakoje, kas nukentėjusiajam A. S. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Liudytoja J. P. parodė, kad ji dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktore. Įvykį kažkiek atsimena, bet šiek tiek primiršo. Teismas gali vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Teisėjas, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi perskaitė liudytojos J. P. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 1 t., b. l. 37–28. Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. balandžio 14 d. apklausta liudytoja J. P. parodė, kad šventės metu 2018 m. balandžio 14 d. apie 22.29 val. jai paskambino A. S. ir pasakė, kad paliktos šiukšlės. ji pasakė, kad išeis pažiūrėti. Netrukus ji išėjusi pamatė, kad maždaug per vidurį tarp kavinės ir A. S. garažo stovi tuščia fejerverkų dėžė. Prie S. vartų stovėjo jo automobilis „Caddy“. Prie kavinės durų buvo V. V. sūnus L.. Ji L. pasakė, kad susirinktų šiukšles iš kiemo. L. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, pradėjo konfliktuoti su A. S. dėl šiukšlių, jie apsižodžiavo. L. nuo kavinės nuėjo link A. ir jie vienas kitam kibo į atlapus, pradėjo muštis. Kuris pirmas pradėjo, nematė, jie smūgiavo rankomis, L. pagriebęs A. daužė jo galvą į automobilio „Caddy“ galinę dalį. A. tokiu būdu buvo suduota apie penkis kartus. Ji vyrams pasakė, kad kviečia policiją, tačiau jie nereagavo. Tuomet ji paskambino „112“, telefonu kalbėti ėjo į kavinę (1 t., b. l. 34–35). Papildomai 2018 m. rugsėjo 5 d. apklausta liudytoja J. P. parodė, kad ji yra „(duomenys neskelbtini)“ kavinės - kepyklėlės direktorė. 2018 m. balandžio 14 d. kavinėje buvo užsakyta V. V. 60 metų gimtadienio šventė. Apie 22.00 val. autoserviso kieme gimtadienio šventės dalyviai šaudė fejerverkus. Po 15 minučių jai į mobilųjį telefoną paskambino A. S., kuris yra šalia esančio autoserviso direktorius. Paklausė, ar susirinks šiukšles, ji atsakė, kad žinoma, kaip visada. Ji iš karto išėjo į lauką pasižiūrėti kur yra šiukšlės nuo fejerverkų. Šiukšlės nuo fejerverkų buvo A. S. autoserviso kieme. Matė A. S., stovintį ir rūkantį prie automobilio „VW CADDY“, jis buvo apie 30 metrų atstumu, neatrodė akivaizdžiai neblaivus, nesielgė keistai. Jie susikalbėjo dėl šiukšlių surinkimo. Lauke prie kavinės kampo stovėjo ir rūkė V. V. sūnus L. V.. Ji liepė jam eiti susirinkti šiukšles. Jis iš karto ėjo į kiemą pasiimti nuo fejerverkų likusią dėžę, nešė link jos kavinės šiukšlių konteinerių. Ji jam pasakė, kad į konteinerį nedėtų dėžės, nes netilps kitos šiukšlės. L. V. pasakė, kad dėžę nusineš į savo automobilį. L. V. einant susirinkti šiukšlių A. S. stovėjo prie savo automobilio. Ji ėjo į kavinę. Būnant laiptinėje per langą pamatė, kad A. S. ir L. V. vienas į kitą įsikibę rankomis, stumdosi. Ji atėjo iki kavinės lauko durų, jas atsidariusi šaukė, kad baigtų muštis, nes iškvies policiją. Po šių žodžių ji grįžo į kavinės vidų. Eidama kavinės laiptine pro langą pamatė, kad L. V. stipriai stumdė rankomis A. S. į jo automobilį. A. S. nuo stipraus pastūmimo atsitrenkdavo į automobilį tai šonu, tai galva. Ji paskambino bendrajam pagalbos centrui ir pasakė, kad vyksta muštynės. Grįžusi į salę pasakė V. V., kad jos sūnus įsivėlė į muštynes. V. V. ir kiti svečiai išėjo į lauką. Ji tvarkė stalus. Išgirdo, kad kažkas lauke riktelėjo „pašovė“, ji išėjo į lauką ir pamatė, kad L. V. sėdi ant šaligatvio, jo koja kruvina. Ji pakartotinai paskambino bendrajam pagalbos centrui prašydama ir greitosios medicinos pagalbos (1 t., b. l. 34–35, 37–38).

