- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-29
- Bylos Nr.
- e2A-393-280/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03140-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Danguolė Smetonienė, Laimutė Sankauskaitė, Birutė Valiulienė
- Atsakovas
- R. K.
- Ieškovas
- VĮ „Regitra“
- Trečiasis asmuo
- AAS „BTA Baltic Insurance Company“
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Sankauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Danguolės Smetonienės ir Birutės Valiulienės
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. K. prašymą išaiškinti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. liepos 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal ieškovės VĮ „Regitra“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-96-837/2019 pagal ieškovės VĮ „Regitra“ ieškinį atsakovui R. K., trečiajam asmeniui AAS „BTA Baltic Insurance Company“ dėl individualaus darbo ginčo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Panevėžio apygardos teismas 2020 m. liepos 3 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-393-280/2020, kuria nutarė pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 26 d. sprendimo dalį dėl atsakovui R. K. iš ieškovės VĮ „Regitra“ priteistų kompensacijų dydžio, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisiant iš valstybės įmonės „Regitra“ R. K. bendrą 16 391,23 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, kompensaciją ir kompensaciją už darbo santykių trukmę bei 1113 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Atsiliepimas
Atsakovas R. K. pateikė prašymą išaiškinti minėtą nutartį, nurodant kokio dydžio mokesčiai turi būti atskaičiuoti nuo atsakovui R. K. priteistos 16.391,23 Eur sumos ir, ar vykdant šią nutartį priteista suma neturėtų būti padauginta iš koeficiento 1,289.
Atsakovas nurodo, kad nėra aišku, kokio dydžio mokesčius reikia atskaityti nuo atsakovui priteistos 16.391,23 Eur sumos. Teigia, kad iki 2019 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikoje nuo darbo sutartyje aptarto darbo užmokesčio buvo skaičiuojami 15 proc. gyventojų pajamų mokestis, 9 proc. socialinio draudimo įmokos, tuo tarpu darbdavys nuo sutarto darbo užmokesčio turėjo sumokėti papildomai 30,48-33,50 proc. socialinio draudimo įmokų ir 0,7 garantinio fondo ir ilgalaikio nedarbo įmokas.
Nuo 2019 m. sausio 1 dienos, pakeitus Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymą ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, beveik visi mokesčiai yra išskaičiuojami iš bruto darbo užmokesčio, numatyto darbo sutartyje. Nuo 2019 m. sausio 1 d. iš sutarto darbo užmokesčio yra išskaičiuojami tokie mokesčiai: 20 arba 27 proc. gyventojų pajamų mokesčio, 19,50 proc. socialinio draudimo įmokų, 1,8-3 proc. pensijų kaupimo įmokų; 1,45 proc. socialinio draudimo įmokų; 0,32 proc. garantinio fondo ir ilgalaikio nedarbo įmokų.
Be to, atsakovas nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 straipsnio 4 dalį iki šio įstatymo įsigaliojimo draudėjas (darbdavys), kurio valstybinio socialinio draudimo įmokos perkeliamos pagal darbo sutartį dirbančiam darbuotojui, privalo perskaičiuoti darbuotojo bruto darbo užmokestį, jį padidindamas 1,289 karto ir atitinkamai pakeisdamas darbo sutartį su darbuotoju be išankstinio jo sutikimo. Pagal šios dalies nuostatas perskaičiuotas pagal darbo sutartį dirbančio darbuotojo atlyginimas darbuotojui mokamas nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Iki šio įstatymo įsigaliojimo buvęs pagal darbo sutartį dirbančio darbuotojo neto darbo užmokestis negali sumažėti dėl pagal darbo sutartį dirbančio darbuotojo atlyginimo perskaičiavimo ir (ar) draudėjo valstybinio socialinio draudimo įmokų perkėlimo apdraustajam. Teigia, kad pasikeitusi mokestinė sistema neturėjo daryti jokios įtakos darbuotojo „į rankas“ gaunamam darbo užmokesčiui, taigi neturėtų įtakoti ir atsakovui priteistos sumos dydžio.
Nurodo, kad iš nutarties 33 punkto galima numatyti, jog teismas, priteisdamas atsakovui kompensaciją, taikė mokesčius, galiojančius iki 2019 m. sausio 1 dienos. Tačiau neaišku, kokie mokesčiai turėtų būti atskaitomi nuo priteistos sumos, t.y. ar mokesčiai taikyti iki 2019 m. sausio 1 d. ar taikomi nuo 2019 m. sausio 1 d. Jeigu nuo priteistos sumos turėtų būti atskaitomi mokesčiai, taikytini nuo 2019 m. sausio 1 d., vykdant teismo nutartį nebus aišku, ar teismo priteista suma neturėtų būti dauginama iš koeficiento 1,289 taip, kad darbuotojui (šiuo atveju atsakovui) nesumažėtų jo į rankas gaunama kompensacija.
