Panevėžio apygardos teismo nutartis

2020-07-03 · Civilinė byla Nr. e2A-393-280/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2019-09-02Panevėžio apygardos teismas
  2. KasacijaNutartis · 2020-04-01Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2020-07-03Panevėžio apygardos teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2020-09-29Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-07-03
Bylos Nr.
e2A-393-280/2020
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-03140-2018-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Laimutė Sankauskaitė, Birutė Valiulienė, Nijolė Danguolė Smetonienė
Ieškovas
VĮ „Regitra“
Atsakovas
R. K.
Trečiasis asmuo
AAS „BTA Baltic Insurance Company“
Civilinė byla Nr. e2A-393-280/2020Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03140-2018-2Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.3.5.3.15.6; 1.3.9.2.3; 3.3.1.20
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 3 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Sankauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Danguolės Smetonienės ir Birutės Valiulienės viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės VĮ „Regitra“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-96-837/2019 pagal ieškovės VĮ „Regitra“ ieškinį atsakovui R. K., trečiajam asmeniui AAS „BTA Baltic Insurance Company“ dėl individualaus darbo ginčo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė VĮ „Regitra“ ieškiniu teismo prašė palikti galioti VĮ „Regitra“ 2018 m. sausio 8 d. generalinio direktoriaus įsakymą Nr.P-5 „Dėl R. K. darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės“, įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovei jam išmokėtus 12 065,85 Eur, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad VĮ „Regitra“ ir R. K. 2012 m. gegužės 7 d. sudarė darbo sutartį Nr. 658, kuria susitarė, kad atsakovas eis VĮ „Regitra“ Panevėžio filialo vadovo pareigas. VĮ „Regitra“ 2018 m. sausio 8 d. generalinio direktoriaus įsakymu Nr. P-5 atsakovas buvo atleistas iš darbo dėl darbuotojo kaltės padarius šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, kai tarnybinį automobilį „Toyota Auris“ naudojo asmeniniais tikslais bei savavališkai pašalino šio automobilio ženklinimo užrašą „VĮ REGITRA“.

3. Teigė, jog nesutinka su Darbo ginčų komisijos 2018 m. balandžio 9 d. sprendimo dalimi, kuria buvo patenkinti R. K. reikalavimai pripažinti jo atleidimą iš darbą neteisėtu bei su tuo susijusių pasekmių, piniginių sumų priteisimu, prašė laikyti jo atleidimą iš darbo teisėtu bei pagrįstu. Paaiškino, kad atsakovo netinkamą elgesį galima laikyti šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu, kadangi jis tarnybinį automobilį naudojo asmeniniais tikslais bei savavališkai pašalino automobilio ženklinimo užrašą. Tvirtino nepažeidusi drausminės atsakomybės taikymo procedūros, suteikė pakankamą terminą, protingą laiką atsakovui surašyti paaiškinimą, įsakymą dėl darbuotojo atleidimo iš darbo ieškovė priėmė praėjus terminui pateikti pasiaiškinimą ir nepažeidžiant kitų terminų.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2019 m. kovo 26 d. sprendimu ieškinį atmetė, pripažino R. K. atleidimą iš darbo neteisėtu, panaikino VĮ „Regitra“ 2018 m. sausio 8 d. generalinio direktoriaus įsakymą Nr. P-5 „Dėl R. K. darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės“, pripažino darbo sutartį su juo nutrauktą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 26 d. sprendimo įsiteisėjimo dieną, priteisė iš VĮ „Regitra“ R. K. 7229,82 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo darbo sutarties nutraukimo dienos (2018 m. sausio 9 d.) iki Panevėžio teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos (2018 m. balandžio 9 d.) ir po 116,61 Eur (neatskaičius mokesčių) už kiekvieną darbo dieną nuo 2018 m. balandžio 10 d. iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus, 6897,13 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensaciją ir 984 Eur už teisines paslaugas.