Liudytoja J. P. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi. Parodė, kad L. nunešė šiukšles. Susistumdymas buvo po šiukšlių nunešimo. Ji po šiukšlių nunešimo ėjo į vidų, tarpduryje atsisuko ir pamatė, kad vyrai pradėjo stumdytis pusiaukelėje tarp kavinės ir serviso. Jų pokalbio negirdėjo. Sakė, kad liautųsi, bet niekas jos neklausė. Galimai L. buvo išgėręs, nes buvo 22 val. ir žmonės šventė. Nematė konkrečių L. V. smūgių, matė tik tai, kad stumdėsi. Kai stūmė, A. S. trenkėsi į mašiną, bet nenugriuvo, liko stovėti.

Liudytoja V. V. parodė, kad L. V. yra jos sūnus, jie gyvena kartu. Parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu prisimena, kalbėjo tiesą, teismas gali jais vadovautis. 2018 m. balandžio 14 d. kavinėje buvo švenčiamas jos jubiliejus. Šventės metu buvo vartojamas alkoholis. Sūnus girtas neatrodė. Pašaudę fejerverkus jie sugrįžo į salę ir šventė tęsėsi toliau, grojo muzika, jie šoko. Šaudant fejerverkus kieme automobilio nebuvo. Tada prasidėjo kažkoks sumišimas, sąjūdis, pradėjo visi vaikščiot pirmyn, atgal. Kavinės savininkė pakvietė jos draugą, kažką pasakė ir jis išėjo. Po to ji išėjo ir pamatė savo sūnų L. V., atsirėmusį prie sienos, visą kruviną. A. S. vaikščiojo prie garažų ir kalbėjo telefonu. Atvažiavusi policija, paklausė, kur ginklas, A. S. parodė. Ginklas buvo mašinoje. Po to policija nusivedė A. S. į mašiną blaivumą tikrinti. Girdėjo, kad įpūtė 1,26 ar 1,28 promilių. Priėjusi prie jo paklausiau ,,kodėl taip padarei“. A. S. ją stumtelėjo, bet nesužalojo. Sūnus pasakė, kad ,,į mane šovė“, neatsimena, ar minėjo vardus, pavardes. Po to atvažiavo greitoji ir kiekvienas dirbo savo darbą. Nežino, ar buvo pašalinių žmonių įvykio vietoje, tik po to matė moterį ir vyrą, kurie kalbėjo su A. S.. Ji nematė, bet girdėjo nuogirdas, kad po įvykio vyko darbai, kažkas rinko tuščias tūteles. Atstumas nuo garažo iki automobilio priekio, gal 3 metai. Konfliktas kilo dėl iššautos fejerverkų dėžutės, nes A. S. nepravažiavo ar buvo per girtas, kad nepataikytų pravažiuoti. Sūnus paėmė fejerverkų dėžę ir nunešė į konteinerį. Po to sūnus apsižodžiavo su A. S., bet pirmiausia A. S. trenkė sūnui su kumščiu ir turbūt vėliau apsistumdė, bet ji to nematė. Jai pasakojo, kad po apsistumdymo A. S. įlindo į mašiną, išsitraukė šautuvą ir šovė į žmogų.

