Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Dianos Labokaitės ir Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. M., atstovaujamos advokatės Irenos Andriuškevičienės, apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-523-292/2017 pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovei Daugiabučio namo savininkų bendrijai (duomenys neskelbtini) dėl paprastojo vekselio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovė A. M. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančiu (niekiniu) A. M. DNSB (duomenys neskelbtini) 2011 m. kovo 28 d. 5 045,35 Lt (1 461,23 Eur) sumai išduotą paprastąjį vekselį; taikyti restituciją, įpareigojant bendriją per penkias darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti ieškovei 5 045,35 Lt (1 461,23 Eur); atnaujinti praleistą terminą reikalavimui dėl vienašalio sandorio pripažinimo negaliojančiu ginčyti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių; priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2008 m. liepos 17 d. tarp jos ir bendrijos buvo pasirašyta Darbo sutartis, remiantis kuria ji buvo priimta dirbti bendrijos pirmininke, nustatant jai 3 mėnesių bandomąjį laikotarpį ir bandomojo laikotarpio metu 400 Lt per mėnesį darbo užmokestį, o praėjus bandomajam laikotarpiui, sutarta mokėti darbo užmokestį ir ½ dalį procentų, gaunamų iš organizacijų. Darbo užmokestis bendrijos pirmininkui buvo nustatytas 2008 m. kovo 14 d. bendrijos 2-o šaukimo bendro gyventojų susirinkimo protokolu. Darbo sutartis ir nustatytos darbo apmokėjimo sąlygos pakeistos nebuvo. 2011 m. kovo 28 d., svarstant jos atsistatydinimą iš bendrijos pirmininkės pareigų, bendrijos įgaliotiniai jai pranešė, kad buvo neteisingai skaičiuojamas darbo užmokestis, t. y. neteisėtai buvo mokama procentinė darbo užmokesčio dalis, dėl ko ji privalo grąžinti bendrijai susidariusią darbo užmokesčio permoką. Jai buvo pateiktas įgaliotinių iniciatyva surašytas paprastasis vekselis 5045,35 Lt sumai ir daromas psichologinis spaudimas, kad bus kreipiamasi į policiją. Vekselį ji pasirašė, nesigilindama į vekselio turinį, esmę ir jo teisėtumą. 2011 m. kovo 29 d. ji pateikė prašymą nuo 2011 m. kovo 31 d. atleisti ją iš darbo. Atleidimo iš darbo dieną atsakovė jai turėjo išmokėti piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. Šias pinigines lėšas atsakovė užskaitė kaip grąžintos skolos pagal ginčijamą vekselį dalį, todėl realiai jų nesumokėjo. Tai įrodo vekselio antroje pusėje atliktas buhalterės įrašas. Likusią skolos dalį pagal vekselį, t. y. 3894,17 Lt ji atsakovei sumokėjo dalimis. Vekselis pripažintinas niekiniu sandoriu ir taikytina restitucija. Sandorį prašo pripažinti negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu, kaip prieštaraujantį teisingumo, sąžiningumo principams ir imperatyvioms įstatymų normoms – Vekselių įstatymui.Atsakovė DNSB (duomenys neskelbtini) su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė suprato, jog pinigai jai išmokėti nepagrįstai, todėl pasirašė vekselį. Ji atlygino Bendrijai padarytą žalą, mokėjimo dokumentuose net nenurodydama, kad moka pagal vekselį, o nurodydama, kad grąžina permoką. Ieškovė pagal šį vekselį atsiskaitė su bendrija. Teigdama, kad vekselį ji pasirašė dėl daromo spaudimo, ieškovė net nenurodė, kas tą spaudimą jai darė, o kreipimasis į policiją tai nėra spaudimo darymas. Ieškovė nurodė, kad vekselį ji pasirašė dalyvaujant visiems įgaliotiniams, tačiau vekselis buvo pasirašytas dieną prieš įgaliotinių susirinkimą. Ginčijamas vekselis buvo tik kaip prievolės užtikrinimo priemonė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš A. M. 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti Daugiabučio namo savininkų bendrijai (duomenys neskelbtini) bei 16,24 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.Teismas nustatė, kad 2008 m. liepos 7 d. tarp šalių buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 27, pagal kurią ieškovė priimta dirbti bendrijos pirmininke su bandomuoju 3 mėnesių laikotarpiu, nustatant jai 400 Lt mėnesinę algą. ½ procentų iš organizacijų, remiantis 2008 m. kovo 14 d. bendrijos susirinkimo protokolu jai prie 400 Lt algos buvo sutarta mokėti po bandomojo laikotarpio. 