5. Nustatė, kad atsakovas, nesutikdamas su atleidimu, kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, kuri 2018 m. balandžio 9 d. sprendimu pripažino atleidimą iš darbo neteisėtu. Ieškovė, vykdydama Darbo ginčų komisijos sprendimą, 2018 m. balandžio 30 d. sumokėjo atsakovui 12 065,85 Eur.

6. Įvertinęs bylos rašytinę medžiagą, išklausęs šalių, jų atstovų teisme duotus paaiškinimus, liudytojų parodymus, teismas konstatavo, kad VĮ „Regitra“ 2018 m. sausio 8 d. generalinio direktoriaus įsakyme Nr. P-5 „Dėl R. K. darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės“ aptartas R. K. padarytas pažeidimas dėl tarnybinio automobilio naudojimo asmeniniais tikslais negali būti laikomas šiurkščiu, kaip tai numato DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktas, nes bylos medžiagoje nėra pateikta leistinų duomenų, kad R. K. padarė tokį darbo pareigų pažeidimą. Pažymėjo, jog filmuotoje medžiagoje buvo užfiksuotas ir kitas automobilis, nesusijęs su nagrinėjama byla, prie PC „Maxima“ filmuotas vaizdas neryškus, nesimato automobilio valstybinių numerių, iš automobilio išlipančių asmenų.

7. Darė išvadą, jog atsakovui nebuvo suteikta pakankamai laiko pateikti darbdaviui paaiškinimą(-us) dėl jam inkriminuotų darbo pareigų pažeidimų, dėl 2018 m. sausio 8 d. įsakyme dėl atleidimo iš darbo nurodytų pažeidimų iš jo nebuvo pareikalautas paaiškinimas. Atkreipė dėmesį į tai, kad 2018 m. sausio 4 d. atsakovas parašė pasiaiškinimą dėl filialo automobilio naudojimo, o 2018 m. sausio 5 d. VĮ „Regitra“ generalinis direktorius pateikęs atsakovui papildomus klausimus, ryšium su iš visuomenės informavimo priemonių atstovų gauta papildoma informacija, nenurodė, kokia tai papildoma informacija. 2018 m. sausio 6 d. atsakovas pateikė atsakymus į klausimus, nurodė, kad automobilio ženklinimą pašalino pats. Pažymėjo, jog analogišku atveju Šiaulių filiale atleidimas, kaip drausminė nuobauda, nebuvo taikytas.

8. Atkreipė dėmesį, jog ieškovė nepateikė įrodymų, kad prieš atleidžiant atsakovą, gavus jo atsakymus į 2018 m. sausio 5 d. VĮ „Regitra“ generalinio direktoriaus pateiktus klausimus, jam buvo įteiktas pranešimas apie darbo pareigų pažeidimą ir pareikalautas pasiaiškinimas, arba atsakovas atsisakė jį pateikti.

9. Konstatavo, kad įsakymas dėl darbo sutarties nutraukimo priimtas esminiai pažeidus DK 58 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatas, dėl ko atleidimas iš darbo negali būti laikomas teisėtu, o konstatuoti procedūriniai pažeidimai negali būti pateisinami darbdavio įsitikinimu, kad jis, net ir pateikus paaiškinimą, nebūtų priėmęs kitokio sprendimo.

10. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2019 m. rugsėjo 2 d. nutartimi pakeitė Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. sprendimą ir ieškinį tenkino iš dalies: pripažino atsakovo atleidimą iš darbo neteisėtu ir panaikino VĮ „Regitra“ generalinio direktoriaus 2018 m. sausio 8 d. įsakymą Nr. P-5 „Dėl R. K. darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės“; pripažino, kad darbo sutartis su atsakovu nutraukta Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. sprendimo įsiteisėjimo dieną; priteisė iš ieškovės atsakovui bendrą 7235,28 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, kompensacijos ir vidutinio darbo užmokesčio nuo Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos iki jos sprendimo įvykdymo dienos sumą, 124,35 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; priteisė iš ieškovės valstybei 75 Eur žyminio mokesčio ir 5,36 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; atgręžė Darbo ginčų komisijos 2018 m. balandžio 9 d. sprendimo Nr. DGKS-1826 darbo byloje Nr. APS-111-2949/2017 ir Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. sprendimo dalių įvykdymą ir priteisė iš atsakovo ieškovei 6567,04 Eur; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą; priteisė iš ieškovės atsakovui 9,35 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo; priteisė iš ieškovės valstybei 271 Eur žyminio mokesčio.