Liudytojas G. N. parodė, kad (duomenys neskelbtini)kavinėje šventė jo draugės V. V. jubiliejų. Jis L. V. augino nuo 3 metų. Lauke iššaudę fejerverkus grįžo į kavinę. Po kiek laiko atėjo kavinės šeimininkė J. P. ir sako, kad jūsų vaikas apačioje sukonfliktavo. Nusileidęs į apačią matė, kad ant bordiūrų sėdi kruvinas L. V.. A. S. buvo prie mašinos ir kažką darė prie vairuotojų durelių, durelės buvo atidarytos. Automobilis stovėjo priekiu į garažą. Garažo durys buvo atidarytos, mašina jau būtų įvažiavusi. L. V. klausė, kas atsitiko jis pasakė ,,tas“. Priėjęs prie jo paklausė ,,kodėl taip padarei“ , o jis pasakė ,,nežinau“ ir jų kalba baigėsi. Jis grįžo prie L. V.. Kas iškvietė greitąją pagalbą, nežino. L. V. sakė, kad susiginčijo dėl dėžės, kad A. S. trukdo pravažiuoti. Jis ją nunešė į konteinerį ir tada įvyko konfliktas, į jį šovė. Pas A. S. jokių išorinių sužalojimų nebuvo, nebuvo kraujo. L. V. buvo visas kruvinas. Greitoji pagalba išvežė L. V., o A. S. liko. L. V. sakė, kad fejerverkų dėžę nunešė prie kavinės kampo, nes ten stovėjo šiukšliadėžės. Jis buvo išgėręs, ar A. S. buvo išgėręs nežino.

Liudytoja I. Č. parodė, kad ji dirba Kauno rajono PK. Tiriant bylą apklausos metu V. V. parodė savo mobilųjį telefoną, jame buvo jos 60- mečio šventės kavinėje akimirkos, buvo nufilmuota kaip buvo šaudomi fejerverkai. V. V. pati atidarė vaizdo įrašą, o ji paprašė, kad ji pateiktų tą medžiagą prie ikiteisminio tyrimo medžiagos, gali būti, kad per Viber programėlę, nes joje buvo nufilmuota kaip ir kurioje vietoje buvo šaudomi fejerverkai. Negali atsakyti, kaip V. V. pateikė patį įrašą. Ji iš įrašo padarė nuotrauką ir ją prijungė prie bylos.

Liudytojas Ž. K. parodė, kad buvo gautas pranešimas apie susišaudymą. Atvykus į įvykio vietą buvo vienas peršautas asmuo. Kaltinamasis A. S. pasakė, kad užpuolė jį ir šovė. Iškvietimo adresu yra autoservisas ir baras. Buvo atvykęs dar vienas ekipažas. Jie labiau kalbėjo su kaltinamuoju. Neatsimena, kiek kartų jis sakė šovęs, 2 ar 4 kartus. Klausė kaltinamojo, kur šovė, kur ginklas. Kaltinamasis sakė, kad įvykio metu ginklą išsitraukė iš mašinos. Paskui ginklą padėjo atgal į mašiną, ten rado jį ir šovinius. Neatsimena, kiek gilzių įvykio vietoje rado, bet lyg 2 arba 4. Kaltinamasis nesakė, kad šovė į orą. Jis sakė, kad šovė dėl šiukšlių, nes pastoviai šiukšlina. Kaltinamasis sakė, kad bėdos pasidarė. Jis buvo neblaivus, atrodė ramus, susijaudinęs šiek tiek. Alkotesteriu nustatė jam girtumą. Nukentėjusįjį išsivežė greitoji. Kaltinamasis pasakė, kad jam pradėjo svaigti galva, todėl jį nuvežė į klinikas, ar jam buvo sužalojimų - neatsimena. Kaltinamasis sakė, kad jam muštynių metu suplėšė liemenę, matėsi, kad ji suplėšyta. Įvykio aplinkybių tiksliai neatsimena, nes daug laiko praėjo, įvykių daug, bet susišaudymų tai nedažnai būna.

2018 m. spalio 15 d. akistatos tarp įtariamojo L. V. ir nukentėjusiojo A. S. metu, abu pasiliko prie savo anksčiau duotų parodymų (1 t., b. l. 180–184).

Žemėlapyje užfiksuota konflikto vieta bei namas, esantis (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 117) iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra netoli nukentėjusio A. S. ir jo tėvų gyvenamosios vietos.