2011 m. kovo 31 d. ieškovė atleista iš bendrijos pirmininkės pareigų, o 2011 m. kovo 28 d. ieškovė (iki prašymo dėl atleidimo) pasirašė paprastąjį vekselį, pagal kurį ji iki 2012 m. sausio 1 d. be sąlygų įsipareigojo sumokėti bendrijai 5045,35 Lt. Ieškovė sumokėjo vekselyje nurodytą sumą iki vekselyje nurodyto termino dalimis, o dalis sumos - 1151,18 Eur buvo užskaityta kaip ieškovei priklausančios piniginės lėšos už nepanaudotas atostogas; vekselis nepanaudotas. Nuo 2011 m. kovo 1 d. procentai gauti iš organizacijų ieškovei, remiantis jos pačios įsakymu, buvo neskaičiuojami. Iš 2011 m. kovo 29 d. bendrijos susirinkimo protokolo Nr. 56 matyti, kad pirmininkė sutiko atlyginti bendrijai žalą iki 2012 m. sausio 1 d., pasirašydama vekselį.Teismas nurodė, kad vekselyje nurodyta suma yra paskaičiuota remiantis darbo užmokesčio žiniaraščiais ir sudaro šiuose žiniaraščiuose nurodytas sumas už lėšų surinkimą, t. y. darbo sutartyje nurodytą darbo užmokesčio dalį - ½ procento iš organizacijų. Pagal egzistavusią tvarką paslaugas teikiančios organizacijos bendrijai išrašydavo sąskaitas už suteiktas paslaugas didesne suma nei už suteiktas paslaugas, taip kompensuodamos bendrijai už atliktą darbą - mokesčių surinkimą jų naudai. Šalys neginčija ir byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad vekselis buvo pasirašytas kaip bendrijos pirmininkės žalos, padarytos bendrijai, jai neva nepagrįstai išsimokėjus didesnį darbo užmokestį, atlyginimo užtikrinimo priemonė ir permoką, kaip ieškovė nurodo mokėjimo pavedimuose, iki vekselyje nurodytos datos ji yra sumokėjusi. Suinteresuoti asmenys nuginčijamą sandorį gali ginčyti teismo tvarka. Tačiau įsigaliojus naujam CK, skirtingai nuo 1964 m. CK, atsirado nauja norma (CK 1.79 str. 1 d.), kad patvirtinusi sandorį šalis netenka teisės jį ginčyti. CK 179 straipsnio 2 dalyje nurodyti atvejai, kai atitinkamai asmens, turinčio teisę reikalauti pripažinti sandorį negaliojančiu, veiksmai vertinami kaip sandorio patvirtinimas. Jeigu sandorio šalis sandorį visiškai ar iš dalies įvykdė, (kaip šiuo atveju), tai preziumuojama, kad ji sandorį patvirtino. Tokią prezumpciją galima paneigti, jeigu sandoris įvykdytas patiriant prievartą, grasinimą ar nežinant visų aplinkybių (suklydus, esant apgautam). Teismas konstatavo, kad ieškovės nurodytu sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindu (CK 1.80 str. 1 d.) ieškinys negali būti tenkinamas, ieškovei nepaneigus prezumpcijos dėl sandorio patvirtinimo (vykdymo) nurodytais pagrindais.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė A. M., atstovaujama advokatės Irenos Andriuškevičienės, prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkinti ir priteisti ieškovei iš atsakovės 1461,23 Eur, perskirstyti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (2 t. b. l. 62-64). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas netinkamai teisiškai kvalifikavo ginčą. Teismas nustatė, kad darbo užmokestis buvo priskaičiuotas ir išmokėtas pagrįstai. Nenustatyta, kad ieškovė turėjo finansinių įsipareigojimų ir/ar prievolių bendrijai ar padarė jai žalą. Nuo jai priskaičiuoto ir išmokėto pagal žiniaraščius darbo užmokesčio buvo mokami mokesčiai, darbo užmokestis buvo mokamas darbo sutarties ir bendrijoje priimtų nutarimų pagrindu ne tik ieškovei, bet ir buhalterei, iš kurios nebuvo pareikalauta grąžinti darbo užmokesčio dalies. Šios aplinkybės reiškia, kad vekselis buvo išrašytas be teisinio pagrindo, todėl jis negalioja nuo jo sudarymo momento (yra niekinis). Niekinio sandorio faktą turi pripažinti teismas.Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovės nurodytu sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindu (CK 1.80 str. 1 d.) ieškinys negali būti tenkinamas, ieškovei nepaneigus prezumpcijos dėl sandorio patvirtinimo (CK 1.79 str. l d.), todėl ieškinį nepagrįstai atmetė. Teismas neteisingai taikė teisės normą, galiojančią nuginčijamam sandoriui. Nustatęs, kad vekselis paleistas į apyvartą be jokio pagrindo (nei skolos, nei žalos nebuvo konstatuota), teismas turėjo konstatuoti niekinio sandorio faktą. CK 1.79 str., kurį teismas taikė, gali būti taikomas tik nuginčijamam sandoriui. Šalys negali niekinio sandorio patvirtinti (CK 1.78 str.). Atsakovės nesąžiningų veiksmų įtakoje, išleidžiant į apyvartą niekinį vekselį, buvo nepagrįstai sukurti prievoliniai santykiai. Ieškovei įrodžius, kad vekselis buvo išrašytas be teisinio pagrindo ir tokiu būdu atsakovei be pagrindo praturtėjus, atsakovė privalo grąžinti visa, ką yra įgijusi pagal niekinį sandorį, nes niekinis sandoris negalioja nuo jo sudarymo momento.Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).Byloje keliamas ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės A. M. ieškinį dėl paprastojo vekselio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo.Byloje nustatyta, kad 2008 m. liepos 7 d. tarp šalių buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 27, pagal kurią ieškovė buvo priimta dirbti Bendrijos pirmininke su bandomuoju 3 mėnesių laikotarpiu, nustatant 400 Lt mėnesinę algą, o po bandomojo laikotarpio – ir ½ procento iš organizacijų gaunamų lėšų. Darbo sutartis buvo pakeista nuo 2011 m. kovo 1 d. nustačius 400 Lt atlyginimą. Darbo sutartį atsakovė su ieškove nutraukė 2011 m. kovo 31 d. DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu (asmeniškai prašant). 2011 m. kovo 28 d. ieškovė pasirašė paprastąjį vekselį, pagal kurį ji iki 2012-01-01 be sąlygų įsipareigojo sumokėti Bendrijai 5 045,35 Lt. Ieškovė sumokėjo vekselyje nurodytą sumą iki vekselyje nurodyto termino dalimis, o dalis sumos – 1 151,18 Eur buvo užskaityta ieškovei priklausančiomis piniginėmis lėšomis už nepanaudotas atostogas. Byloje taip pat nustatyta, kad vekselyje nurodyta suma yra apskaičiuota remiantis darbo užmokesčio žiniaraščiais ir sudaro darbo sutartyje nurodytą darbo užmokesčio dalį – ½ procento iš organizacijų gautų lėšų. Ieškovė ginčijo paprastąjį vekselį CK 1.80 straipsnio pagrindu, kaip imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujantį sandorį. Apeliantės (ieškovės A. M.) teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai teisiškai kvalifikavo ginčą, nepagrįstai sprendė, kad ieškovės nurodytu sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindu (CK 1.80 str. 1 d.) ieškinys negali būti tenkinamas, ieškovei nepaneigus prezumpcijos dėl sandorio patvirtinimo (CK 1.79 str. l d.). Nustatęs, kad vekselis paleistas į apyvartą be jokio pagrindo (nei skolos, nei žalos nebuvo konstatuota), teismas turėjo konstatuoti niekinio sandorio faktą. Teisėjų kolegija su šiais ir juos detalizuojančiais ieškovės skundo argumentais nesutinka.CK 1.79 straipsnio, reglamentuojančio nuginčijamo sandorio patvirtinimą, 1 dalyje nustatyta, kad šalis, turinti teisę nuginčyti sandorį, gali jį patvirtinti per kitos sandorio šalies arba įstatymų nustatytą terminą. Patvirtinusi sandorį šalis netenka teisės jį ginčyti. Pagal CK 1.78 straipsnio 2 dalį nuginčijamu sandoriu laikomas sandoris, kurį pripažinti negaliojančiu būtinas teismo sprendimas. O niekinis sandoris negalioja nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu; šalys negali niekinio sandorio patvirtinti (CK 1.78 straipsnio 1 dalis). Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (pagal pareigas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai akivaizdus sandorio negaliojimo pagrindas ir nereikia rinkti papildomų įrodymų, teismas ex officio gali pripažinti sandorį negaliojančiu. Jeigu aplinkybė, kad sandoris yra niekinis, nėra akivaizdi, būtina laikytis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2012; 2003 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2003).Taigi, teismas niekinio sandorio faktą gali konstatuoti ir taikyti tokio sandorio pasekmes neatsižvelgdamas į tai, ar ieškovas yra pareiškęs reikalavimą dėl sandorio pripažinimo niekiniu, jeigu iš bylos duomenų yra akivaizdus niekinio sandorio faktas, ir toks teismo veikimas nelaikomas bylos ribų peržengimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-486-611/2016).Byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovė A. M. dar iki darbo sutarties nutraukimo, 2011 m. kovo 28 d. pasirašė ir išdavė paprastąjį vekselį, pagal kurį 2012 m. sausio 1 d. be sąlygų įsipareigojo sumokėti DNSB (duomenys neskelbtini) 5 042,35 Lt. Iš 2011 m. kovo 29 d. Bendrijos susirinkimo protokolo Nr. 56 matyti, kad pirmininkė sutiko susidariusią žalą bendrijoje padengti iki 2012 m. sausio 1 d., pasirašiusi paprastąjį vekselį. Vekselis buvo pasirašytas kaip bendrijos pirmininkės žalos, padarytos bendrijai, jai neva nepagrįstai išmokėjus didesnį darbo užmokestį, atlyginimo užtikrinimo priemonė. 