11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo R. K. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 2 d. nutarties peržiūrėjimo 2010 m. balandžio 1 d. nutartimi panaikino Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 2 d. nutarties dalį, kuria pakeista Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. sprendimo dalis dėl atsakovui R. K. iš ieškovės VĮ „Regitra“ priteistų kompensacijų dydžio ir priteista iš ieškovės atsakovui bendra 7235,28 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką kompensacija ir vidutinio darbo užmokesčio nuo Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos 2018 m. balandžio 9 d. sprendimo priėmimo dienos iki šio sprendimo įvykdymo dienos suma, išspręstas Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos 2018 m. balandžio 9 d. sprendimo ir Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimas ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginimo paskirstymo bei priteisimo klausimas, ir perdavė šią bylos dalį Panevėžio apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Kita nutarties dalis palikta nepakeista.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti, palikti galioti VĮ „Regitra“ generalinio direktoriaus 2018 m. sausio 8 d. įsakymą Nr. P-5 dėl R. K. darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės.

13. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą bei drausminę atsakomybę, netinkamai taikė neteisėto atleidimo iš darbo teisinius padarinius, dėl ko priėmė neteisingą sprendimą .

14. Be argumentų, susijusių su darbo sutarties nutraukimu (dėl ko jau pasisakyta nepakeista Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 2 d. nutarties dalimi), nurodo, kad teismas visiškai nevertino to, jog ieškovė prieš teikdama ieškinį teismui, įvykdė Darbo ginčų komisijos sprendimą ir nevertino galimybės mažinti kompensacijos dydį. Mano, jog teismo priteista už priverstinės pravaikštos laiką antrą kartą tokia pati suma už tą patį laikotarpį, negali būti laikoma proporcinga ir teisinga sankcija darbdaviui už atsakovo galimai neteisėtą atleidimą iš darbo, kuo atsakovui suteikiama galimybė praturtėti ieškovės sąskaita.

Atsiliepimas

15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti,o skundžiamą sprendimą palikti galioti.

16. Be argumentų, susijusių su darbo sutarties nutraukimu, nurodo, kad pritaikyti neteisėto atleidimo iš darbo teisiniai padariniai atitinka Darbo kodekso teisinį reguliavimą, susijusį su tokio pobūdžio išmokomis, bei teismų praktiką.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keičiama (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 326 str. 1 d. 3 p.).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d.).

18. Pažymėtina, kad teisėjų kolegija nevertina apeliacinio skundo argumentų, dėl kurių pagrįstumo jau pasisakė kasacinis teismas. Byloje sprendžiama tik dėl Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. sprendimo dalių, susijusių su atsakovui R. K. iš ieškovės VĮ „Regitra“ priteistomis kompensacijomis, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

19. Byloje nustatyta, kad VĮ „Regitra“ ir R. K. 2012 m. gegužės 7 d. sudarė darbo sutartį Nr. 658ž, kuria susitarė, kad atsakovas eis VĮ „Regitra“ Panevėžio filialo vadovo pareigas. VĮ „Regitra“ 2018 m. sausio 8 d. generalinio direktoriaus įsakymu Nr. P-5 R. K. buvo atleistas iš darbo dėl darbuotojo kaltės, padarius šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, kai tarnybinį automobilį Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojo asmeniniais tikslais bei savavališkai pašalino šio automobilio ženklinimo užrašą „VĮ REGITRA“, tuo pažeisdamas VĮ „Regitra“ generalinio direktoriaus 2013 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. V-180 patvirtintų VĮ „Regitra“ tarnybinių bei specialios paskirties transporto priemonių taisyklių 4 bei 9.2 punktų reikalavimus bei VĮ „Regitra“ generalinio direktoriaus 2017 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-197 „Dėl VĮ „Regitra“ darbuotojų etikos kodekso patvirtinimo“ 4.3.1–4.3.3 nustatytus principus, 5.1 ir 5.6 punktuose nustatytas pareigas. Atsakovo atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu ir minėtas įsakymas panaikintas teismų procesiniais sprendimais. Darbo sutartis su atsakovu nutraukta Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. sprendimo įsiteisėjimo dieną, t.y. 2019 m. rugsėjo 2 d.

20. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš VĮ „Regitra“ R. K. 7229,82 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo darbo sutarties nutraukimo dienos (2018 m. sausio 9 d.) iki Panevėžio teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos (2018 m. balandžio 9 d.) ir po 116,61 Eur (neatskaičius mokesčių) už kiekvieną darbo dieną nuo 2018 m. balandžio 10 d. iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus, 6897,13 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensaciją ir 984 Eur už teisines paslaugas.

21. Apeliantė nurodo, kad teismas visiškai nevertino to, jog ieškovė įvykdė Darbo ginčų komisijos sprendimą ir nevertino galimybės mažinti kompensacijos dydį. Mano, jog teismo priteista už priverstinės pravaikštos laiką antrą kartą tokia pati suma už tą patį laikotarpį, negali būti laikoma proporcinga ir teisinga sankcija darbdaviui už atsakovo galimai neteisėtą atleidimą iš darbo, kuo atsakovui suteikiama galimybė praturtėti ieškovės sąskaita.

22. Vadovaujantis DK 218 straipsnio 4 dalimi, jeigu darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, arba kai darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys, darbo ginčą nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisia išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai.

23. Kasacinio teismo praktikoje dėl 2002 m. DK 300 straipsnio 4 dalies aiškinimo, kuria reikia vadovautis ir taikant DK 218 straipsnio 4 dalį, pažymima, kad, nagrinėdamas ginčą dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo, teismas kiekvienu atveju individualiai įvertina konkrečios bylos aplinkybes ir nustato 2002 m. DK 300 straipsnio tikslus atitinkančios kompensacijos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017, 55 punktas; kt.). Teismas, spręsdamas dėl priteistino kompensacijos dydžio atitikties tokios kompensacijos tikslui ir paskirčiai, jos adekvatumo, turi vadovautis teismų praktikoje nurodytais kriterijais, nustatyti, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindą mažinti priteistiną kompensaciją, taip pat nurodyti argumentus, dėl kurių yra mažinama ši kompensacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-36-701/2018, 50 punktas).

24. DK 218 straipsnio 4 dalyje nustatyta ir kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai. Nors ji pavadinta kitaip, nei 2002 m. DK buvusi išeitinė išmoka, tačiau savo esme ši kompensacija atitinka 2002 m. DK nustatytą išeitinę išmoką (2002 m. DK 140 straipsnis, 300 straipsnio 4 dalis), panašus ir jos skaičiavimo principas bei maksimalus dydis. Kasacinio teismo praktikoje, suformuotoje taikant 2002 m. DK 300 straipsnio 4 dalį, teismų diskrecijai nebuvo priskirta spręsti dėl išeitinės išmokos mažinimo. Priešingai, kasacinio teismo nutartyse buvo nurodoma, kad kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką negali būti mažinama išmokėtos išeitinės išmokos dydžiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-415-969/2015).

25. Nagrinėjamu atveju kasacinio teismo pripažinta, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė teisinio kompensacijų priteisimo pagrindo, skaičiavimo mechanizmo, nemotyvavo priteistinų sumų dydžio, nevertino ir kompensacijos dydžio atitikties jos tikslui. Kasacinio teismo nagrinėjamoje byloje pripažinta, kad pirmosios instancijos teismas, sprendimo rezoliucinėje dalyje priteisdamas iš ieškovės atsakovui 7229,82 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo darbo sutarties nutraukimo dienos (2018 m. sausio 9 d.) iki Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos (2018 m. balandžio 9 d.) ir po 116,61 Eur (suma nurodyta neatskaičius mokesčių) už kiekvieną darbo dieną nuo 2018 m. balandžio 10 d. iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus, netinkamai apibrėžė laiką, už kurį priteisiama kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką, ir neteisingai nurodė kompensacijos dydį. Teismas, nustatydamas atsakovui priteistinos kompensacijos dydį ir jos mokėjimo laikotarpį, netinkamai taikė materialiosios teisės normas (DK 218 straipsnio 4 dalis, 230, 231 straipsniai).