Šalies argumentai
Ieškovė VĮ „Regitra“ pateikė prašymą priimti naujus rašytinius įrodymus, pateikė VMI 2020 m. rugsėjo 10 d. raštą. Nurodė kad priteistą sumą sumokėjo atsakovui 2020 m. liepos 28 d., atskaičiusi mokesčius (GPM ir SODRA) pagal šiuo metu galiojančius tarifus.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas dėl sprendimo išaiškinimo tenkinamas.
CPK 278 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismo sprendimas (nutartis) yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būti tinkamai įvykdytas. Dėl to, siekiant tinkamo įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) įvykdymo, šis sprendimas (nutartis) gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuluota sprendimo (nutarties) rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas (nutartis). Aiškindamas savo sprendimą teismas negali jo turinio aiškinti taip, kad būtų pakeista jo prasmė, be kita ko, prasminė elementų, sudarančių sprendimo turinį, visuma, argumentai, motyvai, kuriais priimtas sprendimas, taip pat kad jį priėmęs teismas negali aiškinti to, ko jis toje civilinėje byloje netyrė ir nekonstatavo.
Panevėžio apygardos teismo 2020 m. liepos 3 d. nutartimi nustatyta, kad darbo sutartis su atsakovu nutraukta Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. sprendimo įsiteisėjimo dieną, t.y. 2019 m. rugsėjo 2 d. Šioje nutartyje nurodyta, kad atsakovui priklausytų 3 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio 7235,28 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensacija už darbo santykių trukmę, dėl kurios sumažinimo spręsti nėra pagrindo. Atsakovui priteistina kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką sumažinta iki 10 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio, kas sudaro 24117,60 Eur (neatskaičius mokesčių). Todėl iš viso priteistina kompensacijų suma atsakovui sudarytų 31352,88 Eur (neatskaičius mokesčių). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė 2018 m. balandžio 30 d. sumokėjo atsakovui Darbo ginčų komisijos sprendimu priteistas kompensacijas, išmokėta 12 065,85 Eur suma (vertinant, kad darbdavys turi pareigą sumokėti mokesčius valstybei), teismas šią sumą įskaitė į priteistinų R. K. kompensacijų sumą. Todėl, pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, nurodyta, kad iš ieškovės atsakovui priteistina 16391,23 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensacijų suma.
Atsižvelgus į Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas, ieškovei VMI pateiktą išaiškinimą, jog pagal DK 218 straipsnio 4 dalį priteista kompensacija už darbo santykių trukmę gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinama, teisėjų kolegijos vertinimu, tikslinga prašomą procesinį sprendimą išaiškinti konkretizuojant, kokios kompensacijos atsakovui priteistos iš bendros 16 391,23 Eur (neatskaičius mokesčių) sumos, išskiriant 10 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką kompensaciją ir 4 mėnesių dydžio kompensaciją už darbo santykių trukmę.
Teisėjų kolegija išaiškina, kad bendrą 16391,23 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensacijų sumą sudaro 9155,95 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką bei 7235,28 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensacija už darbo santykių trukmę.
Pažymėtina, kad teismo nutartimi nebuvo sprendžiama dėl to, kokie teisės aktai bus taikomi sprendimo vykdymo proceso metu siekiant išieškoti atsakovui priteistą kompensaciją bei sumokant visus darbdaviui reikalingus mokėti mokesčius.
Teismas šiuo atveju neturi pagrindo išsamiai pasisakyti dėl konkrečių mokesčių mokėjimo, jų dydžių, nes tai daroma sprendimo vykdymo metu, tačiau siekiant pašalinti galimus neaiškumus, išaiškina, kad atsakovui priteista 9155,95 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką apmokestinama kaip 2018 metų pajamos (įvertinant, kad atsakovas neteisėtai buvo atleistas iš darbo 2018-01-08 direktoriaus įsakymu, o priteista 10 mėnesių dydžio kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką 2018 metais).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 278 straipsnio 1 dalimi,
nutaria:
Išaiškinti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. liepos 3 d. nutarties, kuria pakeista Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 26 d. sprendimo dalis dėl atsakovui R. K. iš ieškovės VĮ „Regitra“ priteistų kompensacijų dydžio, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, bei priteista iš valstybės įmonės „Regitra“ R. K. bendra 16 391,23 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, kompensacija ir kompensacija už darbo santykių trukmę.
Nurodyti, kad bendrą 16391,23 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensacijų sumą sudaro 9155,95 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką bei 7235,28 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensacija už darbo santykių trukmę.
Priteista 9155,95 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką turėtų būti apmokestinama kaip atsakovui 2018 metais tenkančios pajamos.