2018 m. rugsėjo 13 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1227/2018(02) nurodyta, kad A. S. konstatuota kairės plaštakos IV-o piršto raiščių patempimas, padarytas galimai lenkiant pirštą į plaštakos nugarinį paviršių; poodinės kraujosruvos kaktoje, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, odos nubrozdinimas kairėje plaštakoje, padaryti kietais bukais daiktais, keturiais ar daugiau trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytais laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 97–98).

2019 m. rugpjūčio 16 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus ekspertizės akte nurodyta, kad A. S. konstatuota kairės plaštakos IV-o piršto raiščių patempimas bei III-io piršto metakarpofalanginio sąnario radialinio koleteralinio raiščio plyšimas, poodinės kraujosruvos kaktoje, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, odos nubrozdinimas kairėje plaštakoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2018 m. balandžio 14 d. (remiantis užduotyje atlikti tyrimą bei byloje medžiagoje nurodytais duomenimis). Sužalojimų padarymo eiliškumo nustatyti negalima. Kairės plaštakos IV-o piršto raiščių patempimas bei III-o piršto metakarpofalanginio sąnario radialinio kolateralinio raiščio plyšimas padaryti galimai lenkiant pirštus į nugarinį plaštakos paviršių ar juos sukant; poodinės kraujosruvos kaktoje; dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, odos nubrozdinimas kairėje plaštakoje, padaryti kietais bukais daiktais, kurių skaičiaus, formos, dydžio bei kitų fizinių savybių detalizuoti negalima. Dėl kairės plaštakos III-o piršto metakarpofalanginio sąnario radialinio kolateralinio raiščio plyšimo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Visi kiti sužalojimai, tiek vertinant juos atskirai, tiek kartu, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (2 t., b. l. 152–153).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

BK 138 straipsnyje numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, nesunkiai jį sužalojant ar susargdinant, yra tyčinis nusikaltimas. Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalis) arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis).

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 3 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-172-667/2021 (3 t., b.l. 68-84, 92-111) A. S. buvo pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir konstatuota, kad A. S. 2018 m. balandžio 14 d. apie 22.30 val. (duomenys neskelbtini)., prie kavinės UAB „(duomenys neskelbtini)“, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu, tyčia mažiausiai tris kartus iššovė pistoletu „Makarov“ Nr. CL2430 į L. V. bei raktų ryšuliu sudavė mažiausiai tris smūgius pastaram į pakaušį, taip nukentėjusiajam L. V. padarė šautinius kiaurinius šlaunų ir kairio kelio sąnario sužalojimus su kraujo susikaupimu kairio kelio sąnaryje, kairio šlaunikaulio vidinio gumburo ir kairio kelio girnelės defektus, dalinio vidinio kairio kelio girnelės raiščio plyšimą, kas komplikavosi kairio kelio sąnario potraumine gonartroze, kremzlės suminkštėjimu ir kairio kelio sąnario kontraktūra, odos nubrozdinimą pakaušyje, ir taip sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Teismo nuosprendžiu už padarytą nusikalstamą veiką jam buvo paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, paskiriant įpareigojimus, nukentėjusiojo L. V. civilinis ieškinys dėl patirtos žalos atlyginimo patenkintas ir priteista iš nuteistojo A. S. L. V. 2322,97 eurų turtinei žalai atlyginti ir 4000 eurų neturtinei žalai atlyginti bei patenkintas prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo. Nuosprendžiu patenkintas Kauno teritorinė ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 2293,12 eurų turtinės žalos atlyginimo.