26. Pažymėtina, kad atsakovas neteisėtai atleistas iš darbo 2018 m. sausio 8 d. generalinio direktoriaus įsakymu, darbo sutartį nutraukus 2018 m. sausio 9 d.. Teismų procesiniais sprendimais nagrinėjamoje byloje pripažinta, kad darbo sutartis su atsakovu nutraukta Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. sprendimo įsiteisėjimo dieną, t.y. 2019 m. rugsėjo 2 d. Atsakovas dirbo VĮ „Regitra“ pagal darbo sutartį nuo 2012 m. gegužės 7 d.. Pripažįstama, kad iki darbo sutarties nutraukimo darbo santykių trukmė yra virš 7 metų.

27. Byloje nustatyta, kad vidutinis R. K. vieno mėnesio darbo užmokesčio dydis - 2411,76 Eur (darbo byla, 96 lapas). Todėl maksimali kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką (už metus laiko) sudarytų 28941,12 Eur (neatskaičius mokesčių). Taip pat atsakovui priklausytų 3 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio 7235,28 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensacija, dėl kurios sumažinimo spręsti nėra pagrindo pagal kasacinio teismo pateiktus išaiškinimus nagrinėjamoje byloje. Nustatyta, kad apeliantė 2018 m. balandžio 30 d., vykdydama Darbo ginčų komisijos 2018 m. balandžio 9 d. sprendimą, išmokėjo atsakovui į jo banko sąskaitą 12065,85 Eur sumą (atskaičius mokėtinus mokesčius).

28. Bylą nagrinėjantis teismas, nustatęs, kad prašomos priteisti kompensacijos dydis prieštarauja teisingumo principui, yra iš esmės neproporcingas ar sukelia sunkių neigiamų padarinių, gali sumažinti kompensacijos už priverstinę pravaikštą dydį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-36-701/2018 44 punktą; kt.). Kasacinis teismas nagrinėjamoje byloje pripažino, kad pasisakytina kompensacijų mažinimo klausimu įvertinant individualias šios bylos aplinkybes. Todėl apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako dėl kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką (metus) adekvatumo ir proporcingumo, šios kompensacijos sumažinimo.

29. Sprendžiant dėl priteistino kompensacijos dydžio atitikties tokios kompensacijos tikslui ir paskirčiai, atsižvelgtina į tokias reikšmingas aplinkybes: darbdavio turtinę padėtį ir galimybę sumokėti tam tikro dydžio kompensaciją, darbdavio, kaip juridinio asmens, specifinį teisinį statusą, funkcijas ir darbuotojo pareigų ypatumus, į šalis siejusių darbo teisinių santykių trukmę, darbuotojo nepertraukiamo darbo stažą, šalių tarpusavio santykių pobūdį, taip pat aplinkybes, susijusias su teisminio ginčo nagrinėjimo laikotarpio trukme ir ją lėmusiomis priežastimis. Šis teismų praktikoje suformuluotas aplinkybių, reikšmingų kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydžio vertinimui, sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017, 50–51 punktai; 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018, 61 punktas). Aplinkybė dėl asmens gautų kitoje darbovietėje pajamų nėra pakankamas argumentas sumažinti priteistinos išmokos už priverstinės pravaikštos laiką dydį kitoje darbovietėje jo gauta pajamų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3-3-327-701/2019).