1 151,18 Eur suma buvo užskaityta ieškovei priklausančiomis piniginėmis lėšomis už nepanaudotas atostogas, o likusią sumą iki vekselyje nurodyto termino ieškovė sumokėjo dalimis, mokėjimų nurodymuose mokėjimo paskirtyje nurodydama „permoka“. Remiantis bylos duomenimis bei Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (ginčui aktuali jo nuo 2010 m. sausio 5 d. galiojusi red.) 23 straipsnio, kuriame įtvirtinti bendrijos pirmininko įgaliojimai ir atsakomybė, 1 ir 6 punktų nuostatomis, galima daryti išvadą, kad ieškovei, kuri nuo 2008 m. liepos 17 d. dirbo bendrijos pirmininke, gerai buvo žinoma bendrijos ūkinė finansinė veikla, nes ji pati kontroliavo visas bendrijos išlaidas ir pajamas bei buvo už tai atsakinga. Pažymėtina, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus 2015 m. vasario 13 d. pažyma apie asmens valstybinį socialinį draudimą rodo, kad ginčo laikotarpiu ieškovė dirbo ir kitose bendrijoje. Iš esmės teisingai savo atsiliepime į ieškinį nurodo atsakovė, kad pagal bendrijos pirmininkui apibrėžtą įgaliojimų ir jo vykdomų funkcijų ratą, ieškovė negalėjo nežinoti vekselio, kaip vertybinio popieriaus, išrašymo pasekmių, ir iš šio vertybinio popieriaus kylančių teisinių pasekmių. Pažymėtina, kad nors ieškovė ir teigė nežinojusi žodžio „vekselis“ reikšmės, tačiau pripažino supratusi, jog šiuo dokumentu įsipareigoja atlyginti žalą bendrijai (2016 m. balandžio 1 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 15.58 min. ir 23.43 min.). Pagal Lietuvoje nustatytą teisinį reglamentavimą vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (CK 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnis). Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas. Vekselis kaip rašytinis dokumentas yra asmens vidinės valios išraiškos rezultatas. Vekselio išrašymas yra abstraktus vienašalis sandoris (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007). Sutarties laisvės principas garantuoja kiekvienam asmeniui teisę laisva valia sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, jei tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Remiantis išdėstytu (šios nutarties 11, 13-17 punktai), teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad vekselis negalėjo būti išrašytas, nes ji neturėjo finansinių įsipareigojimų ir/ar prievolių bendrijai, nesudarė pirmosios instancijos teismui pagrindo pripažinti vekselio niekiniu ex officio, nes aplinkybė dėl vekselio negaliojimo nėra akivaizdi.Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančiais įrodymais nustatytas faktines aplinkybes, kad apeliantė sumokėjo vekselyje nurodytą sumą iki vekselyje nurodyto termino dalimis (dalis sumos buvo įskaityta jai priklausančiomis piniginėmis lėšomis), pagrįstai priėjo prie išvados, kad apeliantė savo veiksmais patvirtino ginčo vekselį ir todėl neteko teisės jo ginčyti. Apeliantė turėjo teisę CK 1.79 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją paneigti, tačiau to nepadarė (CPK 178 straipsnis). Taigi, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai byloje taikė CK 1.79 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą pripažinti vekselį negaliojančiu ir netaikė restitucijos, kuri yra sandorio negaliojimo pasekmė (CK 6.145 straipsnis).Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teisme ieškovė nesuformulavo reikalavimo priteisti iš atsakovės nepagrįsto praturtėjimo būdu įgytą turtą, o apeliaciniame skunde draudžiama kelti naujus reikalavimus (CPK 312 straipsnis), todėl teisėjų kolegija šiuo aspektu ieškovės pareikštų argumentų nenagrinėja.Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis ir jų motyvų nekartoja. Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, aptartu teisiniu reglamentavimu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantė, nepažeidė nagrinėjamu atveju taikytinų materialinės ir proceso teisės normų, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 str. 1 d., 329 str. 1 d., 330 str.). Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir papildomą sprendimą palieka nepakeistus (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Atmetus apeliacinį skundą, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.