Kadangi Kauno apylinkės teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1-17-667/2020 jau iš nagrinėjo 2018 metrų balandžio 14 d. įvykio, vykusio apie 22,50 val. prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“, kurios metu tarpusavio konflikto metu nukentėjo tiek L. V. nuo nusikalstamų A. S. veiksmų, dėl ko jis jau nuteistas, tiek pats A. S., kaip nustatyta šioje byloje Nr. 1-172-667/2021, nuo L. V., kuris yra teisiamas, nusikalstamų veikų, aplinkybes, todėl nagrinėjant šią bylą proceso šalys sutiko, kad būtų remiamasi šiame įsiteisėjusiame nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis (3 t., b.l. 115). Jos iš esmės nesiskiria, nuo nustatytų baudžiamojoje byloje Nr. 1-17-667/2020, tačiau prieš tai buvusioje byloje nebuvo vertinami L. V. nusikalstama veika A. S. atžvilgiu. Kauno apygardos teismas bylą nagrinėdamas apeliacine tvarka konstatavo, kad teismas byloje Nr. 1-17-667/2020 pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visus byloje surinktus įrodymus, t. y., A. S., L. V., jų akistatos protokolą, jų parodymų patikrinimo įvykio vietoje protokolus, liudytojų G. S., V. V., J. P., G. N., E. M., Ž. B., I. Č., Ž. K. ir A. V., eksperto A. J. bei M. K. parodymus, savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolus, specialistų išvadas, ekspertizės aktą, apžiūros protokolus bei kitus rašytinius įrodymus, juos įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, susiejo į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės, apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje. Kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte, teismas išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokie duomenys pagrindžia nuteistojo A. S. kaltę, taip pat aptarė jo gynybos versiją ir ją motyvuotai atmetė.

Apeliacinė instancija konstatavo, kad Teismas byloje Nr. 1-17-667/2020 išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį dėl A. kaltumu, kartu teismas atmetė A. S. keltą versija, kad konfliktą pradėjo L. V., pirmas puolęs mušti A. S., apeliacinė instancijos teismo teisėjų kolegija tai, taip pat kaip ir pirmos instancijos teismas, palaikė tik A. S. gynybine pozicija, kaip jo siekį tokiu būdu išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Teismas, nagrinėdamas kaltinamojo L. V. kaltumą dėl jam pareikšto kaltinimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, yra tokios pat pozicijos, kad konflikto iniciatorius buvo A. S., tačiau ši aplinkybė neatleido L. V. nuo neteisėtų veiksmų prieš neteisėtus A. S. veiksmus, ko pasekoje kilo muštynės ir jose nukentėjo ir pats konflikto sukėlėjas A. S.. L. V. turėjo galimybę išvengti dalyvavimo muštynėse, jei jis būdamas teisus būtų iškvietęs policiją, kuri būtų išsiaiškinusi konflikto priežastis, kaltininką ir tai būtų teisiškai įvertinusi. Tačiau L. V. taip nepasielgė, pats įnirtingai dalyvavo jų abiejų muštynėse, ko pasekoje jų tarpusavio konflikto metu, dėl jų abiejų neteisėtų veiksmų abu nukentėjo ir abu teisėtai buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn, pradėjus prieš juos du atskirus ikiteisminius tyrimus pagal patirtas pasekmes. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą L. V. atžvilgiu pasitvirtino baudžiamojoje byloje Nr. 1-17-667/2020 nustatyta aplinkybė, kad minėtoje konfliktinėje muštynių situacijoje besiginančiųjų nebuvo – abi pusės buvo puolančiosios. Pagal teismų praktiką, muštynėse besiginančiųjų nėra, abi pusės dažniausiai būna puolančiosios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2011, 2K-273/2012, 2K-501/2013). Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad minėto konflikto metu kaltinamasis L. V. tyčia ne mažiau kaip 20 kartų rankomis ir kojomis sudavė A. S. į įvairias kūno vietas, padarydamas kairės plaštakos IV-o piršto raiščių patempimą bei III-o piršto metakarpofalanginio sąnario radialinio kolateralinio raiščio plyšimą, poodines kraujosruvas kaktoje, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, odos nubrozdinimą kairėje plaštakoje, kas nukentėjusiajam A. S. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tai nustatyta remiantis visų teisme apklaustų liudytojų parodymais, juos įvertinus per liudytojų nešališkumo prizmę, nes suinteresuotų asmenų taip pat įvertinant ekspertų parodymus, specialisto išvadose nustatytas aplinkybes bei visą bylos medžiagą imtinai. Teismas liudytojų V. V. ir G. N. (kaltinamojo L. V. artimieji), G. S., G. S., A. S. (nukentėjusiojo artimieji), Ž. B. (nukentėjusiojo žmonos draugė) ir jos motinos E. M. parodymai, pripažintini neobjektyviais, kiek jie prieštarauja kitų objektyvius parodymus davusių liudytojų J. P. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ kavinės – kepyklėlės direktorė), I. Č. (vyresnioji tyrėja), Ž. K. (vyriausiasis patrulis) ir A. V. (vyriausiasis patrulis), parodymams, kurie niekaip nėra saistomi ir nesusiję artimais asmeniniais ryšiais nei su kaltinamuoju L. V., nei su nukentėjusiuoju A. S..