30. Įgyvendinant sąžiningumo ir proporcingumo darbo teisėje principus, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas dirbo VĮ „Regitra“ nuo 2012 m. gegužės 7 d. pagal darbo sutartį, atsakovui po Darbo ginčų komisijos sprendimo, 2018 m. balandžio 30 d. (praėjus nuo atleidimo iš darbo nepilniems keturiems mėnesiams) ieškovas sumokėjo darbo ginčų komisijos priteistas kompensacijas (12 065,85 Eur), nors šis sprendimas buvo neįsiteisėjęs ir neprivalomas vykdyti, į tai, jog atsakovas visgi padarė darbo pareigų pažeidimą, kas sudarė prielaidas suabejoti jo, kaip vadovo, pastangomis užtikrinti deramą patikėto turto naudojimą, manytina, kad egzistuoja pagrindas kompensaciją sumažinti. Nesumažinus priteistos kompensacijos už neteisėtą atleidimą iš darbo dydžio būtų paneigtas tokio kompensavimo tikslas.

31. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė skunde nurodo tik tai, kad teismas visiškai nevertino, jog buvo įvykdytas Darbo ginčų komisijos sprendimas ir nevertinta galimybė tuo pagrindu mažinti kompensacijos dydį. Jokių kitų argumentų, kodėl darbuotojui priteisiama kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką turėtų būti sumažinta, nenurodo. Atsakovė neteikė jokių įrodymų, kad priteisiama kompensacija už priverstinę pravaikštą yra per didelė, neįrodinėjo, jog tai jai yra didelė našta, šių aplinkybių ji neįrodinėjo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką nustatytomis aplinkybėmis sumažintina iki 10 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio, kas sudaro 24117,60 Eur (neatskaičius mokesčių), taip pat atsakovui priklauso aukščiau apskaičiuota 7235,28 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensacija už darbo santykių trukmę. Viso priteistina kompensacijų suma atsakovui sudarytų 31352,88 Eur (neatskaičius mokesčių).

33. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė sumokėjo atsakovui Darbo ginčų komisijos sprendimu priteistas kompensacijas, nors šis sprendimas buvo neįsiteisėjęs ir neprivalomas vykdyti, jis neteko galios po kreipimosi į teismą, išmokėta 12 065,85 Eur suma (vertinant, kad darbdavys turi pareigą sumokėti mokesčius valstybei, su mokesčiais suma sudarytų 14961,65 Eur) įskaitytina į priteistinų R. K. kompensacijų sumą. Todėl, pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, iš ieškovės atsakovui priteistina 16 391,23 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensacijų suma.

34. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keičiama, spręstina dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo( CPK 93 str.)

35. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme ieškovė VĮ „Regitra“ patyrė 272 Eur žyminio mokesčio ir 1 350 Eur atstovavimo išlaidų, atsakovas patyrė 984 Eur atstovavimo išlaidų. Pažymėtina, kad ieškiniu ieškovė siekė pripažinti, kad liktų galioti VĮ „Regitra“ generalinio direktoriaus 2018-01-08 įsakymas dėl R. K. darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės, taip pat reiškė turtinį reikalavimą atgręžti įvykdyto Darbo ginčų komisijos sprendimo įvykdymą. Ieškovė nesutiko su Darbo ginčų komisijos sprendimu, kuriuo buvo pripažintas atsakovo atleidimas iš darbo neteisėtu, išspręstos ir neteisėto atleidimo iš darbo teisines pasekmės, priteisiant atsakovo naudai iš ieškovės su darbo santykiais susijusias išmokas, o būtent vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, bei išmoką už darbo stažą. Ieškovės siekė nuginčyti savo kaip darbdavio turtinę prievolę atsakovo atžvilgiu, nustatyti, kad atsakovas atleistas iš darbo teisėtai ir neturi reikalavimo teisės į konkrečią Darbo ginčų komisijai pareikštame reikalavime nurodytą sumą, kurią Darbo ginčų komisija nusprendė išieškoti iš ieškovo. Toks teismui teikiamo ieškinio reikalavimas laikomas turtiniu, už jį mokėtinas žyminis mokestis apskaičiuotinas CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 7 dalyje nustatyta tvarka. Darbo ginčo komisija 2018 m. balandžio 9 d. sprendimu ne tik pripažino atsakovo atleidimą neteisėtu, bet ir iš VĮ „Regitra“ priteisė 7229,82 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo darbo sutarties nutraukimo dienos (2018 m. sausio 9 d.) iki Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos (2018 m. balandžio 9 d.) ir po 116,61 Eur (suma nurodyta neatskaičius mokesčių) už kiekvieną darbo dieną nuo 2018 m. balandžio 10 d. iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus, 6897,13 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensaciją. LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. A1-629 dėl metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir vidutinio mėnesio darbo valandų skaičių 2018 metais patvirtinimo, 2018 m. lapkričio 29 d. Nr. A1-686 įsakymu dėl metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir vidutinio mėnesio darbo valandų skaičių 2019 metais patvirtinimo tiek 2018, tiek 2019 metais buvo patvirtintas metinis vidutinio mėnesio darbo dienų skaičius: esant penkių darbo dienų savaitei – 20,9 darbo dienos, laikant, kad metuose yra 251 darbo diena. Todėl apskaičiuojant mokėtiną žyminį mokestį byloje pripažintina, kad ginčijama suma sudarė 43396,06 Eur (7229,82 Eur + (116,61 Eur * 251 darbo diena) + 6897,13 Eur (neatskaičius mokesčių)).