Nors kaltinamasis L. V. neigia padaręs BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, tačiau jis pripažino, kad konflikto su A. S. metu jis galėjo suduoti smūgius jau po to, kai jam buvo suduota. Liudytoja J. P. teisme nurodė, kad ji matė, kad abu vyrai sudavė vienas kitam, kibo vienas kitam į atlapus, ir ji tai pamačiusi jiems sušuko, kad baigtų muštis, nes eis kviesti policiją, tačiau muštynės tęsėsi ir ji sugrįždama į kavinę iškvietė policiją ir apie kilusį konfliktą informavo kavinėje šventusius kaltinamojo L. V. artimuosius. Kas vyko po to, kai ji įėjo į kavinę, ji nematė, to tiksliai nematė nei vienas liudytojas, liudytojos E. M. parodymai vertintini kritiškai, nes ji, kaip nustatyta, šališka A. S. atžvilgiu, be to ji ištisai nestebėjo įvykį, tik retkarčiais, nors vyko šali jos namų ir gerai tai turėjo matyti per langą, ji pagrindinai stebėjo pramoginę laidą per televizorių). Kadangi daugiau jokie žmonės nedalyvavo L. V. ir A. S. konflikte, todėl jiems atsiradę sužalojimai galėjo gautis tiktai nuo vienas kito, kas ir nustatyta specialisto išvadoje. Nustatytus nukentėjusiajam A. S. sveikatos padarinius – nesunkų sveikatos sutrikdymą, 2019 m. rugpjūčio 16 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus ekspertizės aktas, kuriame nurodyta, kad A. S. konstatuota kairės plaštakos IV-o piršto raiščių patempimas bei III-io piršto metakarpofalanginio sąnario radialinio koleteralinio raiščio plyšimas, poodinės kraujosruvos kaktoje, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, odos nubrozdinimas kairėje plaštakoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2018 m. balandžio 14 d. (remiantis užduotyje atlikti tyrimą bei byloje medžiagoje nurodytais duomenimis). Sužalojimų padarymo eiliškumo nustatyti negalima. Kairės plaštakos IV-o piršto raiščių patempimas bei III-o piršto metakarpofalanginio sąnario radialinio kolateralinio raiščio plyšimas padaryti galimai lenkiant pirštus į nugarinį plaštakos paviršių ar juos sukant; poodinės kraujosruvos kaktoje; dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, odos nubrozdinimas kairėje plaštakoje, padaryti kietais bukais daiktais, kurių skaičiaus, formos, dydžio bei kitų fizinių savybių detalizuoti negalima. Dėl kairės plaštakos III-o piršto metakarpofalanginio sąnario radialinio kolateralinio raiščio plyšimo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Visi kiti sužalojimai, tiek vertinant juos atskirai, tiek kartu, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (2 t., b. l. 152–153). Kaltinamojo gynyba pateikė dokumentus, kad nukentėjusysis per rankos gydimosi laikotarpį net dalyvavo Lietuvos 2019 m. vanojimosi čempionate ir užėmė 4 vietą (3 t., b.l. 85-86), kas galėtų reikšti, kad jam padarytas fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus kūno sužalojimas, kaip pradžioje buvo nustatę teismo ekspertai (1 t., b.l. 97-98) ir byla buvo perduota į teismą L. V. kaltinant padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (2 t., b.l. 44). Tačiau teismas, įvertinęs bylos medžiagą negali kvestionuoti 2019 m. rugpjūčio 16 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus ekspertizės akto, kuriame nurodyta, kad A. S. dėl kairės plaštakos III-o piršto metakarpofalanginio sąnario radialinio kolateralinio raiščio plyšimo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Visi kiti šioje išvadoje nurodyti A. S. kūno sužalojimai, tiek vertinant juos atskirai, tiek kartu, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (2 t., b. l. 152–153). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamojo L. V. veika sužalojant nukentėjusįjį A. S. teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo L. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinantis aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis L. V. padarė vieną nesunkų baigtą tyčinį nusikaltimą. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis teistas, teistumas išnykęs (1 t., b. l. 191–203), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 190), VšĮ Respublikinėje Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė (1 t., b. l. 4), Respublikiniame priklausomybės ligų centro Kauno filiale neregistruotas (1 t., b. l. 3), dirba.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta viena švelniausių bausmių – laisvės apribojimas. Nustatytina didesnė už sankcijoje numatytos bausmės vidurkį laisvės apribojimo bausmės trukmė. Siekiant užtikrinti realų bausmės vykdymą kartu su bausme skirtini įpareigojimai nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kaltinamajam L. V. kardomoji priemonė nebuvo paskirta, ji neskirtina.

Dėl civilinių ieškinių ir proceso išlaidų

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Taigi, BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. CK 6.246 – 6.248 straipsniai nustato civilinės atsakomybės už padarytą žalą kilimo prielaidas. Tai yra neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos.

Nukentėjusysis A. S. pareiškė 127,54 eurų ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, 7000 eurų civilinį ieškinį neturtinės žalos atlyginimo bei prašė priteisti visas bylinėjimosi išlaidas (3 t., b. l. 160–165). Nurodė, kad dėl kaltinamojo veiksmų jis patyrė 127,54 eurų turtinę žalą, kurią sudaro negautos darbo užmokesčio pajamos. Jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaudavo 410 eurų darbo užmokestį, kuris atskaičius mokesčius sudaro 310,60 eurų, tai yra 10,05 eurų per dieną. Jis buvo nedarbingas 84 kalendorines dienas. Negautos pajamos sudaro 127,54 eurų.

Nukentėjusysis nurodė, kad dėl kaltinamojo veiksmų jis patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, dėl ko ilgą laiką turėjo gydytis. Dėl padarytų sužalojimų jis patyrė didelį skausmą, jautė diskomfortą ir nepatogumus bendraujant. Po šio įvykio nukentėjusysis iki šiol jaučia skausmus kairės rankos plaštakoje, galvos srityje, yra kitų liekamųjų reiškinių. Dėl kitų žmonių klausinėjimo apie įvykį krito jo savivertė, jis patyrė dvasinius išgyvenimus. Kadangi konfliktas vyko viešoje vietoje, dėl patirto smurto nukentėjusysis prarado pasitikėjimą žmonėmis, dabar jaučia nuolatinę baimę, bijo būti užpultas ir sumuštas, nesijaučia saugus. Dėl kaltinamojo grasinimų jis buvo ištiktas šoko, bijojo dėl savo sveikatos ir gyvybės. Patirtą neturtinę žalą jis vertina 7000 eurų.

Pirmiau teismo ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad žala nukentėjusiajam A. S. dėsningai kilo dėl kaltų kaltinamojo L. V. veiksmų. Tai reiškia, kad A. S. šioje byloje yra tinkamas civilinės atsakomybės subjektas.

Nukentėjusysis nurodė, kad patirto sužalojimų buvo nedarbingas ir prarado 127,54 eurų pajamų, ką patvirtina pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei pažyma apie asmeniui išmokėtas išmokas (2 t., b. l. 69–71). Nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl patirtos turtinės žalos laikomas pagrįstu, įrodytu, todėl tenkintinas ir priteistinas nukentėjusiajam iš kaltinamojo L. V..