36. Dėl nurodyto pripažintina, kad ieškinį pateikiant elektroninių ryšių priemonėmis turėjo būti sumokėtas 75 Eur žyminis mokestis už neturtinį reikalavimą bei 876 Eur žyminis mokestis už turtinį reikalavimą, viso 951 Eur. Nors ieškovė, sumokėjusi atsakovui 12065,85 Eur darbo ginčo komisijos priteistų sumų, reiškė reikalavimą dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo įvykdymo atgręžimo, konstatuotina, kad šis reikalavimas yra išvestinis ir atskirai žyminiu mokesčiu neapmokestinamas, kadangi tik pripažinus, jog ieškovė neturi pareigos mokėti atsakovui kompensacijų, būtų sprendžiama dėl jo patenkinimo.

37. Įvertinus, kad keičiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys dėl kompensacijų priteisimo, pripažintina ieškovės pareiga ieškinį apmokėti viso 770 Eur (75 Eur + 695 Eur). Kadangi ieškovė ieškinį apmokėjo tik 272 Eur žyminiu mokesčiu, pripažintina, kad nesumokėta žyminio mokesčio dalis sudarė 498 Eur, kuri priteistina. Pažymėtina, kad, nors priteisiant iš ieškovės kompensacijų suma įskaitoma geranoriškai sumokėta 12 065,85 Eur suma ir atsakovui priteisiama tik 16391,23 Eur (neatskaičius mokesčių), tačiau, kaip minėta, šiuo atveju nepaneigta buvusi ieškovės pareiga atsakovui sumokėti nustatyto dydžio kompensacijas ir toks įskaitymas vertinamas kaip neturintis esminės reikšmės sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių.

38. Pripažinus, kad ieškovės neturtinis reikalavimas atmestas, įvertinus, kad turtinis reikalavimas tenkinamas iš dalies (28 proc.), konstatuojama, kad ieškinys patenkintas 14 procentų. Atitinkamai spręstina, kad iš ieškovės atsakovui priteistina 846,24 Eur atstovavimo išlaidų, o iš atsakovo ieškovei – 189 Eur atstovavimo išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Taip pat iš VĮ „Regitra“ priteistinos 6,88 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybės naudai.