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad skirtingai nuo turtinės žalos, neturtinės žalos dydžio tiksliai išreikšti pinigais ir tai pagrįsti įrodymais nėra įmanoma. Neturtinė žala yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių dydis ne įrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal tam tikrus nustatytus kriterijus. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus ir kt.). Imperatyvas, kad žala turi būti atlyginta teisingai, yra susijęs su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais. Pagal juos reikalaujama, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmenų teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.

Nagrinėjamu atveju teismas nukentėjusiojo A. S. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo tenkina iš dalies. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir nustatydamas nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiajam A. S. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nekyla abejonių, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajam teko iškęsti tiek fizinį skausmą, tiek didelius nepatogumus bei dvasines kančias. Akivaizdu, kad tokio pobūdžio traumų gydymas sukėlė nukentėjusiajam nepatogumus, apribojo galimybę dalyvauti viešame gyvenime. Taip pat teismas, vertindamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia ir į nukentėjusiojo veiksmus (neblaivumą, ginklo panaudojimą) bei vaidmenį kilusio konflikto metu.

Atsižvelgiant į aptartų aplinkybių ir duomenų, susijusių su nukentėjusiajam padarytais sužalojimais, patirtais neigiamais fiziniais ir dvasiniais išgyvenimais, visumą, į nusikalstamos veikos pobūdį, tyčinius, įžūlius kaltininko veiksmus, darytina išvada, kad nukentėjusiojo A. S. patirtai neturtinei žalai atlyginti priteistina 2000 eurų suma, kuri būtų adekvati, proporcinga jo patirtiems išgyvenimams.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovo, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-271/2010). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011).

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų nukentėjusiojo A. S. patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 1699,72 eurus. Jas sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti: civilinio ieškinio ir patikslinto civilinio ieškinio surašymas, prašymų rengimas, atstovavimas teisme (788,53 Eur + 105,14 Eur + 157,71 Eur + 157,71 Eur + 70,08 Eur +315,41 Eur + 105,14 Eur = 1699,72 Eur). Šios išlaidos yra pagrįstos ir įrodytos pateiktais dokumentais – PVM sąskaitomis faktūromis, ataskaitomis, pinigų priėmimo kvitais (3 t., b. l. 127–146).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei įvertinus bylos sudėtingumą (kaltinamasis L. V. kaltinamas vienos nusikalstamos veikos padarymu, kaltu neprisipažino, byla 3 tomų), gana ilgą teismo proceso trukmę (byla teisme gauta 2019 m. sausio 4 d., buvo skirta papildoma teismo ekspertizė kūno sužalojimui nustatyti), taip pat atsižvelgiant ir į kaltinamojo turtinę padėtį, remiantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo A. S. prašoma priteisti 1699,72 Eur suma advokato pagalbai apmokėti yra proporcinga advokato darbo ir laiko sąnaudoms atstovaujant nukentėjusiojo interesus pirmos instancijos teisme. 1699,72 Eur advokato atstovavimo išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos nukentėjusiajam A. S. iš kaltinamojo L. V..

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo įrašu (2 t., b. l. 32), paliktinas saugoti byloje.

A. S. ambulatorinė asmens sveikatos istorija nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintina UAB „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

L. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant L. V. būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kardomosios priemonės neskirti.

Nukentėjusiojo A. S. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo L. V. nukentėjusiajam A. S. 127,54 Eur (vieną šimtą dvidešimt septynis eurus 54 ct) turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo A. S. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo L. V. nukentėjusiajam A. S. 2000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo A. S. turėtas atstovavimo išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo L. V. nukentėjusiajam A. S. 1699,72 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus devyniasdešimt devynis eurus 72 ct) atstovavimo išlaidų.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašu, palikti saugoti byloje.

A. S. ambulatorinę asmens sveikatos istoriją nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)).

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, skunde nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.