39. Apeliacinės instancijos teisme ieškovė ginčijo pirmosios instancijos teismo sprendimą visa apimtimi, t. y. tiek sprendimo dalį, kuria atsakovo atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu, tiek dalį, kuria atsakovo naudai iš ieškovės priteistos su darbo santykiais susijusios išmokos. Apeliantei su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistomis sumomis nesutinkant, už apeliacinį skundą turėjo būti sumokėtas žyminis mokestis, skaičiuojamas nuo ginčijamos sumos (CPK 80 straipsnio 4 dalis). Todėl reiškiant apeliacinį skundą turėjo būti sumokėtas 75 Eur žyminis mokestis už neturtinį reikalavimą bei 876 Eur žyminis mokestis už turtinius reikalavimus, viso 951 Eur. Kaip minėta, reikalavimas dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo atskirai žyminiu mokesčiu neapmokestinamas. Atsakovė apeliacinį skundą apmokėjo tik 75 Eur žyminiu mokesčiu, nors skundė visą sprendimą. Įvertinus, kad keičiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys dėl kompensacijų priteisimo, sprendimo vykdymo atgręžimo, pripažintina ieškovės pareiga apeliacinį skundą apmokėti yra iš viso 770 Eur (75 Eur + 695 Eur). Kadangi ieškovė ieškinį apmokėjo tik 75 Eur žyminiu mokesčiu, pripažintina, kad nesumokėta žyminio mokesčio dalis sudarė 695 Eur, kuri priteistina.

40. Apeliacinės instancijos teisme šalys taip pat patyrė išlaidas advokato bei advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. VĮ „Regitra“ patyrė 1 125 Eur atstovavimo išlaidų, atsakovas R. K. patyrė 605 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 600 Eur advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kadangi pagal Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalį advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose, dėl išlaidų advokato padėjėjo pagalbai paskirstymo ir priteisimo teismas nepasisako. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, pripažįstama, kad apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies (14 proc.), todėl atitinkami paskirstomos iš šalių patirtos atstovavimo išlaidos: iš ieškovės atsakovui priteistina 520,30 Eur, o iš atsakovo ieškovei – 157,50 Eur atstovavimo išlaidų.

41. Atsakovas, teikdamas kasacinį skundą, buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakovas nesutiko su Panevėžio apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 2 d. nutartimi, prašė ją panaikinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kadangi buvo sumažintos jo naudai priteistos išmokos už priverstinę pravaikštą ir kompensacija, atgręžtas darbo ginčų komisijos sprendimo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių įvykdymas (ginčijama 36160,78 Eur (neatskaičius mokesčių) suma). Teikiant kasacinį skundą elektroninių ryšių priemonėmis mokėtinas žyminis mokestis sudarytų 767 Eur. Kadangi kasaciniam teismui grąžinus dalį bylos nagrinėti iš naujo keičiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, iš ieškovo, kuris neatleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, priteistina 543 Eur žyminio mokesčio.

42. Kasaciniame teisme šalys patyrė išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Ieškovė patyrė 1350,14 Eur, o atsakovė – 968 Eur išlaidų. Kadangi grąžinus bylos dalį nagrinėti iš naujo keičiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, įvertinus dėl ko buvo teikiamas kasacinis skundas, atsakovo patirtos kasaciniame teisme išlaidos atlygintinos 67 procentais, o ieškovės – 33 procentų. Dėl nurodyto ieškovei iš atsakovo priteistina 445,55 Eur išlaidų, o atsakovui iš ieškovės priteistina 538,30 Eur išlaidų.

43. Priteistinas šalims bylinėjimosi išlaidas, patirtas visose instancijose, įskaičius, ieškovei bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, o atsakovui R. K. priteisiama 1113 Eur bylinėjimosi išlaidų iš VĮ Regitra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 26 d. sprendimo dalį dėl atsakovui R. K. iš ieškovės VĮ „Regitra“ priteistų kompensacijų dydžio, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pakeisti:

priteisti iš valstybės įmonės „Regitra“ (j.a.k.110078991) R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) bendrą 16 391,23 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, kompensaciją ir kompensaciją už darbo santykių trukmę;

Priteisti iš valstybės įmonės ( VĮ) „Regitra“ (j.a.k. 110078991) R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1113 Eur bylinėjimosi išlaidų .

Priteisti iš valstybės įmonės „Regitra“ (j.a.k. 110078991) 1736 Eur nesumokėto žyminio mokesčio valstybei ir 6,88 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, šias sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos Surenkamąją sąskaitą.

Teisėjai Laimutė SankauskaitėNijolė Danguolė SmetonienėBirutė Valiulienė